Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Eligijaus Gladučio, Evaldo Vanago,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A J, a.k (duomenys neskelbtini) gim. Biržuose, be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, romų tautybės, gyvenantis, 5 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas 2012-05-29 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 3 m. l.a, BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m., kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str.1 d. ir

R Š, a.k (duomenys neskelbtini) gim. Kupiškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, be pastovios gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs Panevėžio r., pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas : 1) 2011-04-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 24 str. 3 d., 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams, 2) 2011-10-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. - 1 m. 3 mėn. l.a., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-04-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 m. 5 mėn. l.a., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2012-11-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi panaikinus l.a. bausmės vykdymo atidėjimą, pasiųstas vykdyti paskirtą 1 m. 5 mėn. l.a. bausmę, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. ir R. Š., laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio 18 d. 22 val. iki 2012 m. lapkričio 19 d. 01 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje - Panevėžio mieste, name esančio alaus baro prieangyje ir ant šaligatvio, prie namo, dėl chuliganiškų paskatų, esant mažareikšmei dingsčiai - dėl to, kad nukentėjusysis V. K. vedamas keikėsi ir muistėsi, kartu vesdami ir išvedę nukentėjusįjį V. K. į kiemą, R. Š., įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius V. K. į sprandą, dešinį žastą, nugarą ir dešinį pakinklį ir tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinio pakinklio srityje bei sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, o A. J. suduodamas rankomis ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. K. į galvą, tuo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje pusėje, abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruvomis kaktos dešinės pusės ir pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairiame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų medžiagoje, bei išsivysčiusiu galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, dėl kurių nukentėjusysis 2012 m. lapkričio mėnesio 21 d. mirė name, esančiame J. J. 17, Panevėžyje, taip A. J. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. K. ir abu kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Po to R. Š. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 18 d. 22 val. iki 2012 m. lapkričio 19 d. 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Panevėžio mieste, ant šaligatvio prie namo, apieškodamas gulinčio ant šaligatvio nukentėjusiojo V. K. rūbų kišenes bei vienoje jų radęs pinigus - 5 Lt, juos pasisavino, tai yra pagrobė svetimą, V. K. priklausantį turtą – 5 Lt pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimas

Tai, kad abu kaltinamieji prieš V. K. panaudojo smurtą, patvirtino V. K. kaltinamiesiems padėjęs išvesti iš baro liudytojas M. R.. Jis nurodė, kad vedant V. K., kaltinamieji baro prieangyje jam sudavė smūgius, o išvedus į lauką, A. J. sudavė jam smūgius, nuo kurių jis pargriuvo, o po to abu kaltinamieji mušė pargriuvusį V. K., tačiau negali pasakyti, į kurias kūno vietas. Nenustatytos aplinkybės, dėl kurių M. R. būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius. Tai, kad būtent kaltinamieji naudojo prieš V. K. smurtą, patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Nukentėjusioji B. K. patvirtino, kad 2012-11-19, apie 2 val. abu kaltinamieji parvedė į namus jos neblaivų vyrą sukruvinta nosimi, sumuštu kairės pusės paakiu, kruvinu pakaušiu, o jos vyras V. K. jai sakė, kad šie asmenys jį ir sumušė. Liudytojai E. K. ir B. K. patvirtino, kad jų brolis V. K. jų namuose lankėsi lapkričio 19 ir 20 dienomis ir jie matė jį sumuštu veidu, jis jiems sakęs, kad jį sumušė čigonai. Tai atitinka faktines bylos aplinkybes - kaltinamasis A. J. yra čigonų tautybės. Specialisto išvada ir jo paaiškinimais teisme nustatyta, kad V. K. po patirtų sužalojimų į galvą galėjo dar vaikščioti, atlikti veiksmus, kol po sužalojimų į galvą atsiradusi hematoma kairiame galvos smegenų pusrutulyje užpildė kairį smegenų pusrutulį, dėl ko įvyko mirtis. Tai atitinka įvykio aplinkybes, nes V. K. po gautų sužalojimų laikotarpiu nuo 2012-11-18 22 val. iki 2012-11-19 1 val., vaikščiojo, kartu su savo broliais 2012 m. lapkričio 19, 20 dienomis vartojo alkoholį, o 2012-11-21, apie 11 val. jų namuose, prie lovos, rastas miręs. Specialistas paaiškino, kad alkoholinė intoksikacija galėjo slopinti V. K. neigiamus pojūčius, todėl jis galėjo ir neišreikšti ryškių nusiskundimų. Specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei teismo medicinos specialisto paaiškinimai teisiamajame posėdyje atitinka nukentėjusiosios B. K., liudytojų M. R., K. B. parodymus apie fizinio kontakto tarp V. K. ir kaltinamųjų aplinkybes bei leidžia daryti išvadą, kad V. K. sužalojo R. Š. ir A. J.. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad V. K. mirė nuo smūgių į galvą visumos, dėl ko, išsiliejus kraujui po kietuoju dangalu kairiame pusrutulyje po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų medžiagoje bei išsivysčius galvos smegenų suspaudimui ir pabrinkimui. Liudytojas M. R. patvirtino, kad gatvėje kumščiu smūgius V. K. pirmas sudavė A. J. ir po šių smūgių V. K. pargriuvo, ir tai atitinka kaltinamojo R. Š. parodymus, kad V. K. pargriuvo po A. J. jam suduotų ne mažiau dviejų smūgių į galvą, kurie dėl šios aplinkybės yra nuoseklūs viso tyrimo metu. M. R. patvirtino, kad V. K. pargriuvus, abu kaltinamieji jį dar mušė. Tai, kad vieną smūgį V. K. sudavė į veidą baro prieangyje, pripažįsta ir A. J.. Tyrimo metu negauta neginčijamų duomenų, kad smūgius į galvą sudavė dar ir kiti asmenys, todėl aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą sudavė A. J. ir nuo šiais smūgiais padarytų sužalojimų įvyko V. K. mirtis. Tarp jo nusikalstamų veiksmų – suduotų smūgių į galvą ir dėl to atsiradusių padarinių – V. K. mirties - yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. J. sudavė V. K. smūgius į galvą viešoje vietoje - gatvėje, nukentėjusiajam esant neblaiviam ir negalinčiam paeiti, siekdamas pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kaip pretekstą panaudodamas menkavertę dingstį - vedamo V. K. keikimąsi ir muistymąsi. Jis iki tol nepažinojo V. K., jų nesiejo asmeniniai ir dalykiniai santykiai, nusikalstami nuteistųjų veiksmai nebuvo V. K. išprovokuoti, tarp V. K. ir kaltinamojo nebuvo jokio konflikto ir viešoje vietoje smurtauti nebuvo jokio reikalo, todėl A. J. veika kvalifikuotina kaip tyčinis nužudymas iš chuliganiškų paskatų ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Padarytos veikos objektyvieji požymiai leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo A. J. tyčią nužudyti V. K.: suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, suprato, kad kelia pavojų V. K. gyvybei, numatė, kad gali nužudyti V. K., ir nors nenorėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį, tačiau sąmoningai leido kilti tokiai pasekmei, t.y. veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis A. J. nepripažino kaltu ir nurodė, kad jis delnu sudavė į nosį V. K. vieną smūgį ir nuo tokio smūgio jis negalėjo mirti, o R. Š. visiškai nenaudojo smurto prieš V. K.. Jo parodymai viso tyrimo metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi: 2012-11-23 ir 2012-11-26 apklausų metu jis nurodė, kad V. K. namo kieme spardė vyriškis, kuris jo ir R. Š. paprašė jį perkelti per tvorą, ir šį vyriškį atpažino (b.l.58, 60,91-92,3 t.); 2012-12-06 ir 2012-12-19 apklausų metu nurodė, kad R. Š. kumščiu sudavė V. K. į nosį, 3 kartus į pakaušį ir smilkinį, o jis 2 kartus sudavė į dešinį šoną, lauke jį su R. Š. spardė, o anksčiau davė melagingus parodymus, nes buvo pamiršęs šias aplinkybes, bijojo atsakomybės (b.l. 64, 3 t.); 2013-03-15 ir 2013-05-13, apklausose nurodė, kad R. Š. V. K. sudavė į kaklą, du kartus į šoną, o jis du kartus trenkė į krūtinę, delnu vieną kartą sudavė į nosį, dėl ko jis susvyravo, bet neparkrito. Vėliau, matė V. K. gulintį, o jam stojantis, jis vėl du kartus griuvo, trenkdamasis pakaušiu į šaligatvį, todėl sužalojimus galėjo gauti griūdamas, ankstesnėje apklausoje neteisingai nurodė, kad namo kieme V. K. spardė nepažįstamas vyriškis (b.l.72, 80, 3 t.). Parodymų patikrinimo vietoje metu jis nurodė, kad R. Š. delnu sudavė V. K. smūgį į nosį ir du smūgius į galvą, o lauke jis spyrė V. K. į pilvą ir šoną, R. Š. - 4 kartus spyrė į galvą (b.l.83-84,3 t.). A. J. negalėjo įtikinamai paaiškinti, dėl kokių priežasčių keitė parodymus: teisme parodė, kad jo parodymai yra teisingi pirmos ir antros ikiteisminio tyrimo apklausų metu, tik buvo pamiršęs nurodyti, kad jis sudavė vieną kartą delnu V. K. į nosį, o vėlesnėse apklausose jis davė neteisingus parodymus, policijos pareigūnams prieš jį naudojant prievartą – elektros šoką ir reikalaujant duoti būtent tokius parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis pirmą ir antrą kartą buvo apklaustas 2012-11-23 ir 2012-11-26, tačiau šiose apklausose neigė vartojęs smurtą ir nurodė, kad V. K. spardė nepažįstamas vyriškis, ir šiuos parodymus vėlesnėje apklausoje ir teisme pripažino neteisingais. Siekdamas patikrinti kaltinamojo A. J. versiją apie neva prieš jį naudotą pareigūnų prievartą siekiant išgauti neteisingus jo parodymus, teisme buvo apklausta liudytoja tyrėja A. U., kuri apklausė kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu. Ji kategoriškai paneigė pareigūnams naudojus prieš kaltinamąjį kokius nors neteisėtus veiksmus, nurodydama, kad kaltinamasis parodymus davė laisvai, neverčiamas. Ji nurodė, kad jam buvo išaiškintos teisės atsisakyti duoti parodymus, turėti gynėją. Po apklausos jam buvo perskaityti parodymai ir juos patvirtino pasirašydamas. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina bylos duomenys - juose yra duomenys apie tai, kad jo parodymai perskaityti ir pasirašyti. A. J. nurodytas aplinkybes, kad V. K. galėjo susižaloti griūdamas, paneigia objektyvūs įrodymai – teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai V. K. negalėjo būti padaryti jam griūnant. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmeta A. J. versiją apie prieš jį pareigūnų panaudotą prievartą ir ją vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.

Specialistas nustatė, kad V. K. lavono tyrimo metu jam nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimai dešinio pakinklio srityje ir šie sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip 4 poveikių kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiais ar spardant, visi sužalojimai galėjo būti padaryti laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio 18 d. 23 val. iki 2012 m. lapkričio 19 d. 1 val. Bylos įrodymai patvirtina, kad šiuos sužalojimus padarė R. Š.. Tai, kad R. Š. kartu su A. J. vartojo smurtą prieš gulintį gatvėje V. K., patvirtino liudytojas M. R.. Nors R. Š. teisminio nagrinėjimo metu neigė naudojęs smurtą prieš V. K., tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnui apklausos metu pripažino naudojęs smurtą ir jo nurodytos aplinkybės sutampa su kitais bylos objektyviais duomenimis. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. (3 t., b.l.175-179) pripažino, kad išvedant iš baro V. K., jis, stovėdamas už nugaros, rankos dilbiu sudavė vieną kartą į kaklo sritį ir kumščiu po vieną kartą į abu šonus, o lauke, kai V. K. nuo A. J. suduotų smūgių parkrito, gulinčiam tris kartus spyrė į kojas ir vieną kartą į kairį šoną, ir tai atitinka specialisto išvadoje V. K. nustatytus sužalojimus sprando, nugaros kairėje pusėje ir dešinio pakinklio srityse bei jų padarymo mechanizmą - suduodant rankomis, spardant. 2013-05-29 apklausoje R. Š. kaltu dėl pareikšto įtarimo prisipažino visiškai ir parodė, kad sudavė smūgius ir spyrė V. K. ankstesnės apklausos nurodytu būdu (3 t., b.l.188-189). Savo parodymus R. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b.l. 191-195).

Teismo medicinos specialistas, teisiamojo posėdžio metu, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota R. Š. parodymų patikrinimas vietoje, patvirtino, kad R. Š. nurodytu būdu V. K. galėjo būti padaryti specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai sprando, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, nugaros kairėje pusėje. Tai, kad R. Š. vartojo prieš V. K. smurtą, patvirtina ir kiti bylos įrodymai: liudytoja S. J. patvirtino, kad 2012 m. lapkričio 19 d. naktį į namus grįžęs vyras su R. Š. kalbėjosi ir ji girdėjo, kaip R. Š. jam sakė „Ar matei, kaip aš daviau tam seniui“, o sekančią dieną po pietų sugrįžęs vyras jai sakė, kad naktį jie sumušė senį, nes dar norėjo išgerti ir manė, kad jis turi pinigų. Nenustatyta aplinkybių dėl kurių S. J. būtų suinteresuota apkalbėti R. Š. ir A. J.. Liudytojos S. J. nurodytas aplinkybes patvirtina nustatyti faktai – po pavartoto prieš V. K. smurto, kai jis pargriuvo, R. Š. paėmė iš jo kišenės 5 litus ir juos išleido bare, pirkdamas alų. Šios aplinkybės neneigia ir R. Š.. Nenustatyta duomenų, kad tuo metu kiti asmenys būtų vartoję prieš V. K. smurtą, dėl kurio galėjo atsirasti poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimai dešinio pakinklio srityje, todėl teismas atmeta R. Š. parodymus, kuriais jis neigia smurtavęs prieš V. K..

Kaltinamasis R. Š. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino vartojęs smurtą prieš V. K., panaudojus prieš jį policijos pareigūnams prievartą – elektros šoką, dėl ko jis rašė skundą policijos departamentui. Iš pateiktų ir teismo apžiūrėtų dokumentų matyti, kad pagal R. Š. pareiškimą buvo atliekamas tyrimas dėl neva pareigūnų prieš jį panaudoto smurto, tačiau nenustačius tokių faktų, 2013-03-27 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklausta liudytoja tyrėja A. U. patvirtino, kad apklausų metu, dalyvaujant gynėjui, R. Š. laisvanoriškai nurodė, kokiu būdu jis panaudojo prieš V. K. smurtą ir ji užrašė jo parodymus. Iš apklausos protokolo matyti, kad R. Š. po kiekvienu apklausos protokolo puslapiu pasirašė, o protokolo pabaigoje parašė savo ranka “Perskaičiau, surašyta teisingai“. Todėl nenustatyta, kad prieš R. Š. pareigūnai būtų naudoję prievartos priemones, neteisėtai siekdami išgauti parodymus, be to, nurodytų ikiteisminio tyrimo apklausų nurodytas aplinkybes patvirtina kitos bylos įrodymai (specialisto, liudytojų M. R., S. J. parodymai), todėl jo parodymai atmestini ir vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamieji A. J. ir R. Š. viešoje vietoje – baro prieangyje ir gatvėje, liudytojo M. R. akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties - V. K. vedamas muistėsi ir keikėsi, jam esant neblaiviam ir negalinčiam paeiti, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, taip demonstravo elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, elgdamiesi itin įžūliai. Tiesioginis įvykio liudytojas M. R. parodė, kad kaltinamiesiems mušant V. K., jis (liudytojas) prašė šio žmogaus nebemušti, palikti ramybėje. Teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013). Įvertinęs kaltinamųjų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamieji, viešoje vietoje sumušdami nesipriešinantį nukentėjusįjį, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką ir siekė tokių pasekmių, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Ši kaltinamųjų veika atitinka BK 284 str. 1 d.

R. Š. inkriminuota nukentėjusiojo pinigų vagystė įrodyta liudytojos B. K. parodymais, kad V. K. jai skambino į darbą ir klausė, ar ji nepaėmė jo pinigų, taip pat paties R. Š. prisipažinimu pavogus iš nukentėjusiojo 5 Lt. Ši R. Š. veika kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., kaltinamajam inkriminuojant vagystę kvalifikuojantį požymį – atvirai. Teismų praktikoje vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013). Šioje byloje nėra patikimų įrodymų, kad kiti asmenys būtų matę, kaip kaltinamasis R. Š. iš nukentėjusiojo V. K. kišenės pagrobė 5 Lt. Kaltinamasis A. J., kuris nėra vagystės bendravykdytojas, parodė nematęs, kad R. Š. būtų apieškojęs gulinčio nukentėjusiojo kišenes, vienintelis tiesioginis nusikaltimo liudytojas M. R. teisme teigė neprisimenantis, ar kuris nors iš kaltinamųjų apieškojo nukentėjusiojo kišenes, be to, liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad nukentėjusiojo kišenes kraustė kitas kaltinamasis – A. J. (1 t., 167-169 b.l.), pats R. Š. parodė, kad iš nukentėjusiojo 5 Lt paėmė kitiems asmenims nematant ir A. J. apie pinigus nesakęs; atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas į galvą ir neblaivus, negalima patikimai spręsti, kad jis suvokė R. Š. vykdomą vagystę. R. Š. kišenvagystės požymis kaltinamajame akte neinkriminuotas. Esant tokiems įrodymams, R. Š. veika iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 178 str. 1 d., iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad R. Š. 5 Lt pagrobė matant A. J. ir jam suprantant.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 str. 1-2 d., 61 str. 1-3 d. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

A. J. padarė du tyčinius nusikaltimus : labai sunkų, smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p., ir nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, numatytą BK 284 str. 1 d. Kaltinamasis teisme nepripažino esminių jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių ir paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis prisipažino smogęs nukentėjusiajam tris kartus į galvą, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintinas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas jo apsvaigimas nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai patvirtina jo paties, kito kaltinamojo R. Š., liudytojos S. J. parodymai, o jo smurtinių veiksmų pobūdis – mirtinas nukentėjusiojo sumušimas dėl menkavertės dingsties – rodo, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis nusikaltimus padarė bausmės, paskirtos Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 2 d., vykdymo atidėjimo metu, nusikaltimų padarymo metu nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje. Įvertinęs kaltinamojo veikos pavojingumą ir jo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti, skiriant sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, lygias jų vidurkiams. Nusikaltimai padaryti, esant idealiajai veikų sutapčiai, todėl šios bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.).

R. Š. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus : turtinį, numatytą BK 178 str. 1d., ir viešajai tvarkai, numatytą BK 284 str. 1 d. Kaltinamasis prisipažino pagrobęs iš nukentėjusiojo 5 Lt, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 1 d. 2 p.). Nors kaltinamasis pagrobė mažos vertės turtą, tačiau tai padarė iš jo paties ką tik sumušto, bejėgio nukentėjusiojo, todėl ši veika nėra mažesnio pavojingumo negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas. Kaltinamasis neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, todėl jo nusikaltime dėl viešosios tvarkos pažeidimo nėra šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamojo A. J., liudytojos S. J. ir paties R. Š. parodymais nustatyta, kad jis nusikaltimų padarymo metu buvo neblaivus, o nusikaltimų pobūdis rodo, kad girtumas turėjo įtakos jų padarymui, todėl abiejuose nusikaltimuose jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas jo apsvaigimas nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. Š. nusikaltimus padarė bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-10 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., vykdymo atidėjimo metu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-05 nutartimi jam panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis nuo 2012-11-22 atlieka šią bausmę. Kaltinamasis nagrinėjamų nusikaltimų padarymo metu buvo registruotas darbo biržoje. Įvertinus aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. Š. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytam vidurkiui, kurios, esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Nukentėjusioji B. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3113 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 83 b.l.). Turtinę žalą sudaro V. K. laidojimo išlaidos, kurių dalį – 1653,25 Lt nukentėjusioji pagrindė rašytiniais įrodymais – laidojimo paslaugų bendrovės ,,Liūdinta“ čekiais (1 t., 86 b.l.), o kitą dalį – savo parodymais apie patirtas laidotuvių išlaidas, kurios yra realios, todėl atlygintinos. Ši turtinė žala kilo dėl V. K. nužudymo, dėl kurio kaltas A. J., todėl turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš šio kaltinamojo.

Nukentėjusioji V. K. savo patirtą neturtinę žalą dėl sutuoktinio mirties grindė tuo, kad neteko artimo žmogaus, po jo mirties sapnuoja košmarus, susilpnėjo jos sveikata, pakilo kraujospūdis. Teismui nekelia abejonių, kad V. K., su V. K. ilgai išgyvenusi santuokoje, kurioje užaugo du vaikai, dėl sutuoktinio netikėtos, smurtinės mirties patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Kita vertus, nukentėjusioji nepateikė jokių medicininių duomenų, patvirtinančių jos parodymus apie susilpnėjusią sveikatą, o tai rodo, kad jos dvasiniai išgyvenimai nesukėlė tokių stiprių sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji būtų kreipųsis į gydytojus. Pačios nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad jos sutuoktinis dažnai girtaudavo, mėnesį iki mirties tai darė beveik kasdien, nukentėjusioji po V. K. sužalojimo naktį iš lapkričio 18 į 19 d., apie kurį jis jai papasakojo, neiškvietė jam medicininės pagalbos, iki V. K. mirties lapkričio 21 d. su juo nebesusitiko, nes žinojo, kad nukentėjusysis vėl girtavo savo brolių namuose. Šios aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad nukentėjusiosios ir žuvusiojo santykiai nebuvo pagrįsti nuolatiniu abipusiu rūpesčiu ir palaikymu. Kadangi nukentėjusiojo mirtis, dėl kurio V. K. patyrė neturtinę žalą, priežastiniu ryšiu susijusi tik su kaltinamojo A. J. veiksmais, neturtinę žalą turi atlyginti tik šis kaltinamasis. Siekdamas tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo A. J. interesų pusiausvyros, teismas atsižvelgia į blogą kaltinamojo turtinę padėtį: jis yra trijų mažamečių vaikų tėvas, kuriems privalės teikti išlaikymą ir atlikdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, turto neturi. Esant tokioms aplinkybės, V. K. iš A. J. priteistini 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis M. K. pareiškė 150000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį grindė tuo, kad dėl tėvo, su kuriuo santykiai buvo geri, jie kartu dirbo, patyrė didelį sukrėtimą, emocinę depresiją (1 t., 93 b.l.). Teismas, vertindamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, pripažįsta, kad sūnui tėvo netikėta, smurtinė mirtis sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau M. K. yra pilnametis asmuo, jo parodymais nustatyta, kad prieš mirtį kartu su tėvu negyveno, byloje nėra duomenų apie jo itin glaudžius santykius su tėvu. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys grįstas bendro pobūdžio teiginiais, kurių detalizuoti teismo posėdyje nebuvo galimybės, nes nukentėjusysis teisminiame bylos nagrinėjime dalyvavo per atstovą. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendžia, kad M. K. neįrodė savo labai artimų santykių su tėvu, dėl kurių nutraukimo jis būtų patyręs tokio dydžio neturtinę žalą, kurią nurodė ieškinyje, todėl jam iš kaltinamojo A. J. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 20000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pripažinti A. J. kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir jį nuteisti :

pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 14 metų;pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti laisvės atėmimą 14 metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės, A. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 15 metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-23 iki 2013-12-10.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-12-10.

Kardomosios priemonės – suėmimo laiką pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

P. R. Š. kaltu pagal BK 178 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir jį nuteisti :

pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1metams 4 mėnesiams;pagal BK 284 str. 1d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėjus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, R. Š. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš A. J. : B. K. – 3113 Lt turtinei ir 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti, M. K. – 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistiesiems - nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.