Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai B. T. (buvusiai M.), atstovei advokato padėjėjai Sandrai Ivanauskaitei,

suinteresuoto asmens VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centras atstovei I. B.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. T. (buvusios M.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. R., Kazlų Rūdos socialinės paramos centrui ir E. T., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, globos panaikinimo, globėjo atleidimo nuo pareigų, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui nustatyto teismo sprendimu nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-01 įsakymu Nr. VT-86 pareiškėjos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą. Be to, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-06 įsakymu Nr. VT-2 pareiškėjos sūnui R. M., nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta trečioasis asmuo K. R., o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-765-570/2018 neterminuotai apribota motinos (pareiškėjos) valdžia sūnui R. M.. Tačiau šiuo metu pareiškėja pakeitė savo požiūrį į vaikų auginimą, gyvenimo būdą ir įpročius, gyvenimo vertybes, savo iniciatyva bando susigrąžinti sūnų. Suinteresuotas asmuo VšĮ Kazlų R. S. paramos centras iš esmės neprieštarauja, kad pareiškėjos sūnus R. M. būtų sugrąžintas į šeimą, nes jo motina jau gali rūpintis savo vaikais. Tai patvirtina ir tai, kad pareiškėja su sugyventiniu E. T., gim. (duomenys neskelbtini), kartu gyvena Kazlų Rūdos savivaldybei priklausančiame dviejų kambarių su patogumais bute ir augina pareiškėjos sūnus dvynius N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjos ir sugyventinio bendrą dukterį V. T., gim. (duomenys neskelbtini). Šeimai teikiamos socialinio darbuotojo paslaugos, pareiškėja noriai priima perduodamus socialinius įgūdžius, atsitiktinių kontrolinių lankymosi šeimoje metu randama, kad bute palaikoma švara, tvarka, maisto atsargos. Pareiškėja su socialiniu darbuotoju bendrauja noriai, informuoja apie šeimos gyvenimą, visuomet atsižvelgia į socialinio darbuotojo ir šeimai priskirto vadybininko siūlomas rekomendacijas. Stropiai vykdo įsipareigojimus: lanko psichologo, priklausomybių konsultanto konsultacijas, dalyvauja projekte „Darbas - žmogaus gyvenimo kokybė“, kuriame įgis specialybę, dalyvauja socialinio darbuotojo organizuojamuose sociokultūrinėse veiklose, atstatė ryšius su giminaičiais: teta ir močiute, su kuriais buvo nutrūkę santykiai.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kadangi nepilnamečių vaikų teises įgyvendina jų tėvai (CK 3.163 str. 1 d.), todėl tėvų valdžia turi būti orientuota ir į vaiko teisių įgyvendinimą. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, juos išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą' Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. 2 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. numato, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. CK taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais.

Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Vadinasi, norint panaikinti tėvų valdžios apribojimą, reikia nustatyti visas tris būtinas sąlygas, t. y. 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Pareiškėja šias imperatyvias sąlygas yra įvykdžiusi. Teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, privalo vadovautis vaiko interesais, jo teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., CK 3.3 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad pakeitė savo elgesį negirtauja, lanko psichologo konsultacijas, bendrauja su vaiku, jį parsiveža į namus, jos sutuoktinis su vaiku elgiasi tinkamai, mano jog įvykdė visas sąlygas, kad vaikas R. M. toliau augtų jos šeimoje.

Teismo posėdžio metu K. R. su pareiškimu sutiko, tai yra sutiko, kad būtų panaikinta pareiškėjai jos motinos valdžios ribojimas ir vaikas grąžintas motinai bei tenkinti kiti pareiškėjos reikalavimai, paaiškino, kad vaikas grįžta iš motinos susijaudinęs jog reikia palikti ją, tačiau pas motiną visada vyksta noriai, grįžta tvarkingais rūbais ir pavalgęs. Ji kaip globėja sutinka, kad pareiškėja pakeitė savo elgesį ir R. M. rūpinasi tinkamai, apie jos sutuoktinio elgesį, teistumus ir panašiai ji nieko anksčiai nežinojo ir pareiškimo tenkinimą palieka spręsti teismui.

Suinteresuotas asmuo VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centras (toliau centras) atsiliepimo byloje nepateikęs, pateikęs reikšmingą bylai informaciją raštu.

Teismo posėdžio metu, tai yra tiesiogiai teisme, nebuvo išklausytas nepilnametis R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), neturintis 10 metų, tačiau jis išklausytas per vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.164 str., 3.177 str.) ir nurodęs, kad nori gyventi su mama, šeimoje, nes jaučiasi mylimas, juo rūpinamasi, su E. T. ir kitais vaikais esančiais šeimoje, sutaria gerai.

Teismas, sutinkant dalyvaujantiems byloje asmenims ir institucijos atstovui, žodine nutartimi sprendė, kad vaiko išklausymas per atstovą yra tinkamas ir pagrindo jį išklausyti pakartotinai tiesiogiai teismo posėdyje nėra.

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje raštu, kurioje nurodė, kad B. M. Skyriui yra žinoma nuo 2015-12-01, kai buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl alkoholio vartojimo problemų. B. M. šeimai organizuoja ir teikia paslaugas VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centras. B. M. augino sūnų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), berniukui tėvystė nenustatyta, tačiau dėl moters negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku, alkoholio vartojimo 2017-01-06 Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. VT-2 vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, K. R., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. K. R. yra vaiko krikšto mama.

2018-03-29 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu B. M. neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus R. M. atžvilgiu. 2018-05-03 R. M. nustatyta nuolatinė globa K. R. šeimoje.

Šiuo metu B. M. šeimoje auga 3 vaikai: dvyniai V. M. ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini). B. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su E. T., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris su šeima gyvena Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai priklausančiame socialiniame dviejų kambarių su patogumais bute. Šeimos buitis tvarkinga, jauki, yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai, baldai, mažamečiams vaikams yra skirtos atskiros lovytės, vaikai turi pakankamai žaislų, higienos priemonių atsižvelgiant į jų amžių bei poreikius. B. M. paaiškino, kad kai sūnus Ridas svečiuojasi jos namuose jis miega ir leidžia laisvalaikį atskirame kambaryje. Sūnui grįžus į šeimą jam būtų skirtas minėtas atskiras kambarys, kuriame yra dvigulis miegamas fotelis, stalas bei spinta, rašomojo stalo šiuo metu nėra, tačiau pagal poreikį pareiškėja įsigys. B. M. rūpinasi vaikų priežiūra, per mėnesį gauna apie 350 Eurų išmokų už vaikus, E. T. nuo 2019-06-03 dirba lentpjūvėje pas R. N., kuris vykdo individualią veiklą, vyro mėnesinės pajamos apie 380 Eurų. B. M. kreipėsi į Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją dėl turimo socialinio būsto pagerinimo, t. y. kad esant galimybei jos šeimai būtų suteiktas didesnis būstas.

Skyriaus darbuotojai 2019-09-09 lankėsi B. M. šeimoje, moteris paaiškino kad su sūnumi R. M. atkūrė tarpusavio ryšius, padedant vaiko globėjai ji su sūnumi bendrauja, bendru globėjus sutarimu vaikas savaitgaliais, atostogų laikotarpiu, svečiuojasi motinos namuose, moteris teigė, kad jos ir sūnaus tarpusavio santykiai sustiprėję, vienas kito labai pasiilgsta. B. M. pakeitė gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio, noriai priima siūlomą pagalbą, bendrauja ir bendradarbiauja su šeimos socialine darbuotoja, atvejo vadybininke, Skyriaus specialistais spręsdama savo šeimos problemas.

2019-09-17 Skyriuje yra gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus R. M. vaiko nuomonės išklausymo aktas, 2019-09-10, Nr. (duomenys neskelbtini). Berniukas paaiškina, kad su mama iš pradžių susitikdavo pas psichologę Garliavoje, kuri jam padėjo rasti bendrą kalbą su ja. R. taip pat išsako savo norą gyventi su mama, nes mama pasikeitė, nebegeria, su juo kalbasi, nepyksta ant jo, rūpinasi. Norėtų, kad greičiau viskas išsispręstų. Su mamos draugu sutaria gerai, žaidžia įvairius žaidimus, pas mamą patinka būti yra broliai ir sesė.

B. M. metų bėgyje administracine tvarka nebausta (2019-09-17 ANK išrašas Nr. VVTAIT-ANR_I-4645-2019, 1 lapas), Skyriuje taip pat nėra gauta informacijos apie galimai B. M. šeimoje pažeidžiamas vaikų teises ar interesus. E. T. teigė, kad jo ir R. santykiai taip pat yra geri, vyro teigimu vaikui svečiuojantis šeimoje jie kartu žaidžia įvairius žaidimus, kalbasi, santykiai draugiški. E. T. mėtų bėgyje yra taikyta administracinė atsakomybė dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje, dėl tabako gaminių laikymo nepaženklinus specialiais ženklais-banderolėmis (2019-09-17 ANK išrašas Nr. VVTAIT-ANR_I-4646-2019, 5 lapai.) E. T. teigė, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, tačiau lankysis pas priklausomybių ligų konsultantą. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimu 2018-11-09 E. T. neterminuotai apribota tėvo valdžia dukters G. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė teikė išvadą, kad vaiko interesus atitinka jo grąžinimas į šeimą ir pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra nepilnamečio vaiko R. M. motina, tėvystė jam nenustatyta tėvas, jos ir E. T. santuoka sudaryta 2019 metais. Pareiškėja turi vieną bendrą mažametį vaiką – V.- gimusį (duomenys neskelbtini) metais su E. T. ir du mažamečius vaikus (dvynukus), gimusius (duomenys neskelbtini) metais, kuriems tėvystė nenustatyta, augančius šeimoje.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau teismo) sprendimu 2018 m. kovo 29 d. civilinėje byloje Nr.e 2-765-570/20018, yra neterminuotai apribota pareiškėjos motinos valdžia vaiko R. M. atžvilgiu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su K. R., priteistas išlaikymas vaikui iš motinos po 150 EUR periodinėmis išmokomis, nustatyta, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise naudoja K. R., kuri yra paskirta vaiko globėja (civilinė byla Nr. e2YT-3315-570/2018, vaikui nustačius nuolatinę globą.

Byloje yra duomenys jog pareiškėjos šeima gyvena Kazlų Rūdos savivaldybei priklausančiame dviejų kambarių bute, kuriame yra švaru, tvarkinga, gaminamas maistas šeimai. Pareiškėja yra 57 eilėje dėl socialinio būsto pagerinimo.

Pareiškėja su socialiniu darbuotoju bendrauja noriai, išsako problemas, atsižvelgia į socialinio darbuotojo rekomendacijas, lanko pareiškėja psichologo, priklausomybių konsultanto konsultacijas, dalyvauja projekte dėl specialybės įgijimo. Pareiškėja nuo 2019m. vasario mėn. lankėsi penkiose priklausomybių konsultanto konsultacijose, psichologo konsultacijas lankė 16 kartų ir jas lanko toliau, dalyvauja pozityvios tėvystės mokymuose (programoje), pačios pareiškėjos teigimu daugiau kaip metus nevartoja alkoholinių gėrimų.

Pareiškėjos pajamos, neskaičiuojant E. T. gaunamų pajamų yra išmokos vaikams ir mėnesiui yra apie 362 EUR. Pareiškėja nedirba, augina mažamečius vaikus.

Pareiškėjos santuoka su E. T. sudaryta (duomenys neskelbtini), E. T. baustas administracinėmis nuobaudomis ir teistas tyčines nusikalstamas veikas, paskutinį kartą teistas pagal BK178 str. (svetimo turto vagystė, pagrobimas) 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu (byla Nr. 1-324-610/2019, už nusikalstamą veiką padarytą 2018 m. rugsėjo mėn., jis per metus padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą kaip pėsčiasis (ANK 428 str. 6 d.). E. T. turi sunkumų dėl emocijų valdymo, dėl to pradėjęs lankyti psichologo konsultacijas, dirba pagal verslo liudijimą statybos darbus.

Įvertinus byloje esančius ir aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje duomenų apie netinkamą pareiškėjos elgesį, girtavimą, nesirūpinimą vaikais, gyvenančiais šiuo metu šeimoje nėra. Byloje yra duomenys, kad pareiškėja savo elgesį pakeitė, bendrauja su R. M. ir tarp jos bei sūnaus yra stiprus ryšys, vaikas nori gyventi mamos šeimoje. Teismas nustatė, kad pareiškėjos ir vaiko emociniai ryšiai nenutrūkę, motina domisi vaiko sveikata, mokymusi, vaikas atostogų ir švenčių dienomis būna pareiškėjos šeimoje ir duomenų, kad būtų nustatytas pareiškėjos ar jos sutuoktinio netinkamo elgesio faktai su R. M. nėra.

E. T. nėra R. M. tėvu, tačiau jis yra vaiko motinos sutuoktinis ir gyvena kartu su pareiškėja, todėl vertinamas ir jo elgesys. Kaip jau minėta asmuo yra teistas ir baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau paskutiniu metu pakeitė elgesį į gera, lanko psichologo konsultacijas, dirba, su R. M. bendrauja tinkamai, tai nurodė ir pats berniukas išsakydamas nuomonę per vaiko teisių apsaugos atstovą.

Tėvų valdžia ribojama, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams, nesirūpina vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.180 str. 1 d.). Tėvų valdžia neterminuotai apribojama tada kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad susidariusi padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Nesant tėvų kaltės dėl CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų, vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis).

Pareiškėjos motinos valdžia yra apribota neterminuotai.

Tėvo (motinos) valdžios ribojimas tiek laikinas, tiek neterminuotas gali būti panaikintas įrodžius, kad tėvai (tėvas, motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jeigu tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas nėra įvaikintas, pareiškėja turi teisę prašyti jos motinos valdžios ribojimą panaikinti (CK 3.181 str. 2 d., 6 d., 3.182 str. 3 d., ).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja pakeitė elgesį ir gali auklėti nepilnametį sūnų R. M., kadangi ji negirtauja, namuose palaikoma tvarka ir švara, lanko psichologo konsultacijas, siekia įgyti specialybę, ugdo socialinius įgūdžius, bendrauja su R. M. tinkamai, nenustatyta jog vaikui svečiuojantis motinos namuose jo interesai būtų nors kartą buvę neužtikrinti, buitinės ir materialinės sąlygos gyventi nepilnamečiui vaikui R. M. motinos šeimoje yra sudarytos pakankamos.

CK 3.155 str. reglamentuotas tėvų valdžios turinys, kurio pagrindai yra tie, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas visapusiškam gyvenimui visuomenėje.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko R. M. motina B. T. (buvusi M.) savo elgesį pakeitė tiek, kad vaiką gali auklėti.

Dėl pareiškėjos motinos valdžios ribojimo panaikinimo atitikimo nepilnamečio vaiko R. M. interesams teismas pasisako, kad pats vaikas nori gyventi motinos šeimoje, buitinės sąlygos tam yra sudarytos, motina pakeitė savo elgesį, jos sutuoktinio E. T. elgesio ir charakterio savybės (polinkis žalotis, sunkumai valdant emocijas, teistumas) kelia tam tikras abejones dėl vaiko grąžinimo į šeimą, tačiau tai nesusiję su pačios pareiškėjos elgesiu, taigi nenustatyta, kad pareiškėjos motinos valdžios ribojimo panaikinimas prieštarauja vaiko interesams ir nustačius sąlygas nustatytas CK 3.181 str. 2 d. pareiškėjos motinos valdžios ribojimas neterminuotai panaikinamas.

Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, gyventi kartu su jais, būti auklėjamas tėvų šeimoje ( CK 3.161 str. 3 d.), tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auklėti savo vaikus ( CK 3.165 str. 1d.) ir emocinių bei kitų santykių buvimas kaip yra šioje byloje nepilnamečio R. M. su motina kaip tik gali turėti teigiamos įtakos R. M. pasiruošti savarankiškam gyvenimui, susikurti savo šeimos modelį.

Panaikinus motinos valdžios ribojimą, atsiranda galimybė vaikui gyventi su motina ir nustačius, kad tai atitinka jo norą ir neprieštarauja vaiko interesams, R. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina (CK 3.161 str. 3 d.). Dėl to, kad Kartu su pareiškėja gyvena jos sutuoktinis E. T., kurio elgesys praeityje nebuvo tinkamas, teismas pasisako, kad vaiko teisių įgyvendinimą užtikrina vaiko tėvai (CK 3.163 str. 1 d.), taigi vaiką grąžinus į šeimą, jo motina privalo ir privalės užtikrinti R. M. tinkamas gyvenimo sąlygas tame tarpe ir tai, kad E. T. su šiuo vaiku elgtųsi tinkamai. Be to šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, šeimai teikiamos socialinės paslaugos, taigi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir socialinės paramos centras pagal savo kompetenciją turi stebėti jog nebūtų pažeidžiami R. M. teisėti interesai.

Panaikinus motinos valdžios ribojimą ir vaiką grąžinus į motinai, panaikinama nuolatinė globa ir globėja K. R. atleidžiama nuo globėjos pareigų vykdymo ( CK 3.246 str.1 d.).

Nustačius R. M. gyvenamąją vietą su motina, tai yra vaiką grąžinus motinai nutraukiamas išlaikymo išieškojimas iš pareiškėjos pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą 2018 m. kovo 29 d. civilinėje byloje Nr. e2-765-570/2018. Pareiškėja prašo pareiškimu „panaikinti priteistą pareigą teikti išlaikymą R. M., todėl teismas pasisako, kad motinos pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką iki pilnametystės nustatyta įstatymu- CK 3.192 str. 1 d. ir pareiga išlaikyti sūnų išlieka, tačiau išlaikymo išieškojimas pagal teismo sprendimą nutraukiamas, kadangi pareiškėja vaiką grąžinus jai, turi jį išlaikyti pati minėto įstatymo pagrindu.

Pareiškėjai išaiškinama, kad Tėvai turi teisę ir pareigą išlaikyti iki pilnametystės ir auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. ( 3.192 str., CK 3.165 str. 1 d., 2 d).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 442 str. 5 ir 10 p.), priešingas teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas (CPK 443 str. 6d.) , procesinis elgesys, dalyvaujančių byloje asmenų, buvo tinkamas, pareiškėja bylą vedė per valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu skirtą advokatą (padėjėją) ir yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybei, išlaidos faktiškai susidarė dėl pačios pareiškėjos elgesio, kadangi jei nebūtų buvusi apribota jos motinos valdžia ankstesniu teismo sprendimo, nebūtų reikėję teikti prašymo dėl motinos valdžios ribojimo panaikinimo, tačiau pareiškėja atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei ir jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263, 270 straipsniais, 376 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti neterminuotą pareiškėjos B. T. (buvusios Malonytės), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžios valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Panaikinti R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir atleisti K. R., asmens kodas nežinomas, gimusią (duomenys neskelbtini), nuo R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), globėjos pareigų ir R. M. grąžinti motinai B. T. (buvusiai M.).

R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pakeisti ir jo gyvenamąją vietą nustatyti su motina B. T. (buvusia M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutraukti išlaikymo R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išieškojimą iš motinos B. T. (buvusios M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą 2018 m. kovo 29 d. (civilinė byla Nr. e2-775-570/2018) ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.