- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 2K-412/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00994-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Vytautas Masiokas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- A. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 4 d. nutarties.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu. Iš A. J. J. J. priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 9,75 Lt proceso išlaidų valstybei.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje - Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiuose lošimų namuose, metė kėdę į baro pusę ir, priėjęs prie baro darbuotojos – nukentėjusiosios J. J., sugriebė ją rankomis, sudavė vieną smūgį galva į veidą, šiai ginantis, spyrė vieną kartą į nugarą; taip padarė poodinę kraujosrūvą kairiajame dilbyje - nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. J. sveikatą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius skunde teigia, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo; jam nepagrįstai nepripažinta ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis A. J. nurodo nepripažinęs tik to, jog nukentėjusiajai J. J. įvykio vietoje neva sugriebęs rankomis sudavė vieną smūgį galva į veidą – tai nustatyta tik nukentėjusiosios parodymais, įvykio liudytojai A. A., N. J. apie tokią veiką nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neparodė, UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugpjūčio 30 d. pateikto 2010 m. rugpjūčio 25 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole tai nepažymėta.
Anot kasatoriaus, teismas, vertindamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, neatsižvelgė į tai, kad jis pateikė pažymą, jog po nuosprendžio priėmimo įsidarbino; dėl arešto bausmės atlikimo jis negalės dirbti, atlyginti nukentėjusiajai J. J. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos. Taip teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad bausmė A. J. yra teisingai individualizuota, į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes teismai tinkamai atsižvelgė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad A. J. pripažino tik dalį savo kaltės, pagrįstai jam nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką gali būti atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų, duodamas tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus, pripažįsta esmines bylos aplinkybes ir, be to, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus yra atsakyta bei motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 331 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Teismai, nepripažindami nuteistojo A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisinės klaidos nepadarė. Pagal teismų praktiką nelaikytina prisipažinimu situacija, kai kaltininkas prisipažįsta ne laisva valia, o verčiamas byloje surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-400/2004, 2K-470/2004, 2K-123/2005, 2K-353/2008, 2K-259/2009 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J., ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis 2010 m. rugpjūčio 26 d., nurodė apskritai neprisimenantis įvykio aplinkybių, o 2010 m. rugsėjo 29 d. įtariamojo apklausos metu patvirtino tai, ką pamatė tyrėjos pateiktame vaizdo įraše, tokios pozicijos laikėsi viso tolesnio ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tą pačią nuteistojo A. J. veikos apimtį: kėdės metimas į baro pusę, sudavimas į veidą galva, spyris į nugarą. Tokiais nukentėjusiosios parodymais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nesuabejojo, juolab kad juos patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti liudytojos A. A. parodymai. Taigi A. J. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagrįstai nepripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jis apie savo veikos apimtį parodė tik verčiamas byloje surinktų įrodymų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-576/2006), paneigianti, pavyzdžiui, net padarytos veikos pavojingumą.
Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis nuteistajam A. J. parinktas teisingai, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis vadovautasi kaip visuma. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. A. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. A. J. paskirtas areštas šiek tiek didesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip į visumą: konstatavo, kad padarytas smurtinio pobūdžio nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai), ši veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu – smurtiniais veiksmais (metant kėdę į baro pusę, sugriebus nukentėjusiąją J. J. rankomis, sudavus jai vieną smūgį galva į veidą, spyrus jai į nugarą) bus parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norint (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), A. J. apibūdinamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, baudžiamas antrą kartą (2009 m. rugpjūčio 5 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką bauda, taigi jam švelnesnės rūšies bausmės paskyrimas jokios įtakos nepadarė (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 dalyje numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismas, parinkdamas bausmės A. J. rūšį ir dydį, taip pat tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis. Tai, kad apeliacinės instancijos teismui nuteistasis A. J. pateikė jo įsidarbinimą patvirtinančius duomenis, nei paskirtos bausmės rūšiai, nei jos dydžiui teisinės reikšmės neturi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti.