Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto turto savininkės R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 29 d. nutarties Nr. I-354V/2010, priimtos pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko (įkeisto daikto savininko) E. R., įkeisto daikto savininkės R. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, (toliau - Bankas) 2010-03-17 pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas areštuoti įkeistą turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Nurodė, kad E. R. su Banku 2005-09-20 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), pagal kurią Bankas suteikė kreditą E. R.. E. R. prievolės pagal Sutartį užtikrinimui jungtine hipoteka įkeitė nuosavybės teise jam ir R. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos registravimo data 2005-09-23. E. R. nevykdė savo įsipareigojimų Bankui pagal Sutartį, t.y. laiku nemokėjo įmokų pagal Sutartį, todėl pagal Sutarties 10.1 p. 2009-09-18 Bankas vienašališkai nutraukė Sutartį. Apie įsipareigojimų nevykdymą E. R. ne vieną kartą buvo informuotas raštu. Apie sutarties nutraukimą, nevykdant įsipareigojimų, E. R. ir R. R. buvo informuoti, kaip numatyta Sutarties 10.1 p. - ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, t.y. 2009-09-03 registruotu laišku, išsiunčiant pranešimą apie sutarties nutraukimą. Kreditorius nurodė, kad 2009-10-08 skolininko skola Bankui yra 74443,69 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito, 515,29 EUR nesumokėtų palūkanų, 5721,65 EUR nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, viso 80680,63 EUR (LR CPK 543 str. 3 d., 558 str.).

Rezoliucinė dalis

1) areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 93,52 kv.m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį E. R. ir R. R., uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti;

2) išaiškinti daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą, ji netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę;

3) įspėti skolininką (įkeisto turto savininką) E. R. ir įkeisto daikto savininkę R. R., kad negrąžinus skolos, t.y. 74443,69 EUR negrąžinto kredito, 515,29 EUR nesumokėtų palūkanų, 5721,65 EUR įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, iš viso 80680,63 EUR bei 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti;

4) paaiškinti kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeisto daikto savininkui) ir įkeisto daikto savininkei dienos negrąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo ir kartu pateikti hipotekos lakšto originalą

Kreditorius Bankas 2010-04-27 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas:

1) leisti už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių. Įkeistas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos registravimo data 2005-09-23.

- skolą pagal kreditavimo sutartį, kurios dydis 2010-04-22 buvo 82179,82 EUR, iš jų 74443,69 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito, 515,29 EUR nesumokėtų palūkanų, 7220,84 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų;

- 16 procentų metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, nustatytų šalių susitarimu Sutarties 8.2 p., pradedant skaičiuoti nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos iki realaus sumokėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, t.y. sumokėtą 130 Lt žyminio mokesčio. Kreditorius nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-18 priėmė nutartį dėl turto arešto ir įspėjimo, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkas ir įkeisto daikto savininkas per vieną mėnesį po procesinių dokumentų įteikimo pilnai neįvykdė savo įsipareigojimų Bankui (LR CPK 558 str.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-04-29 nutartimi nutarė:

1) išieškoti skolą: 74443,69 EUR negrąžinto kredito, 515,29 EUR nesumokėtų palūkanų, 7 220,84 EUR įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, iš viso 82179,82 EUR, 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 16 procentų dydžio sutartinių metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-04-27, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą.

2) priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą - 93,52 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį E. R. ir R. R..

Teismas nustatė, kad E. R., užtikrindamas iki 2035-09-15 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-09-23 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė Banko naudai skolininkui ir R. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 93,52 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 320000 Lt. 2010-03-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. I-354/2010 minėtas įkeistas daiktas buvo areštuotas. Nutartis E. R. ir R. R. pasirašytinai įteikta 2010-03-22. teismas padarė išvadą, kad kreditoriaus reikalavimai tenkintini, priverstinai parduodant įkeistą daiktą iš varžytynių, apie tai pranešant visiems suintegruotiems asmenims (LR CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 6.37 str., CPK 544 str., 545 str., 558 str. 2 d.).

Įkeisto daikto savininkė R. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-04-29 nutartį ir netenkinti pareiškėjo Banko pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko E. R. ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą dėl įkeisto daikto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę numatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-12-03 civilinė byla Nr. 3K-3-1151/2003, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinė byla Nr. 2S-1374-340/2009). LR CK 6.128 str. 1 d. nustatyta, jog šalis, nusprendusi pasinaudoti teise vienašališkai atsisakyti sutarties, apie numatomą sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Ši teisės norma nenurodo tokio pranešimo formos, todėl ją šalys gali aptarti sutartyje. Jeigu sutartyje apie tai nekalbama, tai galima padaryti bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina. Reikalavimas iš anksto pranešti nutraukiant sutartį laikomas įvykdytu, kai tokį pranešimą gauna kita šalis (LR CK 6.166 str.), t. y. būtina pranešti tokia forma ir priemonėmis, kad kita šalis gautų pranešimą. Tuo tarpu Sutarties bendrosios dalies 10.1 p. numatyta, kad jei kredito gavėjas nesumoka laiku bet kokios pagal šią sutartį mokėtinos sumos ilgiau nei 10 kalendorinių dienų, Bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas pagal šią Sutartį, pranešdamas apie tai kredito gavėjui raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Kredito gavėjui per anksčiau nurodytą terminą nepadengus įsiskolinimo, kurio mokėjimo terminai yra suėję, ši sutartis bus nutraukiama. Nagrinėjamu atveju nei skolininkui, nei įkeisto turto savininkei kreditoriaus pranešimas su reikalavimu dėl kredito grąžinimo nebuvo įteiktas. Akivaizdu, jog neįteikus šio pranešimo, kreditorius vienašališkai nutraukti sutarties negalėjo. Sutartis iki šiol nėra nutraukta. Sutinkamai su formuojama teismų praktika, pranešimo formos nustatymas sutartyje, kai pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą ir sutarties nutraukimo terminas siejamas su pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimu, negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie numatomą sutarties nutraukimą, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normos, konkrečiai LR CK 6.166 str. bei CK 6.128 str. 1 d. (Vilniaus apygardos teismas 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1374-340/2009). Byloje nėra duomenų, kad Sutartis yra nutraukta, t.y. kad skolininkui buvo pranešta apie kreditoriaus ketinimą nutraukti sutartį, kad toks pranešimas buvo įteistas skolininkui. Byloje nėra nustatytų LR CK 4.192 str. 1 d. nurodytų pagrindų kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nesant įteiktam įspėjimui apie Sutarties nutraukimą, skolininkas neturėjo galimybės pasinaudoti Sutarties 10.1 p. teise ir iki termino suėjimo padengti susidariusį įsiskolinimą, atsižvelgiant, kad tai būtų teisinis pagrindas kreditoriui nenutraukti sutarties. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindinę prievolę nustatančios Sutarties pasibaigimo ją vienašališkai nutraukiant fakto, netyrė aplinkybės, ar Sutartis yra pasibaigusi bei nepasisakė dėl Sutarties pasibaigimo. Be to, nenustačius Sutarties nutraukimo dienos, negali būti nustatomas ir šalutinių prievolių dydis, kuris neatsiejamas nuo Sutarties nutraukimo termino.

Kreditorius Bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad kreditorius pagal LR CK 6.217 str., 6.218 str. bei Sutarties 10.1 p., nelaukdamas kredito sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos, registruotu laišku išsiuntė skolininkui ir įkeisto turto savininkei 2009-09-03 pranešimą Nr. 7591, kuriuo įspėjo, jog bankas vienašališkai nutrauks Sutartį, kadangi skolininkas nevykdo sąlygų, numatytų kredito sutartyje, paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Laiškas, adresuotas skolininkui ir įkeisto daikto savininkei, buvo siųstas hipotekos lakšte ir Sutartyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) - adresatų gyvenamąją vietą pasiekė 2009-09-17, tačiau gavėjai registruotosios pašto siuntos neatsiėmė. Kreditorius nebuvo informuotas apie kitą skolininko ir įkeisto daikto savininkės gyvenamosios vietos adresą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad ginčai dėl materialinių teisinių santykių, t.y. dėl skolos kreditoriui apimčių ir jos dydžio, dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, kadangi galimi skundai tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2010, 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, jos dydžio, sutarties nutraukimo, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

Kreditorius Bankas 2010-10-21 pateikė prašymą, prašydamas priteisti jo naudai 1210 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų, pateikdamas šį faktą patvirtinančius dokumentus.

Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. CK 4.192 straipsnio 1 dalis taikoma hipotekos kreditoriui, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant. Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Jei viena sutarties šalis praneša apie vienašališką sutarties nutraukimą, tai kita sutarties šalis gali ginčyti tokį nutraukimą ieškinine tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorius pagal LR CK 6.2187 str., 6.218 str. bei Sutarties 10.1 p., nelaukdamas Sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, registruotu laišku išsiuntė skolininkui (įkeisto daikto savininkui) ir įkeisto daikto savininkei 2009-09-03 pranešimą Nr. 7591 (b.l. 34), kuriuo įspėjo, jog per nustatytą 10 dienų terminą skaičiuojant nuo rašto įteikimo dienos, neįvykdžius įsipareigojimų, Bankas vienašališkai nutraukia Sutartį, kadangi skolininkas (įkeisto daikto savininkas) nevykdo sąlygų, numatytų kreditavimo sutartyje – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytas terminais.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės teiginį, jog nei jai, nei skolininkui nebuvo įteiktas kreditoriaus pranešimas su reikalavimu dėl kredito grąžinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkui ir įkeisto turto savininkei 2009-09-03 pranešimas Nr. 7591 buvo išsiustas registruotu laišku skolininko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14) ir buvo įteiktas 2009-10-16 asmeniškai R. R. (b.l. 15). Tai reiškia, kad iki tada, kai kreditorius 2010-03-17 (b.l. 12-13) pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, Sutartis buvo nutraukta, nes Bankas pranešė apie vienašališką Sutarties nutraukimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga, nustatanti, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditorius turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jam žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, įstatyme įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

Įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi dėl skolos išieškojimo ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos 2010-04-26 nutarties priėmimo metu buvo CPK 558 str. 2 d. numatyti pagrindai tęsti skolos išieškojimą ne ginčo tvarka:

1) 2010-03-22 skolininkas (įkeisto daikto savininkas) E. R. ir apeliantė gavo (b.l. 45) įspėjimą grąžinti skolą;

2) per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo skola negrąžinta kreditoriui (b.l. 48);

3) hipotekos kreditorius 2010-04-27 pateikė pakartotinį pareiškimą (b.l. 46-47), prašydamas priimti nutartį parduoti iš varžytynių hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistą turtą: butą unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

4) pateiktas hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-09-23 įregistruoto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, originalas (b.l. 49-50).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra teisinis pagrindas ne ginčo tvarka išieškoti skolą: 74443,69 EUR negrąžintos paskolos, 515,29 EUR nesumokėtų palūkanų, 7220,84 EUR įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, iš viso 82179,82 EUR, 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 16 procentų dydžio sutartinių metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2010-04-27, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą.

Skolininkas, įkeisto turto savininkai turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir sutartinį netesybų dydį bei ginčo teisena prašyti pakeisti kreditavimo sutarties nuostatas. Faktinės aplinkybės dėl to, ar hipotekos kreditorius laikytinas pažeidusiu prievolę ir bendradarbiavimo pareigą, gali būti vertinamos, sprendžiant ginčą ieškinine tvarka, ir nėra vertinamos, vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarka. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo atmesti kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes apeliantė, būdama suinteresuota savo interesų gynimu ir teisių užtikrinimu, turi ieškininės teisenos tvarka ginčyti hipotekos kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir netesybų dydį, ar prašyti ieškinine tvarka pakeisti sutartines prievoles, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai iki ginčo teisenos bylos išnagrinėjimo.

Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė iš esmės motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, atliekant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko, įkeisto daikto savininkų ne ginčo tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, padaręs išvadą išieškoti skolą: 74443,69 EUR negrąžinto kredito, 515,29 EUR nesumokėtų palūkanų, 7220,84 EUR įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, iš viso 82179,82 EUR Lt, bei 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, nenurodė skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje kreditoriaus ir skolininko duomenų, todėl siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, tikslinga šį rašymo apsirikimą ištaisyti, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, kad išieškoma kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, naudai iš skolininko E. R. skola: 74443,69 EUR negrąžinto kredito, 515,29 EUR nesumokėtų palūkanų, 7220,84 EUR įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, iš viso 82179,82 EUR, 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 16 procentų dydžio sutartinių metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-04-27, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą (LR CK 4.192 str., LR CPK 7 str., 8 str., 276 str., 302 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 558 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, apeliantė įgijo pareigą atlyginti kreditoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Bankas patyrė 1210 Lt (b.l. 93-96) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Šių išlaidų dydis mažinamas, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.15 p., kolegija nustato pagal maksimalią priteistiną sumą už advokato teisines paslaugas - 400 Lt (0,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į atskirąjį skundo surašymą (LR CPK 93 str., 98 str., p.).

Apeliantė turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas 11,40 Lt sumai (b.l. 92) valstybei dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str., 96 str., 302 str., 320 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 29 d. nutartį iš esmės nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, kad išieškoma kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, naudai iš skolininko E. R. skola: 74443,69 EUR negrąžinto kredito, 515,29 EUR nesumokėtų palūkanų, 7220,84 EUR įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, iš viso 82179,82 EUR, 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 16 procentų dydžio sutartinių metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-04-27, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą.

Priteisti iš apeliantės R. R. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc naudai.

Priteisti iš apeliantės R. R. 11,40 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.