Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2022 m. lapkričio 17 d.

dalyvaujant nuotoliniu būdu, prisijungus per ZOOM programą, ieškovei G. B. – I., atsakovui D. I., jo atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities skyriaus Mažeikių rajone atstovei Jūratei Nemniasevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. – I. ieškinį atsakovui D. I. dėl teismo sprendimu iš tėvo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir nustatytos skyrium su nepilnamečiais vaikais gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė G. B. – I. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-4689-721/2020 priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš D. I. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieno nepilnamečio vaiko A. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; taip pat pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-4689-721/2020 nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Ieškinyje nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-4689-721/2020 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų A. I. ir J. I. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o iš atsakovo priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieno nepilnamečio vaiko A. I., ir J. I., išlaikymui iki vaikų pilnametystės. Minėtu sprendimu taip pat nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Nurodė taip pat, jog po jos su atsakovu santuokos nutraukimo praėjo jau beveik du metai, todėl situacija iš esmės pasikeitė. Vaikų poreikiai išaugo, tuo pačiu pakilo visų būtiniausių paslaugų, prekių ir maisto produktų kainos. Vaikai dažnai serga, todėl nemažą dalį išlaidų sudaro išlaidos vaistams bei maisto papildams įsigyti. Atsakovas priteistą išlaikymą teikia nereguliariai ir tų lėšų visiškai nepakanka šalių vaikų poreikius patenkinti. Taip pat, atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų auklėjimo, su jais nebendrauja, nesirūpina jų kasdieniais poreikiais, visą šių rūpesčių naštą užkraudamas ieškovei. D. A. turi įgimtą inkstų nepakankamumo ligą, turi problemų su ausimis, dėl silpno imuniteto labai dažnai serga virusinėmis ligomis, šlapimo takų infekcija, turi kitų sveikatos sutrikimų. Nežiūrint to, A. labai imli menui, daug piešia ir lanko (duomenys neskelbtini), taip pat jau treti metai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, šoka šokių kolektyve (duomenys neskelbtini). Dėl to yra labai daug papildomų išlaidų šokių avalynei, rūbams ir kt. priemonėms, taip pat išvykoms su šokių kolektyvu į kitus miestus. S. J. taip pat turi gabumų piešime ir labai nori piešti. Jam kur kas dažniau, nei bet kuriam kitam vaikui, tenka pirkti įvairių piešimo bei spalvinimo knygučių. Taip pat J. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes (duomenys neskelbtini) ir labai nori tęsti šiuos užsiėmimus. Vieno mėnesio užsiėmimų kaina iki šiol buvo 25 Eur. J. lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini), kur už vieną mėnesį reikia mokėti apie 80 Eur (suma kiekvieną mėnesį būna skirtinga, nes skaičiuojama pagal išlankytas dienas). Ieškovės paskaičiavimu, abiejų vaikų išlaikymui ir visų poreikių patenkinimui, reikia ne mažiau kaip 1352 Eur, tuo tarpu jos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 900 Eur. Taip pat atsakovas su ieškove nederina vaikų pasiėmimo laiko, tačiau įsakmiai nurodo, kad tokią tai dieną ir tokią tai valandą jis pasiims vaikus. Atsižvelgiant į tai, ji siūlo nustatyti tokią tėvo bendravimo su vaikais tvarką: 1.tėvas privalo pasiimti vaikus kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) penktadienį iki 15.30 val. ir grąžindamas jos mamai sekmadienį iki 17 val.; 2. tėvas privalo antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę nuvesti sūnų J. į (duomenys neskelbtini) Mažeikių sporto klube (duomenys neskelbtini), kuris vyksta penktadieniais nuo 16 iki 17 val.; 3. tėvas privalo pirmąją ir trečiąją mėnesio savaitę nuvesti sūnų J. į (duomenys neskelbtini) Mažeikių sporto klube (duomenys neskelbtini), kuri vyksta trečiadieniais nuo 16 iki 17 val. 4. vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, kuomet tėvo atostogos sutampa su vaikų, tėvas privalo pasiimti vaikus vieno mėnesio nepertraukiamoms atostogoms; 5. tėvas privalo pasiimti vaikus kiekvienų metų tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį), pasiimdamas vaikus sekmadienio ryte iki 10 val. ir grąžindamas juos mamai iki to paties sekmadienio 18 val.; 6. tėvas privalo pasiimti vaikus nelyginių metų Kalėdinių švenčių laikotarpiui, pasiimdamas vaikus gruodžio 24 d. iki 16 val. ir grąžindamas juos mamai iki gruodžio 26 d. 18 val.; 7. tėvas turi teisę bendrauti su vaikais per elektronines ryšio priemones, taip pat susitikti su jais kitu, iš anksto su vaikų motina suderintu laiku. Suderinimas reiškia bendrą sutarimą, atsižvelgiant į abiejų šalių planus, vaikų užimtumą ir kt. Tai neturi būti įsakmus tėvo nurodymas, jog jis pasiims vaikus tada, kada pats užsinorės.

Iš dalies sutikdamas su ieškinyje pareikštais reikalavimais, atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo teismo nustatyti jo pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti iš jo po 200 Eur kas mėnesį nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines kas mėnesį mokamas išmokas bei priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dirba ne Lietuvoje. Jo darbovietė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra siunčiamas dirbti į Norvegiją. Atsakovas išvyksta į užsienį ir dirba apie dvi savaites, po to jam yra suteikiamos atostogos 2-3 savaitės, kurių metu jis grįžta į Lietuvą. Tikslaus darbo grafiko atsakovas neturi. Po santuokos su ieškove nutraukimo atsakovui pavykdavo su ieškove susitarti dėl bendravimo su vaikais datos ir trukmės, tačiau pastaruoju metu ieškovė reikalauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais pagal iš anksto nustatytą grafiką. Atsakovas tokios galimybės neturi, tad praneša ieškovei apie savo norą bendrauti su vaikais ir bando susitarti dėl jų pasiėmimo, kai grįžta į Lietuvą. Ieškovė neleidžia jam bendrauti su vaikais, įvairiais būdais trukdo, nurodydama, kad jis turi laikytis jai priimtino bendravimo su vaikais grafiko. Ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka atsakovui yra priimtina ir būdamas Lietuvoje jis sutinka bendrauti su vaikais bei pasiimti juos savaitgaliais pas save, tačiau tuo laikotarpiu, kai jis bus išvykęs į užsienį, atsakovas vykdyti ieškovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos neturės galimybės. Iš esmės sutikdamas su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, prašo teismo nustatyti, jog bendravimo tvarka taikoma tik tuo laikotarpiu, kai atsakovas yra grįžęs į Lietuvą. Apie grįžimą atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, kad vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, kuomet tėvo atostogos sutampa su vaikų, tėvas pasiima vaikus laikotarpiui nuo 2 savaičių iki vieno mėnesio nepertraukiamoms atostogoms. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo, bendravimas su vaikais nebus galimas, ieškovė privalo informuoti atsakovą el. laišku ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu po bendravimo grąžinti vaikus jai ten, kur ji tuo metu bus, nes ieškovė po švenčių ar atostogų gali būti išvykusi iš vaikų gyvenamosios vietos miesto. Atsakovo nuomone sąžininga būtų, jeigu atsakovas vaikus po bendravimo su jais pristatytų į vaikų gyvenamąją vietą. Jis dirba užsienyje, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis nėra pakankamas, kad teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šiuo metu jo gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 1441,00 Eur. Jis turi dar vieną nepilnametį vaiką L. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat teikia išlaikymą. Ieškovė pateikė lentelę, kurioje nurodyta, jog dukros A. mėnesiui skiriama išlaidų suma sudaro 724 Eur, o sūnui J. – 628 Eur. Dukros pramogoms per mėnesį ieškovė skiria net po 140 Eur, nors dukra yra tik 9 metų amžiaus. S. J. pramogoms per mėnesį yra skiriama po 60 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas bendraudamas su vaikais taip pat sumoka už vaikų pramogas, tačiau tokio dydžio sumos per mėnesį nesusidaro. Pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką nepilnamečiai vaikai nemažai laiko praleis su atsakovu, tad tuo metu visus jų poreikius tenkins atsakovas iš savo lėšų. Dukros poreikių lentelėje nėra nurodyta, kad jai būtų perkami vaistai ar sumokėta už kokias nors mokamas gydymo paslaugas. Akivaizdu, kad dukra vaistų nevartoja nuolat. Iš pateiktos medicinos pažymos matyti, kad dukrai A. nėra nustatyta inkstų nepakankamumo diagnozė, nors ieškovė ieškinyje tai nurodė. Taigi, lėtinių ar chroniškų ligų dukra neturi. Atsakovas kiekvieną mėnesį moka išlaikymą vaikams, tačiau ieškovė kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo. Kokiu pagrindu ieškovė kreipėsi į antstolį, atsakovui nėra žinoma. Ieškovė nenurodė, kad gauna išmokas už vaikus, kurios sudaro 80,50 Eur vienam vaikui. Ieškovė nepateikė duomenų apie gaunamas pašalpas ar kitą socialinę paramą, tad ieškovės pateikta informacija yra netiksli. Atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo padidinimo, nes neturi galimybės teikti ieškovės prašomą išlaikymą, vaikų poreikiai yra ženkliai mažesni, nei nurodo ieškovė, be to, pagal naujai nustatytą bendravimo tvarką, nepilnamečiai vaikai daugiau laiko praleis su atsakovu, tad tuo metu bus išlaikomi papildomai iš jo lėšų.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. B. – I. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog jos vyresnioji dukra šiuo metu yra devynerių metų. Ji lanko (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) mokyklą. Pažymėjo, jog pietūs mokykloje kainuoja 60 Eur per mėnesį. Vaikus ji nugabena automobiliu į mokyklas, būrelius ir turi išlaidų kurui, kurių 100 Eur dalis tenka vaikams. A. drabužiams įsigyti per mėnesį išleidžia 50 Eur ir daugiau, priklausomai nuo sezoniškumo, higienos priemonėms per mėnesį išleidžia per mėnesį 18 Eur. Laisvalaikiui per mėnesį išleidžia 60 Eur, kadangi ji per mėnesį bent kartą stengiasi su vaikais išvykti papramogauti. Ekskursijoms, į kurias vyksta vyresnioji duktė per mėnesį išleidžia apie 30 Eur, šventėms per mėnesį išleidžia 40 Eur, kadangi vaikai turi nemažai draugų, kurie vaikus kviečiasi į gimtadienius. Kirpyklai per mėnesį išleidžia 18 Eur, dienpinigiams per mėnesį - 15 Eur, už telefono paslaugas per mėnesį -12 Eur., žaislams, impulsiniams norams per mėnesį išleidžia 20 Eur, 75 Eur sumą sudaro vaistai, papildai, arbatos. Pažymėjo, jog sūnaus J. poreikiams per mėnesį išleidžia: darželiui 84 Eur., šią sumą sudaro 11 Eur įmoka bei maistas. J. taip pat lanko (duomenys neskelbtini) būrelį, kuriame reikalinga pirkti aprangą. Karatė būrelio kaina – 25 Eur. J. susirgus, vaistai kainuoja apie 100 Eur. Draugų šventėms bei dovanėlėms per mėnesį išleidžia 40 Eur, kirpyklai per mėnesį išleidžia 8 Eur., žaislams – 20 Eur. Ieškovė pažymėjo, jog šiuo metu yra dirbanti, jos pajamos per mėnesį yra nuo 850 Eur iki 900 Eur. Šiuo metu už abu vaikus ji gauna 361 Eur išmoku, taip pat atsakovas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį teikia išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui. Prie vaikų išlaikymo prisideda ir vaiko seneliai. Ieškovė sutinka, jog atsakovas praneštų, kada išvyksta į Lietuvą ir galės pasiimti vaikus. Pažymėjo, jog atsakovas užblokuoja vyresniąją dukrą per socialinius tinklus, kad ji negalėtų su juo susisiekti.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. I. paaiškino, jog šiuo metu vaikams teikia po 150 Eur per mėnesį išlaikymą. Nesutinka su ieškovės pateikta poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodytomis kuro išlaidomis, kadangi vaikų būreliai, mokyklos ir kitos įstaigos, kurias jie lanko, yra netoli namų. Be bendrų jo ir ieškovės vaikų, jis turi dar vieną vaiką, kuriam šiuo metu yra pusantrų metų. Jo vidutinis darbo užmokestis yra 1900 Eur per mėnesį. Jokio nekilnojamojo turto jis neturi, kadangi butą, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė, paliko jai ir vaikams. Jis šiuo metu su sutuoktine gyvena jos bute, už kurį mokamas kreditas. Bendrai su kreditu bei komunaliniais mokesčiais per mėnesį butui apmokėti išleidžia 300 Eur. Taip pat nesutinka su vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodytomis išlaidomis vaistams, kadangi jos nurodytos ženkliai didesnės nei informacinėje sistemoje esveikata.lt matomos vaistų kainos. Ieškovė vaistų vaikams kiekvieną mėnesį neperka, vaistai išrašomi 2-3 mėnesių periodiškumu. Mano, jog vaikams per metus vaistams pakaktų 60 Eur. Mano taip pat, jog laisvalaikiui vaikams užtektų 30 Eur per mėnesį. Draugų gimtadieniams per mėnesį tikslinga būtų skirti 20-30 Eur. Jo nuomone, nereikėtų tenkinti vaikų impulsinių norų, kadangi su vaikais reikia kalbėti apie būtinuosius poreikius. Jis iš esmės sutinka su ieškovės siūlomą bendravimo su vaikais tvarka. Paaiškino, jog kai tik sužinos preliminarų atostogų grafiką, iš karto informuos ieškovę, kad ji galėtų derinti jo susitikimą su vaikais. Taip pat paaiškino, jog su vaikais nori bendrauti ir palaikyti ryšį, tačiau ieškovė užblokavo vaikų telefonus, kad jis negalėtų su vaikais susisiekti. Sutinka vaikams mokėti išlaikymą po 200 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžio metu atsakovo D. I. atstovė advokatė Virginija Vainorienė prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Paaiškino, jog atsakovas nesutinka su prašoma priteisti 280 Eur suma kiekvienam vaikui, kadangi ir pati ieškovė akcentavo, kad sūnui J. yra reikalingas mažesnio dydžio išlaikymas, kadangi jam išlaidos susidaro mažesnės, todėl reikalavimas iš atsakovo abiem vaikams priteisti po 280 Eur neatitinka realios padėties, nes vaikų amžius, jų sveikatos būklė akivaizdžiai skiriasi. Pažymėjo, jog ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė važiuodama į darbą vaikus nuveža į darželį/mokyklą, o grįžę vaikai pėsčiomis nueina į būrelius, todėl vaikams skirtos kuro išlaidos, yra per didelės. J. pagal amžių nereikia tiek drabužių, kiek jų reikia A., todėl išlaidos, skirtos J. drabužiams, galėtų būti sumažintos. Išlaidos, skirtos vaikų laisvalaikiui, yra per didelės, todėl šios išlaidos turėtų būti mažinamos pusiau, mano, jog per mėnesį laisvalaikiui kiekvienam vaikui po 30 Eur yra pakankama suma. Būsto išlaidos, kurių dydis sudaro 55 Eur, yra niekuo nepagrįstos, kadangi toks vidurkis negali būti, nes bute nėra nuolat gyvenama. Šildymas bute yra tik žiemos bei rudens sezonu, tačiau elektra, vanduo, dujos yra nenaudojamos, mano, jog vienam vaikui tenkanti būsto dalis per mėnesį turėtų būti 20 Eur, kadangi tokia suma yra protinga. Nurodytos lėšos, skiriamos šventėms, draugų gimtadieniams taip pat yra nepagrįstos, ši suma taip pat nėra protinga, kadangi tokio amžiaus vaikams yra svarbesnė emocija, nei brangių dovanų pirkimas draugams, todėl protinga suma, skirtina draugų šventėms, gimtadieniams būtų apie 20 Eur. Mano, jog vaiko impulsiniai norai turėtų būti nepripažinti, kadangi vaiko norai turėtų būti apgalvoti. Prašo teismo atsižvelgti į tai, jog atsakovas augina dar vieną vaiką ir tenkinti atsakovo prašymą, iš jo nepilnamečiams vaikams priteisti po 200 Eur išlaikymą. Pažymėjo, jog šalys dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos susitarė, atsakovas su ieškovės pateikta bendravimo tvarka sutinka.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovė Jūratė Nemniasevienė palaikė skyriaus pateiktą išvadą. Taip pat mano, jog tarp atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų turi būti atkurtas ryšys bei nustatyta konkreti bendravimo tvarka.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nepilnamečių vaikų A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. I., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas D. I. 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4689-721/2020 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Minėtu sprendimu, be kita ko, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, bei iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį.

Pažymėtina, jog dėl nepilnamečių vaikų A. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. I., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos su ieškove ginčo nėra. Ginčas kilęs dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Pagal (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

CK 3.3. straipsnis numato svarbų tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principą, o taip pat šiame straipsnyje įtvirtintas ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, minimas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš S. M. (peticijos Nr. 32250/08).

Šioje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė nustatyti maksimalią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškinyje ieškovė pateikė reikalavimą nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais:

1. tėvas privalo pasiimti vaikus kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) penktadienį iki 15.30 val. ir grąžindamas jos mamai sekmadienį iki 17 val.;

2. tėvas privalo antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę nuvesti sūnų J. į (duomenys neskelbtini) Mažeikių sporto klube „(duomenys neskelbtini), kuris vyksta penktadieniais nuo 16 iki 17 val.; 3. Tėvas privalo pirmąją ir trečiąją mėnesio savaitę nuvesti sūnų J. į (duomenys neskelbtini) Mažeikių sporto klube (duomenys neskelbtini), kuri vyksta trečiadieniais nuo 16 iki 17 val.;

3. tėvas privalo pirmąją ir trečiąją mėnesio savaitę nuvesti sūnų J. į (duomenys neskelbtini) Mažeikių sporto klube (duomenys neskelbtini), kuri vyksta trečiadieniais nuo 16 iki 17 val.

4. vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, kuomet tėvo atostogos sutampa su vaikų atostogomis, tėvas privalo pasiimti vaikus vieno mėnesio nepertraukiamoms atostogoms;

5. tėvas privalo pasiimti vaikus kiekvienų metų tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį), pasiimdamas vaikus sekmadienio ryte iki 10 val. ir grąžindamas juos mamai iki to paties sekmadienio 18 val.;

6. tėvas privalo pasiimti vaikus nelyginių metų Kalėdinių švenčių laikotarpiui, pasiimdamas vaikus gruodžio 24 d. iki 16 val. ir grąžindamas juos mamai iki gruodžio 26 d. 18 val.;.

7. tėvas turi teisę bendrauti su vaikais per elektronines ryšio priemones, taip pat susitikti su jais kitu, iš anksto su vaikų motina suderintu laiku. Suderinimas reiškia bendrą sutarimą, atsižvelgiant į abiejų šalių planus, vaikų užimtumą ir kt. Tai neturi būti įsakmus tėvo nurodymas, jog jis pasiims vaikus tada, kada pats užsinorės“.

Analizuojant ieškovės pateiktą bendravimo su vaikais tvarką, pastebėtina, jog ieškovės pateikta bendravimo tvarka yra imperatyvaus pobūdžio, tai yra, įpareigojanti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog teismui nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, nereikia nurodyti tokio bendravimo su vaikais būdo, t. y., kaip vaiko tėvas turi elgtis su vaikais ir pan., kadangi tai imperatyviai įtvirtinta pačiame įstatyme ir tėvams tai privaloma be teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002).

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog su ieškovės pateikta bendravimo tvarka iš esmės sutinka, tačiau jis bendravimo laiko su savo nepilnamečiais vaikais negali numatyti tiksliai, kadangi dėl savo darbo pobūdžio negali numatyti tikslaus grįžimo laiko į Lietuvą, todėl jis sutinka su tuo, jog tik sužinojus tikslų grįžimo į Lietuvą bei išvykimo iš jos laiką, praneš ieškovei ir su ja susitars dėl konkretaus tolimesnio bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiko.

Remiantis išdėstytu, nustatytina tokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų A. I. ir J. I. bendravimo tvarka:

1. tėvas pasiima vaikus kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) penktadienį iki 15.30 val. ir grąžindamas juos mamai sekmadienį iki 17 val;

2. tėvas antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę nuveda sūnų J. į (duomenys neskelbtini) treniruotę Mažeikių sporto klube (duomenys neskelbtini), kuri vyksta penktadieniais nuo 16 iki 17 val.;

3. tėvas pirmąją ir trečiąją savaitę nuveda sūnų J. į (duomenys neskelbtini) treniruotę Mažeikių sporto klube (duomenys neskelbtini), kuri vyksta trečiadieniais nuo 16 iki 17 val.;

4. vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, kuomet tėvo atostogos sutampa su vaikų, tėvas privalo pasiimti vaikus vieno mėnesio nepertraukiamoms atostogoms;

5. kiekvienų metų tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), tėvas pasiima vaikus iki 10 val. ir grąžina juos mamai iki to paties sekmadienio 18 val.;

6. tėvas pasiima vaikus nelyginių metų Kalėdinių švenčių laikotarpiui, pasiimdamas vaikus gruodžio 24 d. iki 16 val. ir grąžindamas juos mamai iki gruodžio 26 d. 18 val.;

7. tėvas su vaikais bendrauja per elektronines ryšio priemones, taip pat susitinka su jais kitu, iš anksto su vaiko motina suderintu laiku;

8. tėvui sužinojus tikslų išvykimo į darbą užsienyje, taip pat tikslią grįžimo į Lietuvą datą, jei tai nesiderina su aukščiau nurodytu bendravimo su vaikai laiku, nedelsiant apie tai informuoja ieškovę.

Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrins skyrium gyvenančio tėvo maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo

Ieškovė prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu vaikams priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso t(toliau – CK) Trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 279 straipsnio 5 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Akcentuotina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, tėvų dedamas pastangas gauti pajamas būtinas vaiko išlaikymui ir pan.

Byloje nustatyta, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. I. ir J. I. priteistas 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo sprendimu, nustatytas išlaikymo dydis po 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį iki jų pilnametystės. Ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 30 d., tai yra, praėjus 2 (dvejiems) metams nuo priteisto išlaikymo vaikams. Taigi akivaizdu, kad faktinis pagrindas kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo egzistuoja.

Ieškovės paskaičiavimu, nepilnametės A. I. išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 724 Eur., iš kurių – 35 Eur būreliui, 45 Eur ugdymo priemonėms, 74 Eur vaistams/papildams, 150 Eur maistui, 60 Eur pietums mokykloje, 50 Eur kurui, 50 Eur rūbams/avalynei, 18 Eur higienos priemonėms, 60 Eur laisvalaikiui, 30 Eur ekskursijoms, 55 Eur būsto išlaikymui, 40 Eur šventėms, 10 Eur kirpyklai, 15 Eur dienpinigiams, 12 Eur telefonui, 20 Eur žaislams/impulsiniams norams.

Nepilnamečio J. I. išlaikymui per mėnesį ieškovė nurodė reikalinga vidutiniškai 628 Eur, iš kurių – 95 Eur būreliui, darželiui, 20 Eur ugdymo priemonėms, 25 Eur vaistams/papildams, 100 Eur pietums mokykloje, 50 Eur kurui, 50 Eur rūbams/avalynei, 5 Eur higienos priemonėms, 60 Eur laisvalaikiui, 55 Eur būsto išlaikymui, 40 Eur šventėms, 100 Eur auklės paslaugoms, 8 Eur kirpyklai, 20 Eur žaislams/impulsiniams norams.

Ieškovė vaikų išlaikymo išlaidų dydį grindžia ieškinyje pateiktu vaiko išlaikymui skirtų lėšų paskaičiavimu, tačiau neįrodinėja ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, t. y. nepateikia jokių rašytinių įrodymų (apart duomenų apie vaikų lankomus būrelius) pagrindžiančių patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui. Ji teismui pateikė abiejų vaikų poreikiams išlaidų paskaičiavimus bendrai 1352 Eur sumai, teismo posėdyje pateikė savo argumentus dėl vaikų poreikių ir patiriamų išlaidų jų patenkinimui. Teismas nemato pagrindo abejoti, kad šalių vaikų maistui, aprangai, avalynei, vaikų darželiui, lankomiems būreliams per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro ieškovės nurodytas sumas. Nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė patiria ir išlaidas komunaliniams patarnavimams, o jomis naudojasi ir šalių vaikai, taip pat išlaidas dukros telefonui apmokėti. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta šioms išlaidoms reikalinga pinigų suma iš esmės atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją ir nepilnamečių vaikų pagrindinius poreikius.

Pažymėtina taip pat, kad negali būti ignoruojama, jog fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Žinoma, tokia situacija lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, iš esmės neturi galimybių priimti pirminiais ir tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančias kiekvieną vaiko išlaikymui išleistą eurą, pagrįstą sprendimą.

Ieškovė apskaičiuodama, vežant vaikus į ugdymo įstaigas, būrelius, nepilnamečiams vaikams tenkančią kurui išlaidų dalį, nurodė, kad nepilnamečiams vaikams tenkanti dalis yra 100,00 Eur. Jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, nepridėjo, todėl įvertinti kiek išleidžiama pinigų už vieną mėnesį kurui nėra galimybės, tačiau sutiktina, kad kažkokia dalis tokių išlaidų turi būti tenkanti ir nepilnamečiams šalių vaikams. Taip pat teismo vertinimu vaistams, vitaminams, papildams nurodytos mėnesio išlaidos –74 Eur ir 25 Eur, viso 99 Eur laikytinos per didelėmis, kadangi dažniausiai vitaminai, papildai nėra perkami didesniais kiekiais kas mėnesį, dažniausiai jie naudojami ilgesnį laiką, o iš pridedamų dokumentų nematyti, kad nepilnametis šalių sūnus dažnai serga, o ir duomenų apie tai, kad šalių dukrai nuolat reikalingi brangiau kainuojantys vaistai, ar buvo įsigyti, ar nuolat yra įsigyjami nėra, tuo labiau, kad dalys vaistų vaikams yra kompensuojami. Ieškovė nurodo, kad vaikų laisvalaikiui, šventėms išleidžia po 100 Eur kiekvienam vaikui mėnesiui, tačiau duomenų, kiek kartų ir kur buvo lankomasi konkrečiai nors vieną mėnesį nepateikta, todėl nėra aišku ar iš tiesu tokios sumos išleidžiamos vaikų šventėme, laisvalaikiui kiekvieną mėnesį. Manytina, kad tokia suma yra padidinta, nes vėl gi, įrodymų, kad tokia suma būtų skiriama kiekviena mėnesį, nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog šiuo metu šalių nepilnametei dukrai –A. per mėnesį (tiek būtiniems, tiek laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) poreikiams patenkinti reikalinga 724 Eur suma ir nepilnamečiam sūnui J. - reikalinga 628 Eur. Tuo pačiu atkreiptinas tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Kartu pažymėtina, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikams reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis.

Byloje nustatyta, jog ieškovė šiuo metu yra dirbanti, jos pajamas sudaro 850-900 Eur per mėnesį, nors duomenų apie gaunamas pajamas ieškovė taip pat nepateikė. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, turi nuosavą automobilį. Vertinant atsakovo turimas pajamas, matyti, kad jis dirba užsienyje, jo pajamos yra kintančios, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. vidutiniškai uždirbo 15781 Eur., savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi dar vieną nepilnametį vaiką – L. I., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų, apie atsakovo atžvilgiu antstolių kontorose užvestas vykdomąsias bylas, nėra.

Pastebėtina, jog tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi, konstatuoja, kad šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra geresnė. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovo darbingumo lygis būtų sumažėjęs, ar jis turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų ar turėtų mažiau dirbti.

Vis tik, teismas atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus skaičiavimus, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, įvertindamas šalių nepilnamečių vaikų amžių, jų sveikatos būklę, jų amžiui būdingą išlaidų dydį bei siekdamas išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, daro išvadą, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis mažintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas A. I. periodinėmis išmokomis po 250 Eur, J. I. – 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai).

Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) neįgyja res judicata galios ir pasikeitus vienai iš šalių turtinei padėčiai (šiuo atveju atsakovo), ieškovė turės galimybę pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovei esant įstatymu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus. Šioje byloje už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, kurį sudaro: 46 Eur (170 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl priteisti išlaikymo padidinimo už abu vaikus, plius 75 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, viso 121 Eur priteistinas iš atsakovo valstybės naudai

Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 800 Eur už advokato teisinę pagalba, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 84 procentai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 128 Eur suma už advokato teisinę pagalbą (16 procentų ieškovės atmestų reikalavimų apimtyje).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2020 m. rugsėjo 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr.e2YT-4689-721/2020 priteisto iš atsakovo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti nepilnametei A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 Eur, nepilnamečiam J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę G. B. – I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečių vaikų A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. I. ir J. I. tvarką:

1. tėvas pasiima vaikus kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) penktadienį iki 15.30 val. ir grąžindamas juos mamai sekmadienį iki 17 val.;

2. tėvas antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę nuveda sūnų J. į (duomenys neskelbtini) treniruotę Mažeikių sporto klube (duomenys neskelbtini), kuri vyksta penktadieniais nuo 16 iki 17 val.;

3. tėvas pirmąją ir trečiąją savaitę nuveda sūnų J. į (duomenys neskelbtini) treniruotę Mažeikių sporto klube (duomenys neskelbtini), kuri vyksta trečiadieniais nuo 16 iki 17 val.;

4. vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, kuomet tėvo atostogos sutampa su vaikų, tėvas privalo pasiimti vaikus vieno mėnesio nepertraukiamoms atostogoms;

5. kiekvienų metų tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), tėvas pasiima vaikus iki 10 val. ir grąžina juos mamai iki to paties sekmadienio 18 val.;

6. tėvas pasiima vaikus nelyginių metų Kalėdinių švenčių laikotarpiui, pasiimdamas vaikus gruodžio 24 d. iki 16 val. ir grąžindamas juos mamai iki gruodžio 26 d. 18 val.;

7. tėvas su vaikais bendrauja per elektronines ryšio priemones, taip pat susitinka su jais kitu, iš anksto su vaiko motina suderintu laiku.

8. tėvui sužinojus tikslų išvykimo į darbą užsienyje, taip pat tikslią grįžimo į Lietuvą datą, jei tai nesiderina su aukščiau nurodytu bendravimo su vaikai laiku, nedelsiant apie tai informuoja ieškovę.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 121 Eur (šimta dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės G. B.-I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 128 Eur (šimta dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.