Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Nukentėjusiajam K. K. iš nuteistųjų D. V. ir E. J. solidariai priteista 400 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

E. J. ir D. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. liepos 31 d. nuo 3.30 val. iki 4.00 val., (duomenys neskelbtini), po to kai vienas iš jų patraukė nukentėjusįjį K. K. už peties, papurškė jam į veidą dujų, pastūmė, po ko šiam nugriuvus iš minėto piliečio pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone4s“, kurio vertė 180 eurų, piniginę, kurios vertė 20 eurų, su joje buvusiais dokumentais: vairuotojo pažymėjimu, banko kortele, studento pažymėjimu, nuolaidų kortelėmis, neturinčiais turtinės vertės, nusegė laikrodį „J. L.“, 150 eurų vertės, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą pagrobė K. K. priklausantį 350 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nepadarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nesant byloje jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.Nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti ar jis (D. V.) tuo metu dalyvavo plėšime, kadangi, kaip teigia pats nukentėjusysis, kažkas jam papurškė ašarinių dujų.Jis neneigia, kad 2016 m. liepos 31 d. naktį buvo restorane „H., tai įrodo vaizdo įrašas, tačiau nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Vaizdo įrašas iš restorano neįrodo jo kaltės. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi vienu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad jis perka maistą ir nukentėjusiojo žodžiais, neva tą naktį jis jį apiplėšė. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai D. V. pripažino kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, juos nuosprendyje išdėstė nuosekliai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, taip pat nurodė kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nors nuteistasis nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesant byloje jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, taip pat, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi vienu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad jis perka maistą ir nukentėjusiojo žodžiais, tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia baudžiamojoje byloje esančių ir jo kaltę patvirtinančių įrodymų visuma. Pagal nukentėjusiojo parodymus, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, jį užpuolę asmenys, su juo kurį laiką bendravo bei kurį laiką iki užpuolimo ėjo kartu, vienas iš vaikinų valgė maistą iš „H.“ (t. 1, b.l. 51). Pagal šiuos nukentėjusiojo parodymus buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame nukentėjusysis atpažino D. V. ir E. J., kaip asmenis, kurie tą naktį jį apiplėšė. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš restorano „H.“ E. J. parodė, kad pirko maisto komplektą išsinešimui, buvo su džinsiniu švarku (2 t., b.l. 169). Iš minėto vaizdo įrašo apžiūros protokolo, matyti, kad į „H.“ 3.00 val. užeina du vaikinai. Vienas iš vaikinų apie 25-30 metų amžiaus, vidutinio ilgio rudų plaukų, sušukuotų į dešinę, apsirengęs šviesiu džinsiniu švarku, juodomis kelnėmis bei juodais batais (toliau – vaikinas Nr. 1). Antrasis vaikinas apie 25-30 metų amžiaus, trumpai kirptas rudų plaukų, apsirengęs juodos spalvos megztiniu, pilkos spalvos kelnėmis su juodos spalvos kišenėmis bei šviesiai rudais batais (toliau – vaikinas Nr. 2). Vaikinas Nr. 2, priėjęs arčiau kasų, atsistojo nugara prieš kamerą, ant vaikino sprando matosi kvadrato formos tatuiruotė. Vaikinas Nr. 1, priėjęs prie kasų 3.01 val. daro užsakymą ir atsiskaito grynaisiais pinigais. Vaikinas Nr. 1 lieka stovėti prie kasos. 3.04 val. vaikinas paima užsakytą maistą ir išeina iš „H.“ (1 t., b.l. 42-43). Taigi, greitojo maisto restorano „H.“ vaizdo įrašas patvirtina tiek E. J. parodymus, jog jis „H.“ pirko maistą išsinešimui, tiek nukentėjusiojo K. K. parodymus, kad prie jo priėjo jaunuolis apsirengęs mėlyna striuke, šviesių ilgesnių plaukų. Po maždaug 5 minučių priėjo to vaikino, kaip suprato, draugas trumpai kirptais tamsiais plaukais, buvo su statybinėmis juodomis kelnėmis su atšvaitais, aptemptais pilkais marškinėliais (1 t., b.l. 51). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esančios fotolentelės (1 t., b.l. 44-45). Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad E. J. iš „H.“ išėjo 3.04 val., nukentėjusiojo nurodomas nusikalstamos veikos padarymo laikas 03.30 val. – 04.00 val. Kaip teigia nukentėjusysis, jis susitiko nuteistuosius (duomenys neskelbtini) ir kartu ėjo iki apiplėšimo vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. V. parodė, kad iš restorano „H.“ išėjo kartu su E. J. (2 t., b.l 125), ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip E. J. nuo restorano nulydėjo nepažįstamą vaikiną, kuris klausė kaip kažkur nueiti (1 t., b.l. 92), tačiau duodamas parodymus teisme, tvirtino, jog išėjęs su E. J. iš restorano išsiskyrė, E. J. nuėjo pas draugą, o jis į kitą pusę (2 t., b.l. 125). Ikiteisminio tyrimo metu E. J. savo kaltę iš dalies pripažino, neneigė, kad galėjo bendrauti su nukentėjusiuoju ir kad galėjo panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą, tačiau apklausiamas teismo posėdyje teigė tvirtino, kad nukentėjusiojo K. K. nematė, iš kavinės išvažiavo su kitu draugu (2 t., b.l. 124). Ikiteisminio tyrimo metu E. J. nurodė, kad D. V. nepažįsta (2 t., b.l. 26), nors teisiamajame posėdyje tiek D. V., tiek ir pats E. J. parodė, kad kavinėje „H.“ jiedu bendravo, vienas kitą yra matę du kartus (2 t., b.l. 124, 125). Tuo pačiu pažymėtina, kad duodamas paaiškinimus, D. V. nurodė, jog dėl savo nuotraukos publikacijos apie paieškomus asmenis sužinojo iš to paties draugo E. J., kuris apie tai jam pranešė (1 t., b.l. 87).Taigi, abiejų nuteistųjų parodymai apie aptariamo įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų parodymus, kad jie nedalyvavo nukentėjusiojo K. K. plėšime, vertino kaip jų gynybinę poziciją. Nesutiktina su skundo argumentu, jog nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti ar jis (D. V.) tuo metu dalyvavo plėšime. Nukentėjusysis K. K. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu kaip jį užpuolusius asmenis atpažino E. J. ir D. V.. Juos atpažino pagal veido bruožus (1 t., b.l. 59-61, 62-64). Peržiūrint vaizdo įrašą iš greitojo maisto restorano „H.“, kaip jau minėta, nukentėjusysis atpažino du jaunuolius, apsiperkančius restorane, kurie vėliau, panaudodami fizinį smurtą, iš jo pagrobė daiktus (1 t., b.l. 55). Restorane buvo ir daugiau žmonių, tačiau nukentėjusysis nurodė būtent nuteistuosius, kaip jį apiplėšusius asmenis. Tai, kad jį apiplėšė būtent E. J. ir D. V., nukentėjusysis patvirtino ir teismo posėdyje, nurodydamas, kad kaltinamuosius sutiko (duomenys neskelbtini) gatvėje, pirmas prie jo priėjo E. J., po 5 minučių priėjo antras kaltinamasis. Paaiškino, kad jis su kaltinamaisiais ėjo kelis šimtus metrų per miestą, gal 10 minučių, juos gerai įsidėmėjo, vieta, kurioje susitiko, buvo gerai apšviesta (2 t., b.l. 126). Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamuosius įsidėmėjo ir atpažįsta. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis K. K. būtų suinteresuotas apkalbėti E. J. ir D. V.. Tai, kad nukentėjusysis negali detalizuoti kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko kiekvienas iš nuteistųjų, nurodydamas, kad kažkuris papurškė ašarinių dujų, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti pagrindu abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam einant kartu su E. J. ir D. V., po kurio laiko jam sugriebė už peties, atsuko, papurškė dujų, pastūmė, po ko jam nugriuvus, pagrobė daiktus, galėjo nematyti, kuris iš nuteistųjų kokius konkrečiai veiksmus atliko, kadangi į akis buvo papurkšta dujų. Byloje nustatyta, kad nuteistieji veikė bendrai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį, pritarė vienas kito veiksmams, abu bendrai padarė nusikalstamą veiką nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas bendrininkas. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino D. V. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog D. V. kartu su E. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.