Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“ direktoriumi, neteistas, yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 straipsnio 1 dalyje, 306¹straipsnio l dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ankščiau kaip 2010-08-05 ir ne vėliau kaip 2011-05-17, tiksliai nenustatytoje vietoje, aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą - automobilį „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2010-08-05 buvo pagrobtas tyrimo metu nenustatytų asmenų Jungtinėje Karalystėje, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas įgytą žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį legalizuoti Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-17 iš IĮ „J.“ vadybininko V. Ž. įgijo minėtos įmonės nuosavybėje esantį visiškai išardytą, po eismo įvykio, netinkamą naudoti pagal tikslinę paskirtį automobilį „Mitsubishi L200", VIN Nr. (duomenys neskelbtini) su Latvijos Respublikos registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasitelkęs tyrimo metu nenustatytus asmenis, nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytoje vietoje bei laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-17 suklastojo, neteisėtai pakeitė žinomai nusikalstamu būdu gauto turto - automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), rėmą ar jo dalį su pirminiu kėbulo identifikavimo numeriu, vietoje jo įdedant iš V. Ž. įgyto automobilio „Mitsubishi L200“ kėbulo identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais G. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 str. 1 d., 306¹str. l d.

Be to, jis kaltinamas tuo, jog neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo griežtos atskaitomybės blanką, o būtent ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ankščiau kaip 2010-08-05 ir ne vėliau kaip 2011-05-17, tiksliai nenustatytoje vietoje, aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, įgijęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą - automobilį „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2010-08-05 buvo pagrobtas tyrimo metu nenustatytų asmenų Jungtinėje Karalystėje ir siekdamas šį įgytą žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį legalizuoti Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-17 iš IĮ „J." vadybininko V. Ž. įgijo minėtos įmonės nuosavybėje esantį visiškai išardytą, po eismo įvykio, netinkamą naudoti pagal tikslinę paskirtį automobilį „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) su Latvijos Respublikos registracijos liudijimu Nr. AE 0464780, po ko, pasitelkęs tyrimo metu nenustatytus asmenis, nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytoje vietoje bei laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-17 suklastojo, neteisėtai pakeitė žinomai nusikalstamu būdu gauto turto - automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), rėmą ar jo dalį su pirminiu kėbulo identifikavimo numeriu, vietoje jo įdedant iš V. Ž. įgyto automobilio „Mitsubishi L200“ kėbulo identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teisinės registracijos pagrindą vietoje nesančio pagrobtam automobiliui priklausančio transporto priemonės registracijos liudijimo naudodamas įgytą Latvijos Respublikos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai panaudojo griežtos atskaitomybės blanką - Latvijos Respublikos automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), legalizuodamas pagrobtą automobilį, dokumentą naudodamas neteisėtai pagal tikslinę paskirtį.

Šiais veiksmais G. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d.

Iš Transporto priemonės priėmimo – perdavimo akto (latviškas dokumentas pateiktas reikalaujamų dokumentų protokolu) matyti, jog 2010 m. kovo 16 d. transporto priemonę „Mitsubishi L200“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ perėmė R. I. ( 1t., b.l. 19).

Iš 2011-08-17 Specialisto išvados Nr.40-25-IS1-1042 matyti, jog tyrimui pateiktas Latvijos transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdintas pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra tikras (1t., 69-70 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2011-07-08 Šiaulių apygardos prokuratūros sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2011-07-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str. 1d. ( 2 t., b.l. 95).

Iš Šiaulių apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pateikto 2012-10-08 rašto Nr. 40-S-16195 matyti, jog pagal Šiaulių apygardos teismo 2012-02-24 nutartį Nr. 153 KF ir 2011-05-24 nutartį Nr. 486 KF buvo gauti duomenys ir nustatyti dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų požymiai, todėl buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai: 2011-05-17 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-194-11 pagal BK 306 ¹ str. 1d., 2011-05-13 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-189-11 pagal BK 189 str. 2d. bei Šiaulių apygardos prokuratūroje 2011-07-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-070-11 pagal BK 228 str. 1d. (2 t., b.l. 106).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189 str. 1d. numatyta asmeniui, kuris įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 306¹str. l d. numatyta asmeniui, kuris suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius. Tam, kad nustatyti asmuo yra kaltas ar ne dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, būtina nustatyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šių nusikaltimų sudėčių požymius. Iš pateiktų duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas tarnybiniame pranešime nurodant, jog turima operatyvinės informacijos, kad suklastotas automobilio „Mitsubishi L200“ identifikavimo numeris, automobilio savininkas G. D.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 13 punktas) („Teismų praktika“ Nr. 27). Be to, teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-313/2010, 2K-343/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011-02-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr.153 KF buvo sankcionuotas G. D. naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamų telefoninių pokalbių pasiklausymas laikotarpiu nuo 2011-02-25 iki 2011-05-25, kuris buvo pratęstas 2011-05-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. 468 KF nuo 2011-05-25 iki 2011-07-18. Taigi, remiantis šiomis nutartimis teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams atlikti buvo, o faktinio pagrindo teismas, šiuo atveju, nevertina, kadangi minėtos priemonės buvo taikomos Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimis. Tačiau kyla abejonių, dėl pagal minėtas teismo nutartis, gautos informacijos panaudojimo šioje byloje, leistinumo. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2011-05-17, tačiau ir pradėjus ikiteisminį tyrimą G. D. pokalbių pasiklausymas buvo tęsiamas Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, o ne sankcionuotas kaip ikiteisminio tyrimo veiksmas pagal BPK 154 straipsnį. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2007 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų ir 2012 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-9 pakeistų Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo Rekomendacijų 9 punkte įtvirtinta, kad „pradėjus ikiteisminį tyrimą, operatyviniai veiksmai, numatyti Operatyvinės veiklos įstatymo 10–13 straipsniuose, negalimi. Ikiteisminio tyrimo metu gali būti atliekami tik tie operatyviniai veiksmai, kuriais neribojamos asmens teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje (pvz., operatyvinės įskaitos duomenų tvarkymas ir naudojimas, operatyvinė apklausa, agentūrinio metodo panaudojimas ir kiti operatyviniai veiksmai, jeigu jais neribojamos asmens teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje) Ikiteisminio tyrimo metu atlikus tokius operatyvinius veiksmus ir gavus informacijos apie nusikalstamą veiką, tokia informacija negali būti panaudota baudžiamajame procese Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ši informacija gali būti naudojama kitiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, procesinėms prievartos priemonėms taikyti, tokiais proceso veiksmais gaunant informacijos, surandant ir paimant daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti“. Remiantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad prokuroras dėl G. D. telefoninių pokalbių pasiklausymo pradėjus ikiteisminį tyrimą BPK 154 str. nustatyta tvarka į ikiteisminio tyrimo teisėją nesikreipė, į tai, kad buvo kreiptasi dėl tolimesnio G. D. telefoninių pokalbių sankcionavimo pratęsimo Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne pagal Šiaulių apygardos teismo nutartimis sankcionuotų pokalbių pasiklausymo metu gautą informaciją. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad padėjus ikiteisminį tyrimą 2011-05-17, ir vėliau vykstant ikiteisminiam tyrimui G. D. 2011-06-07, 2011-07-25, 2011-08-22 buvo apklaustas ne kaip įtariamasis, o kaip liudytojas. Be to, iš 2011-12-16 Šiaulių apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo R.Meilučio tarnybinio pranešimo ( 1t., 145 b.l.) matyti, jog šioje byloje G. D. naudojamo mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perduodamų pokalbių 2011 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo leista klausytis laikotarpiu nuo 2011-09-27 iki 2011-11-27 ir pasiklausymas pratęstas iki 2011-12-27, bei 2012-03-02 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu (1 t., 164 b.l.) sunaikinti gauti duomenys, vykdant G. D. aukščiau nurodytų telefonų numerių (vienas iš numerių Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo klausomasi pagal Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas) kontrolę. Pagal minėtų Šiaulių apygardos teismo nutarčių pagrindu gautą informaciją buvo pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai Nr. 40-1-189-11 pagal BK 189 str. 2d. ir Nr. 40-9-070-11 pagal BK 228 str. 1d. požymius, ką patvirtina 2012-10-08 Nr.40-S-16195 Šiaulių apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pateikta informacija. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimą kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuoja BPK 162 straipsnis, numatantis, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą, gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, gali būti panaudojama kitame procese ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo leidimu. Byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis dėl minėtų pokalbių panaudojimo šioje byloje, todėl teismas laiko, jog telefoniniai pokalbių garso įrašai šioje byloje pateikti pažeidžiant leistinumo principą (BPK 20 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas pateiktų pokalbių nevertina ir dėl jų turinio nepasisako.

Iš G. D. pateikto kaltinimo pagal BK 189 str. 1d. ir 306¹str. l d. matyti, kad G. D. kaltinamas žinomai nusikalstamo būdu gauto turto, šiuo atveju - automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimu. Kaltinime nurodyta, kad minėtą automobilį G. D. įgijo tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ankščiau kaip 2010-08-05 ir ne vėliau kaip 2011-05-17, tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, ir iš nenustatyto asmens, kuris 2010-08-05 buvo pagrobtas tyrimo metu nenustatytų asmenų Jungtinėje Karalystėje. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką „BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgytas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą“ LAT Nr. 2K-1/2011.

Teismas laiko neįrodyta, jog G. D. žinojo, apie kaltinime nurodyto automobilio vagystę Jungtinėje Karalystėje, taip pat laiko neįrodyta, jog G. D. būtų įgijęs kaltinime nurodytą automobilį „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios G. D. apklausiamas ir kaip liudytojas, ir vėliau kaip įtariamasis bei teisiamajame posėdyje parodė, jog jis įsigijo baltos spalvos automobilį „Mitsubishi L200", VIN :(duomenys neskelbtini), sugadintą po eismo įvykio ir pastarajam suremontuoti internetu iš Anglijos pirko detales ir jas parsisiuntė, viso angliško automobilio jis neturėjo. Iš Anglijos parsisiuntė kėbulo dalį „kuzavą“, jį uždėjo ant rėmo ir sumontavo kitas detales bei anglišką saloną, keitė variklį. Šių jo parodymų byloje paneigiančių įrodymų išnagrinėjus bylą nenustatyta. Kad G. D. įsigijo jo nurodytą, po eismo įvykio sugadintą baltos spalvos automobilį patvirtina liudytojo V. Ž. parodymai, kad tokį automobilį jis įgijo iš nepažįstamo asmens Latvijoje, kad automobilis buvo sugadintas eismo įvykio metu, kad kiek žino priklausė eiguliams, ir šį automobilį pardavė Lietuvoje iš matymo pažįstamam žmogui, kuriam perdavė ir turėtus dokumentus. G. D. parodymus dėl baltos spalvos automobilio įgijimo patvirtina jo pateikti dokumentai – automobilio registracijos liudijimas bei pirkimo pardavimo sutartys. Specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1043 nepatvirtino to, jog tiriamo automobilio kėbulo dalys priklauso tam pačiam automobiliui, priešingai – išvadoje nurodyta, kad ant durelių, variklio dangčio, sparnų, krovininės platformos automobilio identifikacinis numeris nekalamas, šios detalės gali būti keičiamos eksploatacijos metu. Byloje esančios specialisto išvados, jog tiriamo automobilio rėmas ar jo dalis pakeista, jog identifikacinis numeris tikimiausiai iškaltas negamykliniu būdu, bei ikiteisminio tyrimo metu apklausiamo A. L. parodymų, jog jis remontavo „Mitsubichi L200“, kuris pas jį buvo atvežtas išardytas – be bamperių, galinių bei priekinių žibintų, kapoto ir jo nuomone automobilio spalva buvo juoda iš gamyklos, nepakanka konstatuoti, kad G. D. įgijo automobilį žinodamas, jog jis gautas nusikalstamu būdu. Kitų įrodymų, kokiu būdu ar kokiomis aplinkybėmis G. D. buvo žinoma, jog kaltinime nurodytas automobilis yra vogtas, ir jis tai žinodamas automobilį įsigijo, byloje nėra, dėl to G. D. išteisintinas neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1d.

Kaltinime pagal BK 306¹str. l d. nurodyta, kad G. D. „pasitelkęs tyrimo metu nenustatytus asmenis, nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytoje vietoje bei laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-17 suklastojo, neteisėtai pakeitė žinomai nusikalstamu būdu gauto turto - automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), rėmą ar jo dalį su pirminiu kėbulo identifikavimo numeriu, vietoje jo įdedant iš V. Ž. įgyto automobilio „Mitsubishi L200“ kėbulo identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini)“. Suformuluotame kaltinime deklaratyviai nurodoma, jog G. D. suklastojo, neteisėtai pakeitė automobilio rėmą ar jo dalį su pirminiu kėbulo identifikavimo numeriu vietoje jo įdedant iš V. Ž. įgyto automobilio kėbulo identifikavimo numerį. Iš specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-0692 matyti, jog automobilio „Mitsubishi L200“ (kurio valstybinis numeris GS8623), kėbulo identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) tikimiausiai iškaltas negamykliniu būdu, o pirminis šio automobilio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) nustatytas pagal šiame automobilyje buvusį variklio numerį. Kitų duomenų, jog minėto automobilio identifikavimo numeris sutaptų ir su kitomis automobilio detalėmis, byloje nėra. Tai, kad variklis buvo pakeistas, kaltinamasis G. D. neneigia, tačiau neigia įgijęs visą vogtą automobilį, klastojęs jo identifikacinį kėbulo numerį ir keitęs rėmą ar jo dalį. Pirminio identifikacinio automobilio numerio nustatymas pagal jame įdėto variklio numerį, nesant kitų duomenų apie pirminį šio automobilį identifikacinį numerį, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog G. D. būtų įgijęs visą automobilį ir jame keitęs rėmą, ar jo dalį. Kaltinime nenurodyta kokiu būdu G. D. atliko automobilio identifikavimo numerio klastojimo veiksmus, o ir išnagrinėjus bylą nenustatyta ir byloje nėra duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu, kokioje vietoje G. D. neteisėtai pakeitė vietoje buvusio identifikavimo numerio įdedant iš V. Ž. įsigyto automobilio identifikavimo numerį ir, kad automobilio identifikavimo numerio suklastojimą, neteisėtą pakeitimą atliko būtent G. D.. Paminėta specialisto išvada nustatyta, jog pakeistas automobilio rėmas ar jo dalis, o jame esantis, kaip nustatyta iš V. Ž. pirkto automobilio kėbulo identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) tikimiausiai iškaltas negamykliniu būdu. Tai leidžia daryti išvadą, jog automobilyje buvo pakeistas rėmas ar jo dalis, o jame buvo galimai negamykliniu būdu iškalti iš V. Ž. įsigyto automobilio identifikaciniai numeriai, o ne įdėta pastarojo automobilio dalis su identifikavimo numeriu, kaip nurodyta kaltinime. Nors ir nustatyta, kad pakeistas automobilio rėmas ar jo dalis ir jame tikėtinai negamykliniu būdu iškaltas identifikacinis automobilio numeris, tačiau tai nepaneigia G. D. nurodytų aplinkybių, kad jis minėtų veiksmų neatliko. Be to neatmetama galimybė, kad G. D. tokį automobilį galėjo įsigyti iš V. Ž. ar iš pastarajam pardavusio asmens. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Ž., automobilį pirko iš žmogaus, kuris perka automobilius aukcione Latvijoje. V. Ž. minėtą automobilį taip pat ardė, nors taip pat nurodė, kad rėmo bei kėbulo detalių nekeitė. Vien tik specialisto išvadoje esančių duomenų, kad automobilio „Mitsubishi L200“ valstybinis numeris GS8623, kėbulo identifikacinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ tikimiausiai iškaltas negamykliniu būdu, rėmas ar jo dalis su pirminiu numeriu yra pakeista, ir faktų, kad G. D. nusipirko automobilį (baltos spalvos) ir keitė jame detales, nors ir esant abejonių jo veiksmuose dėl nemažo automobilio detalių kiekio keitimo, nesant kitų G. D. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos patvirtinančių įrodymų, nepakanka konstatuoti, jog G. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹str. l d. ir jis išteisintinas, neįrodžius, jog jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už juridinio ar fizinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimą ar neturint tam teisėto pagrindo įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką BK 302 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtą dispozicijoje nurodyto dokumento įgijimą, dokumento pagrobimą ar kitą savo esme panašią veiką, ir už tolesnius veiksmus su neteisėtai įgytu dokumentu. Tokią veiką daro asmuo, neturintis teisės disponuoti šiame BK straipsnyje nurodytais dokumentais (LAT nutartis Nr. 2K-1/2011). G. D. pagal BK 302 str. 1d. kaltinamas tuo, kad „kaip teisinės registracijos pagrindą vietoje nesančio pagrobtam automobiliui priklausančio transporto priemonės registracijos liudijimo naudodamas įgytą Latvijos Respublikos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai panaudojo griežtos atskaitomybės blanką - Latvijos Respublikos automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), legalizuodamas pagrobtą automobilį, dokumentą naudodamas neteisėtai pagal tikslinę paskirtį“. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. D. įgijo po eismo įvykio sugadintą automobilį „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino tiek posėdžio metu apklaustas G. D., nurodydamas, kad sugadintą baltos spalvos automobilį „Mitsubishi L200“ su registracijos liudijimu nusipirko iš V. Ž., tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. duoti parodymai, kad minėtą automobilį pardavė su tais pačiais dokumentais, t.y. su registracijos liudijimu. Byloje nėra duomenų, kad G. D. minėtą automobilį ir jo dokumentus – kaip nustatyta registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įgijęs neteisėtai, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nėra vieno iš G. D. inkriminuoto nusikalstamos veikos būtinojo požymio – neteisėto pagrindo, t.y. registracijos liudijimą jis turėjo teisėtai. Byloje taip pat nėra duomenų, jog G. D. minėtą dokumentą būtų kur nors neteisėtai panaudojęs. Esant šioms aplinkybėms G. D. išteisintinas, jam nepadarius veikos, numatytos BK 302 str. 1d.

Skaitmeninė laikmena su garso įrašais paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. D. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje ir 306¹ straipsnio l dalyje.

G. D. išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 302 straipsnio 1 dalyje.

Skaitmeninę laikmeną su garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.