- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- 2YT-46954-1045/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29613-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Taurienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybinė įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo – valstybinė įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja A. G. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina P. G. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio jos sutuoktinio N. G. (N. G.) palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.
2. Pareiškėjos teigimu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga, pareiškėjai siekiant kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios P. G. paliktą turtą. P. G. po sutuoktinio N. G. mirties ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir rūpinosi žemės sklypu su sodo nameliu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šį turtą tvarkė, rūpinosi, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą teismui nurodė, kad prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
5. Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad N. G. ir P. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, santuokos metu N. G. ir P. G. susilaukė dviejų vaikų: N. G. (gimė (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjos (gimė (duomenys neskelbtini)). N. G., būdamas santuokoje, mirė (duomenys neskelbtini) P. G. mirė (duomenys neskelbtini).
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su N. G. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ir žemės sklypas su sodo nameliu, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas su sodo nameliu). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalimi, N. G. jo mirties dieną priklausė ½ dalis Buto ir žemės sklypo su sodo nameliu.
7. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo N. G. mirties (duomenys neskelbtini) testamentų ir palikimo priėmimo faktų neregistruota.
8. Bylos duomenimis, pareiškėja kreipėsi į notarę, kad priimtų mirusiosios motinos P. G. palikimą po jos mirties, tačiau notarė jai išdavė liudijimą ir paaiškino, kad reikia kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, o, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog po tėvo N. G. mirties likęs palikimas buvo priimtas motinos P. G., faktiškai pradėjus jį valdyti, bus galima užbaigti tvarkyti turto paveldėjimo klausimus. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, pareiškėja pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos motina P. G. po savo sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo N. G. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi turtą – Butą ir žemės sklypą su sodo nameliu – faktiškai valdyti.
9. CK 5.13 straipsnyje numatyta, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pareiškėjos motina P. G. po sutuoktinio N. G. mirties įgijo teisę paveldėti palikėjo turtą kaip palikėją pragyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis). Be to, po N. G. mirties likusį palikimą turėjo teisę paveldėti ir pirmosios eilės įpėdinai – pareiškėja ir jos brolis N. G..
10. Palikimo atsiradimo faktas įpėdiniui nesukuria savaime nuosavybės teisės. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtintas keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
11. Byloje pareiškėja pateikė atsiskaitymo už komunalinius mokesčius knygeles, kurios patvirtina, kad pareiškėjos motina P. G. po sutuoktinio N. G. mirties liko toliau gyventi Bute, mokėjo mokesčius už Bute teikiamas komunalines paslaugas, Butą prižiūrėjo, taip pat rūpinosi ir žemės sklypu su sodo nameliu.
12. Remiantis bylos duomenimis, po N. G. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla nepradėta; mirusiojo vardu neįregistruota testamentų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po N. G. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjos motina P. G. išreiškė savo valią priimti sutuoktinio N. G. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus (rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius). Šie P. G. veiksmai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
14. Pažymėtina, kad, remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Konkrečius paveldimo turto objektus nustato ne teismas, o paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymui pakanka nustatyti, kad įpėdinis pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį (ar kokį daiktą), tačiau nėra reikalinga nustatyti ir įvardinti konkretaus pradėto valdyti turto.
15. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos motina P. G. po sutuoktinio N. G. mirties priėmė palikimą, per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos paveldėjimo teisei į palikėjos P. G. turtą įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinio N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisei į palikėjos P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), turtą įgyvendinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.