Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo A. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d. 125 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. 1 500 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 4 500 Lt bauda be transporto priemonės konfiskavimo, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 4 500 Lt (1 303 eurų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 5 d. A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 4 d., apie 10.00 val., vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai nėra jos įgijęs, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kuri nedrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to susidūrė su kita stovėjusia transporto priemone ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais A. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127, 222 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Institucijos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai taikė pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas, netaikydamas transporto priemonės konfiskavimo, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad transporto priemonė priklauso kitam asmeniui.

Dėl minėtų aplinkybių yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje N575-2114/2011, kurioje pažymėta, kad turi būti nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančios daikto, kuris buvo ATPK 130 str. numatyto administracinės teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygtinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybės susigrąžinti jį natūra.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu A. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 4 500 Lt (1 303 eurų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Iš Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos teigimu, teismas be pagrindo A. Č. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą neskyrė transporto priemonės konfiskavimo, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad transporto priemonė priklauso kitam asmeniui. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, šiuo atveju teismas netaikė pažeidėjui ATPK 130 str. 1 d. numatytos paplidomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad automobilis priklauso kitam asmeniui. Apygardos teismo vertinimu, toks apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas.

ATPK 20 str., kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje inter alia nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų. ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje inter alia nustatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo (pažeidimo padarymo metu galiojusi 2008 m. liepos 3 d įstatymo. Nr. X-1675 redakcija).

Kaip matyti, transporto priemonės konfiskavimas, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, nėra privalomas, todėl, skirtingai nei nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, teismo sprendimas netaikyti pažeidėjui A. Č. pažeidimo padarymo įrankio (automobilio) konfiskavimo nesietinas su ATPK 30¹ str. nuostatų taikymu. Taikyti ar ne paildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą – kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 str. 1 d. nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo, kurį skundžiamame 2012 m. balandžio 17 d. nutarime mini ir Šakių rajono apylinkės teismas. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tame nutarime buvo išsamiai aptartas ATPK 210 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) pavojingumas ir tik po to padaryta išvada, kad tam tikrais atvejais tas pavojingumas lemia ir daikto, kuris buvo šio pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo būtinumą nepriklausomai nuo to, kad tas daiktas yra ne pažeidėjo nuosavybė. Tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokį ATPK 26 str. 1 d. nuostatų aiškinimą atitinka ir dabar galiojantis turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 str. To straipsnio 3 d. tiesiogiai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas) privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kitiems asmenims priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios nurodytos BK 72 str. 4 d. Šios dalies 1 p. nurodoma, kad ne kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas, jei perleisdamas tą turtą kaltininkui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

Apygardos teismas pažymi tokias aplinkybes: nagrinėjamoje byloje, remiantis policijos pareigūno A. R. 2014-11-05 tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. V. S. yra miręs, jo artimieji nurodė, kad automobilis parduotas, tačiau pardavimo dokumentai nebuvo užpildyti, tad savininko nustatyti nepavyko (b. l. 7); administracinius teisės pažeidimus, iš jų ir numatytą ATPK 130 str. 1 d., už kuriuos šioje byloje buvo skiriamos nuobaudos, padarė ne automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, o A. Č., kurio su automobilio savininku jokie santykiai nesieja; grėsmę eismo saugumui gali kelti ne pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, už tai atsakomybė numatyta ATPK 130 str. 1 d., o transporto priemonės vairavimas neturint teisės jos vairuoti, už tai atsakomybė numatyta ATPK 128 str. 1 d. (neturintis teisės vairuoti asmuo gali nemokėti tinkamai valdyti vairuojamos transporto priemonės, nežinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, neatpažinti kelio ženklų ar pan.), tuo tarpu ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas nenumatytas. Nors, kaip matyti tiek iš A. Č. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek iš skundžiamo nutarimo, ATPK 128 str., kuriame reglamentuota administracinė atsakomybė asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, pažeidėjui A. Č. inkriminuotas nebuvo, nors šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad jis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios teisės nėra įgijęs, tačiau apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinį skundą pateikė Institucija, kuri ginčija A. Č. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą, neperžengdamas apeliacini skundo ribų, šiuo klausimu nepasisako.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir tai, kad: A. Č. pasinaudojo automobiliu, priklausančiu kitam asmeniui (automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nagrinėjamu atveju nenustatytas, taigi nėra galimybės nustatyti, ar pažeidimą padaręs asmuo ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį panaudojo su ar be savininko sutikimo); pažeidėjui A. Č. paskirta griežtesnė nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda; ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas numatytas tik kaip papildoma nuobauda, kurios skyrimas nėra privalomas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netaikydamas šios nuobaudos nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pirmosios instancijos teismas ATPK 20, 26 ir 30 straipsnių nuostatų pažeidimų nepadarė ir nuobaudos proporcingumo padarytam teisės pažeidimui reikalavimų nepažeidė.

Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Apygardos tesimas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės: pažeidimų pobūdis, pavojingumo laipsnis, pažeidėjo asmenybė (tai, kad jis baustas administracine tvarka, pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą (ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.), už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, tai sunkina jo atsakomybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) yra tinkamai motyvuotas pagrindas parinkti pažeidėjui griežtesnę nuobaudą nei ATPK 130 str. 1 d. numatyta minimali – 4 500 Lt baudą. Tačiau tas pačias aplinkybes vertinant dar ir kaip pagrindą paskirti alternatyvią papildomą nuobaudą – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, būtų pažeidžiamas pažeidimo ir skiriamų nuobaudų proporcingumo reikalavimas. Paskiriant alternatyvią papildomą nuobaudą iš esmės būtų nubaustas ne pažeidėjas, o automobilio savininkas, nors jis pažeidimo nepadarė ir nėra duomenų, kad jis būtų sudaręs sąlygas kitiems asmenims elgtis neteisėtai. Esant tokios nustatytoms aplinkybėms tenkinti Institucijos apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ginčijamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.