Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-354/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-04-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-21Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
1A-201-354/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41070-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
M. K.
Advokatai
Petras Simėnas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-354/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41070-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.14.5.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Renatai Kovierei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,gynėjai advokatui Petrui Simėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo iš R. R.) terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo iš V. J.) terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 iki laisvės atėmimo 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ši bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. K. priklausantis automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, bei mobiliojo ryšio telefonas LTE4G konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

M. K. prašymas dėl automobilyje paliktos juodos rankinės su raktais bei grotuvu ir krovikliu grąžinimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad savo naudai apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 metų rugpjūčio 29 dieną, apie 11.45 val., nenustatytam asmeniui paskambinus R. R. į laidinio ryšio telefoną ir prisistačius vyriausiuoju tyrėju ir melagingai pranešus, kad nukentėjusiosios draugė G. netyčia sužalojo mergaitę, bei pareikalavus pinigų už jos gydymą, apie 13 val. M. K. atėjo susitikti su nukentėjusiąja R. R., adresu: (duomenys neskelbtini), ir iš nukentėjusiosios paėmė pinigus, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo 1050 eurų, nukentėjusiajai R. R. padarydamas 1050 eurų turtinę žalą.Taip pat M. K. nuteistas už tai, kad savo naudai apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 metų rugpjūčio 29 dieną, apie 19.30 val., nenustatytam asmeniui paskambinus V. J. į laidinio ryšio telefoną ir prisistačius J. bei melagingai pranešus, kad griūdama sužalojo vaiką, ir už tai pareikalavus sumokėti 1000 eurų, M. K. atėjo susitikti su nukentėjusiąja, adresu: (duomenys neskelbtini), ir pinigus paėmęs iš S. J. rankų apgaulės būdu savo naudai įgijo 1820 eurų, nukentėjusiajai V. J. padarydamas 1820 eurų turtinę žalą.Taip pat M. K. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: 2016 metų rugpjūčio 30 dieną, apie 14 val., nenustatytam asmeniui paskambinus M. S. į laidinio ryšio telefoną ir prisistačius anūku D. S. bei melagingai parnešus apie tai, kad jis griūdamas sužalojo mergaitę, dėl ko jam gresia 5 metai kalėjimo, bei telefoną perdavus kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam ambasadoriumi (duomenys neskelbtini), ir pareikalavus pinigų už mergaitės gydymą, M. K. atėjo susitikti su nukentėjusiąja, adresu: (duomenys neskelbtini), ir iš nukentėjusiosios siekė paimti pinigus bei taip apgaule savo naudai įgyti M. S. priklausančius pinigus – 1000 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnų.Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir grąžinti konfiskuotoje mašinoje buvusius jam priklausančius su nusikaltimu nesusijusius daiktus: nešiojamą muzikos grotuvą ir jo įkroviklį, ausinukus, 5–8 raktus nuo jo sugyventinės ir mamos butų bei vyrišką juodą rankinę, į kurią ir buvo sudėti visi nurodyti daiktai.Nuteistasis skunde nurodo, kad gailisi dėl padarytų veikų, nuo pat tyrimo pradžios prisipažino, taip pat papasakojo apie dar du savo padarytus nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiųjų, esant galimybei atlygins padarytą žalą. Apeliantas pabrėžia, kad jam paskirtos bausmės viršija vidurkį, subendrinus paskirta griežčiausia bausmė – 3 metai, kiek ir numato įstatymai. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo M. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti visiškai, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde neginčija padarytų nusikaltimų, jų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme. Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į tai, kad teismas jam nustatė bausmės dydį, viršijantį vidurkį, nors jis prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, o esant galimybei atlygins padarytą žalą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriama bausme turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertintos tiek nuteistojo M. K. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. M. K. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Dvi veikos baigtos, trečia nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. M. K. kaltę dėl nusikaltimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei įvertinta nustatant bausmės dydį. Taip pat įvertinti ir kaltininko asmenybę charakterizuojantys duomenys. Tyčines nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neatlikęs Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (2 t., b. l. 126, 141–146). Taip pat pabrėžtina, kad M. K. praeityje buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, bet taikytos bausmės prevencinio poveikio neturėjo (2 t., b. l. 118–134). Paminėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstamas M. K. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas apylinkės teismo sprendimas už atskiras nusikalstamas veikas skirti laisvės atėmimo bausmes, kurios neviršija (pasikėsinimo atveju) ar nežymiai viršija (dėl sukčiavimo iš R. R. ir V. J.) BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), yra pagrįstas ir teisingas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas paskirtas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu bausmių subendrinimo būdu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Esant tokioms aplinkybėms, subendrinta 3 metų bausmė (realiai paskirta už tris nusikalstamas veikas), kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kolegijos manymu, taip pat nelaikytina per griežta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš teismo paskirtos sumažintos bausmės (laisvės atėmimo 2 metams) prie Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėti tik 9 mėnesiai laisvės atėmimo.Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat įvertinti jo norą atlyginti žalą. Pažymima, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta skiriant bausmę, taip pat taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Dar kartą vertinti šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismui pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie nuteistojo siekį atlyginti padarytą žalą, įvertinus aplinkybę, kad nuteistasis nedirba (2 t., b. l. 171), laikytini deklaratyviais, todėl esminės reikšmės skiriant bausmę neturi.Konstatuojama, kad nuteistajam M. K. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos teisingos, proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir asmenybės vertinimui bausmės, kurios subendrintos tinkamai. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bausmė turėtų būti dar labiau švelninama, apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė. Tokių aplinkybių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatyta. Todėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę netenkinamas.Nuteistasis M. K. pateiktu apeliaciniu skundu taip pat prašo grąžinti konfiskuotoje mašinoje buvusius jam priklausančius su nusikaltimu nesusijusius daiktus.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas konfiskavo konkrečius 2016 m. rugpjūčio 30 d. apžiūrų metu paimtus daiktus – automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefoną LTE4G (1 t., b. l. 12–18). Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo paimti ir kiti nuteistajam M. K. priklausantys automobilyje buvę daiktai, todėl apylinkės teismas pagrįstai M. K. prašymo dėl jo asmeninių daiktų grąžinimo paliko nenagrinėtą. Papildomai pažymėtina, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. perdavimo – priėmimo akte užfiksuota, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK VS vyr. tyrėja I. B. perdavė, o (duomenys neskelbtini) AVPK AS vyr. specialistė A. S. priėmė daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19). Aplinkybę, kad minėtas automobilis saugomas (duomenys neskelbtini) AVPK, patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 27 d. kvitas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20). Taigi, nuteistasis M. K. dėl apeliaciniame skunde nurodytų asmeninių daiktų, kurie, jo teigimu, buvo likę paimtame automobilyje, turi kreiptis į instituciją (policijos komisariatą), kurioje saugomas automobilis.

9. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad iš M. K. valstybės naudai priteistinos 84 Eur 86 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

9.1. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėjas nuteistajam M. K. buvo parinktas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo negali būti tenkinamas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10-518/2017).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėBoleslovas KalainisVidmantas Mylė