Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui H. T. (H. T.), jo atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovei E. K., išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. T. (H. T.) ieškinį atsakovei E. D. (dabar – K.) dėl tėvystės nuginčijimo ir teismo sprendimo panaikinimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti ieškovo ieškinys ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko papildymo, kuriais prašoma nuginčyti ieškovo tėvystę atsakovės dukters V. T. atžvilgiu ir panaikinti V. T. gimimo įraše nurodytus duomenis apie ieškovo tėvystę, panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31179-967/2015 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo iš ieškovo priteisimo bei minėto sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, dokumentai jai įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametė V. T. kartu su dviem seserimis, atsakove, jos draugu bei močiute gyvena dviejų kambarių socialiniame būste. Tarnyba neprieštarauja ieškinio reikalavimams, tačiau atkreipė dėmesį, jog turi būti užtikrinta, kad vaikas neliktų be tėvo.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad šalys artimai bendravo ir kartu gyveno. Vienu metu ieškovas gulėjo ligoninėje, o jam grįžus namo atsakovė pasakė, kad laukiasi. Kai vaikui buvo mažiau nei trys metai, atsakovė su vaiku išsikėlė iš šalių būsto. Po to ieškovas yra kelias dienas prižiūrėjęs vaiką ir daugiau su vaiku nebendravo. Jį ir vaiką siejęs ryšys nutrūko. DNR ekspertizės atlikimo metu vaikas ieškovo nepažino.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad Tarnyba sutinka su ieškinio reikalavimais, kadangi DNR ekspertizė patvirtino, kad ieškovas nėra atsakovės dukters tėvas. Biologinio tėvo atsakovė nurodyti negali. Ieškovo ir vaiko nesieja jokie socialiniai ryšiai. Socialiniu tėvu yra dabartinis atsakovės sutuoktinis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Atsakovei pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. Iš į bylą pateiktos gimimo liudijimo kopijos, 2012-10-02 notariškai patvirtinto atsakovo sutikimo pripažinti tėvystę matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra V. T., kurios tėvu notariškai patvirtinto pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo pagrindu įregistruotas ieškovas H. T..

CK 3.149 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai jo tėvai. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados. Civilinėje byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos pateiktame ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovas H. T. nėra biologinis V. T. tėvas. Teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės ir gali būti nuginčyti teismine tvarka.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to, ginčijant tėvystę, kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę vaiko atžvilgiu. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Tačiau iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šioje byloje klausimas dėl tėvystės nustatymo negali būti sprendžiamas, kadangi atsakovei nėra žinoma, kas yra biologinis vaiko tėvas. Nors prioritetine tvarka yra ginama vaiko teisė turėti abu tėvus, nustačius, kad ieškovo ir nepilnametės V. T. nesieja nei emocinis, nei socialinis ryšys, nėra pagrindo daryti išvadą apie socialinės tėvystės santykių susiformavimą tarp jų, todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraše duomenis apie ieškovą, kuris nėra vaiko biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, vaiko interesai nebūtų pažeisti. Tokią išvadą pagrindžia šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu ir vaiko nuomonės išklausymo aktas, iš kurių nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyrium kai vaikui buvo mažiau nei trys metai, šiuo metu vaikas ieškovo neatpažįsta, tėvu iš esmės laiko dabartinį atsakovės sutuoktinį, ieškovą laiko savo krikšto tėvu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų.

Pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo ieškovas reiškė reikalavimus panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31179-967/2015 bei jo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas nepalaiko šių reikalavimų, prašė palikti juos nenagrinėtus. Atsakovė prieštaravimų dėl šio ieškovo prašymo neišreiškė.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas), todėl teismas neturėjo pagrindo priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, kuriuo buvo pareikšti papildomi reikalavimai panaikinti įsiteisėjusį 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31179-967/2015 bei jo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus. Pažymėtina ir tai, kad už patiektus papildomus reikalavimus nebuvo sumokėtas žyminis mokestis.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju papildomi ieškinio reikalavimai buvo priimti nepagrįstai, todėl paliktini nenagrinėti (CPK 296 str. 1 d. 8, 12 p.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia ieškinį dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31179-967/2015 bei jo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo pradinis ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo patenkintas pilna apimtimi. Ieškovas sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio už neturinį reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 330,29 Eur depozitą už DNR ekspertizę tėvystei nustatyti (nuginčyti). Šios išlaidos susidarė ieškovui siekiant nuginčyti tėvystę vaiko atžvilgiu, todėl, reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo tenkinus, jos ieškovo naudai priteisiamos iš atsakovės.

Byloje taip pat susidarė 22,23 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios išlaidos susidarė ne tik dėl pateikto pradinio ieškinio, bet ir dėl pareikšto pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų papildymo, kuris teismo paliktas nenagrinėtas. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių priteisiamos lygiomis dalimis po 11,12 Eur.

Ieškovas duomenų apie patirtas advokato išlaidas į bylą nepateikė, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas H. T. (H. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra H. T. (H. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad vaiko V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra H. T. (H. T.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinį dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31179-967/2015 bei jo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo H. T. (H. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 405,29 Eur (keturis šimtus penkis eurus 29 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo H. T. (H. T.), a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 11,12 Eur (vienuolika eurų dvylika euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.