Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. N. teisiamajame posėdyje neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, kad jis kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį nepasitraukė į kelkraštį. Jis važiavo pagal Kelių eismo taisykles. Esant kliūčiai iš dešinės, turėjo pasitraukti pilietis. Pastarasis agresyviai artinosi prie jo, grasino duoti „į snukį“. Jis išsitraukė lazdą, kad galėtų apsiginti. Nenorėjo sukelti skausmo, tik save apginti. Viskas vyko 2017 m. lapkričio 13 d. apie 9.20 val. Sietyno g., prie Matulevičiaus g. 30 namo. Jis važiavo iš darbo vienas automobiliu „Škoda Yeti“, (duomenys neskelbtini) Matulevičiaus gatve. Gatvė daro kelio vingį, iš kurio jam iš priekio išlėkė „Toyota Corola“, viršydama greitį, vos nesukėlė eismo įvykio. „Toyotos“ greičio nematavo, bet kadangi kiekvieną dieną ten važiuoja, tai matė. Iš to posūkio išvažiuojančios mašinos važiuodamos greičiau išlenda į priešpriešinę eismo juostą. Šiuo atveju taip ir buvo. „Toyota“ vairavo nukentėjusysis A. L.. Jis visokiais gestais sukinėjo pirštą prie smilkinio, rodydamas, kad neva jis (M. N.) kažką ne taip atliko. Jiems prasilenkus, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad įsijungia stop signalai, „Toyota“ sustoja. Sustojo ir jis, įsijungė atbulinę pavarą, kas irgi matėsi per galinio vaizdo veidrodėlį, anas vairuotojas irgi įjungė atbulinę pavarą. Kai jų automobiliai susilygino, atsidarė langus. Pilietis jam pradėjo nemandagiai sakyti, kur važiuoja, ko nesitraukia. Jis buvo įsitikinęs, kad važiuoja pagal KET, jam kliūties iš dešinės nebuvo, todėl nematė tikslo trauktis. Pilietis jam aiškindamas, kad jis toks ir anoks, pasakė, kad nemoka važiuoti, kad vos nesukėlė eismo įvykio. Jis paaiškino piliečiui, kad būtent šiam kliūtis iš dešinės, todėl šis privalėjo sustoti ir duoti jam kelią. Jis (A. L.) pasiūlė duoti jam „į snukį“. Jis pagalvojo, kodėl jam taip turi būti, juk laikėsi taisyklių, šiuo atveju pilietis akivaizdžiai buvo neteisus. Patraukė automobilį į kelkraštį. Pilietis pastatė automobilį už jo automobilio, labai greitai pavažiuodamas iš vietos, t. y. prasisukant padangoms. Lipdamas iš automobilio pastebėjo, kad pilietis agresyviai lipa iš automobilio kažką laikydamas abejose rankose ir artėja prie jo. Vienoje rankoje laikė daiktą, panašų į telefoną, o kitoje - tamsų daiktą su iškilimais, kurie matėsi iš sugniaužto kumščio. Agresyviu lipimu laiko staigų pilnai durų atidarymą ir greitą lipimą, visa savo kūno povyza rodant agresyvumą kito piliečio atžvilgiu. Jis puolė prie savo automobilio bagažinės, nes pilietis agresyviai artėjo link jo. Bagažinėje pradėjo ieškoti ko nors gynybai. Pradžioje sugriebė skėtį, bet po to sugriebė ir išsitraukė lazdą. Atsisukęs į pilietį pajautė čiurkšlę į akis. Tai buvo tikslinga čiurkšlė į veidą. Buvo iki 1 metro atstumas tarp jų. Pradėjus perštėti akims, veidui, nieko nebematydamas, pradėjo mojuoti lazda, kad apsigintų, nes A. L. pasiūlė dar kartą duoti dujų ataką. Mosavo žolės riedulio lazda priešais save, gindamasis nuo agresyvaus piliečio, stengėsi, kad nebūtų atakuojamas dujomis dar kartą ar nebūtų imtasi kitokių veiksmų, niekur nesmūgiavo. Jis tikrai niekur nepataikė A. L., nes jis jau 30 metų šioje sporto šakoje, žino, kokios pasekmės galėtų būti, jeigu pataikytų su tuo sporto įrankiu - lazda. Pro didelį rūką, pro ašaras akyse matė tik siluetą. Kadangi buvo siūloma dar kartą, tai iš garso sprendė, kur jis yra. Kadangi ne viską gerai matė, tai galimybė galėjo būti, kad sužalojo. Lazda nėra metalinė ar medinė, ji yra plastikinė, kieta. Smūgis su tokia lazda sukeltų sunkias pasekmes. Konfliktas vyko prie šiukšlių konteinerių, kur vienoje gatvės pusėje šiukšlių konteineriai, o kitoje – nuvažinėta žolė, prie pat jo automobilio bagažinės. Po to pilietis kaip ir norėjo išvažiuoti, norėjo eiti link savo mašinos. Kadangi jo (kaltinamojo) mašinos bagažinės dangtis buvo pakeltas, tai A. L. nuėjo į jo automobilio priekį, tikriausiai nufotografavo automobilio numerį, grįžo į savo automobilį, atsisėdo ir ruošėsi išvažiuoti. Jis atsistojo tarp atidarytų durelių ir A. L., kad jis niekur nevažiuotų. Prie jo A. L. paskambino numeriu 112, pranešė apie įvykį, ir jis pasitraukė. Pilietis telefoninio pokalbio metu paminėjo, kad automobilyje yra vaikai, sakė, kad daužo jo mašiną ir vaikus. Kadangi langai tamsinti, tai ant galinių sėdynių vaikų nesimatė. Keista, kad pilietis veždamas vaikus vėlėsi į konfliktą. Jis pasitraukė, A. L. uždarė duris ir nuvažiavo, kaip paskui pastebėjo iki darželio, kuris yra už 50-60 metrų nuo įvykio vietos. Išlipęs iš automobilio, nuo galinės sėdynės iškėlė 2 vaikus, naudodamas, kaip vėliau paaiškėjo sunkiai sužeistą ranką, paėmė abu juos už rankų ir nuvedė į darželį. Tuo metu jis atsisėdo į automobilį, nusiramino ir paskambino 112. Pilietis išėjęs iš vaikų darželio sulaukė policijos ir kartu atvažiavo į įvykio vietą. Iš viso atvažiavo 4 ekipažai po 2 policininkus. Bendravo tik su A. L.. Jis turėjo vaikščioti aplink ir klausti, kokia bus tolimesnė įvykio eiga. Apie žolės riedulio lazdą paklausė vienas iš atvykusių pareigūnų, jis atidarė bagažinę ir padavė lazdą, nuo tada jos nematė. Policijos pareigūno paklausė, ar paimtas ir dujų balionėlis. Pareigūnas nuėjo paimti dujų balionėlio iš piliečio. Pareigūnas paėmęs iš jo dujų balionėlį, kartu susėdo į automobilį. Greitoji pagalba atvykusi apžiūrėjo jį, pasiūlė važiuoti į Lazdynų ligoninę. Policijos pareigūnai jam liepė patraukti automobilį. Jis pastatė automobilį prie darželio, grįžo pėsčiomis ir greitoji pagalba išvežė jį į ligoninę, kur buvo atlikta apžiūra. Jis stovėjo iki 1 metro atstumu nuo savo automobilio bagažinės, o nukentėjusysis per 1 metrą nuo jo. Atstumas iki nukentėjusiojo automobilio buvo gal kokie 5 metrai. Šiukšlių konteineriai buvo kitoje gatvės pusėje, gal 7-8 metrų atstumu. Konfliktas vyko apie 2-3 minutes. Nukentėjusysis dar vaikščiojo aplink jo automobilį ir fotografavo, o jis ėjo paskui jį. Papurškimas dujomis, mosikavimas lazda vyko iki 1 minutės. Jam dujų papurškė vieną kartą. Kadangi ne viską gerai matė, kai mosikavo, galėjo būti, kad jis sužalojo nukentėjusįjį. Nežino, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado nustatytos traumos. Jis nenusprendė iš karto gintis su lazda. Neišvažiavo iš įvykio vietos, nes žmogus pažeidė KET, iškoneveikė jį necenzūriniais žodžiais, įžeidė, bet jis nebuvo piktas. Norėjo sužinoti kokių pretenzijų turi pilietis jo atžvilgiu, gal kas automobiliui atsitiko. Lipti aiškintis nesiruošė. Lipti pasišnekėti, yra skirtingi dalykai, jo manymu. Jis iš pradžių tikėjosi, kad pilietis išsakys argumentus, o ne iš karto trauks įrankius. Pilietis išlipo iš automobilio pasiruošęs, su balionėliu, agresyviai artėjo prie jo, todėl ir jam teko trauktis lazdą. Nesiruošė naudoti lazdos puolimui, o tik aiškinimuisi, tik gynybai, panaudojo ją kaip atgrasymo priemonę. Pamačius, kad asmuo agresyviai lipa, jam baimė nekilo, atsirado asmeniui išlipus. Nenuvažiavo, nes pilietis jau arti buvo, nebuvo kur trauktis. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad rytą automobiliu „Toyota“ vežė abu 4 ir 6 metų amžiaus vaikus į darželį, Sietyno g. 9. Sietyno gatvėje buvo atliekami kelio darbai, tvarkomas kelias, vamzdynai, asfalto nebuvo, iš abiejų pusių aptvertos tvorelės, iš jo pusės dar buvo konteineriai. Kelio ruožas pakankamai siauras, maža atkarpa buvo smėlis, akmenėliai, nebuvo asfalto, bet prasilenkti dviem automobiliams tikrai buvo galima. Važiavo dešiniau, kaip nustato KET, savo kelio pusėje, ant važiuojamosios kelio dalies, ganėtinai saugiu greičiu, nes ten nėra kur paspausti. Susidūrė su kliūtimi, priešpriešiais važiavo automobilis „Škoda“, vairuojamas M. N.. Spėja, kad nenorėdamas supurvinti savo automobilio, užvažiuodamas ant purvinos kelio dangos, jis pradėjo jį spausti link konteinerių. Neturėdamas kur dėtis, kad išvengtų eismo įvykio, stipriai mynė stabdžių pedalą, pilnai sustojo. Jei jam būtų buvęs pasirinkimas pasitraukti, tai taip ir būtų padaręs. Prasilenkė vos milimetrais. Sustojus, „Škoda“ privažiavo atbuline eiga, langai susilygino. Jis pats atgal nevažiavo, stovėjo vietoje. Kai privažiavo atgal, nematė, kur buvo „Škodos“ kitos ašies ratai. M. N. privažiavo atbulomis nekabindamas jo automobilio. Atsidarė “Škoda“ langas, jis suprato, kad M. nori kalbėtis, todėl atidarė savo langą. Galvojo, kad jų pokalbis bus mandagus, bet vyras buvo agresyviai nusiteikęs. Tiksliai pokalbio nepamena. Jis pasakė, kad kelias ganėtinai siauras, kad M. N. vos nekliudė jo automobilio, o jam nėra kur trauktis, kad jeigu automobilis būtų užkabintas bei matuotų kelią, tai gali būti, kad pilietis būtų pripažintas kaltas, nes jam nebuvo kur dėtis, nes dešinėje pusėje buvo šiukšlių konteineriai, pripilta įvairių šiukšlių. M. N. buvo labai agresyvus, garsiai rėkė, buvo kažkokie keiksmai, necenzūriniai žodžiai jo atžvilgiu, tiksliai pasakyti negali, patyrė šoką. Žodžiai ir pokalbis buvo agresyvus. Jis pats necenzūrinių žodžių nevartojo. Jis būtų mielai nuvažiavęs, nes nelinkęs veltis į konfliktus, juolab, kad yra mažamečiai vaikai. Pamatęs, kad vyras visiškai nekontroliuojamas, stengėsi išvengti kontaktų. Kad neužtvertų važiuojamosios kelio dalies, pavažiavo į priekį keletą metrų (10-15 m), už konteinerių, už vingio, į saugią vietą - salelę, kad apžiūrėtų savo automobilį, ar neapgadintas. Sustojo kairiame kelio kelkraštyje, nes dešinėje pusėje nebuvo, kur sustoti. Jam stojant nebuvo ratų prasisukimo, kaip nurodė M. N., nes jo automobilis šeimyninis, o ne sportinis, dyzelinis. Apžiūrinėdamas automobilio kairės pusės galą, kur vos neįvyko kontaktas, norėjo įsitikinti, kad jis tikrai neįbrėžtas, neįlenktas. Jam sustojus, M. automobilis taip pat sustojo kelkraštyje, atsidarė bagažinė, jis M. N. išsitraukė lazdą ir ėjo link jo. Galvojo, kad tai beisbolo lazda, nes patyrė šoką, vėliau policijos komisariate sužinojo, kad tai žolės riedulio lazda. Tuo metu, kai atsistojęs apžiūrėjo automobilio galą, jam buvo suduoti 2 smūgiai. Jis to nesitikėjo, kai M. N. iškėlė lazdą, jis blokavo ją iškėlęs ranką, nenorėdamas gauti per galvą. Todėl pirmas smūgis buvo į kairės rankos alkūnę, o antras - į kairės rankos plaštaką, nykštį. Nuo smūgių jam skaudėjo. Viskas vyko arti jo (A. L.) automobilio, kairėje pusėje, kelkraštyje jo važiavimo kryptyje. Prie automobilio „Škoda“ nebuvo priėjęs, nes vairuotojas buvo agresyvus. Jis nežino, kodėl M. N. jam sudavė, nes šis nieko nesakė, tiesiog priėjo ir sudavė. Tuo metu jis (A. L.) nieko rankose neturėjo. Pamatęs agresyvų pilietį puolė bėgti į automobilį, kurio durelėse turėjo balionėlį, nes nežinojo, ko iš jo tikėtis. Automobilis buvo užgesintas, bet durelės pilnai praviros. Jis staigiai įlipo į automobilį, galvojo paspausti užvedimo mygtuką, kad pabėgtų iš tos situacijos, bet nespėjo to padaryti, nes pilietis greitai priartėjo prie automobilio. Kadangi vairuotojo durelės buvo atidarytos, tai M. N. užspaudė jį (jis netgi truputį atsilošė), tada užsimojo lazda. M. N. stovėjo iškėlęs lazdą virš automobilio, todėl pagalvojo, kad daužys automobilį, dar kažką. Išsigando, patyrė šoką, pasakė: „nejaugi jūs tai darysite vaikų akivaizdoje; nežinau kodėl tu taip elgiesi, bet automobilyje yra mažamečiai vaikai, pagalvok ką darai, žmogau“. M. N. tikrai matė automobilyje sėdinčius vaikus, nors langai tamsinti, bet pro atidarytas duris matėsi sėdintys du mažamečiai vaikai kėdutėse. Jam paminėjus vaikus, M. N. sustingo. Tuo momentu, kai M. N. sustingo, jis pamatė durelėse balionėlį, jį čiupo, šoko iš automobilio, pralindęs pro užsimojusį M. N., atsitraukė saugiu atstumu ir bijodamas, kad M. N. jam trenks daugiau smūgių, stengdamasis smūgio negauti 7-8 metrų atstumu (kaip vėliau pamatavo tyrėja) papurškė dujų. Nesitaikė jam į veidą, akis, tiesiog norėjo apginti save ir savo vaikus. Būtų galbūt purškęs ir automobilyje, bet suvokė, kad dujos pateks į vidų ir jie patys jų gali gauti. Papurškęs dujų bėgo iki automobilio, kurio bagažinė buvo pakelta, galvojo ją staiga nuleisti ir nufotografuoti numerius, bet M. atsivijo jį su lazda, kaip suprato, dujos nelabai suveikė. Tada nubėgo į automobilio priekį, telefonu nufotografavo numerius ir pasakė niekur nepabėgti, nes kviečia policijos pareigūnus. Taip ir padarė. Nufotografavo M. N. su lazda, kad jis nepaneigtų, kad iš tikrųjų ją naudojo. M. N. tik jį nufotografavus, nustojo mojuoti lazda. Nuo tada, kai jam buvo suduoti smūgiai, jis mojavo ja pastoviai. Po to vaikus nuvežė į darželį, paleido, kad nematytų šio įvykio, norėdamas juos apsaugoti, ir laukė atvykstančios policijos. Atvykę policijos pareigūnai prašė surašyti ir nupasakoti įvykio eigą. M. N. policijos pareigūnams neigė, kad naudojo kažkokią lazdą, nes ji jau buvo įdėta atgal į jo automobilio bagažinę. Priešais jo automobilį gal už 150 m kairėje stovėjo “Audi A4“, bet niekas iš jo nelipo į lauką. Taip pat buvo 2 vyresnio amžiaus žmonės, bet kai atvyko policija, jie jau buvo pasišalinę. Negali pasakyti, ar sekančią dieną po įvykio ėjo vaikai į darželį, ko gero, taip. Dujų balionėlis yra legali savigynos priemonė. Atrodo, kad tai buvo pipirinės dujos. Atvykę medikai apžiūrėjo tiek M., tiek jį, pasiūlė kartu vykti į ligoninę. Tačiau suvokdamas situaciją ir matydamas agresyvų pilietį, atsisakė važiuoti kartu viename automobilyje. Jis kreipėsi į polikliniką po 3 dienų, nes pas gydytoją buvo eilė. Buvo apžiūrėtas medikų, yra pateikti duomenys, medicininės pažymos. Iki šiol jaučia tirpimą. Jis yra pedagogas, muzikos mokytojas, groja gitara. Jo kaip muzikanto techninės galimybės ženkliai sumažėjo. Jis groja, bet negali parodyti tokių rezultatų, kokius pasiekė anksčiau. Nors ir turi nedarbingumą, bet nuolatos turi lavinti pirštus, jei nelavina, tai tirpimas ir skausmas didėja. Jis nuolatos turi groti, nepriklausomai turi traumą ar ne. Gydytojas liepė mankštinti, šildyti, tepti vaistus. Jis turėjo tris savaites nedarbingumą, negalėjo dalyvauti renginiuose. Tomis savaitėmis vartojo vaistus, vaikščiojo į terapiją. Fizioterapija buvo skirta ir nedarbingumo metu, ir po to. Jis savo iniciatyva išėjo iš darbo, kurį dirbo papildomą, nes buvo nepajėgus dirbti. Nakties metu vaikai pradėjo šlapintis, bijojo būti palikti, kai pamato svetimą žmogų, jie išsigąsdavo, apsikabindavo jį, nepaleisdavo. Kurį laiką pats patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, sutrikdytas jo gyvenimo, šeimos ritmas, atsirado tam tikras diskomfortas, nukentėjo gyvenimo kokybė. Vaikai buvo pas gydytoją. Juos apžiūrėjo šeimos gydytoja.

Liudytojas G. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad gavo iškvietimą, kad Sietyno g. kilo konfliktas tarp 2 asmenų. Jei neklysta, buvo 2 iškvietimai. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad kažkas kažko nepraleido kelyje. Atvažiavo antri, nelabai bendravo nei su viena puse. Pamena, kad buvo atvykusi greitoji. Vienas asmuo (parodė į nukentėjusįjį) turėjo bėdų dėl skaudančios rankos, o kitas – buvo gavęs dujų, sunkiai matė, vaikščiojo. Nepasakys, kas pirmas kam purškė ar trenkė, kuris pirmas ir kokius veiksmus atliko. Tą asmenį, kuris gavo dujų, išsivežė greitoji. Asmuo su rankos skausmu važiavo į ligoninę pats. Įvykio vietoje nepilnamečių nebuvo. Nukentėjusysis vaikus buvo nuvedęs į darželį, jie vaikų nematė. Pas asmenį, kuris gavo dujų į akis, automobilyje buvo ledo ritulio ar žolės riedulio lazda. Lazdą paėmė jų kolegos. Įvykio vietoje buvo greitoji ir 3 policijos mašinos, kitų transporto priemonių nebuvo. M. N. buvo įvykio vietoje, buvo užsidengęs akis, matėsi, kad buvo gavęs dujų, jautėsi nemaloniai. Kaip ir kitas su ranka. Su M. N. jam asmeniškai bendrauti neteko. Galbūt kažko paklausė, bet net jokių duomenų nesirašė. Policijos pareigūnai naudoja dujų balionėlius savo veikloje. Negali pasakyti, kokiu atstumu panaudojus dujų balionėlį, galima sukelti akių uždegimą. Veikimas yra nuo 5 iki 7 metrų, jų naudojamų balionėlių čiurkšlė pakankamai didelė. Koks dujų balionėlis buvo naudotas šiuo atveju, nežino. Nepamena, ar matė tą dujų balionėlį.

Liudytojas T. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo gauti 2 iškvietimai į tą patį įvykį dėl konflikto tarp vairuotojų. Buvo „Škoda“ ir „Toyota“ automobiliai. Iš pradžių vienas vairuotojas kvietė, po to antras. Įvykis buvo Sietyno g. Toje vietoje, kurioje įvyko konfliktas, važiuojamoji dalis tikrai siaura. Kaip suprato, konfliktas įvyko, nes jie sunkiai prasilenkė. Kelio danga buvo normali, bet siaura. Ten yra asfaltuota danga ir šalia yra išvažinėta, smėliukas, žemė. Iš vienos pusės pravažiavimą susiaurina stovinčios šiukšliadėžės. Buvo dar kažkas prie šiukšliadėžių, gal ir šiukšlės, gal atitvarai, dabar nepasakys. Jei automobiliai norėtų prasilenkti neužvažiuodami už normalios dangos ribų, priklausomai nuo automobilių, veidrodėliai tikrai nukentėtų. Iš esmės buvo galima prasilenkti automobiliams. Jie ne Kelių policija, atstumų nematavo, neturi matavimo juostos su patikra, tik juostą „Stop policija“. „Škoda“ stovėjo miškelio pusėje, o „Toyota“ - toje pusėje, kur darželis, toliau gyvenamieji namai. Kaltinamasis buvo „Škoda“ vairuotojas, o nukentėjusysis – automobilio „Toyota“. Vietoje vieno vairuotojo veidas buvo raudonas ir akys ašarotos, kitas sakė, kad jam ranką skauda, nes gavo su lazda. Automobilio „Škoda“ bagažinėje buvo rasta žolės riedulio lazda. Vairuotojas paaiškino, kad pats žaidžia ar yra treneris, dabar nepamena. „Škoda“ vairuotojas pasakė, kad „Toyota“ vairuotojas jam papurškė dujų, nes jie neprasilenkė, vos veidrodėliais neužkabino. Kuris pirmas konfliktą pradėjo, pasakyti negali. Abiejų asmenų buvo paklausta, ar jiems reikia medikų, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikė „Škoda“ vairuotojui pasakė, kad jam dėl akių pažeidimo vairuoti negalima, vešis jį į ligoninę, ir išvežė. „Toyota“ vairuotojas dėl rankos sumušimo pats vyko į ligoninę. Jis aiškinosi aplinkybes daugiau su „Toyota“ vairuotoju. Padėjo jam parašyti pareiškimą, kur, kas, kam rašomas. Vairuotojas paaiškino, kad jis vežė vaikus į darželį, nepasidalino kelio, sustojo, „Škoda“ vairuotojas pribėgo su lazda, „Toyota“ vairuotojas pasakė „ką tu darai? Pas mane vaikai automobilyje“. Jam vis tiek trenkė į ranką ar gynėsi. Negali pasakyti, ar pirma buvo purškiamos dujos, ar pirma nukentėjusysis gavo į ranką. Kaip suprato, jie vienas kitą užsipuolė, todėl buvo purškiamos dujos, naudojama lazda. Dujų balionėlis ir lazda buvo pristatyti į policijos komisariatą. Jis lazdą paėmė iš automobilio bagažinės. Ją atidarė M. N., o jis stovėjo šalia automobilio. Lazda gulėjo akivaizdžiai, ji nebuvo paslėpta. Nepamena, ar lazdą jam padavė M. N.. Paklausus, kam lazda, M. N. pasakė, kad jis ar sportuoja, ar yra treneris. Buvo atvykę tyrėjai, bet dabar neprisimena, ar perdavė lazdą tyrėjams ar nuvežė į policijos komisariatą. Pašalinių asmenų šalia nebuvo, nes gyvenamieji namai toliau, priekyje darželis, kitoje pusėje brūzgynai. Jokių liudytojų nenustatė. Jis liepė patraukti automobilį.

Liudytojas M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su T. B. dirbo Karoliniškėse-Lazdynuose ir gavo iškvietimą, kad įvyko muštynės. Paties įvykio nematė. Pirmas iškvietimas buvo B lygio, o antras – A lygio, į kuriuos greitai reaguojama. Įvykio vietoje į juos kreipėsi pilietis (A. L.), nurodė, kad įvyko konfliktas tarp vairuotojų, apsižodžiavo, tada M. N. jam smūgiavo su lazda, o jis gindamasis papurškė dujas. Matėsi, kad nukentėjusiojo kairė ranka patinusi, paraudusi. Akivaizdžiai buvo matyti, kad buvo smūgis. Buvo iškviesta greitoji, apžiūrėjo kaltinamąjį. Medikai pasakė, kad dėl akių sužalojimų jį reikia greitai pristatyti į Lazdynų ligoninę. Taip pat apžiūrėjo ir nukentėjusįjį, kuris buvo su sudaužta ranka. Jam taip pat pasakė, kad kuo skubiau turi atvykti į medicininę įstaigą. Konfliktas kilo, nes nepraleido pravažiuoti su automobiliu, nors pagal KET turėjo praleisti. Nukentėjusysis pasakojo, kad kaltinamasis iš bagažinės ištraukė lazdą, pribėgo prie automobilio, smūgiavo, tada jis papurškė dujų. Su kaltinamuoju bendravo mažai, nes atvyko greitoji, jam buvo reikalinga skubi pagalba, jis buvo pasodintas į greitosios pagalbos automobilį. Jis pasakė savo duomenis ir trumpai įvykio aplinkybes. Kaltinamais pasakojo, kad nukentėjusysis pirmas papurškė dujų, po to jis sudavė su lazda. Dujų balionėlį ir lazdą paėmė ir pristatė į 1 policijos komisariatą. Atrodo, kolega T. B. juos paėmė, nors tiksliai dabar nepamena. Buvo atvykę ir kiti patruliai. Nepamena, ar kitų liudytojų buvo. Dujų balionėlį matė, dabar tiksliau jo apibūdinti negali, nepamena.

Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dienos nepamena, bet galėjo būti 2017 m. lapkričio 13 d. 9.30 val., ryte važiavo į darbą (Mulevičiaus gatvėje esančias įmonės patalpas) Sietyno gatve, pamatė, kad dviejų automobilių vairuotojai pykosi. Kaip prasidėjo konfliktas, įvardinti negali. V. S. g., pamatė priešais jį stovinčius du automobilius, kurių vienas galėjo būti „Toyota“, kito nepamena, atrodo tamsus. Negali pasakyti, kuris automobilis važiavo priešais jį. Pastebėjo, kad vienas vairuotojas mojuoja su pagaliu. Nežino, kuris vairuotojas ir kodėl naudojo tą pagalį. Jis matė du žmones, kad vienas žmogus pasiėmė lazdą ar pagalį iš automobilio, viename automobilyje buvo vaikas. Ar iš automobilio bagažinės ar salono paėmė lazdą, negali pasakyti. Negali pasakyti, kur buvo kitas žmogus, kai anas ėmė lazdą. Tikslių detalių nepamena, nes praėjo daug laiko. Kad kas būtų naudojęs dujas, nematė. Nematė, kaip žmogus trenkė su lazda, matė tik, kad jis bėgioja priešais kitą su lazda. Žmogus pasiėmęs lazdą ėjo link kito žmogaus. Negali pasakyti, prie kurio automobilio bėgiojo. Konfliktą matė, kai stabtelėjo, pravažiuodamas pro juos. Negali pasakyti, prie kurio automobilio jis (liudytojas) stovėjo arčiau – ar prie to, iš kurio buvo paimta lazda. Kadangi tai vyko šalia darželio, nusprendė skambinti 112 ir pranešti apie įvykį, nes pasirodė neįprasta ir gąsdinanti situacija, įvykis jį išgąsdino ir šokiravo. Paskambinus 112 papasakojo, ką matė, pareigūnai prašė likti ir stebėti. Prie įvykio vietos buvo 10-15 minučių, buvo sustojęs šalimais, atliko visus pareigūnų prašymus. Po automobilių sustojimo pastebėjo, kad vienas automobilis pasitraukė prie darželio. Kiek pamena, buvo nuvestas vaikas į darželį. Tai dar labiau šokiravo, kad tėvai veždami vaikus į darželį užsiima tuo, kuo nereikia. Po 10-15 minučių atvažiavo patruliai, įvykio dalyviai ir policija susirinko į vieną vietą. Jam padėkojo, kad palaukė ir jis išvažiavo. BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus (t. 1 b.l. 134-135), juos patvirtino, patikslino, kad buvo lygiagrečiai sustoję automobiliai, vienas prie kito šalia sustojo. Automobiliai stovėjo skirtingose kelkraščio pusėje, kiek pamena. Ar abu pavažiavo vienas nuo kito, nepasakys. Nepamena, ar pradžioje abu vairuotojai išlipo iš automobilių. Galėjo būti, kad vairuotojas su lazda bėgo prie kito vairuotojo. Jis matė konfliktą, kad vienas asmuo su lazda eina link kito. Nepastebėjo, kad kas nors būtų užsidengęs akis, kad kas būtų nukentėjęs nuo dujų purškimo. Bendras vaizdas buvo, kad jei vienas žmogus turi lazdą, o kitas ne, tai tas yra silpnesnis. Abiejų asmenų nei veidų, nei automobilių šiandien nepamena, todėl negali įvardinti kuris kurį gaudė aplink automobilį. Mano, kad greičiausiai žmogus, su lazda bėga ir gaudo, o žmogus be lazdos bėga. Žmogus su lazda kryptingai ėjo prie kito asmens. Negali pasakyti, kaip jis laikė lazdą - ar virš galvos, ar kaip. Negali pasakyti, apie kurią mašiną vienas kitą gaudė, kur nubėgo žmogus be lazdos. Nematė, nepamena, kad kitas žmogus, kuris buvo be lazdos, kažką didelio laikytų rankose. Jei pasakojama apie dujas, gal galėjo laikyti jas rankoje. Pravažiuodamas vaikų nematė, bet vėliau pamatė prie darželio. Matė, kaip „Toyota“ išvažiavo iš įvykio vietos. Pats įvykis truko 1-2 minutes, ne ilgiau. Kas konkrečiai vyko kas 3 sekundes, negali pasakyti. Jam buvo baisu, kad žmogus negautų su lazda. Abu vairuotojai pasirodė neramūs. Apklausos metu ir dabar iš esmės tą patį papasakojo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-07-03 apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad 2017-11-13 apie 09.30 val. važiavo savo automobiliu Sietyno gatve Vilniuje, link savo įmonės sandėlių, esančių V. M. g. 51, Vilniuje ir pamatė ant kelio lygiagrečiai sustojusius du automobilius. Jam važiuojant link jų, jie prasiskyrė, t.y. vienas į vieną kelkraštį, o kitas į kitą. Jam privažiavus iki jų 15 metrų atstumu, minėtų automobilių vairuotojai išlipo ir pradėjo aiškintis santykių, bent taip suprato. Vienas iš jų, galimai iš bagažinės paėmė kažkokią lazdą ir bėgo link kito vairuotojo, rankose laikydamas tą daiktą, panašų į lazdą. Kitas vairuotojas, jei gerai pamena, buvo išlipęs ir iš automobilio lyg ir ėjo link to vairuotojo su lazda, po to lyg ir bėgo nuo jo. Viskas vyko labai greitai, visų detalių nespėjo įsidėmėti. Viskas vyko netoli vaikų darželio Sietyno gatvėje. Vienas iš automobilių buvo TOYOTA markės, kito automobilio markės neįsidėmėjo. Jam pravažiuojant tarp jų pamatė, būtent tą momentą, kaip vyriškis rankose laikydamas daiktą panašų į lazdą bėgo link kito vyriškio, kuris nuo to vyriškio su lazda bandė pabėgti, kaip suprato, jis bėgo link savo automobilio. Link kokio automobilio nepasakys, neįsidėmėjo. Šis vaizdas jam pravažiuojant sukėlė neigiamas emocijas, supykdė, šokiravo, išsigando ir susirūpino, kad šie du vyrai vienas kito nesužalotų, neužmuštų, todėl kiek toliau nuvažiavęs (apie 30 metrų atstumu) sustojo ir paskambino trumpuoju Nr. 112 ir pranešė apie šį įvykį. Stovėjo tol, kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Visą laiką stebėjo įvykio vietą iš savo automobilio per galinio vaizdo veidrodėlį ir per šoninio vaizdo veidrodėlį. Pamatė, kad TOYOTA automobilis iš įvykio vietos pasišalino ir atvyko į šalia įvykio vietos esantį vaikų darželį, galimai adresu Sietyno g. 9, Vilnius. Kol stovėjo ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų visą laiką bendravo su 112 operatoriumi, tai truko apie 10-15 minučių. 112 operatoriui pranešinėjo ką mato. Vyrų veidų neįsidėmėjo, jų atpažinti negalėtų. Matė tik pačią situaciją pravažiuojant. Ar įvykio metu stovėjusiuose automobiliuose buvo kitų asmenų, nematė, bet įtaria, kad TOYOTA automobilyje galėjo būti vaikų, nes šis automobilis nuvažiavo į vaikų darželį. Jam susidarė įspūdis, kad TOYOTA vairuotojas šio įvykio metu yra nukentėjęs, nes jis kaip ir pabėgo iš tos įvykio vietos. Taip pat norėtų pažymėti, kad jam pravažiuojant kelio atkarpą kur vyko įvykis, kelio dalyje, dešinėje pusėje jam buvo kliūtis, išstatytos šiukšlinės, ir dar už 2 metrų buvo kelio susiaurėjimas (statybos, teritorija aptverta apsaugine laikina tvora), todėl šioje vietoje jam teko pristabdyti savo automobilį ir apvažiuoti esančią kliūtį. Ar tuo metu, kai laukė atvykstančių policijos pareigūnų, minėta gatve pravažiavo kitos transporto priemonė, nepamena, nepastebėjo. Atvykus policijos pareigūnams, visi įvykio dalyviai buvo vietoje, t.y. abu vairuotojai. (1 t., b.l. 134-135)

Bendrojo pagalbos centro (toliau ir - BPC) registruojamų įvykių išraše nurodyta, kad buvo gauti pranešimai:

1) 2017-11-13 09.22 val. pranešėjas V. M. informuoja, kad Sietyno g. 9, Vilniuje, prie darželio vyksta muštynės. Vienas vyras muša kitą vyrą lazda. Vienas iš vyrų bando pasišalinti automobiliu TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl GMP neaišku (1 t., b.l. 21-22);

2) 2017-11-13 09.26 val. gautas pranešimas, kad Sietyno g. 9, Vilniuje, konfliktas tarp automobilio SKODA, v/n (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA v/n FBB vairuotojų. Konflikto metu nukentėjo abu dalyviai. Vienam akies trauma, o kitam rankos trauma. GMP 0852 brigada nukentėjusius veža į RVUL. Po ligoninės savarankiškai kreipsis į 1 PK. Ekipažas V1930 tarnybinį pranešimą į 1 PK. Gautas RVUL slaugytojos K. pranešimas, kad GMP pristatė A. L., gim. 198304-14, kuriam diagnozuota kairės alkūnės sumušimas, paleistas. Pastarasis paaiškino, kad buvo sužalotas su lazda (1 t., b.l. 23-24);

3) 2017-11-13 gautas RVUL slaug. Vilkickos pranešimas, kad 2017-11-13 10.05 val. GMP į ligoninę dėl abiejų akių cheminio nudegimo pristatė M. N., gim. 1970-10-09, kuris suteikus med. pagalbą, išleistas į namus. M. N. paaiškino, kad 2017-11-13 apie 09.30 val. Sietyno g., nepažįstamas asmuo jam pripurškė į akis dujų (1 t., b.l. 21-22);

4) 2017-11-13 09.24 val. adresu Sietyno g. 9, Vilniuje, ką tik iš a/m SKODA, v/n (duomenys neskelbtini), išlipęs vyras puolė mušti pranešėją beisbolo lazda. Pranešėjo a/m du maži vaikai. Laukia, abu vietoje, pranešėjas papurškė ašarinių dujų. GMP atsisakė. (1 t., b.l. 23-24)

BPC garso įrašai 2018-07-16 apžiūrėti ir surašyta jų stenograma. 2017-11-13 centro informacinėje sistemoje užregistruoti keturi skambučiai dėl įvykio, adresu Sietyno g. 9, Vilniuje. Skambinta buvo iš telefono numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 kartus), (duomenys neskelbtini):

1) Garso įrašas pavadinimu "2017_11_13_09-22-48_25.01 865657356.mp3", garso įrašo trukmė 10 min. 20 sek. Pranešėjas BPC operatoriui praneša, kad adresu Sietyno g., prie darželio "Delfinukas" mato muštynes. Mušasi du asmenys, vienas su lazda, dabar vienas į mašiną įšoko TOYOTA CAROLA, numeriai (duomenys neskelbtini) ir bando pasišalinti iš įvykio vietos. BPC operatorius sujungia su policija, pranešėjas pakartoja informaciją, policijos operatoriui nurodo, kad abu automobiliai vietoje. Pareigūnui paklausus, ar gali pasakyti, ar kas nors nukentėjo, atsakė: "Mačiau, kad su lazda tiktai bėgiojo, vienas kitą gaudė, šita aplink mašiną". Taip pat nurodo, kad "vaikus į darželį nuvedė". Pranešėjas bendrauja su policijos operatoriumi iki kol į įvykio vietą atvyksta policijos ekipažas.

2) Garso įrašas pavadinimu "2017_11_13_09-24-47_25.00 860987901.mp3", garso įrašo trukmė 1 min. 39 sek. Pranešėjas, nukentėjęs A. L. praneša, kad Sietyno g. 9, vežant vaikus į darželį, siauru keliu- vienoj pusėj konteineriai stovi, kitoj pusėj galima prasilenkti, važiavo ŠKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), "aš čiut į tuos konteinerius nevanojau, sustojau, sakau matai kelias siauras, jeigu mes susidursim....išsitraukė žinokit beisbolo lazdą ir pradėjo mane vanot". Jis pranešėjui su beisbolo metaline lazda sudavė per alkūnę ir per ranką. Pranešėjas papurškė jam su balionėliu į akis. Mašinoje sėdi maži vaikai, vaikai pradėjo verkti. Pranešėjo balsas buvo susijaudinęs, uždusęs, visą laiką greitai kalbėjo.

3) Garso įrašas pavadinimu "2017_11_13_09-27-55_25.05 868669813.mp3", garso įrašo trukmė 1 min. 25 sek. Pranešėjas M. N. praneša, kad Sietyno g., mato nr. 30, prie darželio "Delfinukas", jam į akis papurškė dujų. Jam reikalingi medikai. Pranešėjo balsas ramus, lėtas.

4) Garso įrašas pavadinimu "2017_11_13_10-31-30_25.07 860987901.mp3", garso įrašo trukmė 1 min. 09 sek. Nukentėjusysis A. L. teiraujasi BPC operatoriaus dėl incidento Sietyno g. 9, ar tam žmogui, kuriam jis papurškė dujų, kuris išėjo iš ligoninės, ar jam paėmė kraują, "nes jam jis toks įtartinas, tarsi narkotikais apsivaręs būtų". Operatorius paaiškina tvarką, kada policijos pareigūnai reaguoja į pranešimą apie apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų. (1 t., b.l. 149-153)

Iš 2017-11-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtą įvykio vieta, adresu Sietyno g. 9, Vilniuje. Tai važiuojamoji kelio kairėje kelio pusėje matyti stovintys šiukšlių konteineriai, dešinėje kelio pusėje aikštelė automobiliams statyti, prie jos toliau tęsiasi miškelis. Specialių ženklių nėra. Pridėta fotolentelė. (1 t., b.l. 43-44, 45)

Iš 2017-11-14 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo A. L. mobilaus ryšio telefonas "Iphone5s", kuriame yra užfiksuotos dvi nuotraukos: pirmoje nuotraukoje yra užfiksuotas automobilis Škoda, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) juodos spalvos, nuotrauka padaryta 2017-11-13 9:22 val., kitoje nuotraukoje matyti užfiksuotas vyras, apsirengęs šviesios spalvos džinsinėmis kelnėmis, tamsios spalvos striuke, po kairės rankos pažastimi laikantis daiktą, panašų į lazdą. Kitoje rankoje laiko galimai mobilaus ryšio telefoną, vyriškis stovi prie miškelio. Antra nuotrauka padaryta 2017-11-13 9.22 val. Pridėtos fotonuotraukos. (1 t. b.l. 54, 55, 56)

2018-01-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-01-25 nukentėjusysis A. L. el. paštu pateikė nuotraukas, padarytas įvykio metu ir iš karto po įvykio bei medicininių dokumentų: pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą ir medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, VšĮ Karoliniškių poliklinikos vizito kortelės (2018-01-10 09.55 val.), SODROS duomenų apie nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2017-12-31 pažymos, nuotraukas. (1 t., b.l. 58-67)

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus 201803-15 specialisto išvadoje Nr. 140-(895)-IS1-1506 nurodyta, kad tirti pateikta lazda yra pramoninės gamybos (gamintojas - firma W. S., kilmės šalis - Anglija) žolės riedulio lazda, kuri yra sportinis įrankis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-03-24 posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriama. (1 t., b.l. 50-51)

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2017-11-13 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijoje nurodyta, kad A. L., gim. 1983-04-14, 2017-11-13, iki 13.28 val. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl 2017-11-13 09.30 val. padaryto alkūnės sumušimo. Traumos aplinkybės: sumušė nepažįstamas žmogus su lazda. (1 t., b.l. 29)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-11-15 specialisto išvadoje Nr. G 3719/2017 (01) nurodyta: A. L. nustatytas kairės alkūnės sumušimas, pasireiškęs kairės nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ RVUL 2017-11-13, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2017-11-13. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu į tiriamojo kairės alkūnės vidinį paviršių ir galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius kitam asmeniui į tiriamojo kairės alkūnės vidinį paviršių, tiek pačiam nukentėjusiajam griūnant ir/ar atsitrenkiant kairės alkūnės vidiniu paviršiumi į kietą buką daiktą (daiktus). Nustatytame sužalojimo neužfiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti žalojusį daiktą (daiktus). (1 t., b.l. 41-42)

2018-06-07 dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas teismo medicinos ekspertė V. B., apžiūrėjusi pateiktus A. L. VšĮ Karoliniškių asmens sveikatos istoriją pateikė išvadą, kad A. L. nustatytas kairės alkūnės sumušimas su alkūninio nervo pažeidimu. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Karoliniškių poliklinikoje 2017-11-16, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2017-11-13. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. (1 t., b.l. 93-94)

Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo ekspertė V. B. paaiškino, kad susipažinus su apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 93-94), mato, kad buvo alkūninio nervo pažeidimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Buvo apžiūrėta A. L. Karoliniškių asmens sveikatos istorija. Buvo nustatytas kitas sužalojimo mastas, nes buvo alkūninio nervo pažeidimas, kurio gijimas užtrunka ilgiau negu 10 dienų, tai tada kvalifikacija keičiasi į nesunkų iš nežymaus. Nepamena, kiek laiko užtruko gydymas. Tačiau bendrai nervo gijimas užtrunka ilgiau negu 10 dienų. Taip pat ir lūžiams, jeigu ne prie sunkių, duoda nesunkų sutrikdymą, nes nervo pažeidimas nesugyja taip greitai kaip kraujosruva. Nustatytas alkūninio nervo pažeidimas, nes buvo tirpimas ir neurologo konsultacija. Neurologas nervo pažeidimus gali konsultuoti, buvo simptomatika, pirštų tirpimas, kai nervas yra pažeistas. Nervo pažeidimo rentgenu nenustatysi. Tiesiog nervų pažeidimas sukelia tam tikrą simptomatiką, neurologai atlieka neurologinį ištyrimą, tiriamas jautrumas, jie turi specialius plaktukus, kurio vienoje pusėje yra adatėlė, ir jie žiūri. Iš karto po įvykio nukentėjusysis galėjo valdyti ranką, kelti svorį. Tai priklauso nuo nervo pažeidimo lygio, jam nebuvo nutrauktas nervas, kad negalėtų valdyti. Alkūninis nervas įnervuoja tik dalį dilbio, pirštų, nes yra kiti nervai, kurie likusią dalį. Buityje galėjo atlikti kažkokius darbus. Susimuliuoti simptomų neįmanoma. Atmeta tikimybę, kad neurologas galėjo subjektyviai įvertinti pagal subjektyvius pasakojimus. Neatmeta, kad pats galėjo susižaloti. Yra nubrozdinimas, tai turėtų būti ribota briauna, kampas, tai nebūtų į žemę, nes nėra dinaminio pojūčio. Nedarbingumas buvo pratęstas 2 kartus, nes reikia ramybės nervui ir gydymui. Pratęsiant nedarbingumo laikotarpį atliekamos tarpinės apžiūros. Buvo šeimos gydytojo, po to neurologo konsultacija. Vėliau pats pageidavo, kad nutrauktų nedarbingumą. Ne tik dėl kraujosruvos nedarbingumas paskirtas, o dėl nervo pažeidimo. Sveikatos sutrikdymo mastui nedarbingumo laikas neturi įtakos. Šiuo atveju ji nesirėmė nedarbingumo laikotarpiu. Žolės riedulio lazda galėjo padaryti tokius sužalojimus. Nukentėjusysis po įvykio pilnai galėjo valdyti 3 pirštus, kiti 2 buvo aptirpę, neatmeta galimybės, kad galėjo paspausti stygas, kažką kita.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitą(us) asmenį(is) panaudojamas fizinis smurtas. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą.

Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012).