Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2015-01-15 · Civilinė byla Nr. 2A-55-112/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-15
Bylos Nr.
2A-55-112/2015
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-03587-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
Atsakovas
V. V.
Ieškovas
Lietuvos policijos mokyklos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos policijos mokykla

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-55-112/2015

Teisėja Aušra Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-03587-2013-7)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.3.6; 35.4; 42.10; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos policijos mokyklos ieškinį atsakovui V. V., trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl mokymosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 19 209 Lt mokymosi išlaidų ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindžia 2008 m. rugsėjo 1 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi Nr. 10P-20/5-IL-425 (toliau – Sutartis), sudaryta tarp Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos ir atsakovo V. V..

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2014-09-01 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš V. V. 19 209 Lt su mokymusi susijusių išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-04-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos policijos mokyklai ir 576 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad papildžius Plungės r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymą, atsakovui buvo būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija, žymima „Riboto naudojimo“. Teismas, neanalizuodamas leidimo išdavimo ir panaikinimo aplinkybių, padarė išvadą, kad atsakovas leidimo dirbti su įslaptinta informacija jo atleidimo iš vidaus tarnybos metu neturėjo ir negalėjo turėti dėl pradėto jam ikiteisminio tyrimo, todėl neatitiko pareigybės aprašyme keliamų reikalavimų (nebeturėjo atitinkamo leidimo), kai toks leidimas privalomas einant Viešosios policijos skyriaus patrulio pareigas). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą vertino kaip atleidimą dėl atsakovo kaltės. Iš atsakovo priteisdamas įsiskolinimą, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi. Atsakovo argumentus dėl sutarties nesąžiningų sąlygų atmetė, nes atsakovas iš sutarties turinio buvo pakankami informuotas apie galimą su jo mokymu susijusių išlaidų atlyginimą (sutarties 5.4, 5.3 p.). Atmetė ir argumentus, jog atsakovui ištarnavus 4 metus 1 mėnesį ir 2 dienas, turėtų atitinkamai būti mažinamos mokymosi išlaidos, nes teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas neišdirbo nė pusės sutartimi sulygto laikotarpio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-09-01 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Apeliantas teigia, jog nebuvo jo kaltės atleidžiant jį iš darbo. Nurodo, kad teismas dėl jo kaltės padarė nepagrįstas išvadas, nevertino atleidimo iš darbo aplinkybių. Teigia, jog administracinėje byloje, sprendžiant dėl atleidimo pagrįstumo, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kaltės, todėl toks sprendimas negali turėti absoliučios prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Mano, kad, vertinant jo kaltę, būtina atsižvelgti į Plungės rajono apylinkės teismo 2013-11-29 nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-404/2013, kurioje buvo visiškai išteisintas, bei 2012-12-12 tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacijos buvo išduotas nepagrįstai, todėl ir negalėjo būti atimtas. Atkreipia dėmesį, kad būtent šios specialiosios teisės atėmimas buvo pagrindas atleisti iš darbo. Mano, kad šiuo atveju būtina vertinti jo kaltę dėl atleidimo.Nesutinka ir su teismo nustatytu išdirbtu laikotarpiu. Teigia, jog teismas negalėjo konstatuoti kitokio jo stažo vidaus tarnyboje, nei yra nurodyta 2012-10-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakyme Nr. 30-TE-674 „Dėl jaunesniojo policininko V. V. atleidimo“.Apeliantas teigia, jog ieškovė diskriminuoja atsakovą. Šią aplinkybę grindžia remdamasis kita civiline byla, kurioje ieškovė pareiškė tapatų ieškinį atsakovui S. Č., kuris baigė tokius pačius mokslus, be to, baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu, ir prašoma priteisti suma yra žymiai mažesnė (4683 Lt). Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad yra abejotinas mokymosi išlaidų sumų skaičiavimas. Nepateiktas ir Lietuvos policijos mokyklos viršininko įsakymas, kurio pagrindu apskaičiuotos išieškomos išlaidos. Pirmosios instancijos teismas neištyrė šių aplinkybių, todėl lieka neaišku, kodėl tapatiems atsakovams yra apskaičiuotos skirtingos sumos. Mano, kad ieškovė turi paaiškinti mokymosi išlaidų skirtumus skirtingiems asmenims, gaunantiems tą patį išsilavinimą. Kadangi nėra atskleista bylos esmė, mano, kad yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Sutinka su teismo pozicija, kad atsakovas atleistas dėl jo kaltės, nes atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio jis negalėjo turėti leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Įsakymas dėl atleidimo iš darbo yra nenuginčytas. Nesutinka su apeliantu, jog sprendimas, priimtas administracinėje byloje, neturi prejudicinės galios, ir nurodo, kad būtent atsakovo prašymu ši byla buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta administracinė byla. Vadinasi, atsakovas manė, kad administracinėje byloje priimtas sprendimas turės įtakos šios bylos sprendimui. Nesutinka ir su apeliantu dėl apskaičiuoto mokymosi išlaidų dydžio bei jo diskriminavimo. Teigia, jog pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių atsakovas neginčijo. Atsakovo argumentai dėl kitoje byloje esančių aplinkybių negali būti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl diskriminacijos nurodė, kad abiem atvejais kursantams mokymosi kaina buvo apskaičiuota vienoda, tačiau už skirtingus mokymosi laikotarpius, todėl ir buvo gautos nevienodos sumos. Nesutinka, kad prašoma mokymosi išlaidų suma turi būti mažinama proporcingai ištarnautam laikotarpiui, nes tai nėra numatyta nei Vidaus tarnybos statute, nei sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar atsakovo atleidimą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu galima traktuoti kaip atleidimą dėl pareigūno kaltės.

Apeliantas mano, kad šiuo atveju būtina ištirti atleidimo iš tarnybos aplinkybes, t. y. nustatyti, ar buvo jo kaltė ar ne. Pirmosios instancijos teismas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą vertino kaip atleidimą dėl atsakovo kaltės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2008-09-01 su ieškove pasirašė Stojimo į vidaus tarnybą sutartį ir įsipareigojo atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas įvykus sutartyje numatytiems atvejams. Vienas iš jų – kuomet atsakovas bus atleistas iš vidaus tarnybos dėl jo kaltės neparėjus 5 metams (sutarties 5.4 bei 5.3 punktai) (b. l. 6–8). Atsakovas atleistas dėl to, kad jam įstatymų nustatyta tvarka atimtos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Priežastis tokią teisę atimti – atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad atsakovui 2012-06-15 suteikta teisė dirbti ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 2012-10-08 įsakymu Nr. 30-TE-673 šis leidimas panaikintas, nes jam 2011-05-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 89). Dėl 2012-06-15 suteikto leidimo vyresniajai specialistei J. A. 2012-12-28 paskirta nuobauda (b. l. 89).

2012 m. spalio 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-TE-674 „Dėl jaunesniojo policininko V. V. atleidimo“, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atklikimu), nuo 2012 m. spalio 9 d. atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigų). Atleidimo iš vidaus tarnybos momentu V. V. vidaus tarnybos stažas buvo 4 metai 1 mėnuo ir 2 dienos, t. y. atsakovas vidaus tarnyboje tarnavo mažiau nei 5 metus (b. l. 9).

Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar specialaus leidimo nesuteikimas, atėmimas gali būti vertinamas kaip pareigūno kaltė.

Leidimo panaikinimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo redakcijoje buvo nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01, 16 str. 2 d. 13 p.). Ikiteisminis tyrimas leidimo išdavimo metu atsakovui jau buvo pradėtas, todėl leidimas tuo momentu negalėjo būti išduotas. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas jo atleidimo dieną neturėjo leidimo, kuris, papildžius Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymą, atsakovui buvo būtinas.

Pažymėtina, kad asmens pripažinimui nepatikimu ir jam išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimui neturi įtakos tai, kad jam yra pareikšti tik įtarimai nusikalstamos veikos padarymu, t. y. kad pareiškėjas nėra pripažintas kaltu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1606/2014). Reikšmės turi ir kitos aplinkybės bei asmens savybės. Vadinasi, šiuo atveju nebūtinai turi būti nustatyta atsakovo kaltė, kad būtų neišduotas specialus leidimas. Išduodant tokį leidimą vertinami kiti veiksniai: pareigūno asmeninės savybės, reputacija ir pan.

Stojimo į vidaus tarnybą sutartyje yra nurodyta, jog patirtas mokymosi išlaidas pareigūnas privalo atlyginti tuo atveju, jei jis iš vidaus tarnybos atleistas dėl jo kaltės. Taigi būtina vertinti atsakovo kaltę Stojimo į vidaus tarnybą sutarties kontekste bei remiantis Vidaus tarnybos Statuto nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo atleidimą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu traktavo kaip atleidimą dėl paties atsakovo kaltės. Kolegija su tokia išvada nesutinka.

Valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013 m., 547 p., 577 p.). Kaltė – veikos sąmoningumas. Tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčo objektas yra aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kaltės buvimu, nustatymas. Būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas atsakovui nutrauktas 2013-11-29 nuosprendžiu nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties (Plungės rajono apylinkės teismo 2013-11-29 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-404/2013). Vadinasi, ikiteisminio tyrimo pradėjimas, kurio rezultatas neigiamų padarinių atsakovui neturėjo, nes jis išteisintas visiškai, turėjo įtakos sprendimui panaikinti atsakovui suteiktą specialųjį leidimą, o tai lėmė jo atleidimą iš tarnybos. Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovo visiškas išteisinimas eliminuoja kaltę. Atsakovas būtų galėjęs atlikti tarnybą ir toliau bei gauti reikiamą leidimą, nes neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Be to, kaip minėta, specialaus leidimo neišdavimas nebūtinai sietinas su pareigūno kalte, tam turi įtakos ir kiti veiksniai.

Vertinant pareigūno kaltę būtina nustatyti, ar jis, atlikdamas tarnybą, atliko kokius nors kaltus veiksmus, suponuojančius pagrindą jį atleisti dėl kaltės Vidaus tarnybos statuto nuostatų pagrindu.

Byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas, atlikdamas tiesiogines savo pareigas, būtų pažeidęs pareigybės nuostatas, pažeminęs pareigūno vardą ar kokiais nors kitais veiksmais pažeidęs Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą. Ieškovė nenurodė kitų atsakovo veiksmų, leidžiančių traktuoti, kad buvo pagrindas atsakovą atleisti iš tarnybos dėl jo kaltės. Faktas, kad atsakovui dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nebuvo galima išduoti specialaus leidimo, nesuponuoja išvados, kad atleidimo metu buvo atsakovo kaltė.

Iš esmės atsakovas buvo atleistas iš tarnybos dėl jam susidariusių nepalankių aplinkybių – ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nors įtarimai atsakovui nepasitvirtino. Įvertintina ir tai, kad administracinėje byloje, sprendžiant atsakovo atleidimo pagrįstumo klausimą, nebuvo sprendžiama dėl jo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-26 nutartyje nurodė, kad atleidimą iš darbo lėmė specialiosios teisės atėmimas, tai reiškia, kad pareigūnas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų (administracinė byla Nr. 1¹⁴⁶-540/2014). O tai nėra sietina vien su pareigūno kalte, kad būtų galima iš karto daryti išvadą, kad leidimas neišduotas dėl pareigūno kaltės. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija mano, kad konstatuojant, kad specialusis leidimas atimtas dėl atsakovo kaltės, Sutarties kontekste, kuomet pradėtas ikiteisminis tyrimas vėlesnių neigiamų pasekmių atsakovui nesukūrė, – teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (CK 1.5 str.).

Nurodytos aplinkybės tik patvirtiną išvadą, kad atsakovas iš tarnybos atleistas dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, kurių nesant, atsakovas galėjo gauti leidimą ir toliau atlikti savo pareigas, nes jas vykdydamas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nors leidimas ir nebuvo suteiktas teisėtai, tačiau vertinant atsakovo kaltę Vidaus tarnybos statuto nuostatų bei Sutarties pagrindu negalima daryti prielaidos, kad atsakovas iš tarnybos buvo atleistas dėl jo kaltės.

Nenustačius atsakovo kaltės, remiantis Sutarties 5.4 punktu, nėra pagrindo priteisti ir su mokymusi susijusių išlaidų (CPK 178 str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiai dėl jų nepasisako.

Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė procesines, materialines teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 144,81 Eur (500 Lt) atstovavimo išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 125,11 Eur (432 Lt) (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Iš ieškovės Lietuvos policijos mokyklos atsakovui V. V. priteisti 144,81 Eur (500 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 125,11 Eur (432 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas Padvelskis