Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-1083/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-24
Bylos Nr.
1-29-1083/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15146-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Nukentėjusysis
R. B., A. B., K. K.
Kaltinamasis
R. L.
Kategorijos
Byla Nr. 1-29-1083/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15146-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.4.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 24 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorui Gražvydui Kazlauskui,nukentėjusiesiems R. B., A. B. ir K. K.,kaltinamajam R. L., jo gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, iki pasiuntimo atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį dirbo UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, teistas 20 kartų, paskutinį kartą Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių (2020 m. gruodžio 28 d. lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės; Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos)

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L.:

1.1. 2021 m. gegužės 12 d. apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas smurtavo prieš nukentėjusiąją K. K. (dešine koja spyrė nukentėjusiajai į kairės kojos blauzdą, dešinį šoną, dešinį petį ir kairę veido pusę) bei sukėlė jai fizinį skausmą;

1.2. 2021 m. gegužės 29 d. apie 21.40 val. prie laiptinės daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusiuosius A. B. ir R. B., t. y. spyrė koja nukentėjusiajai A. B. į dešinę ranką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. B. sveikatą (padarė jai dešinės plaštakos ir riešo sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva ir dešinio stipinkaulio apatinės dalies lūžiu); nusegęs nuo savo šuns pavadėlį juo sudavė nukentėjusiajam R. B. į veidą ir į pakaušį bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą (padarė jam odos nubrozdinimus dešiniame ir kairiame skruostuose, poodinę kraujosruvą pakaušio srityje).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad:

2.1.1. tuo metu jis gyveno nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 12 d. vakare, apie 22 val., atėjo į savo draugės R. T. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame bute buvo R. T., K. K. ir kiti R. T. vaikai. Matė, kad K. K. ieškojo savo auskarų ir buvo susijaudinusi, ji šukavo ir kaltino aplinkinius, kad šie pradangino jos (K. K.) auskarus. Jis (kaltinamasis) paprašė K. K. nusiraminti. Tačiau pastaroji nenusiramino, todėl tarp jo ir K. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė K. K. į kaltinime nurodytas vietas (tiksliai visko nepamena dėl savo girtumo). Suprato, kad tokiais savo veiksmais galėjo sužaloti K. K. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pasielgė būdamas neblaivus ir tai įtakojo jo elgesį, nes būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Tokį savo poelgį vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Atsiprašė K. K., su ja bendrauja toliau;

2.1.2. 2021 m. gegužės 29 d. buvo alaus bare, kur vartojo alkoholį – gėrė alų. Apie 21 val. iš baro atėjo į namus (tuo metu jis jau buvo persikraustęs ir gyveno pas savo draugę R. T. – bute, esančiame (duomenys neskelbtini)). Atėjęs į namus sužinojo, kad draugės R. T. dukrai K. K. reikia virdulio, todėl jis apie 21.30 val. su šuniu nuėjo į ankstesnę savo gyvenamąją vietą (į namą, esantį (duomenys neskelbtini)), pas buvusį kaimyną, kur buvo sukrauti jo (kaltinamojo) daiktai po to, kai jis išsikraustė iš anksčiau nuomoto buto (iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)). Pasiėmęs iš buvusio kaimyno virdulį jis išėjo iš namo (esančio (duomenys neskelbtini)) į kiemą, kur pamatė A. B.. Pastaroji pavadino jį vagimi (apkaltino jį paspirtuko vagyste, nors jis paspirtuko nevogė). Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą spyrė A. B. į pilvą (tiksliai nepamena, kur pataikė). Po to A. B. pasakė „R. fas“, o jis (kaltinamasis) atsisukęs pamatė, kad kieme (jam (kaltinamajam) už nugaros) kartu buvo A. B. sutuoktinis R. B., kuris norėjo suduoti jam (kaltinamajam), bet nepataikė. Tuomet R. B. su A. B. bėgo iš įvykio vietos, o jis (kaltinamasis), atsisegęs šuns pavadėlį, sudavė juo du kartus R. B. (galėjo pataikyti į galvą). Tuo metu, kai pavadėliu sudavė R. B., pastarasis jau buvo nusisukęs nuo jo (nuo kaltinamojo) ir jokios grėsmės jam nebekėlė. Supranta, kad tokiu savo poelgiu galėjo sužaloti A. B. ir R. B., sukelti jiems fizinį skausmą. Aptariamo įvykio metu jis (kaltinamasis) buvo neblaivus, tačiau būdamas blaivus būtų pasielgęs taip pat, nes A. B. nepagrįstai apkaltino jį paspirtuko vagyste. Suprato, kad toks jo elgesys nepriimtinas visuomenėje, dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. L. nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiosios K. K. parodymais apie tai, kad 2021 m. gegužės 12 d. apie 21.45 val. jai būnant namuose, pas mamą atėjo jos draugas R. L., kuris buvo girtas. Tuo metu ji (nukentėjusioji) ruošėsi išeiti ir ieškojo savo auskarų, kurių nerado. R. L. elgėsi įkyriai, todėl tarp jos ir R. L. kilo konfliktas, kurio metu R. L. koja spyrė jai į kairės kojos blauzdą, į dešinį šoną, į dešinį petį ir į kairį skruostą. Ji juto fizinį skausmą. Po to ji iškvietė policijos pareigūnus, o R. L. išėjo (1 t., 71–72, 75–76, 87–89 b. l.);

2.3.2. nukentėjusiųjų A. B. ir R. B. parodymais apie tai, kad 2021 m. gegužės 29 d., apie 21.40 val., abu buvo namo (esančio (duomenys neskelbtini)) kieme. Jiems būnant prie laiptinės durų iš laiptinės išėjo R. L. su šuniuku. Tarp jų ir R. L. kilo konfliktas dėl pavogto jų paspirtuko. Konflikto metu R. L. spyrė nukentėjusiajai A. B. į pilvą, bet pataikė į dešinę ranką, kuria ji spėjo užsidengti pilvą, o nukentėjusiajam R. B. atsegtu šuns pavadėliu sudavė į veidą ir į galvą. Jiems abiems skaudėjo. Po tokio R. L. elgesio abu nukentėjusieji grįžo į namus ir iškvietė policijos pareigūnus (1 t., 166–167, 174–175, 180–181, 188–189 b. l.);

2.3.3. liudytojo (policijos pareigūno) Š. B. tarnybiniu pranešimu ir parodymais apie tai, kad 2021 m. gegužės 12 d., apie 22.08 val., dirbdamas su kolega G. N., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos mamos neblaivus draugas spyrė pranešėjai į veidą. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko apsiverkusi ir sutrikusi pranešėja K. K., kuri papasakojo įvykio aplinkybes, t. y. kad R. L. smurtavo prieš ją, kad jai skaudėjo. Ant K. K. veido matėsi paraudimas. Jis (liudytojas) su kolega nuėjo pas R. L., kuris namuose buvo akivaizdžiai neblaivus (kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas). Pastarasis neigė smurtavęs prieš K. K.. R. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą, jis kategoriškai atsisakė pasitikrinti savo girtumą (1 t., 104, 107–108 b. l.);

2.3.4. liudytojos I. L. parodymais, kuri patvirtino mačiusi, kaip kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis R. L. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. K. (1 t., 94–95 b. l.);

2.3.5. liudytojo A. L. parodymais apie tai, kad 2021 m. gegužės 12 d., vėlai vakare, jam būnant (duomenys neskelbtini) gatvėje, paskambino sesuo K. K., kuri prašė greičiau grįžti į namus. Ji verkė pasikukčiodama. Grįžus į namus K. K. jam papasakojo, jog ją užpuolė R. L. (1 t., 100–101 b. l.);

2.3.6. liudytojo (policijos pareigūno) T. V. tarnybiniu pranešimu ir parodymais apie tai, kad 2021 m. gegužės 29 d. apie 21.50 val. dirbdamas su kolega S. R. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją ir jos sutuoktinį sumušė kaimynas. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) namo juos pasitiko pranešėja A. B. ir jos sutuoktinis R. B.. A. B. paaiškino, kad lauke, prie laiptinės, tarp jos ir R. L. įvyko žodinis konfliktas dėl elektrinio paspirtuko. Konflikto metu R. L. spyrė jai vieną kartą į dešinę ranką. A. B. stovėjo užsiėmusi kaire ranka savo dešinės rankos riešą. R. B. paaiškino, kad R. L. sudavė jam šuns pavadėliu. A. B. ir R. B. norėjo rašyti pareiškimą, todėl jie abu buvo pristatyti į policijos įstaigą (1 t., 192, 195–196 b. l.);

2.3.7. įvykių vietų apžiūrų protokolais, iš kurių matyti, kad:

2.3.7.1. 2021 m. gegužės 12 d. įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 23–24, 26–29 b. l.);

2.3.7.2. 2021 m. gegužės 29 d. įvykio vieta yra kieme, prie laiptinės namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 128–129, 131–132 b. l.);

2.3.8. specialistų išvadomis ir ekspertizės aktu, kuriose konstatuota, kad:

2.3.8.1. apžiūros metu objektyvių duomenų apie K. K. patirtus sužalojimus nenustatyta; įvykio metu K. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., 46 b. l.);

2.3.8.2. A. B. nustatytas dešinės plaštakos ir riešo sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva ir dešinio stipinkaulio apatinės dalies lūžiu; sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai įvykio metu įspiriant į dešinės plaštakos ir riešo sritį; sužalojimas gali būti padaromas nugriuvus ir dešine plaštaka atsitrenkus į kietą buką paviršių, bet šiuo konkrečiu atveju galimybė A. B. susižaloti pačiai griūnant mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimo pobūdis; dėl nustatyto sužalojimo A. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., 140 b. l.; 3 t., 98–99 b. l.);

2.3.8.3. R. B. nustatyta poodinė kraujosruva pakaušio kairėje, odos nubrozdinimai dešiniame ir kairiame skuostuose; poodinė kraujosruva padaryta mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai į šią sritį tokiu daiktu suduodant ar panašiu būdu; odos nubrozdinimai abiejuose skruostuose susiformavo nuo mažiausiai dviejų trauminių poveikių briauną veikliojoje dalyje turinčiu daiktu, kuo galėjo būti šuns pavadėlio detalė ar panašiai; sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu; galimybė R. B. susižaloti pačiam griūnant mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija; tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu R. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatytų sužalojimų R. B. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 144 b. l.);

2.3.9. Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais ir jų apžiūrų protokolais, iš kurių matyti, kad:

2.3.9.1. pranešimas apie 2021 m. gegužės 12 d. įvykį Bendrajame pagalbos centre gautas 2021 m. gegužės 12 d. 22.04 val. Apie šį įvykį pranešė K. K., kuri verkdama nurodė, kad neblaivus mamos draugas prieš ją panaudojo fizinį smurtą (1 t., 53–55 b. l.);

2.3.9.2. pranešimas apie 2021 m. gegužės 29 d. įvykį Bendrajame pagalbos centre gautas 2021 m. gegužės 29 d. 21.50 val. Apie šį įvykį pranešė A. B., kuri nurodė, jog asmuo, įtariamas jos paspirtuko vagyste (jis buvo su šunimi), panaudojo fizinį smurtą prieš ją ir jos sutuoktinį (1 t., 151–156 b. l.);

2.3.10. policijos pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašais ir jų apžiūrų protokolais, kuriuose užfiksuota kaip:

2.3.10.1. 2021 m. gegužės 12 d. 22.17 val. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą (į butą, esantį (duomenys neskelbtini)); nukentėjusioji K. K. policijos pareigūnams papasakoja apie įvykio aplinkybes ir nurodo, kad jai skauda; nukentėjusiosios mama V. T. nurodo, kad K. K. sumušė R. L.; 22.32 val. policijos pareigūnai nuvyksta pas R. L., jį sulaiko ir išsiveža (vaizdo įrašai baigiasi 22.46 val.) (1 t., 61–63, 66 b. l.);

2.3.10.2. 2021 m. gegužės 29 d. 21.56 val. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą (į kiemą namo, esančio (duomenys neskelbtini)); įvykio vietoje yra nukentėjusieji A. B. ir R. B., kurie papasakoja policijos pareigūnams įvykio aplinkybes; nurodo, kad fizinį smurtą prieš juos panaudojo R. L.. Bendraudama su policijos pareigūnais nukentėjusioji A. B. visą laiką savo kaire ranka buvo susiėmusi už dešinės rankos riešo, skundėsi skausmais ir negalėjo pajudinti (sulenkti) dešinės rankos pirštų (vaizdo įrašai baigiasi 22.12 val.) (1 t., 159–160, 163 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

3. Bausmių skyrimas

3.1. Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką prieš K. K. jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos agresyviam jo elgesiui bei šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkina tai, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2. Kaltinamasis R. L. nusikalstamą veiką prieš A. B. ir R. B. padarė būdamas neblaivus. Tačiau kaltinamasis R. L. tvirtina, kad būdamas blaivus būtų pasielgęs taip pat, nes A. B. nepagrįstai apkaltino jį paspirtuko vagyste, ko pasekoje tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis panaudojo fizinį smurtą tiek prieš A. B., tiek prieš R. B.. Matyti, kad pagrindine konflikto tarp nukentėjusiųjų A. B., R. B. ir kaltinamojo R. L., o taip pat ir smurto prieš nukentėjusiuosius panaudojimo priežastimi buvo abiejų nukentėjusiųjų klausimai kaltinamajam R. L. dėl paspirtuko vagystės, liepimas nemeluoti dėl paspirtuko ir pan. (būtent tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino abu nukentėjusieji A. B. ir R. B. (1 t., 166–167, 174–175, 180–181, 188–189 b. l.)). Esant tokioms aplinkybėms, šioje dalyje nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte).

3.3. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis R. L. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis dirbo, jis baustas administracine tvarka (paskirta 60 Eur dydžio bauda nesumokėta). Kaltinamasis neįrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitas (2 t., 79–86, 90–112, 115–190, 193 b. l.). Teismas ypatingai atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis R. L. recidyvistas, jis teistas 20 kartų, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus – plėšimus, grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo R. L. smurtiniai veiksmai negali būti laikomi nepavojingais ar mažareikšmiais. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Asmens sveikata, gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar net neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Pagal suformuotą teismų praktiką sveikata pripažįstama viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, todėl kaltinamojo R. L. atlikti veiksmai rodo ypač neigiamą kaltinamojo charakterio ypatybę – polinkį smurtauti prieš kitus asmenis. Būtina pastebėti ir tai, kad kaltinamasis R. L. naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymo metu (lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, intensyvios priežiūros metu). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog vykdydamas bausmę laisvėje kaltinamasis R. L. netinkamai vykdė savo, kaip nuteistojo pareigas, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir kaltinamasis R. L. buvo pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės (2 t., 90–94, 187–190 b. l.). Šios aplinkybės kaltinamąjį R. L. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, jo padarytos naujos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų, kad bausme, švelnesne už anksčiau jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, bausmių tikslai nebus pasiekti. Todėl kaltinamajam R. L. už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriamos griežčiausios BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimas, savo trukme švelnesnės už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.

3.4. Nuskalstamas veikas prieš nukentėjusiuosius A. B. ir R. B., kaltinamasis padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias veikas jam paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu).

3.5. Nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją K. K. kaltinamasis R. L. padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šią nuskalstamą veiką paskirta bausmė su subendrinta bausme už nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiuosius A. B. ir R. B. tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimu būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais).

3.6. Taip pat kaltinamajam R. L. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir už paminėtas tris nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

3.7. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis R. L. padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jos neatlikęs. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatoma pagal BK 64 straipsnyje įtvirtintas taisykles, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės.

3.8. Įvertinus ankstesnį kaltinamojo R. L. teistumą, jo elgesį lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos metu ir tai, kad naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis R. L. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teismo nuomone, šįkart atidėjus bausmės vykdymą bausmių tikslai nebus pasiekti. Todėl kaltinamajam R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė vykdoma realiai.

4. Civiliniai ieškiniai

4.1. Nukentėjusiesiems buvo žinoma apie jų teisę pareikšti civilinius ieškinius ir gauti žalos atlyginimą (apie tokią teisę nukentėjusiesiems buvo išaiškinta tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 83, 85, 172, 186 b. l.), tiek teisme). Tačiau jie nustatytu laiku (iki įrodymų tyrimo teisme pradžios) civilinių ieškinių neparengė ir nepareiškė.

4.2. Teisme nukentėjusioji A. B. nurodė, kad ji norėtų reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo, tačiau civilinio ieškinio ji nustatytu laiku neparengė ir teismui jo nepateikė. Todėl tenkinti tokį nukentėjusiosios A. B. prašymą šioje byloje nėra pagrindo. Nepaisant to, nukentėjusiajai A. B. išaiškinama, jog kaltinamojo R. L. baudžiamosios atsakomybės šioje baudžiamojoje byloje išsprendimas neeliminuoja nukentėjusiosios A. B. teisės vėliau, įsiteisėjus tokiam nuosprendžiui, pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

5. Kiti klausimai

5.1. Kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2021 m. birželio 17 d. (2 t., 22, 71–75 b. l.; 3 t., 30 b. l.). Šis kaltinamojo R. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

5.2. Kaltinamajam R. L. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 12–13 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

5.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – kompaktiniai diskai, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., 58, 66, 156, 163 b. l.), paliekami saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

5.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo R. L. į valstybės pajamas išieškomos 51,58 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

5.5. Šioje byloje valstybė taip pat patyrė išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam R. L. (3 t., 55–58, 82–84 b. l.). Tačiau kaltinamajam gynėja buvo paskirta vykdant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą imperatyvą (2 t., 70 b. l.; 3 t., 31–32 b. l.). Tai reiškia, kad šioje byloje gynėja kaltinamajam buvo paskirta ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri, įgyvendindama paminėtas imperatyvias įstatymo nuostatas, kaltinamajam garantuoja tokią teisę. Pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką seka, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikiama ne jo paties iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo R. L. būtų neteisingas, todėl išlaidos už kaltinamajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo negali būti išieškotos. Teismas pažymi, jog tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 1A-162-581/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 1A-160-491/2020 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 138 straipsnio 1 dalyje (A. B. sužalojimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas K. K.) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams;

- BK 140 straipsnio 1 dalyje (R. B. sužalojimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (už A. B. ir R. B. sužalojimą) subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir skirti R. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už fizinio skausmo sukėlimą K. K.), prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir skirti R. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos ankstesnės laisvės atėmimo bausmės ir skirti R. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2021 m. birželio 17 d.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo R. L. į valstybės pajamas išieškoti 51,58 Eur (penkiasdešimt vieno euro 58 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Išaiškinti R. L., jog proceso išlaidas (valstybei už procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (valstybei už procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas