Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams T. P., D. P., G. P. dėl pripažinimo šeimos nariais, skolos už nuomą ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. S. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad kreipėsi į agentūrą dėl skelbimo išnuomoti kotedžą. Su T. P. susitiko agentūroje ir pasirašė nuomos sutartį. Atsakovas sumokėjo 1000 Eur depozitą grynais. Nuomos kainą sutarė 620 Eur. T. P. minėjo, kad name gyvens su žmona, dukra. Ji pati nematė, kad jos gyventų išnuomotame būste, tačiau, jos žiniomis, atsakovo žmona bendravo su kaimyne. Nuo pat pradžių atsakovas nemokėjo už nuomą, komunalines paslaugas. Dėl skolos buvo atjungta elektra, turėjo pati mokėti už pajungimą. Nuomos sutarties nutraukimo priežastis ir buvo susidariusios skolos. Atsakovas vis žadėdavo, kad tuoj perves pinigus. Buvo sutarę, kad iki tam tikros dienos atsakovas sumokės už komunalines paslaugas, tačiau to nebuvo. Nuomos mokestį pervesdavo atsakovo dukra į sąskaitą, bet nereguliariai. Apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas ieškovei ateidavo pranešimas elektroniniu paštu. Po kurio laiko nutraukė sutartį su atsakovu. Prašo priteisti ir baudą, nes sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, reikėjo daug kantrybės dėl susidariusios situacijos. Nutraukiant sutartį dėl netesybų nebuvo kalbėta.

Atsakovas T. P. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su likusia nuomos mokesčio skola ir įsiskolinimu už komunalines paslaugas. Dėl netesybų nutraukiant sutartį su ieškove nesitarė, todėl nesutinka mokėti baudos, be to, neturėtų ir iš ko mokėti. Mano, kad ieškinys atsakovių atžvilgiu yra nepagrįstas. Paaiškino, kad per agentūrą rado nuomojamą būstą, sudarė nuomos sutartį. Per dukros sąskaitą mokėjo už nuomą, nes jo sąskaitos užblokuotos. Už komunalines paslaugas mokėjo gal 2-3 kartus, pripažįsta, kad įsiskolinimai susidarė jam gyvenant. Už paslaugas buvo mokama iš dukros arba buvusios žmonos sąskaitos, jo sąskaitos užblokuotos. Iš pradžių su ieškove kalbėjo, kad gal buvusi žmona taip pat gyvens, gal dukra gyvens, bet dukra apsigyveno su draugu atskirai. 5 metai kaip negyvena kartu su buvusia žmona. Kai sudarė nuomos sutartį, D. P. buvo Amerikoje. Taip pat nurodė, kad gerai sutaria su buvusia žmona, todėl ir ji, ir dukra svečiuodavosi pas jį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. S. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas T. P. 2018-11-21 sudarė blokuoto namo nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui valdyti ir naudoti blokuotą namą, adresu (duomenys neskelbtini), turintį 135 kv. m bendro ploto, o atsakovas įsipareigojo mokėti 620 Eur mėnesinį nuomos mokestį, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas (šaltą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, ryšio bei kitas paslaugas iki kiekvieno mėnesio 25 d. (blokuoto namo nuomos sutarties, toliau ir – Sutarties, 1.1., 5.1., 5.2., 5.3., 5.5. p.). Pažymėtina, kad Sutartyje galimai buvo padaryta klaida nurodant nuomojamo nekilnojamojo turto objekto adresą, kadangi ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytas kitas adresas – (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas. P. S. 4.1. p. namas atsakovui buvo išnuomotas 1 metų terminui nuo 2018-12-01 iki 2019-11-30, su galimybe nuomos terminą pratęsti. Gyvenamosios patalpos atsakovui perduotos 2018-11-26 perdavimo-priėmimo aktu. Minėta blokuoto namo nuomos sutartis ieškovės (nuomotojos) iniciatyva nutraukta nuo 2019-07-10, ieškovei ir atsakovui 2019-07-01 pasirašant Sutarties nutraukimo protokolą, kurio 1 p. nurodyta, kad Sutartis nutraukiama dėl nuomininko kaltų veiksmų. P. S. nutraukimo protokolą (3 p.). atsakovas įsipareigojo iki 2019-07-10 sumokėti 140 Eur nuomos mokestį ir susidariusį įsiskolinimą – 205,98 Eur už elektros energiją, 350,45 Eur už dujas ir 38,80 Eur už vandenį, iš viso 735,35 Eur. Patalpos ieškovei grąžintos 2019-07-10 perdavimo-priėmimo aktu. Bylos duomenimis nustatyta ir atsakovas patvirtino, kad nei iki nustatyto termino, nei vėliau bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovei 735,35 Eur sumos nesumokėjo. Be to, ieškovės į bylą pateikti įrodymai (mokėjimo dokumentai) patvirtina, kad ieškovė pagal 2019-07-10 patalpų perdavimo-priėmimo akte fiksuotus skaitiklių rodmenis už įvairias paslaugas sumokėjo didesnę sumą (989,40 Eur) nei buvo nurodyta Sutarties nutraukimo protokole (735,35 Eur): 2019-07-01 sumokėjo 346,46 Eur ir 2019-07-11 sumokėjo 393,82 Eur UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“, 2019-07-11 sumokėjo 44,34 Eur AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir 2019-07-12 sumokėjo 204,78 Eur AB „Klaipėdos vanduo“, iš viso 989,40 Eur. Atsakovas pripažįsta, kad šie įsiskolinimai už komunalines paslaugas, kuriuos sumokėjo ieškovė, susidarė jam gyvenant nuomojamame būste.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovo T. P. susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.477 str. 1, 2 d., 6.576 str.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Atsakovas pripažįsta buvęs sutartiniuose teisiniuose santykiuose ir neneigia prievolės atsiskaityti su ieškove už gyvenamųjų patalpų nuomą bei kitus (komunalinius) mokesčius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 187 str.), ginčo dėl skolos dydžio nėra, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 140 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir 989,40 Eur už komunalines paslaugas, iš viso 1129,40 Eur skola (CK 6.583 str. 1 d., 6.584 str. 3 d., Sutarties 5.3. p., 5.5. p., CPK 268 str. 5 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1860 Eur baudą, kadangi Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo T. P. kaltės šiam pažeidus Sutartį, t. y. nemokant nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių. Atsakovas su ieškovės reikalavimu priteisti baudą nesutinka, kadangi nutraukiant sutartį dėl to nebuvo tartasi.

CK 6.256 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymu, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Taigi kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės nevykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.).

Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Ieškovės ir atsakovo T. P. sudarytos blokuoto namo nuomos sutarties 9.4. p. buvo numatyta, kad, nutraukus Sutartį nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltų veiksmų, nuomininkas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po Sutarties nutraukimo privalo padengti nuomotojui visus savo įsiskolinimus pagal šią Sutartį ir sumokėti 3 mėnesių (nuomos mokesčio dydžio) baudą. P. S. 5.3. p. atsakovas (nuomininkas) įsipareigojo mokėti nuomotojui (ieškovei) 620 Eur mėnesinį nuomos mokestį, todėl šiuo atveju Sutarties 9.4. p. numatytos baudos dydis yra 1860 Eur (620 Eur × 3 mėn.). Atsakovas T. P. neginčija baudos dydžio, tačiau su šiuo reikalavimu nesutinka, nes esą nutraukiant sutartį dėl to nebuvo tartasi, be to, ir neturėtų iš ko sumokėti baudą. Nagrinėjamu atveju netesybos (bauda) buvo numatytos šalių sudarytoje Sutartyje. Byloje nustatyta, kad Sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva būtent dėl atsakovo T. P. kaltės, pastarajam laiku nemokant nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių bei susidarius įsiskolinimų, šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei baudą. Ta aplinkybė, kad nutraukiant Sutartį šalys nesitarė dėl baudos mokėjimo ir nenumatė to Sutarties nutraukimo protokole, ar juo labiau tai, kad atsakovas šiuo metu neturi pakankamų pajamų, nepaneigia ieškovės teisės į sutartines netesybas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 1860 Eur baudos priteisimo iš atsakovo T. P. yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo pripažinti D. P. ir G. P. T. P. šeimos nariais pagal 2018-11-21 nuomos sutartį ir jau aukščiau aptartą 1129,40 Eur skolą bei 1860 Eur baudą, iš viso 2989,40 Eur sumą priteisti ieškovei solidariai iš visų atsakovų.

Pažymėtina, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.).

CK 6.589 str. 1 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Viena iš sąlygų CK 6.589 str. 1 d. taikyti bei asmens pareigai apmokėti įsiskolinimus, atsiradusius pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kilti – jo pripažinimas nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, aktualios CK 6.588 str. nuostatos. CK 6.588 str. 1 d. numato, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. CK 6.588 str. 2 d. įtvirtinta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.

Byloje nustatyta, kad atsakovai T. P. ir D. P. yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta 2016-03-25. A. G. P. yra pilnametė T. P. ir D. P. dukra. 2018-11-21 blokuoto namo nuomos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo T. P.. Sutartyje nėra nurodyta, kad būstas išnuomojamas ne tik atsakovui T. P., bet ir jo šeimos nariams (atsakovėms).

Ieškovė ir jos atstovas teigia, kad T. P. ir D. P., nors ir nutraukė santuoką, tačiau gyveno kartu, buvo sugyventiniai, jų pilnametė dukra G. P. taip pat gyveno kartu, visi vedė bendrą ūkį, todėl atsirado solidari atsakovų atsakomybė už netinkamą nuomos sutarties vykdymą. Atsakovas T. P. ir atsakovių D. P. bei G. P. atstovė su tuo kategoriškai nesutinka.

Minėta, kad T. P. ir D. P. santuoka nutraukta 2016-03-25. D. P. 2019-12-27 JAV, Arizonos valstijoje, sudarė naują santuoką. Bylos duomenimis nustatyta, kad ir iki naujos santuokos sudarymo D. P. periodiškai išvykdavo į JAV, kur šiuo metu nuolat gyvena. Atsakovas T. P. neneigia, kad, grįžusi iš Amerikos, buvusi sutuoktinė kartais pas jį svečiuodavosi, kadangi jų tarpusavio santykiai geri, žinojo, kad D. P. ketina išvykti gyventi į JAV, turi kitą partnerį. Atsakovas taip pat pripažįsta, kad pas jį išnuomotame name lankydavosi ir dukra, tačiau nei ji, nei buvusi žmona su juo kartu negyveno. Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis, liudytojas V. S., teigė nematę ir nebendravę su atsakovėmis. L. M. Jankauskas teigė T. P. ir D. P. matęs vieną kartą – išsikraustant, ir D. P. jam minėjusi, kad ruošiasi išvažiuoti į Ameriką. Liudytojas A. V. paaiškino, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. gyvena kartu su G. P.; iš pradžių gyveno pas jo tėvus (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės mėn. išsikraustė į (duomenys neskelbtini)., po to į (duomenys neskelbtini). A. V. taip pat nurodė, jog jis ir G. P. susitikdavo su iš Amerikos grįžtančia D. P. (kur ji apsistodavo, nežino), taip pat G. P. lankydavosi pas savo tėvą, tačiau pas jį tikrai negyveno. Liudytoja A. A. paaiškino, kad, gyvendama kaimynystėje, iš pradžių apie mėnesį laiko matydavo tik T. P., po to, matydavo ir bendravo ir su D. P., pastaroji jai minėjusi, kad tik trumpam grįžo į Lietuvą, nes laukia išvykimo į Ameriką, D. P. taip pat minėjusi, kad pas draugę butą remontuojasi, kad po to galėtų ten apsistoti. Ji (A. A.) į T. P. ir D. P. santykius nesigilino. Liudytoja taip pat parodė, kad G. P. matydavo gana retai, kaip suprato, ji tik į svečius atvažiuodavo ir, kiek girdėjo, kad G. P. su draugu gyveno.

Pažymėtina, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010 ir kt.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visgi labiau tikėtina, kad atsakovai T. P. ir D. P. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Tai, kad, esant geriems santykiams su buvusiu sutuoktiniu, D. P., grįžusi iš užsienio, lankydavosi pas T. P., galimai ir kurį laiką pas jį apsistodavo, nesudaro pagrindo teigti, kad jie gyveno kartu. Pažymėtina ir tai, sąskaitos užpildymas ar mokesčių apskaičiavimas kito asmens patikimai nepatvirtina asmenų bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo faktų, juo labiau, kad iš ieškovės atstovo 2020-01-28 pateikto raštelio nėra galimybės nustatyti, kas ir kada šiuos ranka rašytus įrašus (mokesčių paskaičiavimus) padarė, iš raštelio matyti, kad galimai jis surašytas ne vieno asmens (skirtingos rašysenos), tačiau kieno – neaišku. Bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo faktų, teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina ir į bylą pateiktas D. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, kadangi šiame dokumente nėra nurodyta jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, nagrinėjant ginčą dėl nuomininko pilnamečio vaiko pripažinimo nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2004; 2012-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

A. G. P. yra pilnametė. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad ji gyveno kartu su tėvu T. P.. Priešingai, liudytojas A. V. nurodė jau nuo 2018 m. rugsėjo mėn. gyvenantis su G. P., o ji pas tėvą užsukdavo tik į svečius. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir liudytojos A. A. parodymai, atsakovo T. P. ir atsakovių atstovės paaiškinimai. Ieškovė ir jos atstovas teigia, kad G. P. yra solidariai atsakinga už atsakovo T. P. prisiimtas prievoles ir tuo pagrindu, jog mokėjo nuomos mokestį. CK 6.50 str. suteikia teisę prievolę įvykdyti ir trečiajam asmeniui, tačiau ir šiuo atveju asmeninė prievolė netampa solidaria. Todėl sutiktina su atsakovių atstovės argumentais, jog aplinkybė, kad G. P. iš savo sąskaitos apmokėjo už tėvo nuomojamą būstą, nesudaro pagrindo pripažinti jos nei nuomininke, nei T. P. šeimos nare CK 6.588 str. 2 d. prasme. Tai, kad G. P. pervedė už tėvą pinigus, nepatvirtina nei bendro ūkio vedimo fakto, nei to, kad jai atsiranda prievolės pagal ieškovės ir atsakovo T. P. sudarytą Sutartį.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovei neįrodžius, kad atsakovas T. P. ir atsakovės D. P. bei G. P. vedė bendrą ūkį, nuolat gyveno nuomojamame būste, bendrai naudojosi ir prisiėmė bendras prievoles (CPK 178 str.), teismas sprendžia, kad visos prievolės iš nuomos sutartinių santykių yra asmeninės atsakovo T. P. prievolės, todėl ieškinys šioje dalyje kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas.

Atsakovas T. P. laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

CPK 93 str. 2 d. numato, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).

Ieškovė sumokėjo 67 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą ir 75 Eur už neturtinį reikalavimą (dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariais), turėjo 800 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Kadangi turtiniai ieškovės reikalavimai atsakovo T. P. atžvilgiu yra patenkinti, ieškovei iš atsakovo priteistina 67 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 98 str.). Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, vykusių posėdžių skaičių, išlaidos už teisinę pagalbą yra protingo dydžio, neviršija rekomendacijose dėl advokatų užmokesčio nustatyto dydžio, todėl mažinti šių išlaidų nėra pagrindo, nepaisant to, kad atsakovių atžvilgiu ieškinys ir yra atmestas.

Atsakovėms D. P. ir G. P. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jos yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 96 str. 4 d.). D. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 178,91 Eur, o G. P. – 164,25 Eur. Kadangi ieškinys atsakovių atžvilgiu atmestas, minėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 3 d., 99 str. 2 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 30,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos susidarė ir dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovėms, o ieškinys jų atžvilgiu atmestas, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo T. P. (CPK 92 str., 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. P. 1129,40 Eur skolą, 1860 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2989,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 867 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. S..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. S. 343,16 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 15,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630, įmokos už procesinių dokumentų siuntimo išlaidas kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo T. P. 15,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.