Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-12-04 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 5 MGL (650 litų) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies. Priteista iš A. G. 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimo ir 1000 (vienas tūkstantis) litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. V..

Tenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš A. G. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 435,75 (keturi šimtai trisdešimt penki litai, 75 centai) žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2012-07-31 apie 14 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) rajone, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, vieną kartą sudavė kumščiu P. V. į nosį, padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, padarė P. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis P. V. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 2000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo P. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl ko nuosprendis keistinas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. V. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, nuteistajam A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistajam A. G. paskirta bausme ir jo (nukentėjusiojo) naudai priteista suma neturtinei žalai atlyginti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. G. bausmę už padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam A. G. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, į A. G. asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, gyvena su šeima. Lietuvos Respublikos BK 55 str. nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamajam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. G. už padarytą nusikaltimą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. G. už Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta bausmė – 5 MGL bauda – yra artima Lietuvos Respublikos BK 47 str. už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos minimumui. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad A. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. G. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirta bausmė nėra per švelni, griežtinti ją nukentėjusiojo P. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde, prašydama skirti A. G. griežtesnę bausmę, nurodo, kad buvo sumuštas vyresnio amžiaus žmogus, kuris nusikalstamos veikos metu visuomeniniais pagrindais atliko aplinkos tvarkymo darbus, t.y. pjovė žolę, kad jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) orkestrinio dirigavimo skyrių (specialybė - klarnetas ir saksofonas), yra aktyvus visuomenininkas, 2006 m. įkūrė (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenę, yra jos pirmininkas, uždarius (duomenys neskelbtini) kaimo pradinę mokyklą, pagal panaudos sutartį, pasirašytą iki 2020 m. su rajono savivaldybe, įkūrė bendruomenės namus, visuomeninę biblioteką, kaimiškos buities muziejų, vyrų ir moterų vokalinį ansamblį, leidžia kaimo laikraštį „(duomenys neskelbtini)“, paruošė ir įvykdė tris paramos bendruomenėms projektus už 30 000 Lt, aktyviai dalyvauja su savo šeima kultūrinėje, švietėjiškoje, sportinėje veikloje, tvarko aplinką, tačiau pažymėtina, kad aplinkybių, į kurias atsižvelgiama skiriant nuteistajam bausmę, sąrašas yra numatytas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., ir šiame straipsnyje nenumatytas reikalavimas skiriant bausmę atsižvelgti ir į nukentėjusiojo asmenybę. Nukentėjusiojo asmenybė nėra vienas iš kriterijų, lemiančių vienokios ar kitokios bausmės paskyrimą nuteistajam. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. G. bausmę neatsižvelgęs į P. V. asmenybę, Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų nepažeidė. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis A. G. yra (duomenys neskelbtini), jis viso baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę, klaidino teismą duodamas neteisingus parodymus ir tokiu būdu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę. Tai, kad nukentėjusysis P. V. sumušimo padarinius jaučia ligi šiol, nes dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė neigiamus psichologinius padarinius, pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgęs į šias aplinkybes iš nuteistojo A. G. priteisė nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. V. taip pat nesutinka su jo naudai iš nuteistojo A. G. priteista suma neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti iš A. G. 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis P. V. dėl nuteistojo A. G. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan.

Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., t. y. į tai, kad nuteistasis A. G. savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko šis patyrė nepatogumus, negali dirbti mėgstamo darbo, jam svaigsta galva, negali groti muzikos instrumentu, patyrė pažeminimą. Nors pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos sumą iš esmės įvertino neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, tačiau nepakankamai įvertino tai, kad nuteistasis A. G. nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu padarė tyčia, dėl savo smurtinių, įžūlių veiksmų nuteistasis nesijaučia esąs kaltas, sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas labiausiai matomoje kūno vietoje – veide, nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, nukentėjusysis buvo sumuštas artimųjų akivaizdoje, todėl būdamas aktyvus visuomenininkas patyrė didelį pažeminimą, dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis iki šiol jaučia liekamuosius padarinius, dėl kurių prarado galimybę grodamas įvairiuose renginiuose saksofonu gauti papildomų pajamų. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai mažą atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdama į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-412/2009, 2K-108/2011, 2K-412/2011) nukentėjusiajam P. V. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 2000 litų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo keičiama (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.). Nors nukentėjusysis P. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. G. yra pensininkas, jo žmona yra bedarbė, jie augina dvi nepilnametes dukras. Todėl atsižvelgus į šiuos duomenis dar labiau padidinti nukentėjusiojo P. V. naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.

Pastebėtina, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie tokias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, todėl jų priteisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-12-04 nuosprendį:

Iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajam P. V. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 2000 litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.