Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-01-18 · Civilinė byla Nr. 2-325-255/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-01-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-18
Bylos Nr.
2-325-255/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12657-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
N. R., D. S.
Advokatai
Alisa Kostiuk, Regina Derkintytė
Civilinė byla Nr. 2-325-255/2011(Proceso Nr. 2-06-3-12657-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.12; 21.4.1.4; 113.1; 113.8
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, ieškovei I. B., ieškovės atstovei advokatei Alisai Kostiuk, atsakovams N. R., D. S., atsakovų atstovams advokatams Reginai Derkintytei, Raimondui Kivyliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams N. R., D. S. dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b.l. 3-6) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2004 m. balandžio 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. B. ir N. R. bei 2004 m. balandžio 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. B. ir D. S. negaliojančiomis nuo sudarymo momento; taikyti restituciją ir įpareigoti N. R. grąžinti ieškovei I. B. akcijų sertifikatus nuo Nr. 301 iki 450; įpareigoti D. S. grąžinti ieškovei I. B. akcijų sertifikatus nuo Nr. 451 iki 600. Ieškinyje nurodė, kad 2003 m. sausio 8 d. I. B. individualios įmonės pertvarkymo akto pagrindu buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Glasvega", įmonės kodas 141712372, kuri įregistruota juridinių asmenų registre 2003 m. sausio 14 d., su vėlesniais pakeitimais registre. Įmonės įstatuose nurodyta, kad Bendrovės įstatinis kapitalas jos steigimo metu sudarė 10000,00 Lt, vėliau 2004 m. balandžio 9 d. buvo padidintas iki 60000,00 Lt. Akcinis kapitalas padalintas į 600 vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė lygi 100,00 Lt. Visos akcijos buvo apmokėtos jos akcininkės I. B., kuri buvo 100 procentų akcijų savininkė. 2004 m. balandžio 9 d. I. B. iš vienos pusės (pardavėja) ir D. S. bei N. R. iš kitos pusės (pirkėjai) pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias pardavėja I. B. pardavė po vieną šimtą penkiasdešimt vieno šimto litų nominalios vertės vardinių paprastųjų UAB „Glasvega" akcijų už 15000,00 Lt pirkėjams D. S. ir N. R.. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad akcijų kainą po 15000,00 Lt (viso 30000,00 Lt) pirkėjai sumokėjo sutarties pasirašymo dieną. Buvo išrašyti atitinkami akcijų sertifikatai. Abi akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra apsimestinės, nes buvo pasirašytos tikslu pridengti kitą sutartį, todėl yra negaliojančios nuo sutarčių pasirašymo dienos. Faktiškai, akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašytos atsakovams pareikalavus garantijų, už tai, kad UAB „Jūros aidas", kurioje N. R. ir D. S. buvo pagrindiniai akcininkai, 2004 m. balandžio 26 d. davė sutikimą, kad UAB „Jūros aidas" priklausantis nekilnojamasis turtas (sandėlis) adresu Šilutės pl. 23-23a, Klaipėdoje, būtų įkeistas bankui „Nord LB Lietuva" už UAB „Glasvega" suteiktą 86600 EUR paskolą. Nors sutartyje buvo įrašyta standartinė frazė, kad už akcijas sumokėta akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, jokie atsiskaitymai neįvyko, pinigai nebuvo sumokėti. Tai rodo, kad tikrieji šalių ketinimai buvo kitokie, nei nurodyta akcijų prikimo-pardavimo sutartyje. Faktiškai, pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaryta kita - įkeitimo sutartis, su sąlyga, jog UAB „Glasvegai" grąžinus suteiktą paskolą 86600 EUR ir panaikinus UAB „Jūros aidas" turto įkeitimą, akcijos bus neatlygintinai grąžintos jos savininkei I. B.. 2009 m. balandžio 20 d. UAB „Glasvega" 86600 EUR paskolą grąžino ir 2009m. gegužės 12 d. buvo panaikintas turto - UAB „Jūros aidas" sandėlio patalpų - įkeitimas. Ieškovė nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 1.63 straipsnį sandoriu laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal teisės teorijos ir teismų praktikos suformuluotą sampratą sandoris apibūdinamas kaip asmens vidinės valios išorinis pasireiškimas siekiant tam tikro teisėto teisinio rezultato. Tuo atveju, kai valią sukurti bendrą teisinį rezultatą pareiškia du ar daugiau asmenų, t. y. kai sandoris yra kelių pareiškimų sudėtis, jis laikomas sutartinis. Pagal Civilinio kodekso 1.87 straipsnio l dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Kai kyla ginčas dėl sandorio - tam tikros sutarties - rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio l dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis - kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne tik rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų - tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdi, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis) Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisinio rezultato, kurio siekė akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi. Dėl to esminės įrodinėtinos aplinkybės yra atsakovų veiksmai iki ir po sutarties sudarymo: jie niekada nesielgė kaip įmonės akcininkai, nesinaudojo jiems suteiktomis teisėmis ir pareigomis, jie nesumokėjo akcijų kainos pardavėjai I. B.. Tai reiškia, kad šalys neketino sukurti teisinio rezultato, kuris atsiranda dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šalių ketinimai atitiko įkeitimo sutarties tikslui, t.y. pasirašyta sutartis buvo apsimestinė ir negaliojanti. Tai, kad tarp šalių buvo įkeitimo sandoriui būdingi santykiai, patvirtina 2004 m. balandžio 26d. protokolo išrašas ir 2004 m. liepos 22 d. kreditavimo sutartis Nr. 1/4339, kurioje 11.1 punkte nurodyta, jog sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės yra sandėlio patalpų, priklausančių UAB „Jūros aidas", įkeitimas. Tai, kad atsakovė išdavė ieškovams akcijų sertifikatus, nekeičia sandorio turinio, nes šalių tikruoju susitarimu buvo sutarta, kad jeigu UAB „Glasvega" negrąžins kredito pagal 2004 m. liepos 22 d. kreditavimo sutartį Nr. 1/4339, kuriuo grąžinimui buvo įkeistas ieškovų įmonės turtas, ieškovams išliks akcininkų teisės. Tai tik papildomai patvirtina, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis. Pripažinus sutartį negaliojančia, taikoma restitucija, grąžinant tai, ką neteisėtai gavo šalys - t.y. akcijų sertifikatus.

Atsiliepimas

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį (b.l. 66-70) nurodė, kad ieškinys pareikštas tuo tikslu, kad būtų vilkinamas kitų ieškovės ir atsakovų ginču sprendimas ir stabdomas civilinių bylų nagrinėjimas pagal atsakovų ieškinius. Nuo 2004 m. iki 2010 m. bendrovės vadovė ir 50 procentų akcijų savininkė ieškovė I. B. nuosavybės teisės į atsakovams priklausančias akcijas nei karto neginčijo. Visą bendrovės bendro valdymo laikotarpį tarp ieškovės ir atsakovų buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai - ieškovei buvo patikėtas vadovavimas įmonei, todėl atsakovai betarpiškai dalyvaudavo tuose bendrovės esminiuose įvykiuose, į kuriuos jie buvo ieškovės iniciatyva kviečiami. Akcijas ieškovė pradėjo savintis tada, kai atsakovai nurodė, jog jie planuoja savo akcijas parduoti. Atsakovai galimą akcijų perleidimą pradėjo svarstyti 2010 m. balandžio - gegužės mėn. Susipažinę su informacija apie bendrovę nustatė, jog įmonei buvo vadovaujama aplaidžiai, be akcininkų sutikimo buvo vienasmeniškai skirstomas pelnas, tvirtinami atlyginimai, ne pagal buhalterinius standartus nurašomas ilgalaikis turtas, be visuotinio akcininkų susirinkimo leidimo įsigyjamas brangus turtas (asmeninio naudojimo automobiliai). Dėl nustatytų pažeidimų santykiai tarp ieškovės ir atsakovų pasidarė įtempti. Pareiškėjai, įvertinę situaciją ir tolesnio bendro darbo negalimumą, galutinai nusprendė jiems priklausančias bendrovės akcijas parduoti. Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Įstatai įpareigoja parduodamas akcijas iš pradžių siūlyti kitam įmonės akcininkui, o tik paskui jas parduoti rinkoje, atsakovai kreipėsi į I. B. ir pasiūlė jai įsigyti Bendrovės akcijas pirmumo tvarka, taip pat vedė derybas dėl bendrovės akcijų pardavimo ir su kitais asmenimis. Būtent po to, kai atsakovai pareiškė norą akcijas parduoti, I. B. ėmė neigti, jog jie yra bendrovės akcininkai ir ėmė savintis atsakovams priklausančias akcijas. Realaus ginčo dėl akcijų priklausomybės tarp ieškovės ir atsakovų niekada nebuvo. Daugiau nei šešis metus ieškovė pretenzijų dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorio nereiškė, savo elgesiu šį laikotarpį ne kartą įrodė, jog laiko atsakovus tinkamais akcininkais ir pripažino jų, kaip akcininkų, teises. Atsakovai neginčija aplinkybės, jog UAB „Jūros aidas" davė sutikimą dėl bendrovei priklausančio sandėlio įkeitimo už UAB „Glasvega" imamą paskolą. Atsakovai, 2004 m. balandžio 9 d. tapę UAB „Glasvega" akcininkais, patys buvo suinteresuoti tolesne Bendrovės veiklos plėtra ir įrenginių (staklių), kurioms įsigyti buvo imama paskola įsigijimu. Būdami abiejų bendrovių savininkais, vienos bendrovės turtu laidavo už kitos bendrovės įsipareigojimu įvykdymą, o tai yra normali verslo praktika. Nesutinka, su ieškovės teiginiu, kad už akcijas nebuvo sumokėti pinigai. Už akcijas buvo atsiskaityta Akcijų prikimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Minėtų sutarčių 3 punkte nurodoma, jog ieškovė parduoda „akcijas už 15000 (penkiolika tūkstančių) litų, kuriuos iš pirkėjo gavo sutarties pasirašymo metu". Atsižvelgiant į tai, jog sandoris buvo sudarytas tarp fizinių asmenų, buhalteriniai pinigų priėmimą -perdavimą dokumentai nebuvo ir negalėjo būti pasirašomi. Tai, jog ieškovė pinigus gavo, patvirtina tolesni veiksmai: pati ieškovė, būdama bendrovės vadove, atsakinga už akcijų apskaitą, pasirašytų Akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu išdavė atsakovams akcijų sertifikatus; kviesdavo atsakovus į visuotinius akcininkų susirinkimus, taip patvirtindama Atsakovų, kaip akcininkų, pilnateisiškumą ir dalyvavimą įmonės veikloje; pati ieškovė informavo Juridinių asmenų registrą apie akcininkų sudėtį (3 akcininkai) ir pateikė tai įrodančius dokumentus. Į paskutinį visuotinį akcininkų susirinkimą ieškovė atsakovus kvietė 2010 m. birželio 15 d. Tai patvirtina aplinkybę, jog ieškovė atsakovus laike tinkamais akcininkais iki to laiko, kol atsakovai nereiškė pretenzijų dėl netinkamo vadovavimo. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog neva buvo susitarta, kad bendrovei grąžinus paskolą ir išregistravus įkeitimą, atsakovai privalėjo akcijas jai asmeniškai neatlygintinai grąžinti. Šis ieškovės paaiškinimas neatitinka faktinių aplinkybių ir chronologinės įvykių sekos. UAB "Jūros aidas" turto hipoteka buvo išregistruota 2009 m. gegužės 12 d. Kaip nurodo ieškovė iš karto po hipotekos išregistravimo atsakovai turėjo jai grąžinti akcijas. Tačiau jokių reikalavimų iš ieškovės pusės 2009 metais pareikšta nebuvo. Ieškovė pradėjo ginčyti atsakovų nuosavybės teisę į akcijas tik po to, kai buvo užfiksuoti UAB „Glasvega" veiklos pažeidimai ir Atsakovai kreipėsi į ieškovę dėl akcijų pardavimo. Ieškovė ieškinyje teigia, jog apsimestinį sandorį įrodo tai, kad atsakovai po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo niekada nesielgė kaip įmonės akcininkai bei nesinaudojo jiems suteiktomis teisėmis. Atsakovai su tokiu ieškovės teiginiu nesutinka. Teisėmis naudojamasi jas turinčio asmens nuožiūra, o tam tikrų akcininkų teisių realizavimas (pavyzdžiui, dalyvavimas akcininkų susirinkimuose) tiesiogiai priklauso nuo įmonės vadovo. Atsakovai dalyvavo visuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, į kuriuos jie buvo įstatymų nustatyta tvarka kviečiami, atsakovų sprendimu buvo keičiami Bendrovės įstatai, adresas, kreipiamasi j banką dėl papildomo kreditavimo suteikimo ir pan. Tai, jog atsakovai nedalyvavo kai kuriuose susirinkimuose, parodo ne jų pasyvumą, o tai, jog ieškovė netinkamai vadovavo įmonei ir pažeidė ne tik įstatų, bet ir įstatymų reikalavimus dėl visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimo. Ieškinyje ieškovė painiojasi tarp dviejų skirtingas teisines pasekmes sukeliančių institutų - tariamo sandorio (Civilinio kodekso 1.86 str.) ir apsimestinio sandorio (Civilinio kodekso 1.87). Ieškovė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį prilygina apsimestiniam sandoriui ir nurodo, jog tokiam sandoriui turėtų būti taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, tačiau prašo taikyti tariamo sandorio pasekmes - restituciją. Tokia ieškovės teisinė argumentacija atsakovams nėra suprantama. Atsakovai teismui nurodo, jog nėra jokio pagrindo akcijų pirkimo-pardavimo sandorius laikyti nei tariamais, nei apsimestiniais: šalys tinkama forma ir tinkamu būdu susitarė dėl nuosavybės į bendrovės akcijas perleidimo; tikroji šalių valia buvo sukurti teisėtą teisinį rezultatą - vienam asmeniui t.y. ieškovei priklausančias akcijas įstatymų numatyta tvarka perleisti kitam asmeniui - atsakovams; atsakovai akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimo laikotarpiu nuo 2004m. balandžio 9d. veikė kaip įmonės akcininkai; ieškovė nei karto akcijų perleidimo teisėtumo neginčijo, pripažino atsakovus kaip bendrovės dalyvius: išdavė akcijų sertifikatus, kvietė į akcininkų susirikimus, informavo Juridinių asmenų registrą apie tris bendrovės akcininkus ir pradėjo ginčyti akcijų priklausomybę tik po to, kai atsakovai nusprendė akcijas parduoti ir pareikalavo ieškovę pašalinti nustatytus aplaidaus vadovavimo bendrovei faktus. Remiantis aukščiau įvardintomis aplinkybėmis, atsakovai laiko ieškinį visiškai nepagrįstu ir prašo jį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti ieškinį jame išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, kad su atsakovais ją ilgą laiką siejo draugiški santykiai. 2004m. uždaroji akcinė bendrovė „Glasvega“, kurios vienintelė akcininkė buvo ji, siekė iš banko gauti kreditą, tačiau nepakako kredito užtikrinimui įkeičiamo įmonės ir jos asmeninio turto, todėl ji sutarė su atsakovais, kurie sutiko įkeisti už UAB „Glasvegai“ suteiktą paskolą UAB „Jūros aidas" sandėlio patalpas. Už paslaugą su atsakovais apie jokį atlyginimą nesutarė. Kaip garantija už įkeitimą atsakovams N. R. ir D. S. buvo perrašyta 50 procentų įmonės „Glasvega“ akcijų. Akcijų perrašymas įformintas pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios tekstą jos pačios užsakymu parengė konsultacinė firma „Kertė“. Sutartį pasirašė, tačiau pinigų už akcijas atsakovai jai nesumokėjo. Kaip numatyta įstatyme ji išrašė akcijų sertifikatus ir visą laikotarpį iki 2009m., kol buvo grąžinta paskola, atsakovus laikė tik formaliais akcininkais: akcininkų pasikeitimus įregistravo Registrų centre, esant reikalui surašydavo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, tačiau atsakovai nesikišo į įmonės veiklą. Ieškovė nurodo, jog buvo įsitikinusi, kad po kredito bankui grąžinimo atsakovai jai perrašys akcijas, tačiau atsakovai to padaryti nesutiko, pradėjo įvairiais būdais ir priemonėmis trukdyti įmonės veiklai, iškėlė kelias civilines bylas.

Atsakovė N. R. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2004 m. balandžio 9 d. už 15000,00 Lt iš ieškovės ji ir D. S. nusipirko po 25 procentus UAB „Glasvega“ akcijų. Sutarties tekstą parengė ieškovė. Sutarties pasirašymo metu sumokėjo ieškovei už akcijas 15000,00 Lt grynais pinigais. Gavo akcijų sertifikatus, įmonės direktore toliau liko I. B., kuri turėjo 50 procentų akcijų. Tapę įmonės akcininkais norėjo prisidėti prie UAB „Glasvega“ veiklos vystymo, įmonei buvo reikalingos investicijos, todėl abu su D. S. sutiko už „Glasvegai“ suteiktą kreditą bankui įkeisti UAB „Jūros aidas", kurios akcininkai buvo, arkinį sandėlį, esantį Šilutės pl. Tiesiogiai į įmonės ‚Glasvega“ veiklą nesikišo, pasitikėjo ieškove, tačiau dalyvaudavo akcininkų susirinkimuose, domėjosi įmonės veiklos rezultatais. Ieškovė informaciją teikdavo geranoriškai. Įmonės veikla faktiškai buvo pelninga, 2009m. įmonė „Glasvega“ bankui paskolą grąžino, tačiau pelno iš įmonės veiklos jie nei kartą negavo, todėl pradėjo atidžiau domėtis įmonės veikla ir suprato, kad įmonės direktorė piktnaudžiauja savo padėtimi. Tuo pagrindu kilo konfliktas, yra iškeltos civilinės byla dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, dėl nuostolių priteisimo. Mano, kad ši byla yra tik bandymas užvilkinti kitose bylose pradėtus procesus.

Atsakovas D. S. taip pat patvirtino, kad 2004m. nusipirko 25 procentus UAB „Glasvega“ akcijų, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, už akcijas sumokėjo ieškovei grynais pinigais. Kitos įmonės turto įkeitimas bankui už suteiktą kreditą yra normali verslo praktika, apie jokius akcijų grąžinimus su ieškove nebuvo jokios kalbos, mano, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. balandžio 9 d. I. B. (pardavėja) ir D. S. (pirkėjas) pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja pardavė pirkėjui vieną šimtą penkiasdešimt vieno šimto litų nominalios vertės vardinių paprastųjų UAB „Glasvega" akcijų. Sutarties 3 punkte numatyta, kad pirkėjas perka minėtas bendrovės vardines paprastąsias akcijas už 15000,00 Lt, kuriuos pardavėjai sumokėjo šios sutarties pasirašymo metu (b.l. 31). Analogiška sutartis sudaryta su N. R.. Atsakovams išduoti akcijų sertifikatai (b.l. 33-34), iš Visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų (b.l. 87-104) matyti, kad atsakovai dalyvavo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, duomenys apie visus tris akcininkus buvo pateikti Valstybinei įmonei registrų centrui (b.l. 86-88).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareigą pateikti įrodymus. Taigi ieškovė, tvirtindama, kad pirkimo pardavimo sandoris buvo apsimestinis, pateikė teismui 2004 m. balandžio 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 31,32) ir su 2004 m. liepos 22 d. kreditavimo sutartimi susijusius rašytinius įrodymus: UAB „Glasvega“ visuotinio akcininkų susirinkimo, vykusio 2004 m. gegužės 6 d. protokolą (b.l. 38), kuriuo nutarta paimti 350000,00 Lt kreditą iš banko NORD/LB Lietuva, susirinkimo protokolą pasirašo sekretorė I. B., pirmininkė N. R., įgaliotas akcininkas D. S.; kreditavimo sutartį (b.l. 39-44), hipotekos ir įkeitimo lakštų kopijas (b.l. 45-57). Ieškovė patvirtino, kad pinigų už perrašomas akcijas negavo, liudytoju apklaustas S. P. paaiškino, kad dalyvavo akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasirašyme, tačiau nematė, kad I. B. atsakovai perdavė pinigus.

Atsakovai tvirtina, kad buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, sutarties faktą įrodinėja paaiškinimais, 2004 m. balandžio 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis (b.l. 31,32), akcijų sertifikatais (b.l. 33-34), UAB „Glasvega“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolais, kuriuose N. R. ir D. S. įrašyti kaip akcijų savininkai, (b.l. 87-104), Valstybinės įmonės registrų centro pažymomis (b.l. 86-88). Atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai nenuginčyti. Pati ieškovė pripažįsta, kad nuo 2004m. reikiamuose įmonės dokumentuose buvo nurodomi N. R. ir D. S. kaip penkiasdešimt procentų įmonės akcijų savininkai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie buvusį susitarimą tarp jos ir tarp atsakovų dėl akcijų nuosavybės teisės sugrąžinimo, tik nurodo, jog tikėjosi, kad kai „Glasvega“ grąžins kreditą bankui, atsakovai neatlygintinai jai grąžins akcijas. Kokį pagrindą turėjo ieškovė tikėtis tokių veiksmų nenurodoma ir neįrodyta

Teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad akcijų pirkimo pardavimo sutartys yra apsimestinis sandoris (Civilinio kodekso 1.87 straipsnis). Apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi, įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo. Ieškovė nurodo, kad tikrieji šalių ketinimai buvo ne akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, o garantavimas atsakovams už UAB „Jūros vėjas“ suteiktą užstatą. Atsakovai nurodo, kad jų tikslas buvo įsigyti įmonės „Glasvega“ akcijų ir pelningai vystyti įmonės veiklą. Tokio tikslo siekdami jie UAB „Jūros vėjas“ nekilnojamuoju turtu užtikrino UAB „Glasvega“ piniginės prievolės vykdymą bankui. Išklausius šalių paaiškinimų, ištyrus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad 2004 m. balandžio 9 d. tarp I. B. iš vienos pusės (pardavėjos) ir D. S. bei N. R. iš kitos pusės (pirkėjų) susiklostė prievoliniai pirkimo-pardavimo santykiai: pardavėja I. B. pardavė po vieną šimtą penkiasdešimt vieno šimto litų nominalios vertės vardinių paprastųjų UAB „Glasvega" akcijų už 15000,00 Lt pirkėjams D. S. ir N. R.. Šalių suderinta ir ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje išreikšta valia perduoti daiktą (akcijas) nuosavybėn ieškovams buvo įgyvendinta, t.y. tarp šalių nėra ginčo, jog pardavėjas įvykdė savo pareigą perduoti parduotą daiktą pirkėjui. Ieškovė ginčija pinigų sumokėjimo faktą, tačiau rašytiniais įrodymais (sutartimis) ir atsakovų paaiškinimais paneigti ieškovės paaiškinimai, kad už akcijas jai nebuvo sumokėta. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalimi aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, nagrinėjamos bylos atveju – rašytinėse akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse, akcijų sertifikatuose, Registrų centro duomenų bazėje, Visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose – laikomos viešai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Šioje byloje ieškovės pateikti įrodymai – ieškovės paaiškinimai ir nekonkretūs vieno liudytojo parodymai - nepatvirtina, kad atsakovai nesumokėjo už akcijas ir kad šalys siekė ne pirkimo pardavimo, o kitos rūšies sutarties sudarymo. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju kito, o ne pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo faktas nenustatytas. Konstatuojama, kad ieškovė neįrodė sandorio apsimestinumo ar kito sandorio, kurį ketino sudaryti šalys, buvimo, todėl darytina išvada išvada, kad pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis pagal Civilinio kodekso 1.87 straipsnį nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovė ieškinyje remiasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Civilinio kodekso 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Daroma išvada, kad aplinkybės, nustatytos rašytiniais įrodymais – sutartimis ir atsakovų paaiškinimais, bei šalių veiksmais po pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo, t.y. akcijų sertifikatų išdavimu, atsakovų dalyvavimu įmonės valdyme, ką įrodo susirinkimų protokolai, rodo abiejų šalių tikrąją valią ir siekį, nes kitokios aplinkybės nėra nustatytos. Vertinant abiejų šalių pateiktus įrodymus atsižvelgiama ir į tą faktą, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartys parengtos ieškovės iniciatyva ir užsakymu, kad sutartys buvo pasirašytos gera valia, jokie prierašai dėl neatsiskaitymo ar įsipareigojimo atsiskaityti ateityje nepadaryti. Akcijų sertifikatai išrašyti pačios ieškovės, kaip įmonės direktorės, ieškovė ir atsakovai pasirašę visus UAB „Glasvega“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus. Įvertinus sutarties tekstą daroma išvada, kad bet kuris apdairus žmogus iš sutarties teksto būtų nustatęs, jog ši sutartis yra sudaryta dėl akcijų pirkimo – pardavimo, be jokių išlygų ir joje nėra užsiminta apie akcijų grąžinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra verslininkė, įmonės direktorė, jokių duomenų apie tai, kad ji negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir reikšmės, byloje nėra.

Aplinkybės dėl šalių valios sudaryti kitą sutartį, byloje nėra įrodytos (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Ieškovė nurodo, kad ir tikrųjų buvo sudaryta akcijų įkeitimo sutartis, su sąlyga, jog UAB „Glasvega" grąžinus suteiktą paskolą ir panaikinus UAB „Jūros aidas" turto įkeitimą, akcijos bus neatlygintinai grąžintos jos savininkei I. B.. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad ginčijamos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir prievolės įvykdymo užtikrinimo, kaip nurodoma ieškinyje įkeitimo sutartys iš esmės yra neadekvačios – skiriasi sutarčių dalykas, paskirtis ir kt. Iš esmės nesutampant tariamai apsimestinio ir juo pridengiamo tikrojo sandorio dalykui toks sandorių tarpusavio santykis (jų disproporcija) objektyviai apriboja tokių sandorių pridengimo vienas kitu galimybę.

Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės ieškinio.

Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Iš ieškovės taip pat priteistina 10,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Cvilinio proceso kodekso 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės I. B. ieškinį dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių o pripažinimo negaliojančiomis, atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. B. atsakovei N. R. 2000,00 Lt

bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. B. atsakovui D. S. 2000,00 Ltbylinėjimosi išlaidų

Priteisti iš I. B. 10,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Regina Bertašienė