Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. J., atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 3R-289 (AG-233/02-2017) tenkino pareiškėjo skundus bei panaikino NMA sprendimą 1 ir sprendimą 2. NMA, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2016 m. gegužės 26 d. paraišką, 2017 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą ,,Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-207 (toliau – ir sprendimas 3), kurį pareiškėjas apskundė Komisijai. Komisija 2018 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 3R-22 (AG-365/02-2017) panaikino NMA sprendimą 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) išnagrinėjęs NMA skundą, įpareigojo iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką. NMA sprendimu iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo paraišką ir skyrė 1 480,42 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Nesutikdamas su NMA sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą dalyje dėl NMA 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SP1-4268 (11.2.12E) panaikinimo, tačiau nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl NMA sprendimo.

NMA sprendimas yra neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog nėra aišku už kokius pažeidimus pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos ir kaip jos paskaičiuotos, nors pareiškėjas aktyviai vykdė žemės ūkio veiklą, teikė prašomą informaciją.

Paaiškino, kad NMA sprendimas priimtas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Atkreipė dėmesį, kad NMA sprendime neaprašė žemės valdymo dokumentų vertinimo. Pažymėjo, kad NMA sprendimas nepagrįstas, neaiškus, nemotyvuotas, todėl pareiškėjas neturi galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo tinkamumo paramai gauti. Nurodė, kad laukai buvo valdomi teisėtai ir visi buvo sutvarkyti. Be to, NMA nepateikė nei vienos aplinkybės, nei įrodymo, kad nebuvo deklaruotuose laukuose nevykdoma veikla, ar nustatyti veiklos nevykdymo pažeidimai. Taip pat NMA sprendimas nėra aiškus, t. y. nėra aišku, kaip buvo paskaičiuotas tinkamas ir netinkamas plotas, bei kokiais dokumentais vadovaujantis.

Nurodė, kad pareiškėjas dirbo ir dirba laukus, yra aktyvus ūkininkas, jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, pateikė Komisijai ir NMA sutartis su žemės savininkais, bet NMA nepaisydama faktinių aplinkybių buvimo, nepritaiko senaties, nors sankciją galima taikyti tik už praėjusius ir einamuosius metus. NMA pareiškėjo atžvilgiu priėmė 3 skirtingus sprendimus bei taikė 3 skirtingas sankcijas, taip pat įpareigojo grąžinti pinigus nepaaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. visas aplinkybes NMA turėjo priimdama ankstesnius 2 sprendimus. Pažymėjo, kad NMA pažeidė gero administravimo principą, kadangi NMA sprendime nėra nurodyta, jog NMA padarė klaidą ankstesniuose sprendimuose, todėl pareiškėjo atžvilgiu priėmė blogesnį sprendimą.

Komisija nepagrįstai nevertino aplinkybių visumos bei visų pareiškėjo paaiškinimų dėl deklaruotų laukų valdymo dokumentų. Taip pat pareiškėjas teikė ne vieną kartą per NMA nustatytus terminus dokumentus, tačiau Komisija minėtos aplinkybės nevertino. Dokumentai dėl valdymo teisės buvo pateikti, bet tik dėl techninių klaidų dokumentuose sklypų NMA nepripažino kaip tinkamus paramai gauti. Pažymėjo, jog nėra aišku tam tikrų deklaruotų žemės sklypų laikymo kaip valdomų neturint tam teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas žinojo ir turėjo savininkų pritarimus, bendravo telefonu su NMA atstove, kuri paaiškino neatitikimus. Nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. NMA pateikė Ilgalaikę žemės sklypo panaudos sutartį, pasirašytą su J. U. bei 2016 m. kovo 1 d. Ilgalaikę žemės sklypo panaudos sutartį, pasirašytą su J B. P. dėl atskirų sklypų, tačiau iš NMA atstovės sužinojo, kad vienas sklypas nėra užskaitomas kaip tinkamas, nes skirtingose sutartyse nurodytas tas pats unikalus žemės sklypo numeris. Pažymėjo, jog NMA galėjo informuoti apie neatitikimą, nes pareiškėjas nesuprato ir neatkreipė dėmesio, kad abejose sutartyse nurodytas tas pats unikalus žemės sklypo numeris. Akcentavo, kad abi sutartys pasirašytos 2016 m. kovo 1 d., tačiau per klaidą buvo netinkamai įrašytas vieno sklypo unikalaus numerio paskutinis skaičius. Komisija, atsižvelgusi į minėtas klaidas, turėjo įpareigoti NMA pakartotinai įvertinti paraišką. Taip pat atsižvelgiant į NMA pastebėjimą, buvo patikslinta techninė klaida dėl žemės sklypo ploto nurodyto 2016 m. kovo 5 d. Ilgalaikės žemės sklypo panaudos sutarties pasirašytos su A. I. 1 punkte, t. y. vietoje 1,42 ha buvo įrašyta 1,2 ha, nes realiai yra valdoma 1,42 ha. Akcentavo, kad nebuvo vertinami žemės sklypai, kurie priklauso valstybei, nors sklypai valdomi nuo 2016 m., tačiau valdymo procesas užbaigtas 2017 m. vasario 23 d. Pažymėjo, kad techninių klaidų buvimas negali būti pagrindas NMA teigti, jog pareiškėjas nepagrindė žemės sklypų valdymo.

Paraiškos administravimo metu nustatytas neatitikimas, jog pareiškėjas galimai padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus), t. y. 2016 m. paraiškoje deklaruotas padidintas 21,66 ha plotas. Pažymėjo, kad informacija apie neatitikimą buvo paskelbta NMA informaciniame portale, kuris laikomas pagrindiniu informavimo šaltiniu, bei pareiškėjas buvo laikomas informuotu apie nustatytus neatitikimus nuo informacijos apie jas atsiradimo portale dienos. Taip pat pareiškėjui buvo nurodyta, kad dėl šio nustatyto neatitikimo iki lapkričio 1 d. privalu pateikti visų naujai deklaruotų / padidintų plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentus. Papildomai apie nustatytą neatitikimą pareiškėjas buvo informuotas paštu, NMA 2016 m. rugpjūčio 10 d. informaciniu pranešimu Nr. 1123201 ,,Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, kuris buvo išsiųstas 2016 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjas pateikė reikalaujamus dokumentus, kuriuos peržiūrėjus nustatyta, kad pateiktais dokumentais neįrodyta žemės valdymo teisė į 2016 m. paraiškoje visą naujai deklaruotą / padidintą plotą.

Nurodė, jog pareiškėjas buvo supažindintas su visais reikalavimais gauti paramą, visais reikalavimų įvykdymo terminais ir su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą / nustatytus pažeidimus, todėl iki lapkričio 1 d. turėjo pateikti 2016 m. paraiškoje deklaruotų ir padidintų plotų reikalingus dokumentus. Kadangi pareiškėjas minėtų dokumentų nepateikė, todėl 2016 m. paraiškoje jam buvo taikomos sankcijos. NMA, baigusi vertinti pareiškėjo 2016 m. paraišką, priėmė sprendimą 1 ir sprendimą 2. Pareiškėjas nesutikdamas su minėtais sprendimais, pateikė skundą Komisijai, kuri 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 3R-289 (AG-233/02-2017) panaikino NMA sprendimą 1 ir sprendimą 2, kaip neatitinkančius VAĮ keliamų reikalavimų. NMA priėmė sprendimą 3, tačiau pareiškėjas nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2018 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 3R-22 (AG-365/02-2017) panaikino sprendimą 3. NMA, nesutikdama su minėtu Komisijos sprendimu, pateikė skundą VAAT, kuris 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1967-821/2018 (toliau – ir VAAT sprendimas) tenkino NMA skundą iš dalies ir pakeitė Komisijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 3R-22 (AG-365/02-2017), panaikinant dalį NMA sprendimo 3, kuria taikyta sankcija programai žalinimo išmokai už neteisingą deklaravimą bei įpareigojo NMA šioje dalyje iš naujo vertinti pareiškėjo 2016 m. paraišką. Pažymėjo, jog VAAT sprendimo nei NMA, nei pareiškėjas neskundė teisės aktuose nustatyta tvarka.

NMA sprendime vadovavosi VAAT sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, todėl nurodė tokias pačias sankcijas, kaip ir nepanaikintoje dalyje sprendimo 3. Paaiškino, kad NMA apskaičiavo pareiškėjui žalinimo išmoką už faktiškai nustatytą 14,30 ha plotą. Komisijos sprendime nurodyta, jog NMA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas faktiškai teisingai deklaravo tik 14,30 ha, todėl pareiškėjo papildomai teikiami dokumentai ir paaiškinimai po nustatyto termino nevertinami. Pažymėjo, jog NMA sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 26 d. pareiškėjas NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1012266752-1, kurioje deklaravo 21,66 ha plotą pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, kompensacinei išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės), išmokai jaunajam ūkininkui, žalinimo išmokai, taip pat gyvulių sk./ proc. susietajai paramai už mėsinius galvijus bei už pieninių veislių bulius (Komisijos byla, 1 t. b.l. 137-140).

Įvertinusi pareiškėjo paraišką, NMA priėmė 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. BR6-207, kuriuo pritaikius 740,88 Eur sankciją programai išmoka už pirmuosius hektarus už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, taip pat 665,95 Eur sankciją programai Žalinimo išmoka už neteisingą plotų deklaravimą ir ilgalaikes sankcijas už neteisingą plotų deklaravimą programoms (pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, išmoka už pirmuosius hektarus, kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės, išmoka jaunajam ūkininkui, žalinimo išmoka, iš viso 2888,58 Eur), pareiškėjui buvo skirta 2788,31 Eur paramos suma (Komisijos byla, 1 t. b.l. 91-95). NMA nustatė, kad į paraiškoje deklaruotą KŽS Nr. 118596-1138 lauko Nr. 1 plotą (1,86 ha, pasėlio kodas – DGP), patenka ir paramai gauti netinkamas 0,06 ha KŽS bl3 plotas. Taip pat, pareiškėjas neįrodė žemės valdymo teisės į paraiškoje visą naujai deklaruotą padidintą plotą, t. y. neįrodė žemės valdymo teisės į šiuos laukų plotus: KŽS 118597-5537 laukui Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,79 ha plotas DGP, nepateikė deklaruoto ploto dalies (0,99 ha) žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų; KŽS 118596-1138 laukui Nr. 3, kuriame deklaruotas 2,77 ha plotas AVI, nepateikė lauke deklaruoto ploto dalies (1,56 ha) žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų; KŽS 118596-1138 laukui Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,86 ha plotas DGP, nepateikė lauke deklaruoto ploto dalies (0,26 ha) žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų; KŽS 118596-1138 laukui Nr. 4, kuriame deklaruotas 1,33 ha plotas DGP, nepateikė lauke deklaruoto ploto dalies (0,13 ha) žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų; KŽS 118596-1138 laukui Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,71 ha plotas BUL, nepateikė lauke deklaruoto ploto dalies (0,71 ha) žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų; KŽS 118596-0571 laukui Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,72 ha plotas ŽIR, nepateikė lauke deklaruoto ploto dalies (1,72 ha) žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų; KŽS 118597-5537 laukui Nr. 2, kuriame deklaruotas 1,93 ha plotas DGP, nepateikė lauke deklaruoto ploto dalies (1,93 ha) žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų. Buvo nustatytas bendras neteisingai deklaruotas 7,30 ha plotas, todėl pareiškėjui nemokėtos išmoka už pirmuosius hektarus bei žalinimo išmoka, taip pat pritaikytos ilgalaikės sankcijos, paskaičiuotos už faktiškai nustatytą plotą taikant 1,5 dydžio nuobaudą.

Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas dėl jo pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, prašydamas sprendimą, kaip neatitinkantį VAĮ nuostatų, panaikinti ir NMA įpareigoti iš naujo įvertinti jo paraišką (Komisijos byla, 1 t. b.l. 170-174).

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 3R-22(AG-365/02-2017) panaikino NMA 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr.BR6-207 ir įpareigojo NMA pareiškėjo paraišką įvertinti iš naujo (Komisijos byla, 1 t. b.l. 157-159).

NMA Komisijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1967-821/2018 patenkino iš dalies Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą; pakeitė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 3R-22(AG-365/02-2017), panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr.BR6-207 dalį, kuria taikyta sankcija programai Žalinimo išmoka už neteisingą plotų deklaravimą; įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos šioje dalyje iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką (Komisijos byla, 1 t. b.l. 160-162).

Vykdydama 2018 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, NMA priėmė 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. BR6-3010950 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2018-06-20 sprendimas) (Komisijos byla, 1 t. b.l. 43-47).

Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2018-06-20 sprendimu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Komisijos byla, 1 t. b.l. 9-12).

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 3R-426 (AG-355/03-2018) (toliau – 2018-09-25 Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą dalyje dėl 2018-06-20 sprendimo panaikinimo atmetė (Komisijos byla, 2 t. b.l. 9-12).

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-09-25 sprendimo, kuriuo Komisija nusprendė atmesti pareiškėjo skundą dalyje dėl NMA 2018-06-20 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad NMA 2018-06-20 sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, visiškai nemotyvuotas, iš jo neaišku kaip buvo apskaičiuotos taikomos sankcijos. 2018-09-25 Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Komisija nepagrįstai nevertino aplinkybių visumos bei visų pareiškėjo paaiškinimų dėl deklaruotų laukų valdymo dokumentų.

Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-03-31), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-01 įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir MPŪV taisyklės), 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotas reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – Reglamentas (ES) 640/2014), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013).

Kaip nurodyta anksčiau, NMA ginčijamą 2018-06-20 sprendimą priėmė vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1967-821/2018, kuriuo buvo iš dalies patenkintas jų skundas ir pakeistas 2018-01-18 Komisijos sprendimas bei panaikinta NMA 2017-11-20 sprendimo dalis, kuria taikyta sankcija programai Žalinimo išmoka už neteisingą plotų deklaravimą bei įpareigota NMA šioje dalyje (Žalinimo išmokos) iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjo paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka buvo 21,66 ha, o faktinis teisingai deklaruotas plotas yra 14,30 ha. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas 7,36 ha buvo didesnis nei 3 proc., todėl NMA, vadovaudamasi Taisyklių (žemės ūkio ministro 2016-03-30 įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) 81 punktu bei Reglamento (ES)640/2014 19 a straipsnio 1 ir 4 dalimis išmoką apskaičiavo už faktiškai nustatytą plotą ir taikė 1,5 dydžio nuobaudą - t. y. ilgalaikę sankciją. Teismas konstatavo, jog NMA nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas sudarė pagrindą taikyti pareiškėjui 2017-11-20 sprendime nurodytas ilgalaikes sankcijas pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus. Išmokai už pirmuosius hektarus, išmokai jaunajam ūkininkui ir išmokai už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Teismas pripažino pagrįsta bei teisėta NMA 2017-11-20 sprendimo dalį. Teismas konstatavo, kad NMA 2017-11-20 sprendimu nepagrįstai pritaikė sankciją žalinimo išmokai ir įpareigojo NMA iš naujo administruoti paraiškos dalį išimtinai tik dėl žalinimo išmokos skyrimo ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią.

NMA vykdydama teismo įpareigojimą iš naujo administravo paraiškos dalį tik dėl žalinimo išmokos skyrimo ir priėmė ginčijamą 2018-06-20 sprendimą bei vadovaudamasi Taisyklų 86 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 23 straipsnio 2 punktu skyrė žalinimo išmoką - 665, 95 Eur.

Pagal Taisyklių 24 punktą pareiškėjas, siekiantis gauti žalinimo išmoką, privalo atitikti žalinimo išmokos reikalavimus, t. y. įvairinti pasėlius, išlaikyti esamas daugiametes pievas, naudmenose deklaruoti ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę. Taisyklių 86 punktu nustatyta, kad žalinimo išmoka mažinama ir taikomos sankcijos dėl šios išmokos reikalavimų pažeidimų pagal Reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinės dalies IV skyriaus 3 skirsnį. Pareiškėjams, kuriems taikomas pasėlių įvairinimo reikalavimas, žalinimo išmoka nemokama, jei, kaip nustatyta šių Taisyklių 7.9 punkte, pareiškėjas nepateikė papildomų įrodymų dėl deklaruotų arba kitų žemės ūkio augalų buvimo lauke. Žalinimo išmokos atitiktis 29.4 papunktyje apibrėžtiems reikalavimams tikrinama ir žalinimo išmoka mokama už likusį minėtus reikalavimus atitinkantį plotą, t. y. iš viso rasto arba deklaruoto ploto (rasto - jei rastas plotas mažesnis už deklaruotą; deklaruoto - jei rastas plotas didesnis už deklaruotą) atėmus minėtame papunktyje apibrėžtų reikalavimų neatitinkančius plotus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 640/2014 23 straipsnio 2 punktą nedarant poveikio administracinėms nuobaudoms, taikomoms pagal 28 straipsnį, jeigu plotas, deklaruotas bendrojoje paraiškoje siekiant gauti bazinę išmoką arba vienkartinę išmoką už plotus, viršija remiamą plotą, žalinimo išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką apskaičiuojama pagal remiamą plotą.

NMA, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis teisės aktų normomis bei atsižvelgdama į tai, kad nustatyti pažeidimai, kurie buvo pripažinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu, pareiškėjo faktinis plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka, yra 14,30 ha, todėl žalinimo išmoką pagrįstai apskaičiavo šiam plotui.

Pareiškėjas ginčija NMA sprendimą įrodinėdamas valdymo teisę į visus paraiškoje deklaruotus plotus.

Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad vadovaujantis Taisyklių 83 punktu pareiškėjas visus valdymo teisę įrodančius dokumentus NMA privalėjo pateikti iki 2016 m. lapkričio 1 d. Nuo lapkričio 1 dienos pateikti dokumentai nebeadministruojami. Ši teisės norma numato sankcijų taikymą už savalaikį dokumentų nepateikimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu konstatavo, jog NMA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas faktiškai teisingai deklaravo tik 14,30 ha. Teismo sprendimas ir juo konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią, todėl pareiškėjo papildomai po teisės aktais nustatyto termino teikiami dokumentai ir paaiškinimai nevertintini.

Atmestini pareiškėjo argumentai, jog ginčijamas NMA 2018-06-20 sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 straipsnio reikalavimų bei kad pablogina jo padėtį. Pareiškėjas neginčija NMA 2018-06-20 sprendimu skirtos išmokos dydžio tačiau ginčija visą NMA sprendimą, kaip neatitinkantį VAI 8 straipsnio reikalavimų. VAI 8 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Įvertinus ginčijamą NMA sprendimą, konstatuotina, jog juo pareiškėjui paskirtos išmokos ir pritaikytos sankcijos yra labai detaliai aprašytos, paaiškintos bei pagrįstos teisės aktais. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, jog ginčijamas sprendimas pablogina jo padėtį lyginant su 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu. Pareiškėjui 2018-06-20 sprendimu, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą, yra skirta 665,95 Eur žalinimo išmoka, kai tuo tarpu ankstesniu sprendimu buvo skirta ne žalinimo išmoka, o sankcija pagal žalinimo programą.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad skundžiamas NMA 2018-06-20 sprendimas yra pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis (VAI 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti NMA 2018-06-20 sprendimo, kadangi jis buvo priimtas vadovaujantis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu, kuris turi prejudicinę galią ginčo teisiniams santykiams, kadangi minėtu sprendimu buvo konstatuotas faktas, kad paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka buvo 21,66 ha, o faktinis teisingai deklaruotas plotas yra 14,30 ha. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas 7,36 ha (21,66 ha – 14,30 ha) buvo didesnis, nei 3 proc., todėl NMA, vadovaudamasi Taisyklių 81 punktu bei Reglamento(ES) 640/2014 19 a straipsnio 1 ir 4 dalimis išmoką apskaičiavo už faktiškai nustatytą plotą ir taikė 1,5 dydžio nuobaudą – t.y. ilgalaikę sankciją. Šios aplinkybės sudarė pagrindą taikyti aptartas Reglamente nurodyto dydžio sankcijas. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.