- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- 1-2762-1108/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33823-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- T. Z.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas aukštasis, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimties) MGL (2500,00 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras, parą prilyginant 2 MGL (100,00 ) dydžio baudai,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. Z. 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 16.24 val. (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ties pastatu Nr. 5A vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, patikros sertifikatas Nr.1085999, nustatyta 2,61 promilių etilo alkoholio).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 74-76), kad 2019 m. rugpjūčio 5 d., būdamas blaivus, pasiskolino iš pažįstamo A. Š. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikėjo parsivežti iš Lazdijų rajono darbo įrankius. 2019 m. rugpjūčio 8 d. rytą, apie 10 val., parvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, parsivežė įrankius į garažą. Garažą nuomoja (duomenys neskelbtini), ten ketino pagaminti žmonai kavos staliuką. Nusprendė išgerti, kokį kiekį ir kokio alkoholio gėrė, tiksliai neatsimena, garažuose rado „kompaniją“, su kuriais gėrė. Eismo įvykio aplinkybių neatsimena, pamena, kad atsibudo 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir nesusiprato kur yra. Jis turi problemą, kad dažnai nevartoja alkoholio, bet kai pavartoja, tai visada „iki galo“ ir jokių aplinkybių neatsimena. Yra baustas už automobilio vairavimą neblaiviam, dėl įvykių kitą dieną gailisi, tačiau, būdamas neblaivus, savęs nekontroliuoja.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga.
Liudytojas A. P. parodė (b. l. 44), kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. atvyko į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelėje paliko stovėti savo įmonei priklausantį neapgadintą automobilį „Nissan Qashqai“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Apie 16.20 val. girdėjo kai suveikė automobilio signalizacija, tuomet atbėgo vyriškis ir pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė „VW Passat“ automobilis. Nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, ir pamatė, kad „VW Passat“ automobilio vairuotojas važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į „Nissan Qashqai“ automobilį, ir važiavo į priekį, tačiau nuvažiavo nuo bortelio ir „pasikabino“. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nieko su juo nekalbėjo, užgesino jo automobilį, ištraukė iš automobilio raktelį ir paskambino 112. „VW Passat“ vairuotojas buvo visiškai girtas, sklido stiprus alkoholio kvapas. Atvyko policijos pareigūnai ir užfiksavo eismo įvykį. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į „VW Passat“ automobilio draudimą.
Liudytojas A. Š. parodė (b. l. 42), kad T. Z. pažįsta, bendrauja su jo tėvais ir su juo. Netoli yra sodybos, todėl jį pažįsta gerai nuo mažens. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Tomas paprašė paskolinti automobilį, kadangi iš sodybos ketino parsivežti į Kauną įrankius. Kadangi Tomas geras vaikinas, jį gerai pažįsta, paskolino jam „VW Passat“ automobilį, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso žmonai G., tačiau eilę metų važinėja ir rūpinasi jis, nes žmona po insulto nebevairuoja. Paskolino T. automobilį iki penktadienio, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., nes ketino grįžti atgal į sodybą, kuri yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 9 d. paskambino Tomas ir pasakė, kad reikia susitikti, kad automobilis uždarytas į aikštelę. Kadangi buvo Kauno klinikose, netrukus susitiko ir jis papasakojo tiek, kad važiavo „čiut čiut“ išgėręs, ketino apsisukti kažkur prie garažų ir kliudė kitą automobilį, todėl automobilis „VW Passat“ uždarytas į saugojimo aikštelę.
Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kauno AVPK KPV KPK 1-ojo būrio vyr. patrulio E. F. tarnybinio pranešimo Dėl eismo įvykio (b. l. 6) matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d., apie 16.30 val., patruliuojant nustatytu maršrutu, iš Kauno AVPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra įvykęs eismo įvykis. Įvykio vietoje nustatė, jog eismo įvykį sukėlė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas T. Z., gim. 1992 m. Liudytojas A. P. įvykio vietoje paaiškino, jog ‚VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas prieš tai užgriuvo ant „Nissan Qashqai“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), automobilio gaubto, po to sėdo į automobilį ir tada važiuodamas atbulas vėl atsitrenkė į „Nissan Qashqai“, išlipęs iš automobilio nuėjo į kitoje gatvės pusėje esančius garažus. Pareigūnai rado T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., miegantį garaže. Alkoholio matuokliu „Alkotest 6810“, patikros sertifikatas Nr.1085999 T. Z. nustatytas pirmu pūtimu – 2,61 promilių neblaivumas, antru – 2,76 promilių.
Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 8-9, 14, 25-26) matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas su stovinčia transporto priemone. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Po apžiūros paimtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų (b. l. 10-13) matyti, jog apžiūrėti automobiliai „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilių sugadinimai.
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo (b. l. 21, 22) matyti, jog automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) metais.
Iš alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0366, patikrinimo Nr. 7113, užfiksuotų duomenų (b. l. 45-46) matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. 17.51 val. T. Z. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, 2019 m. rugpjūčio 8 d. 18.08 val. – 2,76 promilių neblaivumas.
Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos dėl autotransporto kainos Lietuvoje (b. l. 27) matyti, kad automobilio „VW Passat Variant“ CL (TD), gamybos periodas 1993-1997 m., pasirinkti metai - 1995 m., kaina Lietuvoje 640 Eur be PVM.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad T. Z. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 2,61 promilių neblaivumas. Kaltinamasis parodė, kad jis eismo įvykio aplinkybių neatsimena, pamena, kad atsibudo 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir nesusiprato, kur yra. Jis turi problemą, kad dažnai nevartoja alkoholio, bet kai pavartoja, tai visada „iki galo“ ir jokių aplinkybių neatsimena. Yra baustas už automobilio vairavimą neblaiviam, dėl įvykių kitą dieną gailisi, tačiau būdamas neblaivus savęs nekontroliuoja. Šie kaltinamojo parodymai patvirtina jo tiesioginę tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo: žinodamas, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kad išgėręs savęs nebekontroliuoja ir yra linkęs sėsti už automobilio vairo, vartojo alkoholį, nors ir suprato, kad savo žinioje turi pasiskolinęs automobilį ir nėra jokių kliūčių jam bet kada sėsti už automobilio vairo. Kaltinamasis sąmoningai nusprendė vartoti alkoholį, o būdamas stipriai apgirtęs vairavo jo žinioje esantį automobilį. Jis suprato, kad vairuos būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybes, kurios neįeina į BK 281¹ straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės sudėtį: iš kaltinimo šalinama aplinkybė „neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta“ ir aplinkybė „važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino“. Nurodytos iš kaltinimo pašalintos aplinkybės svarbios ne veikos inkriminavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o sprendžiant bausmės paskyrimo ir individualizavimo klausimą. Vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. Z. su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu sutiko (b. l. 81, 83), tačiau prašė ilgesnio baudos sumokėjimo laikotarpio. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo visiškai nesiorientuodamas aplinkoje – jis net neatsiminė, jog vairavo. Vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys: VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 47-48). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad T. Z. būdamas nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį už vairavimą esant neblaiviam, nepraėjus nei mėnesiui padarė naują analogišką nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad tuo metu, kai nuteistasis vairavo automobilį būdamas neblaivus minėtas teismo baudžiamasis įsakymas dar nebuvo įsiteisėjęs, kaltinamojo veiksmų nepateisina, kadangi apie jo atžvilgiu priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą jam buvo žinoma. Be to, kaltinamasis vairavo neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kadangi 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 72-ANR_N-516-2019(A15.-148-393/2019) jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Sistemingas vairavimas esant neblaiviam bei sistemingas kitų Kelių eismo taisyklių nuostatų pažeidinėjimas liudija apie kaltinamojo neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus bei rodo abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui ir teismo nustatytiems draudimams.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. T. Z. tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad T. Z. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, T. Z. teiginiai, kad jis gailisi, yra formalūs, o jo pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia. Asmens teisei priešingas elgesys kartojasi, kaltinamasis ne kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, praėjus trumpam laiko tarpui, pakartotinai daro teisei priešingas veikas. Išvardintos aplinkybės neleidžia tikėti, jog asmuo nuoširdžiai gailisi. Teismas sprendžia, kad prokuroro pareiškime atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis už vairavimą esant neblaiviam ne kartą baustas administracine tvarka, administracine tvarka baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 53-69), turi galiojančių nuobaudų, be to, jau yra teistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Matyti, kad kaltinamasis už administracinius nusižengimus skirtų baudų nemoka, ignoruoja faktą, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones iš jo yra atimta ir toliau sėda už vairo būdamas neblaivus. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad teismo skiriamos baudos ir poveikio priemonės jokios įtakos kaltinamajam nepadarė, jo elgesio ir požiūrio į įstatymų nuostatų laikymąsi nepakeitė.
Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir anksčiau taikytų bausmių (nuobaudų) įtaką kaltinamojo elgesiui, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, šiuo atveju, nebus efektyvi ir nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), tačiau artimą jam. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, T. Z. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtiną bausmę teismas bendrina su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausme, taikydamas visiško sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis) ir pridėdamas visą neįvykdytą baudos bausmės dalį, t. y. 48 MGL dydžio baudą, bei ją paskirdamas kartu su arešto bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. T. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad T. Z. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, praeityje jis buvo teistas ir baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, prieš tai jam teismo sprendimu administracinėje byloje buvo atimta teisės vairuoti transporto priemones, praėjus itin trumpam laikotarpiui po nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui padarymo, padarė naują analogišką itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai rodo, kad kaltinamasis teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Be to, T. Z. nagrinėjamu atveju padarė tyčinį nusikaltimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant T. Z. naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam penkerių metų laikotarpiui.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti, tačiau VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas savininkas yra G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) metais. Taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenis Lietuvoje 640 Eur su PVM (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Kaltinamajam T. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. 17.51 val. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. 10.20 val. (b. l. 31, 38).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ją atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą, kuri prilyginama 1 (vienai) arešto parai ir nustatyti, kad likusi atlikti arešto bausmės dalis yra 29 (dvidešimt devynios) paros arešto.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti T. Z. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
– iš T. Z. konfiskuoti automobilio „VW Passat“, vertę atitinkančią pinigų sumą 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis bei BK 65 straipsnio 2 dalimi paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (2400,00 Eur) baudos bausme, baudą paskiriant kartu su arešto bausme. Prie likusios atlikti arešto bausmės dalies, t. y. 29 (dvidešimt devynių) parų arešto, pridėti visą neįvykdytą baudos bausmės dalį, t. y. 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (2400,00 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti T. Z. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
– iš T. Z. konfiskuoti automobilio „VW Passat“, vertę atitinkančią pinigų sumą 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų).
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. Z. sulaikymo, vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti T. Z., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus.
Įpareigoti T. Z. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.