Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio jo teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija Nr. XI-1472, 2011-06-21, įsigaliojo nuo 2011-07-05), 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnyje, ir nuteistas:

Motyvuojamoji dalis

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija Nr. XI-1472, 2011-06-21, įsigaliojo nuo 2011-07-05) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 208 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta R. J. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Įskaitytas į paskirtą bausmę R. J. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022-03-05 iki 2022-10-14.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktų (įstatymo redakcija Nr.XII-1554 2015-03-19, TAR 2015-03-23) nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. J. 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. J. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2015-06-18, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", direktoriumi bei atskaitingu asmeniu, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 1 985 413,12 Lt (575 015,38 Eur) vertės turtą.

R. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelės žalos ir juos panaudojęs apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 557 138,55 Lt (1 61 358,47 Eur) dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu padarė sukčiavimą.

R. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2015-06-18, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

R. J. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija Nr. XI-1472, 2011-06-21, įsigaliojo nuo 2011-07-05) nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti 472 522 Lt (136 851,83 Eur) mokesčių į valstybės biudžetą (iš jų: PVM - 344 581 Lt (99 797,56 Eur) ir pelno mokesčio – 127 941 Lt (37 054,27 Eur)), laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2015-03-30 į valstybės įgaliotai institucijai pateiktas deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pelną (nuostolį).

R. J. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, nuteistas už tai, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

R. J. pagal BK 209 straipsnį nuteistas už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė 142 kreditoriams didelės turtinės žalos 1 837 311,85 eurų.

Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. spalio 13 d. gautas nuteistojo R. J. prašymas, kuriuo jis, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), ir vadovaudamasis šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 362¹ straipsniu, prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022 ir sušvelninti jam skirtą bausmę, atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Atsiliepimų į prašymą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Prašymas atmetamas.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta BPK 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi, BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

Nagrinėjamu atveju R. J. kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti jam priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. saplio 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022, kuriuo jis nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį,182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija Nr. XI-1472, 2011-06-21, įsigaliojo nuo 2011-07-05); BK 208 straipsnio 1 dalį; BK 209 straipsnį, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau –2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, R. J. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą 1 985 413,12 Lt (575 015,38 Eur) vertės turtą; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelės žalos ir juos panaudojęs apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 557 138,55 Lt (161 358,47 Eur) dydžio kreditorinį reikalavimą.

Nuosprendžio priėmimo metu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą, baudžiamasis įstatymas numatė laisvės atėmimą iki dešimties metų, o už veikos numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą, įstatymas numatė laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios baudžiamojo kodekso pataisos už labai didelės vertės (past. – pagal BK 190 straipsnį, XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą (pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes –R. J. neteisėtai pasisavino svetimą turtą, apgaule įgijo turtinę teisę į turtą, kurio vertė viršiją 900 MGL)) turto pasisavinimą ir sukčiavimą, tai yra už BK 183 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, įtvirtino galimybę asmeniui skirti baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Tuo tarpu BK 300 straipsnio 3 dalies sankcija po pakeitimų išliko nepakitusi.

Vertinant, ar egzistuoja pagrindas R. J. už įvykdytą labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir sukčiavimą skirti švelnesnę už laisvės atėmimą bausmės rūšį, tai yra baudą, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, padarytos žalos dydį, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam už svetimo turto, tai yra 575 015,38 Eur, pasisavinimą, bei apgaule savo naudai įgijimo didelės vertės turtinės teisės į 161 358,47 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, skirti baudos bausmės.

Kaip minėta, R. J. taip pat buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2015-06-18, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija išdėstyta taip: „Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“. Taigi, šiuo metu galiojančioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra įrašytos naujos alternatyvios veikos ir alternatyvūs padariniai – didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, o šio straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis labai didelės turtinės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui požymis.

Įvertinus R. J. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jog apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, iš šios bendrovės buvo pasisavinta labai didelė grynųjų pinigų suma, akivaizdu, kad tokiais nuteistojo veiksmais buvo padaryta labai didelė turtinė žala juridiniam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl R. J. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal naujos redakcijos BK 222 straipsnio 2 dalį. Vis tik, pažymėtina, jog R. J. buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, kurio sankcijoje buvo numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki 4 metų bausmės, o šiuo metu galiojančios redakcijos BK 222 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurio padarymą numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki 7 metų bausmės, taigi, naujai įsigaliojusios redakcijos BK 222 straipsnio 2 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė, nei buvo numatyta nuteistojo veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad naujausioji įstatymo redakcija sunkina nuteistojo teisinę padėtį, jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, į BK 222 straipsnio 2 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d., neperkvalifikuotina.

R. J. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti 136 851,83 Eur mokesčių įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija Nr. XI-1472, 2011-06-21, įsigaliojo nuo 2011-07-05). Pagal šį įstatymą atsako tas, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos Valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų;

Naujos redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos Valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų; 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

R. J. padarytą veiką numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija Nr. XI-1472, 2011-06-21, įsigaliojo nuo 2011-07-05) perkvalifikavus į naują, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią, BK 220 straipsnio redakciją, kaltinamojo padėtis pasunkėtų, nes atsižvelgiant į nusikaltimu padarytą labai didelę turtinę žalą (virš 900 MGL), R. J. veika būtų perkvalifikuojama į kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, t. y. į BK 220 straipsnio 2 dalį.

R. J. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, nuteistas už tai, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. R. J. pagal BK 209 straipsnį nuteistas už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė 142 kreditoriams didelės turtinės žalos 1 837 311,85 eurų. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 208 strasipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta atsakomybė tam, kas dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 209 straipsnyje numatyta atsakomybė tam kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

Naujos redakcijos BK 208 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar kelių iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelę turtinę žalą likusiems vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 dalis numato atsakomybę tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. BK 209 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“

Atsižvelgiant į tai, kad naujausioji BK 208 straipsnio ir BK 209 straipsnio įstatymo redakcija sunkina nuteistojo teisinę padėtį, jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 208 straipsnio 1 dalyje, į BK 208 straipsnio 3 dalį, (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d.), neperkvalifikuotina, veika numatyta BK 209 straipsnyje į BK 209 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d.), neperkvalifikuotina.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad nuosprendį priėmęs teismas R. J. atidėjo visos paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi taikė nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 75 straipsnio redakciją (įstatymo redakcija Nr. XII-1554, 2015-03-19, TAR 2015-03-23), kuri lengvino nuteistojo teisinę padėtį, kadangi numatė, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuo vienerių iki trejų metų gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Toks nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo yra švelnesnis už nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 75 straipsnio redakciją ar už nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią baudžiamojo įstatymo redakciją, kuri nenumato galimybės atidėti visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, padariusiam sunkų tyčinį nusikaltimą. Atitinkamai, tai reiškia, kad šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio redakcijos taikymas ne palengvintų, o pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį.

Atsižvelgdama į visas anksčiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad naujai įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas nelaikytinas švelninančiu nuteistojo R. J. teisinę padėtį, todėl jo prašymas sušvelninti jam skirtą bausmę, atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362² straipsnio 5, 6 dalimis, 364 straipsnio 1, 3 dalimis,

nutaria:

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.