- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-805-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10192-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Onos D
- Atsakovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. K., V. K., G. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Onos D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-14274-945/2014 pagal ieškovės Onos D. A. ieškinį atsakovėms J. Š., 20-ajai butų savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims R. K., V. K., G. D. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Ieškovės, kaip ir atsakovės J. Š. bei trečiųjų asmenų R. K., V. K. ir G. D. butai yra 8-ame ir 9-ame aukšte, kuriems priskirta ir bendrojo naudojimo patalpa – balkonas. Atsakovės 20-osios butų savininkų bendrijos valdybos leidimu, pagal suderintą 1991 m. gruodžio 30 d. projektą, gyvenamojo namo 8-to aukšto bendro naudojimo laiptinėje (aikštėje), prie atsakovės J. Š. buto Nr. (duomenys neskelbtini) esantis balkonas buvo atitvertas stiklinių blokelių pertvara ir sumontuotos durys. Anot ieškovės, dėl šios pertvaros ji neteko teisės naudotis balkonu, buvo užtamsinta laiptinė, pablogėjo laiptinės oro ventiliacija. Vadovaudamasi CK 4.34 straipsnio 1 dalimi ir 4.75 straipsnio 1 dalimi, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atkurti iki teisių pažeidimo buvusią padėtį – atnaujinti atimtą balkono dalies valdymą, įpareigojant atsakoves J. Š. ir 20-ająją butų savininkų bendriją per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti stiklinę pertvarą, išimti duris, išnešti ten esančius daiktus, palikti švarų balkoną ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei J. Š. 700 Lt (202,73 Eur) atstovavimo išlaidų ir 17,72 Lt (5,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Teismas pažymėjo, kad ieškiniu ieškovė nereikalauja pripažinti negaliojančiais ir panaikinti statybą leidžiančio dokumento (1991 m. gruodžio 30 d. parengto bendro naudojimo laiptinėje esančio balkono atitvėrimo projekto, bendrijos organo sutikimo įgyvendinti atitinkamą projektą, jo suderinimo su kompetentingų institucijų atstovais), taip pat nereiškia reikalavimo dėl administracinių sprendimų, kuriais laiptinėje prie buto įrengta stiklinių blokelių pertvara nebuvo pripažinta savavaline/neteisėta statyba, pripažinimo neteisėtais. Reikalavimas byloje reiškiamas dėl valdymo teisės pažeidimo pašalinimo, grindžiant jį CK 4.34, 4.75 straipsnių nuostatomis. Todėl, teismo vertinimu, būtent šio reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo ribas. Teismas nurodė, kad ieškiniu įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, jog dėl pastatytos pertvaros pablogėjo laiptinės apšvietimas ir tamsioje laiptinėje sunku judėti, kad dėl įrengtos balkono pertvaros ieškovė negali patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą patalpą, kad laiptinėje nėra ventiliacijos, t. y. aplinkybėms, ieškovės vertinimu sudarančioms jos teisių pažeidimą, nebuvo pateikta jokių įrodymų. Priešingai nei nurodė ieškovė, teismas iš liudytojų V. Ž., V. S., O. J. M., G. J., B. M. parodymų nustatė, kad laiptinėje yra užtikrintas normalus apšvietimas ir ventiliacija, ieškovei nėra ribojama galimybė naudotis atitverta patalpa, kadangi pati ieškovė atsisako priimti raktus nuo balkono. Teismas pažymėjo, kad kilus ginčui, jis turi būti sprendžiamas visiems bendraturčiams labiausiai priimtinu, racionaliausiu būdu. Atsižvelgdamas į bylos duomenis, liudijančius tai, kad didžioji dauguma butų savininkų davė sutikimus balkono pertvaros įrengimui namo 8-ajame aukšte, apie šios pertvaros pastatymo tikslus ir jos sukuriamus privalumus, teismas ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą vertino kaip neadekvatų. Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, laikė reikšminga aplinkybe ir tai, kad ieškovė skųsdamasi šviesos nepakankamumu, kartu patvirtino nesinaudojanti atitinkama laiptinės dalimi, kadangi liftu kylanti ne į aštuntąjį, bet į devintąjį aukštą (ieškovės butas yra tarp aštunto ir devinto aukštų), be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų objektyviai spręsti dėl šviesos laiptinėje nepakankamumo. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat nepaneigė atsakovų paaiškinimų bei liudytojų parodymų, jog balkono pertvaros pastatymu buvo pasiektas pradinis tikslas - kad laiptinės patalpa nesinaudotų asocialūs asmenys, kad laiptinėje žiemą būtų šilčiau, kad galimybė rakinamoje patalpoje palikti daiktus atitinka bendraturčių poreikius ir interesus. Kaip pažymėjo teismas, ieškovės nurodyta aplinkybė, jog patalpa naudojama ne pagal paskirtį, gali būti pagrindu inicijuoti administracinę procedūrą dėl patalpos panaudojimo teisėtumo, tačiau nepatvirtina nei ieškovės interesų pažeidimo fakto, nei reiškiamo reikalavimo pagrįstumo. Vadovaujantis nurodytu, teismas sprendė, kad ieškovės siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai, formaliais pagrindais, ignoruodama kitų bendraturčių interesus siekia neadekvačiomis priemonėmis ginti savo teises, nepateikdama teismui jokių realų jos teisių pažeidimą patvirtinančių įrodymų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ieškinį visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį vien todėl, kad ieškovė nurodė ieškinyje tik teisinį ieškinio pagrindą – CK 4.34, 4.75 straipsnius. Apeliantės nuomone, tokios teismo išvados yra neteisingos, nes pagal kasacinio teismo praktiką teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys, ir toks teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip teismo kompetencijos ribų peržengimas (CPK 4 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalis). Teismui nustačius, kad ieškovė, ieškinyje išdėsčiusi ieškinio pagrindą, neteisingai nurodė materialiosios teisės normas, teismas turėjo pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Anot apeliantės, šiuo atveju teismas turėjo pritaikyti LR statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies normas, pagal kurias statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Nagrinėjamu atveju nebuvo išsaugotos gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytos saugos priemonės (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Todėl nustatęs, kad ginčo pertvarą leidę pastatyti dokumentai prieštarauja imperatyvioms Taisyklių ir Statybos įstatymo normoms, teismas galėjo ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą, tuos dokumentus pripažinti negaliojančiais (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis) bei apginti pažeistas ieškovės valdymo teises, tinkamai pritaikydamas sandorių negaliojimo ir ieškinio teisinio pagrindo materialinės teisės normas. Šis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
2. Apeliantės nuomone, teismo argumentai bei liudytojų paaiškinimai, kuriais buvo atmesti ieškovės argumentai dėl teisės naudotis atitverta patalpa, dėl sumažėjusios ventiliacijos laiptinėje ir dėl pablogėjusio laiptinės apšvietimo, yra neteisėti, kadangi šios bylos aplinkybės negalėjo būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas atitinkančias įrodinėjimo priemones. Būtent atsakovai privalėjo įrodyti, kad atitverta patalpa nėra pažeisti Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies ir Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 86.1 ir 86.2 punktų reikalavimai ir kad ieškovė nepagrįstai atsisako naudotis sumažintu aukštybinio (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučio gyvenamojo namo 8 aukšto holu ir atitvertu balkonu (CPK 177 str. 3 d., 178 str., Statybos įstatymo 2 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, 2014 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas atmetė ieškinį vien todėl, kad ieškovė nurodė ieškinyje tik teisinį ieškinio pagrindą. Atsakovė pažymi, kad vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais bei tuo, kad CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktuose numatyta ieškovo pareiga suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, bylos nagrinėjimo ribas lemia ieškovo pasirinkimas. Reikalavimas byloje buvo pareikštas dėl valdymo teisės pažeidimo pašalinimo, todėl būtent šis reikalavimas sudarė nagrinėjamos bylos ribas. Teismas, pasisakymas dėl galimų ieškovės teisių gynimo būdų, pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės nepareikštų reikalavimų nagrinėjimas lemtų ne tik nepagrįstą teismo kompetencijos ribų pažeidimą, bet ir iš esmės pažeistų dalyvaujančių byloje asmenų, kurie savo poziciją grindė būtent ieškovės suformuluotais reikalavimais, nurodytu jų faktinių pagrindu ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, procesines teises ir teisėtus interesus. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu naudojosi kompetentinga teisine pagalba, todėl turėjo teisę tikslinti ieškinio reikalavimus, juos tinkamai suformuluoti ir tinkamai apginti savo teises, pateikti visus įrodymus patvirtinančius ieškinio pagrįstumą, tačiau tai nebuvo padaryta.
2. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo išsaugotos gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytos saugos priemonės, kadangi balkono pertvaros projektas buvo suderintas su Urbanistikos ir Architektūros skyriaus Centro rajono architektu, Kauno visuomenės Sveikatos centru ir Kauno miesto sukarintos Priešgaisrinės apsaugos daliniu, gautas namo 20-tos butų savininkų bendrijos valdybos leidimas ir daugumos namo gyventojų sutikimas. Be to, ginčo pertvara neprieštarauja Statybos įstatymo normoms ir tai patvirtina 2013 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir Statybos valstybinės priežiūros skyrius.
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nei pirmos instancijos teismas nei byloje dalyvavę liudytojai nėra teisės subjektai, kurie priskirtini įstatymų leidžiamajai valdžiai pagal LR Konstituciją, todėl negali pakeisti imperatyvių teisės normų, įtvirtintų statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir Taisyklėse. Atsakovės nuomone, nei atsakovai, nei teismas, nei apklausti byloje liudytojai jokių imperatyvių teisės normų nekeitė, parengtas projektas buvo suderintas ir gauti visi reikalingi leidimai šiam projektui įgyvendinti.
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai privalėjo įrodyti, kad nėra pažeisti įstatymo reikalavimai. Priešingai, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad jos teisės yra pažeistos, tačiau nepateikė jokių svarių įrodymų, kad ji negali naudotis atitverta patalpa, kad yra sumažėjusi ventiliacija laiptinėje ir dėl atitvertos patalpos yra pablogėjęs laiptinės apšvietimas. Ieškovė savo iniciatyva atsisakė naudotis atitverta patalpa, pati atsisakė priimti raktą ir apie dešimt metų nereiškė jokio reikalavimo dėl jos pažeistų teisių gynimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir teismo teisę peržengti ieškinio ribas, taikymo ir aiškinimo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nustačius, kad balkono pertvarą leidę pastatyti dokumentai prieštarauja imperatyviems priešgaisrinės saugos taisyklių ir Statybos įstatymo normų reikalavimams, teismas galėjo ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą, tuos dokumentus pripažindamas negaliojančiais ir tokiu būdu apginti pažeistas ieškovės valdymo teises.
Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityviškumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityviškumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį. Nagrinėjamas ginčas dėl valdymo pažeidimo į nedispozityviųjų bylų kategoriją nepatenka, todėl teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visišką ginčo išsprendimą ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (CPK 12 str., 13 str., 17 str., 42 str. 1 d.). Taigi teismas, priimdamas procesinį sprendimą, privalo laikytis pareikšto ieškinio ribų ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas (CPK 135 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą.
Bylos duomenimis, ieškovė neginčijo balkono pertvaros įrengimą leidžiančių dokumentų (projekto) ir šį dokumentą suderinusių asmenų veiksmų teisėtumo (ieškinio dalykas), šiais duomenimis nebuvo grindžiamas ir ieškinio faktinis pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo remtis faktais, kurių ieškovė nenurodė, ir taikyti teisės normos, kurios nebuvo aktualios nagrinėjamam ginčui spręsti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pirmąja instancija išnagrinėtos bylos ribų. Apeliacine tvarka negali būti nagrinėjami reikalavimai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, išskyrus reikalavimus, kurie yra neatskiriamai susiję su jau pareikštais pirmosios instancijos teismui (CPK 312 straipsnis). Kadangi balkono pertvaros įrengimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (ieškovė savo reikalavimus kildino iš bendrosios dalinės nuosavybės objekto (balkono) valdymo pažeidimo, kadangi atsakovai nesutinka nugriauti pertvarą ir atnaujinti, anot ieškovės, atimtą iš jos balkono dalies valdymą), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų priešgaisrinę saugą ir statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų pažeidimų nepasisako. Aptariam kontekste pažymėtina, kad į bylą patekti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog balkono pertvara buvo įrengta pritarus priešgaisrinės saugos tarnybai ir nenustačius statybos reikalavimų pažeidimų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2959-717/2014 b. l. 15, 10, 11, 15, 40). Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis apeliantei šių faktų nepaneigus, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo metu egzistuoja teisinis balkono pertvaros nugriovimo pagrindas.
Dėl įrodinėjimo
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Taigi, įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – savo atsikirtimų į ieškinį faktinį pagrindą. Todėl sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinė skundą argumentais, kad ne atsakovai privalėjo įrodyti, kad nėra pažeisti įstatymo reikalavimai, o ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti jos teisių pažeidimą tiek faktiniu, tiek ir teisiniu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007, kt.).
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog įrengus balkono pertvarą ieškovė prarado galimybę naudotis šia bendro naudojimo patalpa, taigi ir teise į bendro daikto valdymą, kad dėl sumažėjusio natūralaus laiptinės apšvietimo ir pablogėjusios ventiliacijos buvo pažeisti higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimai. Teisėjų kolegija, aptariamu klausimu pritardama pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos tesimo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.