Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „LL Haus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 23 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiškimą skolininkui UAB „LL Haus“ dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080027831, 2008-11-04 įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2013-07-31 gauto kredito grąžinimą, UAB „LL Haus“ įkeitė AB DnB NORD bankui jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – sandėlį unikalus Nr. 8597-2000-1132; sandėlį, unikalus Nr. 8597-2000-1140; sandėlį, unikalus Nr. 8597-2000-1151, esančius Vilniaus g. 4, Šalčininkų m., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintus 1 013 000 Lt. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. 01220080027829, 2008-11-04 įregistruotas Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo UAB „LL Haus“ įkeitė AB DnB NORD bankui žemės sklypo nuomos teisę į 0,7899 ha ploto žemės sklypą iš 4,6730 ha bendro ploto, unikalus Nr. 8542-0002-0165, esantį Vilniaus g. 4, Šalčininkų m.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-07-23 nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus - sandėlį, unikalus Nr. 8597-2000-1132; sandėlį, unikalus Nr. 8597-2000-1140; sandėlį, unikalus Nr. 8597-2000-1151, esančius Vilniaus g. 4, Šalčininkų m., nuosavybės teise priklausančius UAB „LL Haus“, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti;

išaiškino daiktų savininkui, kad nuo įkeistų daiktų arešto momento jis netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę;

įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką) UAB „LL Haus“, kad negrąžinus skolos, t. y. 750 000 Lt negrąžinto kredito, 55 079,04 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, l 046,73 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso: 806 125,77 Lt bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.;

paaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) dienos negrąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.

Iš pateiktų dokumentų teismas padarė išvadą, kad kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 38 p. nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2009-05-26 pranešimo Nr. 30.58.17/64 išsiuntimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso bei civilinės teisės normas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pagal 2008-10-08 AB DnB NORD banko ir UAB „LL Haus“ sudarytą kreditavimo sutartį suteikto kredito suma sudarė 750 000 Lt. Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080027831, 2008-11-04 įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, UAB „LL Haus“ įkeitė AB DnB NORD bankui jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – sandėlius, esančius Vilniaus g. 4, Šalčininkų m., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintus 1 013 000 Lt. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. 01220080027829, 2008-11-04 įregistruotas Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo UAB „LL Haus“ įkeitė AB DnB NORD bankui žemės sklypo nuomos teisę į 0,7899 ha ploto žemės sklypą iš 4,6730 ha bendro ploto, esantį Vilniaus g. 4, Šalčininkų m.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 38 p. nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2009-05-26 pranešimo Nr. 30.58.17/64 išsiuntimo skolininkui dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė kredito sutartyje numatytų sąlygų.

Vienas iš būdų, kuriais sutartinių teisinių santykių dalyviai gali įgyvendinti savo interesus, yra vienašališkas sutarties nutraukimas, kai antroji sutarties šalis pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 str.). Dėl šios priežasties vienašališkai sutartį galima nutraukti tik įstatyme arba šalių susitarime numatytais atvejais. CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad CK 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų. Sutartį vienašališkai nutraukusiai šaliai tenka rizika dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad 2008-10-08 AB DnB NORD bankas ir UAB „LL Haus“ (kredito gavėjas) sudarė kreditavimo sutartį (b.l. 70-78). Kadangi kredito gavėjas pagal kredito sutartyje nustatytus terminus nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų – laiku negrąžino paskolos, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, bankas, vadovaudamasis kredito sutarties 38 punkto nuostatomis, bankas 2009-05-26 kredito gavėjui išsiuntė raštą Nr. 30.58.17/64 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“, kuriame nurodė, kad įsipareigojimų nevykdymas pagal 2008-10-08 kredito sutartį yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti sutartį. Praėjus 10 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo UAB „LL Haus“ neįvykdžius rašte nurodytų finansinių įsipareigojimų, t. y. nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių, bankas sekančią dieną, einančią po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia kredito sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto kredito gavėjui priklausančio turto ir lėšų (b.l. 81).

Byloje nėra duomenų, kad skolininkui banko 2009-05-26 raštas Nr. 30.58.17/64 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ buvo išsiųstas bei įteiktas, t. y. ar skolininkas UAB „LL Haus“ gavo banko pranešimą apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį. Kaip jau minėta, CK 6.128 str. 1 d. nustatyta, jog šalis nusprendusi pasinaudoti teise vienašališkai atsisakyti sutarties, apie numatomą sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Ši teisės norma nenurodo tokio pranešimo formos, todėl ją šalys gali aptarti sutartyje. Jeigu sutartyje apie tai nekalbama, tai galima padaryti bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina, nes reikalavimas iš anksto pranešti nutraukiant sutartį laikomas įvykdytu, kai tokį pranešimą gauna kita šalis (CK 6.166 str.), tai yra būtina pranešti tokia forma ir priemonėmis, kad kita šalis gautų pranešimą. Tarp šalių 2008-10-08 sudarytoje kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2008-191 bendrosios dalies 38 punkte nustatyta, jog esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos (b.l. 77). Kolegija daro išvadą, kad tokios pranešimo formos nustatymas sutartyje, kai pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą ir sutarties nutraukimo terminas siejamas su pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimu, negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie numatomą sutarties pranešimą, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, konkrečiai CK 6.166 str. bei CK 6.218 str. 1 d.

Dėl atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomo 2009-07-21 pranešimo dėl skolininko/įkeisto daikto savininko įspėjimo kolegija nepasisako, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šios aplinkybės netyrė, dėl to nepasisakė; o apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 301 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: netenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „LL Haus“ (CPK 337 str. 2 p.).

Iš pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 7,05 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „LL Haus“ netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko 7,05 Lt (septynis litus, 5 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.