Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1328-496/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
1-1328-496/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20708-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Kaltinamasis
V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1328-496/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20708-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,kaltinamajam V. Š., jo gynėjai advokatei Aušrai Žukienei,asmeniui, pretenduojančiam tapti laiduotoju, T. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. Š. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2018 metų gegužės 3 dieną, 19.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal specialisto išvadą Nr. T-A 4366/2018(01) kraujyje nustatytas 2,34 promilių girtumas) vairavo automobilį FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, ryte jis vairavo automobilį ir su draugu J. nuvežė bulves Kražių mokyklos valgyklai. Ten kieme jis automobilio bamperiu atsitrenkė į aukštą kanalizacijos dangtį, apgadino savo vairuojamos mašinos bamperį bei valstybinį numerį. Tame kieme jis su draugu atkritusį bamperį pririšo prie mašinos ir nuvažiavo dirbti į savo kaimą, nes norėjo susitvarkyti daržą. Jis buvo labai susinervinęs dėl mašinos bamperio apgadinimo, dar prasidėjęs lietus trukdė dirbti, todėl jis buvo labai susinervinęs ir išgėrė apie 400 gramų degtinės. Draugas J. jam buvo žadėjęs parvairuoti mašiną. Taip ir buvo, draugas parvairavo mašiną iš kaimo į jo namų kiemą Kelmėje, paliko mašiną kieme. Draugui išėjus, jis pastebėjo, kad nebeturi cigarečių. Tuo metu jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, sugalvojo nuvažiuoti iki parduotuvės jų nusipirkti. Jis vairavo automobilį. Sankryžoje nebuvo ašinės linijos ir jis išvažiavo iš savo eismo juostos į priešingą eismo juostą. Jis sukėlė avarinę situaciją, tačiau suspėjo sustabdyti savo vairuojamą mašiną ir į kitą mašiną neatsitrenkė, tik labai arti privažiavo. Jis sankryžoje nesustojo, iš jos nuvažiavo, nes neatsitrenkė į kitą mašiną. Jei būtų buvęs blaivus, tai būtų sustojęs. Dėl eismo įvykio sankryžoje jis nėra nubaustas administracine tvarka, nes jokio įvykio, jokio susidūrimo nebuvo ir toje vietoje nė viena mašina nebuvo apgadinta. Jis sutinka su jam nustatytu neblaivumu, labai gailisi, kad vairavo neblaivus. Automobilis, kurį jis vairavo, yra registruotas jo vardu, bet nurodo, kad automobiliui pirkti pinigus davė jo sugyventinė D. E.. Mašiną pirko maždaug prieš du mėnesius iki įvykio už 2 500 Eur. Kai mašina buvo nuvežta į „Tomado“ saugojimo aikštelę, ten ji buvo stipriai apgadinta. Jis prašo neatimti vairavimo teisės ilgam laikui, nes jam nebepavyktų perlaikyti vairavimo teisių.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Š. kaltė įrodyta.

Liudytojas P. M.parodė, kad jis vairavo savo automobilį VW New Beetle nuo Norfos parduotuvės, pavažiavęs toliau sankryžoje turėjo sukti į dešinę, į Dariaus ir Girėno gatvę ir pamatė mėlyną automobilį Ford Transit apsisukinėjantį sankryžoje. Jis sustojo, nes matė, kad tą autobusiuką vairuoja pagyvenęs žmogus, matėsi, kad jam sunku vairuoti. Jis pagalvojo, kad jam, matyt, sunku vairuoti autobusiuką. Galų gale vyriškiui pavyko išsukti iš sankryžos. Liudytojas parodė, kad jis buvo sustojęs apie 10 metrų iki sankryžos, kad šiam vairuotojui būtų lengviau išsukti iš sankryžos, tačiau tas vairuotojas įvažiavo į jo eismo juostą ir bumptelėjo į liudytojo automobilį. Smūgis tikrai buvo, tačiau išlipęs iš mašinos, jis pastebėjo, kad jo automobilis visiškai sveikas, neapgadintas. Liudytojas nurodė, kad išlipęs iš savo automobilio jis pamatė, kad autobusiuko vairuotojas autobusiuką atsitraukia atbuline eiga ir nuvažiuoja. Jis atkreipė dėmesį, kad automobilį vairavęs vyriškis atrodė neblaivus. Vyriškis automobiliu važiavo labai negreitai. Tada jis skambino į bendrąjį pagalbos centrą, savo automobilį paliko stovėti susidūrimo vietoje. Jis matė, kad į jo mašiną atsitrenkęs ir nuvažiavęs autobusiukas pasisukinėjo – pirmyn, atgal – prie įvažiavimo į Norfos aikštelę ir į ją įvažiavo. Jis pats dėl įvykio buvo susijaudinęs, nespėjo pastebėti automobilio valstybinio numerio. Įvykio metu sankryžoje buvo dar vienas automobilis, kuris matė įvykį. Tą automobilį vairavo moteris, o vyriškis, esantis iškviestas liudytoju, buvo tame automobilyje. Jie pasakė, kad važiuoja paskui nuvažiavusį iš įvykio vietos autobusiuką, jį vejasi. Vėliau šie žmonės jam pasakė autobusiuko valstybinį numerį. Pranešęs bendrajam pagalbos centrui ir palikęs savo automobilį sankryžoje, jis nuėjo į Norfos aikštelę ir ten matė tą autobusiuką, jo vairuotojas buvo akivaizdžiai susinervinęs. Liudytojas nurodė stebėjęs, kad autobusiuko vairuotojas vėl nepradėtų važiuoti bei jį filmavo telefonu, kad turėtų įrodymą, kad būtent šis asmuo vairavo autobusiuką. Jis vairuotojo nekalbino, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai.

Liudytojas V. B.parodė, kad jis kitu automobiliu važiavo paskui mikroautobusiuką. Jis matė, kad šis autobusiukas sankryžoje atsirėmė į kitą automobilį – „vabalą“, po to neišlipo, o atsistūmė atbuline eiga ir vingiuodamas nuvažiavo tolyn. Dėl to jis sprendė, kad vairuotojas yra neblaivus. Mašina, kurioje jis važiavo, sekė paskui šį autobusiuką, jis matė, kad autobusiukas įsuko į parduotuvės Norfa aikštelę, ten matė vairuotoją ir tvirtina, kad autobusiuką vairavo kaltinamasis, matėsi, kad jis buvo girtas. Liudytojas parodė, kad Norfos aikštelėje jis sulaukė policijos pareigūnų, su jais bendravo. Norfos aikštelėje autobusiuko vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, vėliau vėl įlipo į mašiną.

Liudytojas Z. Z. parodė, kad yra pardavęs mėlynos spalvos autobusiuką Ford. Kam jį pardavė, jis neprisimena. Žino, kad pinigus į jo namus atvežė vyras ir moteris, jam padavė moteris. Mašiną pardavė maždaug už 2500 Eur. Kitą rytą jie susitiko Regitroje, įformino pardavimą vyro vardu.

Liudytojas D. J. parodė, kad š. m. gegužės 3 dieną V. Š. jam paskambino ir paprašė padėti. Jis sutiko ir jie kartu važiavo į Kražių mokyklą, ten nuvežė bulves. Mokyklos kieme V. Š. vairavo ir jie išgirdo kažkokį trinktelėjimą, atsistūmus mašiną atgal, atplyšo bamperis ir buvo įlenktas valstybinis numeris. Matė, kad mašina buvo užvažiavusi ant aukšto kanalizacijos šulinio. Ten jie pririšo viela ir prisuko varžtais bamperį, kad laikytųsi. Po to jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur yra V. Š. tėviškė, dirbti. Jis sutiko parvairuoti iš kaimo į V. Š. namus autobusiuką. Kaime V. Š. išgėrė alkoholio. Vėliau jis, kaip buvo žadėjęs, parvairavo mikroautobusą į V. Š. kiemą, ten kieme paliko mašiną ir V. Š., o pats su savo mašina išvažiavo. Po kurio laiko jam paskambino V. Š. sugyventinė ir paklausė, kur yra V.. Telefonu ji pasakė, kad girtas V. išvažiavo į Norfą ir ten buvo kažkoks įvykis.

Liudytoja D. E. paaiškino, kad ji su V. Š. kartu gyvena dvylika metų. Šių metų vasario mėnesio pabaigoje jie pirko automobilį. Automobilio įsigijimui V. Š. pinigus davė ji. Už autobusiuką sumokėjo 2500 Eur. Ji sakė V. Š. dėl mašinos (autobusiuko) pirkimo daryti kaip nori, nes ji manė, kad niekad nebegalės vairuoti dėl nervinės būsenos po sūnaus žūties. Autobusiukas buvo labai patogus jų verslui, nes reikia vežioti prekes. Įvykio dieną V. Š. buvo kaime, iš ten mašiną parvairavo draugas. Vėliau ji pamatė, kad kieme nebėra Vytauto ir autobusiuko. T. V. pasakė, kad jis yra Norfos aikštelėje. Kai ji nuvažiavo į tą aikštelę, ten jau buvo policija, ji nurodė iš autobusiuko išsiimti daiktus. Autobusiukas buvo nuvežtas į UAB Tomadas saugojimo aikštelę ir ten apgadintas. Ji pati vairuoja lengvąją mašiną. Jiems yra labai sunku, kai V. Š. neturi teisių vairuoti ir mašinos.

Įvykio vietos apžiūros protokole 2018-05-03 19:40 užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Matosi ties (duomenys neskelbtini), jo dešinėje pusėje, ant kelio automobilis, VW NEW BEETLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, iš (duomenys neskelbtini) gatvės priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ant minėto automobilio apgadinimų nesimato (l. 6-10).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2018-05-03 19:41 – 20:05 užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta yra Kelmėje, S. Šilingo g. 5, esanti PC "Norfa" automobilių stovėjimo aikštelė. Matosi aikštelės gale, automobilių stovėjimo trečioje linijoje stovi automobilis, FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio identifikavimo Nr. WFOPXXBDFP6S18072. Automobilis mėlynos spalvos. automobilio priekinis valstybinis numeris ties viduriu yra įlenktas. Ant automobilio padangų yra užrašai "GISLAVED NORD FROST C". Automobilio priekyje matosi dvi sėdynės, kurios apsiūtos pilkos spalvos medžiaginiais užvalkalais. Po vairuotojo sėdyne matosi elektrinė pompa, įvairių raktų, remontuoti automobiliui, rinkinys ir matosi 0.5 l. talpos butelis su skaidriu skysčiu, turinčiu degtinės kvapą, viduje ir užrašu ant etiketės "Moskovskaja". Automobilio spidometro rodmenys: 172293. Automobilyje matosi magnetola "JCV" (l. 11-19).

Automobiliui Ford Transit techninė apžiūra atlikta 2018-01-25. Šis automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nuo 2018-03-07 iki 2019-03-06, jį apdraudė V. Š. (l. 20, 21, 22).

Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje ir registracijos liudijime įrašyta, kad automobilio Ford Transit pirkėjas ir savininkas V. Š. (l. 23, 24). Automobiliui Ford Transit laikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (l.31-38).

Iš V. Š. pranešimo, Tarnybinio pranešimo (l. 56-58)matyti, kad 2018-05-07 buvo surašytas nutarimas grąžinti daiktus, t. y. automobilį Ford Transit, valst Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š., tačiau jis 2018-05-08 automobilio neatsiėmė, nes automobilis rastas apgadintas.

Daiktų apžiūros protokole 2018-05-11 užfiksuota, kad UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „FORD TRANZIT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūros metu užfiksuoti šie automobilio apgadinimai: išdaužtas kairės pusės priekinis žibintas, apibraižytas bei deformuotas kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinis bamperis, deformuotos kairės pusės vairuotojo durelės, išmuštas kairės pusės priekinis važiuoklės ratas, deformuotas ir apibraižytas visas automobilio kairės pusės šonas, apgadintas galinis bamperis (l. 61-68).

2018-05-03 20.03 val. V. Š. alkotesteriu nustatytas 2.34 promilės girtumas (l. 71). 2018-05-07 specialisto išvadoje Nr. T-A 4341/2018(01) nurodyta, kad V. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.34 promilės etilo alkoholio (l. 79).

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad V. Š. 2018 m. gegužės 3 d., t. y. tą dieną, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vartojo alkoholį – degtinę, atrodė apsvaigęs, todėl alkoholio koncentracija iškvėptame ore, nustatyta alkoholio matuokliu, ir jo kraujyje, nustatyta specialisto tyrimu, abejonių nekelia.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis V. Š. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis 2,34 promilės, t. y. didesnis negu 1,5 promilės, todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra veiką kvalifikuojantis požymis.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis ir jo gynėja prašė atleisti kaltinamąjį V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą T. B.. Yra pateiktas T. B. prašymas atiduoti jam V. Š. pagal laidavimą, jis laiduoja, kad laidavimo laikotarpiu V. Š. nepadarytų jokių nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų. Prokurorė sutinka su prašymu atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis V. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, yra neteistas (l. 125-126), baustas administracine tvarka paskutinį kartą 2014 metais įspėjimu (l. 127-128). Yra pateiktas T. B. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą. Nusikaltimu žala nepadaryta, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje nepareikštas.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, V. Š. šią sąlygą taip pat atitinka. Praeityje jis neteistas, nuo 2013 metų administracine tvarka baustas tik du kartus negriežtomis nuobaudomis (įspėjimas ir 10 Eur bauda). Pažymėtina, jog BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti laidavimo instituto administracine tvarka baustam asmeniui. Teismo posėdyje V. Š. nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kaip neigiamą, pasižadėjo daugiau nusikaltimų nedaryti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju V. Š. laiduotoju sutinka būti jo draugas, buvusios sutuoktinės giminaitis T. B., kuris yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, t. y. gali dirbti su nepilnamečiais vaikais, jis charakterizuojamas teigiamai (l. 180). Pateiktame prašyme T. B. nurodė, jog darys teigiamą įtaką V. Š., su juo dažnai bendrauja, jam turi autoritetą. Tai patvirtino T. B. ir kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas T. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra teigiama ir jis gali daryti V. Š. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, V. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant papildomai paveikti kaltinamąjį, jog ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, kad jo padaryta veika yra pavojinga, kėlusi grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį bei gali būti skiriamos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, skiriant bausmę, visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Atsižvelgus į V. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, bei atsižvelgiant į kaltinamojo girtumą, kuris viršijo 2 promilių ribą, tačiau nesiekė sunkaus girtumo, jam yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam - dvejų metų terminui. Įstatymas neleidžia numatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei vieneri metai (BK 68 str.2 d.), bei atsižvelgiant į paminėtus visuomenės saugumo tikslus bei V. Š. girtumo dydį, nėra pagrindo numatyti trumpesnį nei vidutinį specialiosios teisės - vairavimo teisės atėmimo terminą. Kyla klausimas, nuo kada skaičiuoti vairavimo teisės atėmimo terminą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 29 dienos nutartyje, byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, nurodė, kad teisinga skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones - terminą nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumento paėmimą priėmimo dienos. Nuo tos dienos asmeniui realiai yra suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Dokumento - vairuotojo pažymėjimo – paėmimas, vertinant de facto (faktiškai) kaltininko patirtus suvaržymus, pripažįstama, jog asmuo neteko galimybės vairuoti transporto priemonę iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė. Šioje byloje tai buvo padaryta 2018 m. gegužės 7 d. nutarimu (l. 120), todėl nuo šios dienos skaičiuotinas specialiosios teisės atėmimo terminas.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.

Nors V. Š. vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės jis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotą veiksmą, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje esančiais dokumentais įrodyta, kad automobilis FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas V. Š. vardu, jo ir sugyventinės reikmėms, jis šį automobilį apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Apklausiama liudytoja D. E. parodė, kad ji davė pinigus automobiliui pirkti, bet jai pačiai tas automobilis tuo metu nebuvo reikalingas, nes ji net neketino jo vairuoti. Ji manė, kad dėl sukrėtimo žuvus sūnui, ji pati niekada negalės vairuoti. Tai įrodo, kad automobilis buvo įrašytas V. Š. nuosavybės teise apgalvotai ir pagrįstai, nes jam naudotis sugyventinių pora pirko automobilį Ford Transit. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu šis automobilis visada buvo V. Š. žinioje, jis juo važinėdavo, vežiodavo parduodamas daržoves, jo žinioje buvo pats automobilis, dokumentai ir rakteliai. Vien dėl kaltinamojo ir liudytojos D. E. paaiškinimų, esą pinigai automobiliui pirkti buvę jos, nepaneigia, kad perkamas automobilis Ford Transit buvo reikalingas kasdien naudoti kaltinamajam. Tai, kad D. E. nežinojo, jog šis automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, reikšmės šiuo konkrečiu atveju, taikant BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę neturi.

V. Š. vairuotą automobilį vertinant kaip jo nuosavybę, bei nusikalstamos veikos padarymo priemone, automobilis Ford Transit yra konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis, BPK 94 straipsnis, LAT 2018-05-29 nutartis byloje 2K-193-719-2018).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo) – paskirtos Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. B. nutarimais (l. 117-122), kaltinamajam V. Š. paliktinos ir panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo pripažinti proceso išlaidomis žalą dėl transporto priemonės – "Ford Tranzit", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo, t. y. transporto priemonės – "Ford Tranzit", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimas iš Kelmės rajono į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kainavo 196,65 Eur (171 km. x 1,15 Eur = 196,65 Eur). Saugojimo vienos paros įkainis – 0,90 eurų su PVM. (l. 42).

Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Priteistina visa suma už transportavimą, tačiau už automobilio saugojimą priteistina tik už laiką nuo transportavimo, t.y. gegužės 3 d. (l. 25) iki gegužės 8 dienos, kai UAB „Tomadas“ aikštelėje buvo rastas apgadintas automobilis ir dėl šios priežasties jo savininkas automobilio neatsiėmė – po 0,90 Eur už 5 dienas, tai sudaro 4,50 Eur. Iš viso 201,15 Eur (196,65 Eur + 4,50 Eur.).

V. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 95 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo T. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąsias priemones V. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, jas panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 7 dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę „Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – V. Š. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Priteisti iš V. Š. Telšių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 201,15 Eur (du šimtus vieną eurą 15 ct.) proceso išlaidų.

Išaiškinti V. Š., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukienė