Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Blinstrubio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 180 MGL (6778,8 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. T. nustatyta galutinė bausmė - 120 MGL (4519,2 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. liepos 17 d. ir nustatyta, kad baudos dydis, kurią L. T. turi sumokėti yra 18 MGL (677,88 Eur).

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. T. nuteistas už tai, kad jis pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, tai yra jis kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas, 2015 m. kovo 6 d., apie 19 val., automobiliu MAN puspriekabe-šaldytuvu, valstybinis numeris EH 253, į Tarptautinę jūrų perkėlą, esančią Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, atgabeno 199990 pakelių cigarečių ,,Metro“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro pavirtintomis banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 466 263 eurų ir viršija 250 MGL dydžio sumą.

Neteisėtai gabenant cigaretes, buvo pažeista nustatyta tvarka, tai yra 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013-09-10) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimai, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto ir 3.3. papunkčių reikalavimai, kurie numato, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama <...> gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“ (tai yra leidžiama gabenti ne daugiau kaip 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2011-06-13) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių ir akcizais taisyklių 8 punkto 8.1 ir 8.1.1 papunkčių).

Prokuroras aptardamas bausmės paskirtį, jos esmę, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir nuostatas bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimu teigia, kad asmeniui pripažintam kaltu skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog L. T. padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Skundžiamu nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine, iš anksto apgalvota, tyčia. Nusikaltimui buvo gerai pasiruošta, tam naudotas iš anksto cigarečių gabenimui paruoštas automobilis. L. T. vaidmuo nusikaltimo daryme nebuvo antraeilis. Priešingai, jis buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Būtent L. T. sudarė realias galimybes realizuoti nusikalstamą sumanymą, tai yra išgabenti cigaretes iš Lietuvos Respublikos. Jis, pasinaudodamas savo darbine padėtimi, parūpino transporto priemonę (puspriekabę), surado legalų krovinį, kurį reikėjo nugabenti į užsienio valstybę, į transporto priemonę pakrovė tik dalį legalaus krovinio, taip sudarydamas galimybę į puspriekabę pakrauti ir pergabenti neteisėtą krovinį, tai yra cigaretes. Be to, L. T. užsakė ir įgijo kelto, kuriuo transporto priemonė turėjo būti nugabenta į užsienio valstybę bilietus, pats atgabeno puspriekabę su joje pakrautomis cigaretėmis į Tarptautinę jūrų perkėlą, esančią Perkėlos g. 10, Klaipėdoje ir perdavė ją pakrovimui į keltą. Nuteistasis akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes neteisėtai gabeno turėdamas tikslą iš to užsidirbti, tai yra jis veikė savanaudiškais tikslais. Itin didelį nusikalstamos veikos pavojingumą ir mastą parodo neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių - cigarečių kiekis ir jų vertė. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš viso buvo gabenta 199990 pakelių cigarečių „Metro“, nepaženklintų banderolėmis, o jų bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra net 466263 eurai. Neteisėtai gabentų cigarečių vertė daugiau nei 49 kartus viršijo įstatymo nustatytą minimalų dydį, būtiną baudžiamajai atsakomybei kilti. L. T. ir jo bendrininkų bendrais veiksmais buvo padaryta labai didelė žala valstybės finansų sistemai, kadangi neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis buvo išvengta sumokėti net 466263 eurų muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių į valstybės biudžetą. Sunkų tyčinį nusikaltimą L. T. padarė jau ne pirmą kartą. Anksčiau teistas už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs. Jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymo ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistas 150 MGL pinigine bauda. Prokuroro teigimu, labai svarbu tinkamai įvertinti tai, už kokios nusikalstamos veikos padarymą L. T. buvo nuteistas anksčiau. Iš minėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad L. T. buvo nuteistas už tai, kad sukčiaudamas panaikino UAB „Agrifa“ turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą net 652161 Lt pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Šie duomenys akivaizdžiai parodo, kad L. T. , būdamas teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, kuriuo buvo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, įvykdė dar vieną sunkų nusikaltimą, padarydamas dar didesnę žalą valstybei. Taigi, L. T. , būdamas anksčiau jau teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui padarė dar vieną sunkų iš esmės analogišką nusikaltimą, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažįstama nusikaltimų recidyvu, o L. T. - recidyvistu. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad L. T. turi būti paskirta griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas. Be to, praeities teistumas ir vėl daromos analogiškos nusikalstamos veikos rodo, jog piniginė sankcija kaip bausmės rūšis L. T. elgesio nekeičia, jo nedrausmina, jis ir toliau elgiasi nusikalstamai - daro analogiškus sunkius nusikaltimus. Pažymi, kad naują sunkų nusikaltimą L. T. padarė ne tik neišnykus teistumui, bet ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nors pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį paskirtą baudą L. T. turėjo sumokėti per vienerius metus, tačiau per šį laikotarpį jis nesumokėjo nei mažiausios dalies paskirtos bausmės. Tik 2015 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teisme vykusio posėdžio metu L. T. pateikė kvitą, patvirtinantį, kad 2015 m. lapkričio 15 d. buvo sumokėta bauda, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu. Tai akivaizdžiai parodo, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškai L. T. net neketino mokėti, o tai padarė ne todėl, kad sąžiningai norėjo atlikti jam paskirtą bausmę, tačiau tik priverstas kitų aplinkybių - siekdamas sušvelninti savo padėtį ir tikėdamasis švelnesnės bausmės už naujo sunkaus nusikaltimo padarymą.

Prokuroro teigimu, vertinant L. T. asmenybę būtina atsižvelgti ir į jo veiksmus po 2015 m. kovo 6 d. įvykdyto nusikaltimo. Bylos duomenys patvirtina, kad iš karto po nusikaltimo padarymo L. T. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Vėliau jis buvo sulaikytas Švedijos Karalystėje ir 2015 m. birželio 15 d. nuteistas už 2015 m. balandžio 9 d. šioje šalyje įvykdytą nusikalstamą veiką, tai yra prekybą vogtais daiktais. Tai tik dar kartą patvirtina, kad jis yra linkęs daryti nusikaltimus ir jam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė.

Prokuroras nurodo, jog kaip vieną iš aplinkybių, lėmusių itin švelnios bausmės skyrimą L. T., teismas nuosprendyje deklaratyviai paminėjo sudėtingas šeimynines aplinkybes. Tačiau kokios tai aplinkybės visiškai neargumentavo. Pažymi, kad 2015 m. lapkričio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu L. T. gynėjas pateikė dokumentus apie jo tėvo sveikatos būklę. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo neigti, kad L. T. tėvo sveikatos būklė nėra gera, tačiau tai negali turėti jokios reikšmės skiriant bausmę L. T.. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad jo tėvo sveikatos būklė nėra tokia bloga, kad jam būtų reikalinga globa ar rūpyba. Nėra jokių duomenų, kad L. T. būtų paskirtas savo tėvo globėju ar rūpintoju. Be to, turimais duomenimis L. T. turi brolį ir seserį, kurie taip pat gali pasirūpinti savo senyvais tėvais. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad L. T. nei po nusikaltimo padarymo, nei vėliau nuolat savo tėvais nesirūpino. Iš karto po nusikaltimo padarymo jis pasislėpė ir tėvai apie jo buvimo vietą nieko nežinojo. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių esant sudėtingas šeimynines aplinkybes, byloje nėra. Todėl teismo nuosprendyje nurodytas teiginys apie esamas sunkias šeimynines aplinkybės yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės.

Prokuroras pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje, teismas nepagrįstai pripažino L. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kadangi tai prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, bet ir suformuotai teismų praktikai. Prokuroras aptardamas Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei pateikdamas nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-88/2008 teigia, jog norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdžiam kaltininko gailėjimuisi konstatuoti nepakanka vien tik bendro pobūdžio asmens pareiškimų dėl savo kaltės pripažinimo - turi būti objektyviai įvertinama bylos aplinkybių visuma. Be to, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Jeigu asmuo gailisi tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis, toks gailėjimasis negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-138/2011, 2K-277/2011, Nr. 2K-68/2013). Šioje byloje yra nustatyta, kad L. T. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų padėjęs aktyviais veiksmais išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Priešingai, siekdamas išvengti atsakomybės, jis iš karto pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų. Prisipažinti jis net neketino ir vėliau, tačiau tai padaryti buvo priverstas kitų aplinkybių, tai yra dėl to, jog buvo sulaikytas Švedijos Karalystėje ir pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvos Respublikai. Be to, kaltu jis prisipažino ir pareiškė besigailintis tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis. Prokuroro teigimu, vertinant L. T. duotus parodymus matyti, kad apie kitus nusikaltime dalyvavusius asmenis jis vengė duoti išsamesnius parodymus, nurodė tik bendro pobūdžio informaciją, pagal kurią nėra galimybės identifikuoti kitų asmenų. Be to, analizuojant L. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jo kaltės pripažinimas nėra nuoširdus ir dėl padarytos veikos realiai jis nesigaili. L. T. parodymų skirtumas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nekeičia esmės dėl kaltės pripažinimo, tačiau tai turi esminę reikšmę sprendžiant ar jo prisipažinimas yra nuoširdus ir ar realiai jis dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Prokuroras aptardamas L. T. duotus parodymus nurodo, jog akivaizdu, kad savo duotais parodymais teisme jis tik siekė sušvelninti savo poziciją, sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo daryme ir sudaryti įvaizdį, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių, tariamai paskutiniu momentu sužinojęs, jog gabenamas cigarečių krovinys yra nelegalus, buvo priverstas šį nusikaltimą įvykdyti, todėl L. T. prisipažinimą dėl nusikaltimo padarymo ir deklaratyvų pareiškimą, kad nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Prokuroro teigimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog L. T. paskyrus ne laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Pažymi, kad baudos, kaip piniginės bausmės, esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti valstybei teismo paskirtą pinigų sumą. Todėl sprendžiant ar yra pagrindas asmenį nubausti pinigine bauda, turi būti įvertinta ir tai ar bus reali galimybė nuteistajam sumokėti baudą arba išieškoti ją priverstine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad L. T. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2015 m. sausio 27 d. net 29 kartus baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir šių baudų nėra sumokėjęs, taip pat teismas skirdamas baudą nuteistajam nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu buvo patenkintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys bei iš L. T. priteista 981229 litų suma. Nurodytos aplinkybės prokuroro teigimu patvirtina, kad piniginė bauda kaip bausmė nuteistajam ne tik, kad neturi teigiamo auklėjamojo poveikio, bet ir nebus realios galimybės šią baudą įvykdyti. Todėl vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo principais L. T. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek didesnė nei sankcijos vidurkis už tokio nusikaltimo padarymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Blinstrubio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai L. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi nuteistojo gailėjimasis nebuvo nuoširdus, nes jis keitė parodymus bei nepadėjo tyrimui atskleisti tiesos šioje byloje, tai yra nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. O kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-88/2008). Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu L. T. apklausus kaip įtariamąjį (t. 3, b.l. 127-128, 134-140, 144-145), tiek ir kaip kaltinamąjį pirmosios instancijos teisme (t. 4, b.l. 33-34), jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, taip pat priešingai nei teigia prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės viso proceso metu davė nuoseklius ir vienus kitiems neprieštaraujančius parodymus, tai yra viso proceso metu nurodė, jog jis susitarė dėl krovinio gabenimo, nuvežė krovinį į Tarptautinę jūrų perkėlą, iš esmės suprato ir žinojo, kad yra gabenamas nelegalus krovinys, taip pat, kad cigarečių gabenimą užsakė asmuo vardu Vytas, kurio tikslesnių duomenų nuteistasis jo teigimu nežino. Be to, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat nurodė, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (t. 4, b. l. 34). Abejoti L. T. nuoširdumu ir prisipažinimo motyvais apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat ir apeliaciniame skunde nenurodyti motyvai, galintys objektyviai paneigti minėtą išvadą. Taigi, nuteistasis L. T. savo kaltę pripažino jau tuomet, kai dar neturėjo galimybės susipažinti su jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Vėliau taip pat iš esmės nekeitė savo parodymų, tai yra pripažino neteisėtai disponavęs akcizais apmokestinamomis prekėmis - jas gabenęs, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas pagrįstai pripažino L. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. O vien tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai apie galimai daromą ar padarytą nusikalstamą veiką sužinojo atsitiktinai atlikus patikrinimą, tai yra ne kaltininkui laisva valia apie tai pranešus, nesuteikia pagrindo nepripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl L. T. paskirtos bausmės

Apeliaciniame skunde prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistajam L. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme – bauda. Prokuroro manymu už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – bauda neatitinka bendrųjų bausmės taikymo principų, todėl prašo paskirti griežtesnę Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dviejų rūšių bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs L. T. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį ir vadovavęsis Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio nuostatomis, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje bei įvertinęs tai, kad nustatyta L. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra sudėtingos šeimyninės aplinkybės, taip pat tai, kad nusikaltimas nepriskiriamas smurtinių nusikaltimų kategorijai, paskyrė jam 180 MGL baudą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. T. bausmę, netinkamai įvertino byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kas lėmė akivaizdžiai per švelnios bausmės paskyrimą, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 328 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skiriant bausmę ir ją tinkamai individualizuojant, būtina tinkamai įvertinti nuteistojo asmenybę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. T. anksčiau teistas (t. 3, b.l. 17-22). Iki naujos nusikalstamos veikos padarymo Lietuvos Respublikoje L. T. buvo teistas vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi jam buvo paskirta 150 MGL, tai yra 19 500 Lt bauda, kurios per teismo nustatytą teminą jis nesumokėjo (nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo tik pasibaigus teismo nustatytam baudos sumokėjimo terminui). Taigi L. T. neįvykdęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei neišnykus teistumui ir vėl padarė tyčinį sunkų ekonominį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sutinka su prokuroro teiginiu, kad tai neginčijamai patvirtina, kad L. T. ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda nepadarė jokios teigiamos įtakos, kadangi jis neišnykus teistumui vėl nusikalto. Atsižvelgiant į tai, kad naują nusikaltimą jis padarė neišnykus ankstesniam teistumui, jis laikomas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalis). Nors naujojoje Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio redakcijoje (2015-03-19 įstat. Nr. XII-1554 red., nuo 2015-03-24) nebeliko nuostatos, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai turi skirti laisvės atėmimo bausmę, šiuo atveju yra kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, jog L. T. paskirta bausmė - bauda neatitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad L. T. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 29 d. iki 2015 m. sausio 27 d. net keliasdešimt kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, tai yra administracinius teisės pažeidimus jis daro nuolatos, duomenų apie baudų sumokėjimą baudžiamojoje byloje nėra (t. 3, b.l. 6-15). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo L. T. pasislėpė, tai yra kaip nustatyta baudžiamojoje byloje išvyko į Švedijos Karalystę, kurioje taip pat padarė nusikalstamą veiką (Švedijos Karalystėje 2015 m. birželio 15 d. nuteistas už šioje šalyje 2015 m. balandžio 9 d. padarytą nusikalstamą veiką). Tai pat iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. T. dirbo (t. 2, b.l. 170-171), tačiau dirbdamas ir gaudamas pajamas nusikalto siekdamas pasipelnyti, tai yra jis veikė savanaudiškais tikslais. Nurodytos aplinkybės patvirtina L. T. asmenybės pavojingumą bei polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų normų, kas iš esmės neigiamai apibūdina jo asmenybę.

Apygardos teismas parinkdamas skiriamos bausmės rūšį skundžiamame nuosprendyje be kitų nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių nurodė, jog atsižvelgia ir į L. T. sudėtingas šeimynines aplinkybes. Tačiau kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo kokios tai sudėtingos šeimyninės aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nuteistasis apeliacinės instancijos teisme akcentuoja, kad jis turi prižiūrėti sergantį tėvą, nes niekas daugiau juo negali pasirūpinti, nurodytos šeimyninės aplinkybės nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis yra nuteistas. Taip pat nurodytos aplinkybės nebuvo tokios svarbios ir nebuvo jam kliūtis iš karto po nusikalstamos veikos padarymo išvykti į užsienio valstybę bei akivaizdu, kad būdamas užsienyje jis negalėjo prižiūrėti savo sergančio tėvo. Be to, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. T. turi seserį ir brolį, kurie taip pat turi pareigą rūpintis savo tėvu. Šiuo atveju nėra pateikta duomenų, kad jie negalėtų arba neturėtų galimybių pasirūpinti savo tėvu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog skiriant bausmę ir ją tinkamai individualizuojant, taip pat būtina tinkamai įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad L. T. padarytas sunkus nusikaltimas nepriskiriamas smurtinių nusikaltimų kategorijai, tačiau skiriant bausmę taip pat buvo būtina atsižvelgti ir į tai, jog nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, veikiant kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, taip pat ir į tai, kad L. T. neteisėtai gabentų cigarečių vertė daugiau nei 49 kartus viršijo įstatymo nustatytą minimalų dydį, būtiną baudžiamajai atsakomybei kilti. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog L. T. nusikalstamą veiką padarė ne atsitiktinai, o nusikalstamos veikos padarymui iš anksto buvo gerai pasiruošta, tai yra cigarečių gabenimui buvo parūpinta transporto priemonė (puspriekabė), surastas legalus krovinys, kurį reikėjo nugabenti į užsienio valstybę, į transporto priemonę buvo pakrauta tik dalis legalaus krovinio bei įgytas kelto, kuriuo transporto priemonė turėjo būti nugabenta į užsienio valstybę bilietas. Būtent nurodytos aplinkybės patvirtina didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, tai yra į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, įvertinusi nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumą visuomenei daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pilnai neįvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, įstatymo ginamų vertybių, nuteistojo asmenybės ir L. T. paskyrė per švelnią bausmę. Paskirta bausmė - bauda yra neadekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. T. nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų pasiekimą.

Teisėjų kolegija skirdama L. T. naują bausmę, atsižvelgia į aukščiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybe, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 61 straipsniu atsižvelgia į tai, kad L. T. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgia į tai, kad jis dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai bei sprendžia, kad L. T. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė artimesnė minimaliai šio straipsnio sankcijoje numatytai bausmei. Šiuo atveju nėra pagrindo L. T. paskirti prokuroro prašomos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, kadangi teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, savo dydžiu būtų aiškiai neproporcinga ir būtų pažeistas teisingumo principas.

Atsižvelgiant į tai, kad L. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtoji bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu. Bausmę paskiriama atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti ir L. T. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. T. paskirti galutinę vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. liepos 17 d.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo L. T. sulaikymo vykdant nuosprendį.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.