Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 246¹ straipsnio 1 dalį – 2000 Lt baudos bausme; taip pat 4 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu BK 242 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2018 m. birželio 4 d. paleistas atlikus bausmę);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 23 d., ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2000 Eur – išieškojimas valstybės naudai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. gruodžio 2 d. apie 18.58 val., Mokslininkų g., Vilniuje, šalia viešojo transporto sustojimo stotelės „Minsko plentas“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime visos aplinkybės nurodytos teisingai. O būtent, 2023 m. gruodžio 2 d. apie 19 val. jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), kur išgėrė 3 taures vyno, tuomet jam paskambino tėvas. Jis įsėdo į automobilį „Lexus“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo pas tėvą į ligoninę. Tuomet Mokslininkų g., prie Santariškių ligoninės, autobusų stotelėje jį sustabdė policija. Automobilis priklauso pažįstamam, kuris davė jam suremontuoti automobilį. Sutinka su policijos pareigūnų jam nustatytu neblaivumo laipsniu (2,16 prom.). Savo veiksmus vertina blogai, yra karštakošis, todėl taip ir įvyko. Prieš pat išvažiuodamas dar išgėrė 1 taurę vyno. Nežino, kiek kartų vairavo automobilį neblaivus, galbūt 2 kartus. 2020 m. iš jo atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 metams. Nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad šią teisę vėl įgytų. (Duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) taisė automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso O. K., kuri yra jo draugė. Ji paprašė jo pataisyti automobilį, pakeisti tam tikras automobilio detales. Apie 17 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas namie, vienas išgėrė 3 taures vyno. Jam paskambino tėtis, kuris guli Santariškių ligoninėje, jo būklė yra itin prasta. Po pokalbio pagalvojo, kad tai gali būti paskutinis kartas, kada pamatys tėtį, todėl nusprendė pas jį nuvažiuoti. Nežino, ar jį būtų įleidę į ligoninę, bet vis tiek nuvažiavo. Buvo susinervinęs, jautė stresą dėl tėčio būsenos. Dar prieš išvažiuodamas išgėrė stiklinę vyno. Sėdo į O. K. automobilį „Lexus“ ir važiavo link Santariškių ligoninės. Mokslininkų g., šalia stotelės „Minsko plentas“, jį sustabdė policijos pareigūnai. Prie jo priėjo policijos pareigūnas, paklausė, ar šiandien vartojo alkoholį, jis pasakė, kad vartojo. Jie du kartus tikrino jo neblaivumą alkotesteriu. Prisimena, kad pirmu pūtimu buvo 2,16 prom., o antru – 2,19 prom. O. K. nežinojo, kad jis vairuos jos automobilį būdamas neblaivus. Niekas nežinojo apie tai, tai buvo jo neapgalvotas sprendimas. Automobilį „Lexus“ pareigūnai grąžino O. K. Vairuotojo pažymėjimo neturi, jis buvo atimtas už vairavimą esant neblaiviam. O. K. šios aplinkybės taip pat nežinojo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 45–47, 51–52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d. apie 19.07 val., dirbdamas pagal iš anksto numatytą grafiką, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja, vairuotojas galimai yra neblaivus. Automobilis buvo pastebėtas Mokslininkų g., Vilniuje, ir buvo sustabdytas prie „Molėtų plento“ viešojo transporto stotelės, iškart pravažiavus Santariškių žiedą. Priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su prieš tai minėto automobilio vairuotoju, pajuto nuo šio sklindantį alkoholio kvapą. Iš pradžių vyras pasakė, kad nevartojo alkoholio. Patikrinus vairuotojo dokumentus, paaiškėjo, kad tai R. S. Patikrino asmenį policijos sistemose, kurios parodė, kad iš pastarojo yra atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Buvo patikrintas vairuotojo neblaivumas alkotesteriu. Pirmu pūtimu 19.16 val. buvo nustatytas 2,16 prom. girtumas, o antru pūtimu 19.33 val. – 2,19 prom. girtumas. R. S. paminėjo, kad paskutinį kartą vartojo alkoholį apie 15 val. Jiems atvykus į įvykio vietą, vairuotojas nieko negėrė ir nevartojo. Alkoholio taros automobilyje nerado. Su alkotesterio parodymais R. S. sutiko. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio savininkė yra O. K., su kuria buvo susisiekta ir kuriai pagal pakvitavimą buvo perduotas automobilis kartu su pasižadėjimu, kad ji saugos automobilį, kol vyks ikiteisminis tyrimas. R. S. paaiškino, kad O. K. yra jo sugyventinė (b. l. 25–26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. K. parodė, kad su R. S. yra pažįstami jau virš metų. Automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Pirko jį maždaug prieš 3 metus ir eksploatuoja šį tik ji. 2023 m. gruodžio 1 d. davė savo automobilį „Lexus“ pažįstamam R. S., kad jis apžiūrėtų automobilį, ar tvarkingas, ar nereikia keisti kokių nors detalių. Ji su automobiliu atvažiavo iki jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir perdavė jam raktelius nuo automobilio. Pati tą ir kitą dieną važinėjo kitu automobiliu „Volkswagen“, kuriuo dalinasi su tėčiu. 2023 m. gruodžio 2 d. ji dirbo nuo 6 val. iki 21 val. Tą dieną su R. S. nebendravo. Buvo susitarę, kad jis apžiūrės automobilį ir tuomet paskambins, nesijaudino ir pasitikėjo juo. Tą pačią dieną apie 20 val. sulaukė skambučio iš policijos pareigūno, kuris pranešė, kad ji turi atvažiuoti pasiimti automobilį „Lexus“ į Mokslininkų g., priešingu atveju, jis bus išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Ji iš karto atvažiavo. Atsiėmusi automobilį ir pasirašiusi dokumentus, ji grįžo atgal į darbą. Tik tuomet ir sužinojo apie šią situaciją. Iki to visiškai nežinojo ir nesitikėjo, kad R. S. vairuos jos automobilį neblaivus (b. l. 28–30).

Iš 2023 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (duomenys neskelbtini)“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 37–39).

Iš 2023 m. gruodžio 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 16–20).

Iš 2023 m. gruodžio 2 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad R. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis gali eiti tiesa linija, gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo 2023 m. gruodžio 2 d. 15 val., atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0439. Pirmo tikrinimo metu 19.17 val. nustatytas 2,16 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 19.33 val. nustatytas 2,19 prom. neblaivumas. Prie neblaivumo nustatymo akto pridedami alkotesterio rodmenys (b. l. 11–15).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja–savininkė yra O. K. (b. l. 21).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2023 m. gruodžio mėn. vidutinė 2006 m. gamybos automobilio „Lexus“ kaina Lietuvoje su PVM buvo 7755 Eur (b. l. 22).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. gruodžio 2 d. apie 18.58 val., Mokslininkų g., Vilniuje, šalia viešojo transporto sustojimo stotelės „Minsko plentas“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų R. R. ir O. K. parodymai, 2023 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2023 m. gruodžio 2 d. neblaivumo nustatymo aktas. Teismas apibendrina, kad kaltinamojo R. S. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę R. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (nors kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodė kritiškai vertinantis savo veiksmus, tačiau nuoširdaus gailesčio neišreiškė, savo veiksmus teisino asmeninėmis charakterio savybėmis).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – jo teistumų istorijoje yra šeši teismų nuosprendžiai, iš kurių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 29 d. nuosprendis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendis buvo priimti dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, be to, pastaruoju paskutiniu teismo nuosprendžiu R. S. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant (iš viso kaltinamojo atžvilgiu buvo priimti trys teismų nuosprendžiai, kuriais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas), o dviem teismų nuosprendžiais buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurias R. S. atliko (b. l. 67–70), per 5 metus keturis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių du kartus nusižengė būdamas neblaivus, o vieną kartą trikdė viešąją rimtį, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 64–66), vykdo individualią veiklą (b. l. 62), (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamajam net ir skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, o paskutiniu teismo nuosprendžiu buvo vėl išreikštas pasitikėjimas juo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, jokios įtakos R. S. elgesiui nepadarė, jis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, savo elgesį teisina karštakošiškumu, neblaivus daro ir administracinius nusižengimus, be to, šiuo atveju ne tik vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio, bet ir neturėdamas tokios teisės, kai tokia teisė iš jo yra atimta (b. l. 63), taip pat, prieš pat sėsdamas prie automobilio vairo dar pavartojo alkoholio, taigi, kaltinamasis akivaizdžiai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kelia pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, nededa jokių apčiuopiamų pastangų keisti savo elgesį tinkama linkme, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant trumpesnę už šios bausmės rūšies vidurkį.

Šioje byloje teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu R. S. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Kaip jau buvo nurodyta, R. S. praeityje ne kartą teistas, kaltinamasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, tyčia vėl nusikalto, jam skiriamos bausmės ir taikyta probacija laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu savo prevencinės paskirties neatliko.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. S. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki septynerių metų naudotis specialia teise, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką ir kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nors R. S. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 63), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 11 d. (b. l. 55–56).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, kuris suprantamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo R. S., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. R. S. vairavo trečiajam asmeniui – O. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkei būtų žinoma, jog R. S. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus ar būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ 2023 m. gruodžio mėn. duomenimis, 2006 m. gamybos automobilio „Lexus“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 7755 Eur (b. l. 22). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. R. S. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 7755 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 53–56), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. S. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 7755 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) į valstybės biudžetą.

R. S. paskirtas kartomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios dienos, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

2) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (7755 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą (per Lietuvos antstolių rūmus) dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.