Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1100-524/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-20
Bylos Nr.: e2A-1100-524/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Neroja“
Ieškovas: K. T.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-1100-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07112-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neroja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Neroja“ dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Klaipėdos vanduo“, mažoji bendrija ,,Protėja“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Galaka“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašo teismo pripažinti ieškovo teisę atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Protėja“ parengtą vandentiekio įvado patalpoms (duomenys neskelbtini) supaprastintą statybos projektą PR18-07-02-SPP-VN-03 be atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Neroja“ sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovas ir atsakovė UAB ,,Neroja“ yra administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei nuosavybės teise priklauso kiti du nekilnojamojo turto vienetai, t. y. administracinės patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visam pastatui geriamąjį vandenį tiekia ir nuotekų tvarkymą vykdo AB „Klaipėdos vanduo“. Vanduo yra tiekiamas tik vienu įvadu pagal atsakovės ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytą šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį. Į ieškovui priklausantį butą vanduo tiekiamas per atsakovės vandens apskaitos prietaisus, ieškovas už vandenį turi atsiskaityti su atsakove, tai sukelia nepatogumų, kadangi ieškovas yra visiškai priklausomas nuo atsakovės valios tiekti ar netiekti vandenį į ieškovo butą. Ieškovas, norėdamas turėti atskirą vandentiekį, kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl techninių prisijungimo sąlygų gavimo, jas gavo. Šių sąlygų pagrindu buvo suprojektuotas vandentiekio įvado butui supaprastintas projektas. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, siūlydamas susipažinti su parengtu projektu ir jo sprendiniais bei duoti sutikimą statybos darbams atlikti, tačiau iš atsakovės atsakymo nesulaukė, t. y. atsakovė nedavė ieškovui sutikimo statybos darbams atlikti, tačiau nenurodė priežasčių, kodėl sutikimas neduodamas. Ieškovas nurodė, jog pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus jis kaip statytojas, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, kompetentingoms institucijoms turi pateikti bendraturčio sutikimą statybos darbams atlikti. Ieškovas atsakovę tinkamai supažindino su projekto sprendiniais, pagal ieškovo pateiktus dokumentus atsakovė galėjo įvertinti, kad vandentiekio įvadas į ieškovo butą bus atvestas per bendrojo naudojimo patalpas – laiptinę. Mano, jog dėl planuojamų statybos darbų atsakovės interesai ar nuosavybės teisės į atsakovei priklausančias administracines patalpas pažeistos nebus. Kadangi atsakovė jokių argumentų, dėl ko vandentiekio įvado įrengimo, t. y. statybos, darbai pagal projektą negalėtų būti vykdomi, nepateikė, o ieškovo prašymą duoti rašytinį sutikimą iki pat šiol ignoruoja, darytina išvada, kad atsakovė piktnaudžiauja savo kaip bendraturčio teisėmis, nevykdo bendradarbiavimo pareigos, nesiekia priimtiniausio sprendimo būdo, ir formaliai sudaro kliūtis ieškovui vykdyti teisėtus statybos darbus, dėl to yra pagrindas tenkinti pareikštą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovo K. T. teisę atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus pagal MB „Protėja“ parengtą vandentiekio įvado patalpoms (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą Nr. PR18-07-02-SPP-VN-03 be atsakovės UAB „Neroja“ sutikimo, priteisė ieškovui K. T. iš UAB „Neroja“ 900 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Galaka“ iš atsakovės UAB „Neroja“ 250 EUR bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi patenkintas ieškovo prašymas dėl klaidos taisymo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendime.

Atsiliepimas

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad nebuvo tinkamai supažindinta su projektu ir jo sprendiniais, t. y. ketinamais vykdyti statybos darbais. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas 2018 m. liepos 9 d., vykdydamas įstatyme numatytą pareigą gauti bendraturčio rašytinį sutikimą planuojamiems statybos darbams atlikti, registruotu paštu išsiuntė atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), susipažinti MB „Protėja“ parengto Vandentiekio įvado patalpoms (duomenys neskelbtini), supaprastinto statybos projekto ištraukos kopiją (sprendinius) ir pasiūlė duoti sutikimą statybos darbams atlikti. Pažymėtina, kad tiek iš brėžinių, tiek iš pateikto rašto atsakovė galėjo suprasti ir matyti vandentiekio įvado trasą, išsidėstymą sklype, taip pat tai, kad vandentiekio vamzdis bus vedamas per bendro naudojimo patalpas (laiptinę) į ieškovo butą. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad į ieškovo nurodytą atstovę nesikreipė, nes nenorėjo bendrauti su advokate. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovei buvo suprantama statybos darbų apimtis ir pobūdis, o pats atsakovės neveikimas, abejingumas ir nesidomėjimas ketinamais atlikti statybos darbais nėra pateisinamas pagrindas teigti, kad atsakovė nebuvo tinkamai supažindinta ir informuota apie ketinamus atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateiktame projekte nėra numatyta jokių kitokių statybos darbų nei atsakovei 2018 m. liepos 9 d. raštu pateiktuose brėžiniuose, todėl darytina išvada, kad atsakovė buvo tinkamai supažindinta su ketinamais vykdyti statybos darbais. Atsakovės atstovas kaip vieną iš argumentų, dėl ko bendraturčio sutikimas statybos darbams nėra duodamas, pateikia, kad atsakovė mano, jog ieškovas po statybos darbų paliks nesutvarkytą laiptinę ir nesutvarkys iškastų trasų, nesutankins iškasto grunto. Ieškovas tokiai atsakovės pozicijai prieštarauja, ieškovas pats sutinka ir įsipareigoja kiemą ir laiptinę sutvarkyti taip, kad jų būklė būtų tokia pati kaip prieš pradedant vandentiekio įvado įrengimo darbus. Be to, projekte yra aiškiai nurodyta, kad planuojami statybos darbai gyventojams ir kaimyninėms teritorijoms ilgalaikės neigiamos įtakos neturės, numatomi tik laikini nepatogumai, susiję su statybos darbais. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad atsakovės baimės, jog nebus sutvarkyta statybų vieta, yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kita priežastis, dėl kurios atsakovė neduoda sutikimo vykdyti vandentiekio įvado įrengimo darbus, yra tai, kad ji savo lėšomis yra sutvarkiusi viso pastato ((duomenys neskelbtini)) fasadą ir jį apšiltino, taip pat sutvarkė stovėjimo aikšteles, suremontavo bendrojo naudojimosi patalpas (laiptinę), tačiau ieškovas dalies atsakovės patirtų išlaidų atsakovei nekompensavo. Šioje byloje reikšminga yra tai, kad renovacijos išlaidų atlyginimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovės nurodyta priežastis neduoti sutikimo vandentiekio įvado įrengimo darbams atlikti dėl neva netinkamo ieškovo atsiskaitymo su atsakove už renovacijos darbus yra teisiškai nepagrįsta. Be to, atsakovė nurodo, kad atsakovei yra visiškai neaiški priežastis, kodėl ieškovas renkasi būtent tokį vandentiekio įvedimo būdą, kai tuo tarpu vandens įvadas jau yra atvestas į pastatą, o vandentiekio inžineriniai tinklai, leidžiantys aprūpinti ieškovą vandeniu, yra pastate. Taip pat atsakovei neaišku, kaip bus įrengta ieškovo nuotekų sistema ir prisijungta prie esamos inžinerinės sistemos, kadangi šis klausimas brėžiniuose apskritai neatsispindi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog projekte nurodyta, kad buitinių nuotekų tinklų nuvedimas yra esama pastato sistema, kuria nuotekos nuvedamos į AB „Klaipėdos vanduo“ buitinių nuotekų tinklą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas jokių buitinių nuotekų tinklų neprojektuoja ir statyti neketina, nes ieškovo bute nuotekų tinklai jau yra įrengti ir atskirai jų įrenginėti nėra reikalinga. Įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) esantys nuotekų tinklai yra vieši ir skirti vartotojų poreikiams tenkinti, todėl ieškovas be jokio atskiro atsakovės sutikimo turi teisę pagal paskirtį naudotis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo inžineriniais nuotekų šalinimo tinklais. Aplinkybė, kad atsakovė eksploatuoja (naudoja) nuotekų šalinimo tinklus pagal su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytą sutartį, nepatvirtina fakto, kad atsakovė tapo tinklų savininke, ji yra tik įpareigota rūpintis jų eksploatacija, tai analogiškai būtų įpareigotas daryti ir ieškovas, sudarydamas viešąją sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“. Teismas mano, kad atsakovės argumentai dėl atsisakymo leisti ieškovei atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus yra nepagrįsti, formalūs ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo prašymo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažįstant ieškovo K. T. teisę atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus pagal MB „Protėja“ parengtą vandentiekio įvado patalpoms (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą PR18-07-02-SPP-VN-03 be atsakovės UAB „Neroja“ sutikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

5.1. Neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog atsakovė elgėsi abejingai ir nesikreipė dėl informacijos gavimo apie projektą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, atstovams duodant paaiškinimus, detaliai išdėstė savo aktyvaus elgesio seką, motyvus ir rezultatą. Tačiau vertindamas atsakovės elgesį šiuos paaiškinimus pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ir dėl jų nepasisakė.

5.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kaip konkrečiai ieškovo pateiktame projekte numatyti vandentiekio įvado įrengimo darbai pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus. Pagrindinis atsakovės motyvas yra tai, kad ieškovas pateikė tik fragmentinį brėžinį, kuris neatskleidžia visos reikalingos informacijos ir projekte ieškovas nenumatė, kaip prisijungs prie nuotekų sistemos.

5.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas jokių buitinių nuotekų tinklų neprojektuoja ir statyti neketina, nes ieškovo bute nuotekų tinklai jau yra įrengti ir atskirai jų įrenginėti nėra reikalinga. Tačiau prisijungimo sąlygose (esant 2 variantui) projekto sudėtyje turi būti pateiktas tinklų savininko raštiškas sutikimas, turi būti įvertinta tinklų būklė ir tinklų pralaidumas papildomai atsirasiantiems buitinių nuotekų kiekiams. Byloje nėra duomenų, kad šias sąlygas ieškovas būtų įvykdęs.

5.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buitinių nuotekų tinklai, esantys tiek pastate, tiek lauke, adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovės nuosavybė. Pagal pateiktus buitinių nuotekų tvarkymo sutarties brėžinius, nuotekų tinklai išvedami ne iš ieškovui ir atsakovei priklausančio administracinio pastato, o iš šalia esančio pastato-sandėlio, kurio savininkai yra atsakovė ir kitas juridinis asmuo – UAB „Klaipėdos viešbutis“, kuris nedalyvauja byloje. Nei su atsakove, nei su kitu bendraturčiu pasijungimo iš šio pastato nuotekų sistemos ieškovas nederino. Kanalizacijos šuliniai yra atsakovei nuosavybės teise priklausančioje kiemo aikštelėje, kurios eksploatavimui atsakovė yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

5.5. Ieškovo pateikti bylinėjimosi išlaidas grindžiantys dokumentai neatitinka išlaidų realumo ir sąsajumo kriterijaus. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, iš atsakovės priteisdamas išlaidas, kurių ieškovas nepatyrė ir rašytiniais įrodymais nepagrindė jų egzistavimo.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

6.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas tinkamai įvykdė atsakovės supažindinimo su ketinamais vykdyti statybos darbais pareigą, o faktinis atsakovės elgesys patvirtina, kad ji niekada nesiėmė jokių realių veiksmų, kad išsiaiškintų jai rūpimus (neaiškius) klausimus, susijusius su vandentiekio atvedimu į butą.

6.2. Atsakovas nėra buitinių nuotekų tinklų, esančių pastate ir lauke, savininkas, todėl jo sutikimas dėl ieškovo prisijungimo prie esamos pastato nuotekų sistemos nėra reikalingas, o be to, ieškovas turi teisę naudotis bendrąja pastato inžinerine įranga (t. y. komunalinių buitinių nuotekų tinklais) pagal jų funkcinę paskirtį.

6.3. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje patvirtina rašytiniai įrodymai (sąskaitos ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai).

6.4. Atsakovas iš esmės savo veiksmais sudarė tokią situacija, kad ieškovas negali įsivesti atskiro vandentiekio į butą, nes atsakovė pateikė apeliacinį skundą šioje byloje, tačiau atsakovė nesutinka ir atnaujinti ieškovui vandens tiekimo į butą kaip subabonementui, nors bute yra įrengti kontroliniai skaitikliai ir vandenį tiekti į butą yra techniškai įmanoma. Akivaizdu, kad atsakovė tokiais savo veiksmais siekia paveikti ieškovą, daryti jam spaudimą, kad ieškovas atsisakytų savo reikalavimų atsakovei ir patenkintų atsakovės nepagrįstas pretenzijas dėl pastato renovacijos išlaidų padengimo. Tokie atsakovės piktavališki veiksmai, kada ji nesutinka su vandentiekio įvado įrengimo darbais, bet ir neatnaujina vandens tiekimo į butą, rodo akivaizdų piktnaudžiavimą savo teisėmis ir padėtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atitinkamai įvertinti atsakovės faktinį elgesį ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

6.5. Su atsiliepimu ieškovas pateikė 2019-04-10 raštą, rašytą atsakovei dėl vandens tiekimo atnaujinimo, ir dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų.

6.6. 2019-05-27 ieškovas pateikė prašymą pridėti prie bylos 2019-04-26 ir 2019-05-10 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštus, 2019-05-27 elektroninio laiško kopiją, kuriais įrodinėja, kad atsakovei nuosavybės teise nepriklauso vidaus buitinių nuotekų tinklai, o 2019-05-10 rašte nurodyta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklus nuosavybės teise valdo AB ,,Klaipėdos vanduo‘‘.

Šalies argumentai

7. 2019-06-06 atsakovė pateikė prašymą pridėti prie bylos nuotraukas ir bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo dokumentus. Prašo su ieškovės 2019-05-27 prašymu pateiktus papildomus įrodymus atmesti, nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra nekilnojamojo turto duomenų tvarkytoja ir pagal savo kompetenciją negali teikti jos raštuose nurodytos informacijos. Nurodo, kad nuotekų šulinys kaip inžinerinių tinklų dalis, esanti pastate, yra neatskiriama pastato dalis, todėl negali būti AB ,,Klaipėdos vanduo‘‘ nuosavybė.

Atsiliepimas

8. 2019-06-10 ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės 2019-06-06 prašymą ir prašo nuotraukų nepridėti prie bylos, nes jos pateiktos pavėluotai ir nepatvirtina jokių faktinių aplinkybių. Nurodo, kad tarpiniai nuotekų šuliniai yra išsidėstę atsakovo kiemo aikštelėje, tai nereiškia, kad jie nuosavybės teise priklauso atsakovei.

9. 2019-06-10 AB ,,Klaipėdos vanduo‘‘ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog palaiko savo 2018-10-22 atsiliepime, teiktame civilinėje byloje Nr. e2-391-1030/2019, pareikštą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

13. Šalys pateikė šios nutarties 6.5, 6.6, 7 punktuose nurodytus prašymus pridėti prie bylos papildomus įrodymus – nuotraukas, 2019-04-26 ir 2019-05-10 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštus, 2019-05-27 elektroninio laiško kopiją. Nurodo, jog teikti papildomus įrodymus būtinybė iškilo vėliau dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pateikė 2019-04-10 raštą, rašytą atsakovei dėl vandens tiekimo atnaujinimo Šie įrodymai pridėtini prie bylos, nes šalys jais įrodinėja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomas aplinkybes. Pridedant naujus įrodymus atsižvelgtina į tai, jog šalys dėl jų pasisakė, pateikdamos rašytinius paaiškinimus, todėl jų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

14. Byloje nustatyta, kad šalys yra administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei nuosavybės teise priklauso kiti du nekilnojamojo turto vienetai, t. y. administracinės patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visam pastatui geriamąjį vandenį tiekia ir nuotekų tvarkymą vykdo AB „Klaipėdos vanduo“. Vanduo yra tiekiamas tik vienu įvadu pagal atsakovės ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytą šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį. Į ieškovui priklausantį butą vanduo tiekiamas per atsakovės vandens apskaitos prietaisus, ieškovas už vandenį turi atsiskaityti su atsakove. Ieškovas, norėdamas turėti atskirą vandentiekį, kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl techninių prisijungimo sąlygų gavimo, jas gavo, tačiau atsakovė nedavė ieškovui sutikimo statybos darbams atlikti.

15. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas jokių buitinių nuotekų tinklų neprojektuoja ir statyti neketina, nes ieškovo bute nuotekų tinklai jau yra įrengti ir atskirai jų įrenginėti nėra reikalinga, tačiau su tuo atsakovė nesutinka nurodydama, jog AB ,,Klaipėdos vanduo‘‘ išduotų prisijungimo sąlygų, buitinių nuotekų šalinimas yra galimas vienu iš būdų: 1. Buitinių nuotekų išvado prijungimą projektuoti prie AB ,,Klaipėdos vanduo“ buitinių nuotekų tinklų; 2. Buitinių nuotekų tinklus prijungti prie esamos pastato vidaus nuotekų sistemos arba prie greta pastato esančių buitinių nuotekų tinklų, nepriklausančių AB ,,Klaipėdos vanduo“. Projekte nurodyta, kad buitinių nuotekų tinklų nuvedimas yra esama pastato sistema, kuria nuotekos nuvedamos į AB ,,Klaipėdos vanduo“ buitinių nuotekų tinklą. Tačiau prisijungimo sąlygose (esant 2 variantui), projekto sudėtyje turi būti pateikti tinklų savininko raštiškas sutikimas, turi būti įvertinta tinklų būklė ir tinklų pralaidumas papildomai atsirasiantiems buitinių nuotekų kiekiams. Byloje nėra duomenų, kad šias sąlygas ieškovas būtų įvykdęs, todėl atsakovė nurodo, kad jos nesutikimas yra pagrįstas.

Dėl ieškovės teisės atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbus be atsakovės sutikimo

16. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Ši informacija išsamiausiai atskleidžiama pateikiant projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs. Informacijos atskleidimo būdas gali priklausyti nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto ir kitų aplinkybių. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką atsisakymas yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (iš esmės sunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto sutikimus yra pagrįstas, tai yra kad sutikimo davimo atveju bus pažeistos iš esmės kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-571/2009).

17. Apeliacinio skundo motyvu, jog ieškovas pateikė atsakovei tik fragmentinį brėžinį, tenkinti apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo, nes byloje įrodyta, kad 2018-07-09 Atsakovui registruotu paštu, o 2018-07-20 ir elektroniniu paštu buvo išsiųstas raštas su vandens įvado ieškovo patalpoms supaprastinto statybos projekto ištrauka ir pasiūlymas atsakovei duoti sutikimą numatytiems statybos darbams atlikti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo pateiktos informacijos išsamumas dėl ginčo darbų yra pakankamas. Išsiųsto projekto ištrauką sudarė brėžiniai, iš kurių atsakovė galėjo suprasti ir matyti vandentiekio įvado trasą, jos išdėstymą sklype, taip pat tai, kad vandentiekio įvado vamzdis bus vedamas per bendro naudojimo patalpas (laiptinę) į ieškovo butą. Taip pat iš brėžinių atsakovė galėjo suprasti ir matyti, kad projektuojami ir bus statomi tik vandentiekio įvado tinklai, tuo atsakovei buvo pranešta, kad ieškovas naudosis esamais komunaliniais nuotekų tinklais. Tokia galimybė yra numatyta ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ prisijungimo sąlygose.

18. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte, t. y. projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010). Ši nuostata taikytina visoms statyboms plačiąja prasme, tačiau šioje byloje ginčas vyksta dėl Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 punkte nurodytų darbų, t. y. dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Įvertinus ginčo dalyką, t. y. projektuojamą tik savarankiško vandentiekio įvado prijungimą prie AB ,,Klaipėdos vanduo“ vandentiekio tinklų, darytina išvada, jog šios nutarties 16 p. nurodytų dokumentų pateikimas atsakovei yra pakankamas būsimų darbų vandens tiekimo įvade išviešinimu atsakovei.

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.).

21. AB ,,Klaipėdos vanduo“ yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka ir turinti teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą, teikti nuotekų tvarkymo paslaugą bei sudaryti tinklų eksploatacijos sutartis. Tai – vienintelis vandens tiekėjas savivaldybės teritorijoje, valdantis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei teikiantis viešąją vandens tiekimo paslaugą pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą. Vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo santykius reglamentuoja Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės. Pagal Taisyklių nuostatas, norėdamas prijungti prie vandentiekio ar nuotekų tinklo, priklausančio tiekėjui, naujus vartojus, abonentas (vartotojas) turi gauti iš tiekėjo technines sąlygas normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija išaiškina, kad vandentiekio įvado ar nuotekų išvadų prijungimo techninių sąlygų išdavimas vertintinas kaip įrodymas, kad techniškai įmanoma esamo įvadinio vandens apskaitos mazgo patalpoje įrengti lygiagretų vandens apskaitos mazgą, skirtą ieškovo pastato daliai. Vandens apskaitos mazgas turi atitikti STR 2.07.01:2003 reikalavimus. Projekte turi būti pateiktas raštiškas patalpos savininko, kurioje yra esamas įvadinis vandens apskaitos mazgas, sutikimas. Paminėtose taisyklėse yra nustatyta, kad už vandenį, kurio netenkama dėl naujos linijos ar įvado prijungimo, moka paraišką pateikęs juridinis ar fizinis asmuo, todėl šioje byloje atsakovė privalėjo įrodyti, jog lygiagretaus vandens apskaitos mazgo įrengimas pažeis jos kaip įvadinio vandens apskaitos mazgo abonento teises.

22. Pirmosios instancijos teisme atsakovė iš esmės nurodė dvi savo atsisakymo duoti sutikimą dėl ieškovo planuojamų darbų priežastis: 1) ieškovas po statybos darbų paliks nesutvarkytą laiptinę ir nesutankins iškasto grunto; 2) ieškovas (ar patalpų nuomininkė UAB „Galaka“) neatsiskaitys už pastato renovaciją. Tačiau dėl šių aplinkybių atsakovės atsisakymas nelaikytinas motyvuotu, nes byloje neįrodyta, kad ieškovo pageidaujamas atsijungimas nuo įvadinio vandens apskaitos mazgo pažeis atsakovės, kaip savininkės, teises (iš esmės pasunkins jai vandens tiekimo įgyvendinimą ar net padarys tokį tiekimą negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Priešingai, toks ieškovo siekis yra vertintinas kaip teisėtas veiksmas CK 4.80 straipsnio prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Todėl šioje byloje nenustatyta atsakovės teisių pažeidimų jos nurodomais motyvais.

23. Ieškovės pateiktame projekte (t.1, b. l. 151) nurodyta, kad būsimas vandentiekio vamzdis klojamas po esamas žvyro / skaldos danga iki laiptinės. Prieš laiptinę esantis betono dangos įėjimas išpjaunamas ~ 50 cm pločio vamzdžio įrengimui. Laiptinėje išpjaunama anga ir iškasama prieduobė – 70x70 cm – tam, kad būtų galima priimti vamzdį iš išorės. Vamzdyno įgilinimas toks, kad vamzdis bus nutiestas po pamatu. Esant aukštesniam pamatui – pamate būtina gręžti skylę vamzdyno nutiesimui. Atlikus darbus, kiemas, laiptinės patalpa, įėjimas sutvarkomi taip, kad būtų ne prastesnės būklės kaip prieš statybos darbų pradžią. Esamos dangos padėtį / būklę prieš darbų pradžią būtina įamžinti, užfiksuojant fotofiksacijos, vaizdo įranga. Be to, projekte nurodyta, kad planuojami statybos darbai gyventojams ir kaimyninėms teritorijoms ilgalaikės neigiamos įtakos neturės, numatomi tik laikini nepatogumai. Įvertinus išpjaunamų plotų dydžius 50 cm ir 70x70 cm dydžio prieduobės iškasimą darytina išvada, kad ginčo darbų metu atsakovė patirs tik laikinus ir neesminius nepatogumus. Byloje įrodyta, kad ieškovas privalės sutvarkyti statybvietę, todėl atsakovės teisės dėl nurodomų aplinkybių nebus pažeistos.

24. Pastato renovacijos išlaidų atlyginimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šis atsakovės motyvas yra nepagrįstas.

Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo ir nuotekų tinklų

25. Ieškovo pateikto projekto 3 dalyje yra detalizuojami projektiniai sprendiniai ir nurodoma, kad projektuojami tik vandentiekio tinklai. Projekte nurodyta, kad projektuojant tinklus vadovautasi statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerines sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“. Inžinerinių tinklų prijungimas projektuojamas prie centralizuotų vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vandentiekio įvado prijungimas projektuojamas prie AB „Klaipėdos vanduo“ vandentiekio tinklų. Buitinių ir paviršinių nuotekų tinklų nuvedimas yra esama pastato sistema, kuria nuvedamos į AB „Klaipėdos vanduo“ buitinių nuotekų tinklą ir Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tinklą (t.1, b. l.150). Projekto brėžinys įrodo, jog ieškovas projektuoja savo patalpoms tik vandentiekio tinklą (t.1, b. l. 165). Todėl byloje nenustatyta, kad pagal ieškovo projektą yra numatyta papildomai jungtis prie atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų lauko inžinerinių šulinių nuotekų tvarkymui bei papildomai prie UAB ,,Klaipėdos viešbutis“ priklausančio pastato-sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išvedamų nuotekų tinklų.

26. Byloje įrodyta, kad ieškovas buitinių nuotekų tinklų neprojektuoja ir pateikiamu projektu nesijungia prie kitiems asmenims priklausančių buitinių nuotekų tinklų, nes naudosis esama pastato buitinių nuotekų šalinimo sistema, kuri buvo įrengta 1965 m. statant pastatus (duomenys neskelbtini). Atsakovo argumentai, kad ieškovas turi gauti pastato buitinių nuotekų tinklų savininkų raštiškus sutikimus, yra nepagrįsti, nes byloje nustatyta, kad ieškovas naudosis esama nuotekų sistema. Šalių Nekilnojamojo turto registro pažymėjimai įrodo, jog šalių nekilnojamuosius objektus aptarnauja komunaliniai nuotekų tinklai, įrengti 1965 metais. Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, vykdo viešąją funkciją. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešomis paslaugomis, tarp jų nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys (Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 5 d.), todėl Klaipėdos miesto savivaldybės atsakymas, kuriame nurodyta, jog šalių nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu vandentiekių tinklų įvado ir nuotekų tinklų savininkė yra AB ,,Klaipėdos vanduo“, yra pagrindas netraukti į šios bylos nagrinėjimą UAB ,,Klaipėdos viešbutis“.

27. Byloje nustatyta, kad ieškovo butas jau yra prijungtas prie nuotekų tinklo.

28. Ieškovo prisijungimo sąlygose yra nustatyta, kad tuo atveju, jei bus jungiamasi prie privačių tinklų pateikti raštišką tinklo savininko sutikimą, tačiau šios bylos kontekste nėra pagrindo padaryti išvados, kad Nekilnojamojo turto registro pažymėjimais atsakovė byloje įrodė, kad UAB ,,Klaipėdos viešbutis“ ir atsakovė yra privataus tinklo savininkės, nes buitinių nuotekų tinklai šalių teritorijoje nėra suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Atsakovo vardu yra registruotos tik dvi administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, t. y. tvora ir kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje ir keliamas ginčas dėl atsakovės sutikimo.

29. Net ir atsakovės nurodomos aplinkybės dėl tinklų nuosavybės teisių negali apriboti ieškovės, kaip vartotojos, teisės naudotis vieša paslauga ir sudaryti viešąją sutartį su vandens tiekėju teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, ypač įvertinus tai, kad faktiškai geriamasis vanduo jai yra tiekiamas atsakovės su ieškovės nurodomais trukdymais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog viešosios pareigos – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo – teisinis reglamentavimo tikslas – užtikrinti nepertraukiamą šios paslaugos tiekimą, o pareiga tiekti vandenį reiškia, kad vanduo turi būti tiekiamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vykdymo nustatymas daiktinės teisės nuostatomis, t. y. remiantis tik vandens tiekimo infrastruktūros priskyrimo nuosavybėn aspektu, reikštų netinkamą šios funkcijos – vandens nepertraukiamo tiekimo – vykdymą ir vandens vartotojų teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-210/2013).

30. Pagal pareikšto ieškinio reikalavimą ir ieškovo projektą nėra pagrindo padaryti išvados, kad šioje byloje buvo būtina į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu UAB ,,Klaipėdos viešbutis“. Byloje nustatyta, kad šios įmonės buitinių nuotekų tinklai nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektas, o ieškiniu ieškovas prašo teismo pripažinti jam teisę atlikti tik vandentiekio įvado įrengimo darbus pagal mažosios bendrijos ,,Protėja“ parengtą vandentiekio įvado patalpoms (duomenys neskelbtini) supaprastintą statybos projektą PR18-07-02-SPP-VN-03 be atsakovės uždarosios akcinės bendrovės sutikimo. Byloje nustatyta, kad ieškovo butas jau yra prijungtas prie nuotekų tinklo, šis butas naudojasi ir naudosis esama pastato nuotekų šalinimo sistema. Byloje nesant įrodymų, kad šios sistemos pajėgumas ir pralaidumas dėl ieškovo projekto gali keistis ar yra projektuojama savarankiška nuotekų sistema ieškovui. Byloje nenustatyta, kad dėl ieškovės projektuojamo savarankiško vandens tiekimo įvado savo patalpoms UAB ,,Klaipėdos viešbutis“ gali turėti materialinį teisinį suinteresuotumą ir yra CPK 47 straipsnyje nurodomų pagrindų įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu.

31. Šios nutarties 20 p. nurodytų taisyklių 2.2. punkte nustatyta, kad Techninių sąlygų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu vartotojas parengia projektą ir jį pateikia derinti savivaldybės kompleksinio projektų derinimo komisijai, kurioje dalyvauja tiekėjo įgaliotas atstovas. Vanduo abonentui pradedamas tiekti, o nuotekas priimti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, likvidavus išaiškintus defektus, gavus iš tiekėjo pažymą apie šių reikalavimų įvykdymą ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, todėl atsakovės nurodomi motyvais dėl tinklų pajėgumo ir pralaidumo techniškai bus įvertinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

32. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovo pateikti bylinėjimosi išlaidas grindžiantys dokumentai neatitinka išlaidų realumo ir sąsajumo kriterijaus, tačiau tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė 900 EUR išlaidų advokato pagalbai, iš kurių 200 EUR sumokėjo už raštą atsakovei dėl sutikimo davimo statybos darbams (pareiškimo spręsti ginčą ne teisme) parengimą (t.1, b. l. 23, 25), 350 EUR už procesinio dokumento (ieškinio) parengimą (t.1, b. l. 24, 24) bei 350 EUR už pasirengimą teismo posėdžiams bei atstovavimą (t.1, b. l. 4–8). Byloje nustatyta, kad dėl šių išlaidų advokatė išrašė detalizuotas sąskaitas už teisines paslaugas, o jos apmokėtos, remiantis pinigų priėmimo kvitais, kuriuose nurodyta, kad pinigus advokatei sumokėjo G. S.. Šie dokumentai atitinka įprastą praktiką atsiskaitant su advokatu pagal sudarytą atstovavimo sutartį.

33. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-582/2009; 2015-04-29 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-256-684/2015).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

34. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovui priteistina 650 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti K. T. iš UAB ,,Neroja“ 650 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis