- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-232-497/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46228-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Julija Asovskaja
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. (toliau ir – nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 11 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir iš jo išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 7755 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. gruodžio 2 d. apie 18.58 val., Mokslininkų g., Vilniuje, šalia viešojo transporto sustojimo stotelės „Minsko plentas“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis nusikalstamos veikos prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei veikos padarymą esant dideliam susijaudinimui/išgąsčiui dėl artimo žmogaus sveikatos būklės (BK 59 straipsnio 2 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atidėti (BK 75 straipsnis).
2.1. Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau apeliantas mano, kad tokios aplinkybės egzistuoja. Manantis, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje pripažino pilna apimtimi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kaltę pripažino ir teisme. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
2.2. Teismas nurodė, kad nors kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodė kritiškai vertinantis savo veiksmus, tačiau nuoširdaus gailesčio neišreiškė, savo veiksmus teisino asmeninėmis charakterio savybėmis. Apeliantas nurodo nesutinkantis su teismo manymu, kad jis nuoširdžiai nesigaili. Gali būti, kad nėra tiek išprusęs ir nemoka tinkamai išsakyti minčių. Suprantantis, kad savo veiksmais galėjo sukelti realų pavojų kitiems asmenims, jų sveikatai arba gyvybei ir/arba jų turtui. Jis labai kritiškai vertina savo elgesį, deja negali pakeisti jau įvykusios situacijos, tačiau šį kartą padarė tinkamas išvadas, kadangi suvokimas jo visiškai nepriimtino elgesio ir galimų tokio elgesio baisių pasekmių po šio įvykio lydi jį kiekvieną dieną.
2.3. Nesutinka su teismo išvada jog bandė teisinti savo veiksmus asmeninėmis charakterio savybėmis. Nei tada, duodant teisme parodymus, nei dabar, nebando pateisinti savo veiksmų. Tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybę kuri turėjo įtakos tokiam jo neleistinam elgesiui. Jis paaiškino, kad veikos padarymo dieną grįžęs namo neplanavo kažkur vykti, todėl po įtemptos darbo dienos leido sau išgerti vyno, tačiau tėvo skambutis visiškai pakeitė situaciją. Tėvas jau ilgą laiką yra paguldytas į Santariškių ligoninę. Jo sveikatos būklė yra labai prasta, tėvas yra garbaus amžiaus ir akivaizdaus būklės gerėjimo nesimato. Tėvo skambutis jį labai sujaudino ir išgąsdino, pamanė, kad gali nespėti jo pamatyti. Šalia jo tuo momentu nieko, kas galėtų patarti nedaryti klaidos, pasiūlyti pavežti iki ligoninės ar iškviesti taksi, nebuvo. Būdamas jau išgėręs, streso ir išgąsčio būsenoje, priimti tinkamo ir teisingo sprendimo jis nesugebėjo, todėl sėdo už vairo. Galvoje buvo tik vienintelė mintis suspėti pasiekti ligoninę. Apie situaciją dėl kurios atsirado už automobilio vairo, paaiškino dar ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teismas netinkamai interpretavo jo žodžius kaip bandymą pateisinti savo veiksmus, nors jis norėjo ir nori paaiškinti tik tai, kad neblaivumas ir stiprus išgąstis dėl jam artimo žmogaus sveikatos būklės turėjo įtakos jo elgesiui.
2.4. Remiantis išdėstytu, manantis, kad teismas turėjo pripažinti, kad egzistuoja atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažinimas kaltės ir nuoširdus gailėjimas, bei padėjimas greitai ir ekonomiškai išnagrinėti šią bylą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
2.5. Be to, manantis, kad teismas galėjo apsvarstyti galimybę ir pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veiką padarė būdamas stipraus išgąsčio dėl artimo žmogaus sveikatos ir gyvybės būsenoje, bet dėl netinkamo jo žodžių interpretavimo ne tik nepadarė tinkamos išvados dėl nuoširdaus jo gailėjimosi, bet ir dėl lengvinančios aplinkybės neaprašytos BK 59 straipsnio 1 dalyje buvimo.
2.6. Teismas spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, nepripažinus egzistuojant nei vienai lengvinančiai aplinkybei, nevisiškai tinkamai išsprendė bausmės skyrimo klausimą. Teismas pakankamai neįvertino, kad jis pripažindamas savo kaltę ir duodamas išsamius paaiškinimus padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui greitai ir ekonomiškai išnagrinėti bylą, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kad jo pripažinimas buvo nuoširdus, jo veiksmais nebuvo padaryta realios žalos, tai pat teismas neatsižvelgė į tai kad veikos padarymui turėjo įtakos sudėtinga gyvenimiška situacija, ilgai trunkanti artimo žmogaus liga, sunki sveikatos būklė, bei išgąstis dėl tėvo sveikatos būklės po sulaukto skambučio.
2.7. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad yra nejaunas, su jo praeities istorija išėjus į laisvę bus labai sunku įsitvirtinti gyvenime. Jis stengėsi gyventi padoriai, legaliai dirbti, išlaikyti vaiką, palaikyti artimus žmones. Supranta, kad turi problemą su alkoholio vartojimu bei privalo imtis priemonių šią problemą spręsti. Nori likti laisvėje ir neprarasti socialinių ryšių, darbinių santykių. Būdamas izoliuotas net ir dirbdamas pataisos namuose negalės išlaikyti vaiko, nes laisvės atėmimo vietose mokama alga simbolinė. Taip pat bus apsunkintas konfiskuotino turto vertės sumokėjimas.
2.8. Apeliantas nurodo sutinkantis su bet kokiais įpareigojimais, papildomomis priemonėmis. Suvokė savo netinkamo elgesio pavojingumą ir šio pasekmes, kurios gali sugriauti visą jo gyvenimą. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, veikos padarymo aplinkybes ir esant manymui, kad egzistuoja lengvinančios aplinkybės, apeliantas tikisi, kad teismas ras galimybę suteikti dar vieną, paskutinį šansą įrodyti, kad jis gali būti vertas teismo pasitikėjimo be realios izoliacijos nuo visuomenės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neginčija padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat neginčija paskirtos bausmės rūšies bei jos dydžio, tačiau prašo pripažinti dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir veika padaryta esant dideliam išgąsčiui dėl artimo žmogaus sveikatos būklės ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėti paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo R. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
7. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistasis pripažino kaltę, tačiau vien asmens prisipažinimo, padarius nusikalstamą veiką, neužtenka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti.
8. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-648/2020). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, kremtasi dėl jų, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).
9. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino kaltę, ikiteisminio tyrimo nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, teisme tvirtino, kad yra karštakošis, ir taip įvyko, savo veiksmus vertina labai blogai, paskutinio žodžio metu nurodė pripažįstantis, kad yra kaltas (b. l. 45; 99) Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nors nurodė kritiškai vertinantis savo veiksmus, tačiau tokių formalių pareiškimų negalima vertinti kaip nuoširdaus gailesčio. Ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, apeliantas teistas už analogišką nusikaltimą ir jam buvo 3 metams atimta teisė vairuoti. Minėtoje byloje jis taip pat nurodė nuoširdžiai besigailintis, tačiau ne tik vėl vairavo neblaivus, tačiau ir neturėdamas tam teisės, nes ankstesniu nuosprendžiu atėmus šią teisę, jis jos nustatyta tvarka vėl neįgijo. Pats apeliantas teismo posėdyje nurodė, kad vairavo automobilį ir nuo garažo iki namų, kuriuose vėliau pavartojęs alkoholio vėl važiavo, už ką yra nuteistas šioje byloje. Atsakydamas į prokurorės klausimus nurodė, kad namie mokėsi, bet ne taip paprasta perlaikyti teises, reikia išklausyti kursus, nelabai turėjo laiko.
10. BK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė būdamas stipraus išgąsčio dėl artimo žmogaus sveikatos ir gyvybės būsenoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo neteisėtiems veiksmams, įtakos turėjo išgąstis.
11. Nors nuteistasis nurodo, kad dėl streso, sužinojus apie tėvo sveikatos būklę, priėmė netinkamą sprendimą būdamas neblaivus vairuoti automobilį, o mintyse buvo vienintelė mintis – suspėti pasiekti ligoninę, tačiau byloje esantys duomenys tai paneigia. Iš Kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas skambučio BPC garso įrašas dėl nuteistojo įtartino vairavimo, matyti, kad pranešėjai telefonu bendraudami su policijos budėtoju nurodė, kad nuteistasis turbūt pastebėjo, kad yra sekamas, nes ne kartą sustojo, gal laukia kol jie pravažiuos, vėliau pranešėjai nurodė, kad važiuodamas link Santariškių, nuteistasis pasuko į šalia Marcinkevičiaus gatvės esantį kiemą, vėliau išsuko iš kiemo ir vėl nuvažiavo link Santariškių (b. l. 37-39). Tokie E. S. veiksmai patvirtina, kad vairuodamas automobilį nuteistasis puikiai suvokė ką darantis, jis nebuvo šoko būsenoje. Aptartos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad vieninteliu jo tikslu buvo kuo greičiau pasiekti ligoninę.
12. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia jog pagrindo pripažinti R. S. lengvinančiomis aplinkybėmis, tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir aplinkybę, kad apeliantas veiką padarė būdamas stipraus išgąsčio dėl artimo žmogaus sveikatos ir gyvybės būsenoje (BK 59 straipsnio 2 dalis), nėra.
13. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. R. S. nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
14. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas nebus pasiekti bausmės tikslai. Nuteistasis per 5 metus keturis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių du kartus nusižengė būdamas neblaivus, o vieną kartą trikdė viešąją rimtį, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 64–66). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas teisiamas 7 kartą, paskutinį kartą buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Už vairavimą neblaiviam buvo teistas ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu. Taigi, analogišką nusikalstamą veiką padarė trečią kartą. Iš viso nuteistojo atžvilgiu buvo priimti trys teismų nuosprendžiai, kuriais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas, o dviem teismų nuosprendžiais buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurias R. S. atliko (b. l. 67–70). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad tiek atidėjus paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, tiek nuteistajam atlikus realias laisvės atėmimo bausmes, jos bausmei skirtų tikslų nepasiekė. Svarbu ir tai, kad paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu už analogiško nusikaltimo padarymą skirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tačiau suteikto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir praėjus keletui metų vėl padarė analogišką nusikaltimą. Be to, ne tik vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio, bet ir neturėdamas tokios teisės, nes atėmus minėtą teisę, vėl jos neįgijo.
16. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apelianto nusikalstamų veikų darymas nelaikytinas atsitiktiniu. Nuteistasis ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kelia pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, savo elgesio teigiama linkme nekeičia. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šios išvados nepaneigia ir apelianto nurodomos aplinkybės jog apeliantas norintis likti laisvėje ir neprarasti socialinių ryšių, darbinių santykių, o būdamas izoliuotas net ir dirbdamas pataisos namuose negalės išlaikyti vaiko. Šios aplinkybės nėra išskirtinės. Minėtas aplinkybes nuteistasis žinojo dar prieš padarydamas nusikalstamą veiką, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. R. S. anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn 6 kartus, paskutinį kartą jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, taigi jis suprato, kad nusikaltus 7 kartą egzistuoja reali tikimybė, kad jam bus skirta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismo suteikta galimybe pasitaisyti nepasinaudojo ir jos neįvertino. Be to, pakankamai trumpas, artimas minimaliam 4 mėnesio įzoliacijos terminas nepadarys esminės žalos apelianto socialiniams ryšiams, jei jie tikrai egzistuoja ir yra tvarūs.
17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.