Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja O. P. pareiškimu dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo prašė nustatyti, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A1p, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, tvartą, pažymėtą indeksu 211p, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, lauko tualetą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini., teisiškai viešajame registre neįregistruotus, kuriuos sąžiningai ir nepertraukiamai valdė nuo 1993 metų ir valdo iki šiol. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė O. P. 20 dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos teismo nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja privalo pateikti duomenis, jog ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuris atsisakė įregistruoti prašomą nustatyti juridinį faktą; pateikti į bylą kokybišką Šilalės rajono valdytojo 1992-05-13 potvarkio Nr. 301 kopiją arbą originalą; į bylą įtraukti 1992 m. nuosavybės teisės liudijime nurodytus žmones, kuriame nurodyta, kad karvidė - veršidė bendrosios nuosavybės teise priklauso žmonėms pagal pridedamą sąrašą; į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti Šilalės rajono savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių. Taip pat teismas nutartyje pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Ieškovė pareiškime nurodo, kad išlikusią nugriuvusios fermos dalį 1993 m. rudenį ji nusipirko iš bendrovės ir sumokėjo 33 000 talonų, tačiau ši ferma - karvidė nebuvo teisiškai registruota, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėją teismas įpareigojo pateikti įrodymus. Taip pat teismas nutartyje pažymėjo, jei iš pareiškėjos nurodytų duomenų, pateikus teismo prašomus dokumentus, paaiškėtų, kad pareiškėja iš esmės prašo nurodytą pirkimo—pardavimo sutartį pripažinti galiojančia Civilinio kodekso 1.94 straipsnio 4 dalies tvarka ir leisti nekilnojamąjį objektą įregistruoti VĮ Registrų centre, tada pareiškėja savo teisę kreiptis į teismą įgyvendina ne ta tvarka, ir ji su reikalavimu pripažinti, kad pirkimo - pardavimo sutartis yra galiojanti, turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.Pareiškėja pateikė patikslintą pareiškimą bei paaiškinimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Grąžino O. P. 38 Eur 2018 m. kovo 9 d. sumokėtą žyminį mokestį.Teismas nurodė, kad į bylą pateiktame 1992 m. nuosavybės teisės liudijime nurodyta, jog karvidė - veršidė bendrosios nuosavybės teise priklauso žmonėms pagal pridedamą sąrašą, pareiškėja teismo buvo įpareigota juos įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, tačiau ji to nepadarė. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji nusipirko už 33 000 talonų fermos dalį. Taip pat teismas konstatavo, kad pateikus minėtus įrodymus pareiškėja savo teisę kreiptis į teismą turi įgyvendinti ne vadovaudamasis CPK XXV skyriaus nuostatomis, bet ginčo teisenos tvarka, kadangi dėl pareiškėjos pateikto 1992 m. nuosavybės teisės liudijimo ar kitos jos nurodytos, tačiau nepateiktos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, turi būti sprendžiama vadovaujantis CK IV skyriaus nuostatomis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą dėl patikslinto pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Karvidę pareiškėja pirko iš ŽŪB „Lokysta“, o ne iš teismo minėtų fizinių asmenų, todėl nėra pagrindo į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti asmenų, kurie nurodyti sąraše prie 1992 m. nuosavybės teisės liudijimo. Pareiškimu siekiama ne (kaip teigiama nutartyje) pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, kadangi tokios sutarties nėra, o patvirtinti juridinį faktą, kad pareiškėja karvidę įgijo įgyjamąja senatimi, todėl byla turi būti nagrinėjama ypatingąja, o ne ginčo teisena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo konstatuota, jog pareiškėja nepašalino teismo nustatytų pareiškimo trūkumų, todėl patikslintą pareiškimą laikė nepaduotu grąžino jį pareiškėjai. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, ar pateiktas pareiškimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškimo padavimo ir nagrinėjimo tvarką reguliuoja CPK V dalies XXXIV skyriaus trečiasis skirsnis. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo taip pat turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus, nurodytus CPK 531 straipsnyje. Minėtoje nuostatoje numatyti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas; daikto valdymo terminas; kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; kad nėra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškimo trūkumus, nurodytus šios nutarties 2 punkte ir 2018 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos teismo nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėjai pateikus patikslintą pareiškimą ir paaiškinimus, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja pašalino ne visus teismo nurodytus pareiškimo trūkumus, todėl nutarė patikslintą pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepašalino teismo nurodyto pareiškimo trūkumo į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti asmenis, kurie išvardinti sąraše prie 1992 m. nuosavybės teisės liudijimo. Ji įrodinėja, jog karvides pirko iš ŽŪB „Lokysta“, todėl ši byla neturi jokios įtakos minėtų asmenų teisėms ir pareigoms.Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika, susijusi su ieškinio / pareiškimo trūkumų šalinimo institutu yra išsami ir išplėtota. 2014 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014, kasacinis teismas nurodė, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę pareiškėjui ištaisyti trūkumus teismui neatsisakant priimti pradinio pareiškimo. Jis gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo pareiškimo dalyko ar pagrindo formulavimo iš pateikto pareiškimo yra neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti pareiškimo trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas pareiškimo yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais pareiškime esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai galėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas pažymėjo, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-29/2010; 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. notarė J. Š., M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-76/2009; kt.). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paaiškėja, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, jog ši byla gali turėti įtakos asmenims, kurie nurodyti sąraše prie 1992 m. nuosavybės teisės liudijimo, kadangi šiame liudijime nurodyta, jog karvidė veršidė bendrosios nuosavybės teise priklauso žmonėms pagal pridedamą sąrašą. Tačiau pareiškėjos atsisakymas į bylą įtraukti minėtus asmenis nelaikytinas pareiškimo trūkumu, kadangi CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, įstatymas nustato teismui teisę savo iniciatyva šaukti jį dalyvauti kaip suinteresuotą asmenį. Taigi pareiškimo, kuriame neįtraukti suinteresuoti asmenys, trūkumą gali pašalinti teismas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad tokie trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą nelaikytini ieškinio (pareiškimo) trūkumu, kuriam reikia nustatyti terminą jam pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pareiškėjos atsisakymas į bylą įtraukti suinteresuotus asmenis nelaikytinas patikslinto pareiškimo trūkumu.Kritiškai vertintini ir pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su aplinkybe, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji nusipirko už 33 000 talonų fermos dalį, bei iš ko tai padarė. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, pa­tvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrody­mai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina, kad šios nutarties 17 punkte įrodymų, kurie bus įvertinti tik nagrinėjant bylą iš esmės, nepateikimas šioje proceso stadijoje negali būti pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą. Pareiškimo priėmimo stadijoje reikala­vimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas pareiškimas gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja pareiškime nurodytas aplinkybes ketina įrodinėti ir liudytojų parodymais, teigia, jog dokumentai nebuvo sudaryti ir / ar išsaugoti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų praktikoje yra pastebėta, kad įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Dėl to nepriimtina praktika civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikala­vimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamen­tavimo (CPK 137 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikus įrodymus (pirkimo-pardavimo sutartį, mokėjimo faktą patvirtinančius duomenis) pareiškėja savo teisę kreiptis į teismą turi įgyvendinti ne vadovaudamasis CPK XXV skyriaus nuostatomis, bet ginčo teisenos tvarka. Savo pozicijai pagrįsti pirmosios instancijos teismas nurodo, jog analogiškos nuomonės laikosi Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-266-777/2018.Kaip matyti iš pareiškimo bei patikslinto pareiškimo turinio, pareiškėja teigia, jog pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta – dėl karvidės pirkimo buvo susitarta žodžiu. Nuosavybės teisę į šias karvides ketina įrodinėti liudytojų parodymais. Pareiškėja akcentuoja, kad nors karvides valdo nuo 1993 metų, ji neturi jokio kito būdo įgyti nuosavybės teisę, kaip tik pagal įgyjamąją senatį. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas teigia, jog pareiškėja, pateikusi pirkimo-pardavimo sutartį, turėtų savo teisę kreiptis į teismą įgyvendinti ginčo teisenos tvarka, tačiau, kaip matyti iš pareiškimo turinio, pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jos pateikti pareiškėja negali, todėl nėra pagrindo išvadai, jog byla turėtų būti nagrinėjama ginčo teisena. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pirmosios instancijos teismo nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-266-777/2018, kadangi minėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje pareiškėjas prašė buto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti galiojančia Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu ir leisti nekilnojamąjį objektą įregistruoti VĮ Registrų centre, t. y. jų ratio decidendi nesutampa. Šios nustatytos ir aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėja nepašalino nustatytų pareiškimo trūkumų, nepagrįstos.

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo instituto normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartis naikintina ir pareiškėjos O. P. pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti, pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.