Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei S. S. individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius) kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei S. S. individualiai įmonei (toliau – IĮ), juridinio asmens kodas 303440495. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. duomenimis atsakovės skola VSDFV biudžetui buvo 1 327,96 Eur. Nors įspėjo atsakovę, kad nepadengus įsiskolinimo VSDFV kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Ieškovo manymu, atsakovė nėra pajėgi vykdyti bei plėtoti ūkinės veiklos, sumokėti skolas, atsiskaityti su kreditoriais, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, todėl jai keltina bankroto byla (b. l. 2–3).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės vadovas. Nagrinėjamoje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei S. S. IĮ kreipėsi jos kreditorė VSDFV Mažeikių skyrius, t. y. asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016).Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 7 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei duomenis reikšmingus vertinant atsakovės finansinę būklę (b. l. 24–25).Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, be to, apie teismo posėdžio datą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 30), taigi atsakovė yra tinkamai informuota apie bankroto procesą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie finansinę įmonės būklę, todėl vertindamas įmonės mokumą ar nemokumą teismas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei remiasi valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras ir VĮ „Regitra“ pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis registrų duomenimis atsakovė S. S. IĮ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. spalio 29 d., tačiau finansinės atskaitomybės dokumentai registrui nebuvo teikiami (b. l. 31–32, 33). VĮ Registrų centras duomenimis įmonė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 34), VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 35). Kitų duomenų byloje apie įmonei priklausantį turtą nėra pateikta. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad 2016 m. sausio 21 d. S. S. IĮ skola buvo 324,23 Eur (b. l. 12), 2016 m. lapkričio 15 d. – 1 327,96 Eur, iš kurių 1 131,29 Eur yra nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 151,10 Eur nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 45,57 Eur delspinigiai (b. l. 2–3, 10, 11). VSDFV viešai skelbiami duomenys (http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys) patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 20 d. įmonės skola buvo 1 427,90 Eur (b. l. 39), taigi atsakovės skola vis auga. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2016 m. gruodžio 19 d. atsakovė neturi skolų (b. l. 36). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu nėra nagrinėjama bylų, kuriose atsakovei S. S. IĮ būtų reiškiami turtiniai reikalavimai. VSDFV viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad įmonė neturi darbuotojų (b. l. 39), todėl darytina išvada, kad įmonė nevykdo ūkinės – komercinės veiklos.Įvertinus byloje esančių duomenų visumą yra pagrindo spręsti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 427,90 Eur sumą, įmonė turto neturi, nevykdo ūkinės – komercinės veiklos, todėl, teismo vertinimu, atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, nes atsakovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (t. y. skolos) viršija pusę į jos turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis yra pagrindo vertinti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei S. S. IĮ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles, subjektas. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1254/2013). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija. Kadangi individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jų savininkai, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 2 dalimi, CPK 673 straipsniu, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalimi, subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles, t. y. paaiškėjus, jog įmonė turto neturi ar turi nepakankamai, prievolė priverstinai gali būti įvykdoma iš įmonės savininkų turto. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės S. S. IĮ savininkas yra S. S. (b. l. 31–32). Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teismas vertina, kad konkrečiu atveju įvertinus tai, jog įmonės bankroto procesas yra tiesiogiai susijęs su jos savininko S. S. teisėmis ir pareigomis, siekiant apsaugoti visų kreditorių interesus, yra tikslinga įtraukti į bylą bendraatsakoviu bankrutuojančios įmonės savininką S. S. (CPK 43 straipsnio 2 dalis).ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus bei bankroto administratoriaus paslaugas teikiančių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime – deklaracijoje nenurodomi ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi.Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad nagrinėjamoje byloje ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa atrinktas bankroto administratorius S. B. pateikė sutikimą – deklaraciją administruoti atsakovę S. S. IĮ, kad remiantis bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių S. B. negalėtų būti S. S. IĮ administratoriumi, bei, kad bylos duomenimis, abejonių dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi nėra, įmonės administratoriumi skirtinas S. B., sąrašo eilės Nr. B-FA407.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu, 6 straipsniu, 10 straipsniu ir 11 straipsniu, teismas

nutaria:

Iškelti bankroto bylą S. S. IĮ, juridinio asmens kodas 303440495, buveinės adresas Respublikos g. 2-29, Naujoji Akmenė.

Bankrutuojančios S. S. IĮ administratoriumi paskirti S. B., sąrašo eilės Nr. B-FA407, parinktą naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.

Įtraukti S. S., gimusį (duomenys neskelbtini), į bankrutuojančios S. S. IĮ bankroto bylą bendraatsakoviu.

Areštuoti atsakovės S. S. IĮ, juridinio asmens kodas 303440495, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti bankroto administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl S. S. IĮ turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.

Uždrausti atsakovei S. S. IĮ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti S. S. IĮ turtą.

Nustatyti terminą S. S. IĮ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

Įpareigoti bankroto administratorių sužinojus apie iškeltas bylas S. S. IĮ, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš S. S. IĮ, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti S. S. IĮ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos S. S. IĮ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą S. S. IĮ bankroto bylą pranešti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.