Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. J., V. P., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame pareiškime nurodyta, kad pareiškėja yra vienintelė savo (duomenys neskelbtini), mirusios tetos (pareiškėjos motinos sesers) S. P. viso turto testamentinė įpėdinė. Po S. P. mirties pareiškėja priėmė tetos palikimą – kreipėsi į notarą dėl mirusiosios tetos turto paveldėjimo pagal testamentą ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo išduotas Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Pareiškėjos teta S. P. (iki santuokos Š.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. P. ir gyveno su juo santuokoje iki P. P. mirties. Abu sutuoktiniai nei bendrų vaikų, nei vaikų su kitais asmenimis neturėjo. P. P. testamento nepaliko. Kadangi P. P. mirties dienai jokio asmeninio kilnojamo ir nekilnojamo turto jo vardu nebuvo užregistruota, registruotino santuokinio turto sutuoktiniai taip pat neturėjo, tai į notarą dėl P. P. turto paveldėjimo nei jo sutuoktinė, nei joks kitas asmuo nesikreipė, P. P. turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) velioniui P. P. ir jo broliui bei seserims buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo žemę (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėtas nekilnojamasis turtas viešajame registre įregistruotas P. P. vardu. Po sutuoktinio P. P. mirties S. P. liko visi mirusio sutuoktinio daiktai, kuriais ji naudojosi iki savo mirties. Pareiškėja nurodo, kad po P. P. mirties sutuoktinė S. P. priėmė jo palikimą, nes po sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja negali notarui pateikti įrodymų apie faktinį P. P. palikimo priėmimą, gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų, todėl palikimo priėmimo faktas turi būti konstatuotas teismo.

Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir S. P., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai (e. b. l. 8, 37–38). Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaune, Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai P. P. ir S. P. vaikų neturėjo (e. b. 1. 35–36). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis P. P. vardu įregistruota nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15–22). Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) Įsakymu dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo natūra ir sklypų suteikimo ((duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (mišką) natūra (1,40 ha žemės sklypo) (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 9–22). Testamentų registro išrašo duomenimis po P. P. mirties (duomenys neskelbtini), registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ir palikimo atsisakymo ar kitų faktų (e. b. 1. 26). Po P. P. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (e. b. l. 23).

Pareiškėja R. Ž., būdama S. P. testamentinė įpėdinė, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P. mirties jo sutuoktinė S. P. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Byloje nustatyta, kad P. P. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos P. P. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis palikimą įgyja tik jį priėmęs (Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpinasi juo kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė, įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. P. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po sutuoktinio P. P. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, nes po sutuoktinio P. P. mirties naudojosi jo likusiais daiktais, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. S. P. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti atliko veiksmus, kuriais palikimą, atsiradusį po P. P. mirties, priėmė. Byloje nėra duomenų, kad palikimą, atsiradusį po P. P. mirties, priėmė kiti asmenys. Mirusiojo P. P. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Suinteresuoti asmenys byloje neprieštaravo, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Byloje nėra duomenų, kad po P. P. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad S. P. priėmė palikimą po sutuoktinio P. P. mirties, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje yra 17,04 Eur. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. Ž. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti valstybei iš R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,04 Eur (septyniolikos eurų 04 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.