Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktosios bausmės dalis bei paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. P. ir G. Š., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. S. nuteistas už tai, kad su V. P. ir G. Š., laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio 29 d. 17.00 val. iki 2020 m. balandžio 30 d. 16.30 val., I. N., A. A. ir D. P. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais išlaužę durų spynas, įsibrovė į gyvenamąjį namą bei tvartą, ir iš šių patalpų pagrobė nukentėjusiosioms I. N., A. A., D. P. priklausantį turtą: iš gyvenamojo namo pagrobė šaldytuvą „Miele“ – 300 Eur vertės, sieninį laikrodį – 100 Eur vertės, medinę dėžutę papuošalams – 50 Eur vertės, du lovų užtiesalus – kiekvieno vertė po 10 Eur, krosnies dalis – dureles, groteles, orkaitę, dvi kaitinimo lentas, ne mažiau kaip dvi sklendes – bendrai 300 Eur vertės, iš tvarto pagrobė krosnies dalis – dureles, groteles, dvi kaitinimo lentas, ne mažiau kaip dvi oro sklendes – bendrai 200 Eur vertės, iš kieme prie svirno buvusius ne mažiau kaip penkis svarstyklių svarmenis – bendrai 10 Eur vertės, taip nukentėjusiosioms I. N., A. A., D. P. padarė bendrą 980 Eur turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismas, pripažinęs D. S. kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pakeisti švelnesne bausme, skirti intensyvią priežiūrą, visus įmanomus apribojimus, įpareigoti įsidarbinti. Nuteistasis nurodo, kad vykdys visus teismo skirtus įpareigojimus, įsidarbins ir mokės priteistas skolas, mokės mokesčius. Jeigu prašymas pakeisti bausmę nebus tenkintas, nuteistasis prašo bausmę skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 8 d.

4. Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros atsiliepime prašoma nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su padarytu nusikaltimu ir nuteistojo asmenybe, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar prieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai. Todėl ją švelninti nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 8 d.

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendis nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo aspektais nėra skundžiamas. Taip pat nekeliamas ir nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, prašoma ją švelninti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinį skundą, konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo D. S. prašymą ir jam paskirtą bausmę švelninti nėra pagrindo.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

8. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Baudžiamajame įstatyme už šią nusikalstamą veiką yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Nors pirmosios instancijos teismas D. S. paskyrė griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad vertinamu atveju bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to D. S. buvo nubaustas per griežtai.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti D. S. laisvės atėmimo bausmę grindė tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje aptarė ir teisingai įvertino kaip rodančias, kad paskyrus švelnesnės rūšies bausmę BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje D. S. jau buvo teistas už tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 3 t., b. l. 174–177). Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl tyčinio apysunkio nusikaltimo nuosavybei, kvalifikuoto pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, padarymo. Pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo elgesys nebuvo spontaniškas ar atsitiktinis – vagystei buvo iš anksto ruoštasi, D. S. veikė su bendrininkais, jo vaidmuo nebuvo antraeilis (nuteistasis su bendrininkais automobiliu nuvyko į iš anksto pasirinktą sodybą, patekimui į patalpas buvo panaudoti įrankiai, pavogti daiktai buvo palikti miške turint tikslą juos vėliau realizuoti ir gautus pinigus pasidalinti). Be to, šioje byloje vertinamą nusikaltimą D. S. padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už ankstesnę tyčinę nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, po šioje byloje vertinamo nusikaltimo padarymo, 2020 m. birželio 11 d. nutartimi nuteistajam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas dėl probacijos sąlygų pažeidimo (nuteistasis nevykdė įpareigojimų nustatytu laiku būti namuose ir tęsti mokslą ar dirbti; padarė administracinius nusižengimus). Tai leidžia daryti išvadą, kad D. S. nėra linkęs koreguoti savo elgesį, išvadų nepadarė, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas pozityviems elgesio pokyčiams įtakos neturėjo. Nuteistasis administracine tvarka baustas ne kartą (už vairavimą neturint teisės ir neapdrausta transporto priemone, be techninės apžiūros; viešosios tvarkos pažeidimą; alkoholinių gėrimų turėjimą kai tai daro jaunesni, nei 18 metų, asmenys) (3 t. b. l. 166–172), paskirtų baudų nemoka ir, nors nesumokėtų baudų suma yra pakankamai ženkli – 1 143,66 Eur (3 t. b. l. 173), jis nedirba (3 t., b. l. 200), galimybių įsidarbinti neieško (Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie savarankišką darbo paiešką byloje nėra). Nusikaltimu buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta.

10. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Nors byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jos nepakanka paskirtos bausmės švelninimui. Ši aplinkybė nuosprendyje buvo įvertinta ir nuteistajam, nors ir esant neigiamai jo charakteristikai, buvo paskirta ženkliai mažesnė, negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmė. Taigi BK 54, 61 straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo, o paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra akivaizdžiai per griežta.

11. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. S. paskyręs teisingą ir proporcingą bausmę, vis tik be pagrindo nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

12. D. S., kaip minėta, jau buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teistumas D. S. yra neišnykęs už tyčinį nusikaltimą, kurį jis padarė būdamas nepilnametis. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas nepilnametis. Taigi pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina. Tačiau vis tik, įvertinus skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas ir šios nutarties 9 punkte dar kartą aptartas D. S. charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo metu, tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, skundžiamame nuosprendyje padarytos klaidos ištaisymas nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei jam paskirta apylinkės teismo nuosprendžiu.

13. Bausmių skyrimą reglamentuojančių normų kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas suklydo ir bendrindamas nuteistajam D. S. skirtas bausmes. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. S. paskirta ir BK 64¹ straipsnio pagrindu 1 trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktosios bausmės dalimi. Šioje byloje vertinamą nusikaltimą nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimui taikė BK 64 straipsnio nuostatas, numatančias, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrinta. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

14. Pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimui taikė BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmių bendrinimo būdą, kuris nuteistajam yra palankesnis (bausmes sudėjo iš dalies). Nepritarti parinktam bausmių bendrinimo būdui teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tačiau prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas neatliktos bausmės dalį – 2 mėnesius laisvės atėmimo, teismas nesilaikė BK 64 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė, negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas tik maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – iki 6 metų, todėl nustatant minimalų bausmės dydį, vadovaujamasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo trijų mėnesių. Taigi šiuo atveju mažiausia prie skundžiamu nuosprendžiu pridedama bausmės dalis galėjo būti 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 64 straipsnio 3 dalį, tačiau ištaisyti šią klaidą teisėjų kolegija neturi galimybės, kadangi jos ištaisymas sąlygotų nuteistajam paskirtos bausmės sugriežtinimą, o tokia situacija, nesant nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais paduoto skundo, nėra galima (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

15. Skunde nuteistasis D. S. reiškia alternatyvų prašymą – netenkinus prašymo švelninti paskirtą bausmę, prašo laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 8 d. Šis prašymas atmetamas, kaip nepagrįstas. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė vertinamu atveju buvo subendrinta su skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną buvusia D. S. faktiškai atliekamos laisvės atėmimo bausmės dalimi (pridedant neatliktos bausmės dalį) pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendį. Todėl apylinkės teismas, D. S. paskirtas bausmes bendrindamas pagal BK 64 straipsnį ir nurodydamas subendrintos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2021 m. liepos 8 d., klaidos nepadarė.

16. Šioje byloje nuteistiesiems D. S., G. Š. ir V. P. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas esamoms ir būsimoms piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 980 Eur. Procesinė prievartos priemonė paskirta siekiant užtikrinti nukentėjusiosios A. A. civilinį ieškinį (5 t., b. l. 11–13). Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu patenkinus nukentėjusiosios A. A. civilinį ieškinį, nuspręsta iš nuteistųjų D. S., G. Š. ir V. P. civilinio ieškinio sumą – 980 Eur, nukentėjusiajai priteisti solidariai. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nuosprendyje nepasisakyta. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad civilinis ieškinys būtų atlygintas, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nukentėjusiosios A. A. civilinio ieškinio atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti D. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. S., gim. (duomenys neskelbtini), turtui – esamoms ir būsimoms piniginėms lėšoms, esančioms jo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 980 Eur, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant jį naudoti, valdyti ir disponuoti, palikti galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo V. P., gim. (duomenys neskelbtini) turtui – esamoms ir būsimoms piniginėms lėšoms, esančioms jo turimose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose AB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 980 Eur, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant jį naudoti, valdyti ir disponuoti, palikti galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), turtui – esamoms ir būsimoms piniginėms lėšoms, esančioms jo turimose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale, nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 980 Eur, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant jį naudoti, valdyti ir disponuoti, palikti galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.