- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-12
- Bylos Nr.
- 2-932-548/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Ieškovas
- Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Atsakovas
- A. B.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos priteisimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Pravieniškių PN-AK kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B., prašydama priteisti iš atsakovo 1518,53 Eur žalos regreso tvarka dėl kompensacijos dėl sveikatos sutrikdymo, taip pat 244,84 Eur išmokėtos draudimo sumos, viso – 1763,37 Eur.
Atsakovui A. B. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2017 m. balandžio 22 d. asmeniškai (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 1 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285-286 str.).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje, nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 23 d. apie 14.30 val., Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje atliekant kratą introskopo patalpoje, nuteistasis A. B. kumščiu sudavė 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui R. A. į veidą. Dėl sužalojimo pareigūnas R. A. buvo atleistas nuo tarnybos ir išvyko į VšĮ Kaišiadorių ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur po medikų apžiūros, jam nustatytas galvos sumušimas ir smegenų sutrenkimas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-5 „Dėl komisijos nelaimingo atsitikimo darbe tarnybiniam tyrimui atlikti sudarymo“ buvo sudaryta komisija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui atlikti dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo R. A. sveikatos sutrikdymo, kuri surinko medžiagą ir ją išnagrinėjusi 2016 m. gegužės 23 d. išvadoje pasiūlė pripažinti, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas R. A. buvo sužalotas tarnybos metu vykdydamas pareigas, todėl jam teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija. Išvada pasiūlyta R. A. išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos VRM medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo. 2016 m. gegužės 30 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 1105 nustatyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2015 m. gruodžio 23 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys, jog R. A. sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. R. A. 2016 m. birželio 9 d. buvo priskaičiuota ir išmokėta 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota pagal įvykio metu gautą jo darbo užmokestį, t. y. 1518,53 Eur bei 244,84 Eur dydžio draudimo suma. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-810/2016 A. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. liepos 22 d. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 3 p. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nustatyta, kad A. B. 2015 m. gruodžio 23 d. apie 14.30 val., Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje atliekant kratą introskopo patalpoje, kumščiu sudavė 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui R. A. į veidą. Nei nukentėjusysis R. A., nei ieškovė baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškė. Atsakovo neteisėti veiksmai (padarytas nusikaltimas), kaltė (tyčia) konstatuoti baudžiamojoje byloje, todėl jų įrodinėti šioje byloje nebereikia.
Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 44 straipsnio 3 dalimi, Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1R-49 „Dėl nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo bei pataisos pareigūnams lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo sąlygų patvirtinimo“, taip pat gavusi Lietuvos Respublikos VRM medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimą, Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui R. A. dėl sveikatos sutrikdymo išmokėjo 1518,53 Eur kompensaciją, taip pat 244,48 Eur dydžio draudimo sumą. Nurodytais teisės aktais valstybė prisiėmė pareigą, įvykus juose nurodytam draudžiamajam įvykiui, išmokėti pareigūnui kompensaciją, apskaičiuotą remiantis individualizuotais kriterijais pagal patvirtintą metodiką, kurios privalo laikytis institucija, apskaičiuojanti ir išmokanti kompensaciją, todėl ieškovė pagrįstai priskaičiavo ir išmokėjo 1518,53 Eur (3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio) kompensaciją ir 244,84 Eur draudimo sumą R. A..
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą)(Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (Lietuvos Respublikos CK 6.247 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 1 d.). Žala laikomos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. 1 d.).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad dėl A. B. neteisėtų veiksmų Pravieniškių PN-AK patyrė 1763,37 Eur žalą. „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 26 punkte numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka.
Esant nustatytoms bylos aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas savo neteisėtais kaltais veiksmais padarė žalą ieškovei, kuri nukentėjusiam pareigūnui dėl patirto sveikatos sutrikdymo išmokėjo 1518,53 Eur žalos atlyginimą ir 244,84 Eur draudimo sumą, ir ši žala tiesiogiai kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas gera valia šios padarytos žalos ieškovei neatlygino, todėl darytina išvada, kad atsakovas yra įgijęs prievolę atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Ieškovei pagrįstai reikalaujant, kad atsakovas įvykdytų prievolę, atsakovas laikomas pažeidusiu šią prievolę ir jo atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 1763,37 Eur žalos atlyginimo ieškovei.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 53,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 3, 10 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str., teismas
nusprendžia:
Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1518,53 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniolika eurų 53 ct) žalos atlyginimo ir 244,84 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 84 ct) draudimo sumos, viso – 1763,37 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 37 ct) ieškovės Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, į. k. 302560890, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Atsakovas A. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 2 ir 3 d. reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė Pravieniškių pataisos namų-atviroji kolonija per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.