- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-544-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius (pran.)
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui
- Kategorijos
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15-187/2015 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, institucijos byloje teikiančios išvadą – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo bei santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė K. S. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydama ieškovės K. S. ir atsakovo V. S. santuoką, sudarytą Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2007 m. rugpjūčio 10 d., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant abiems santuokos metu turėtas pavardes; nepilnamečių vaikų: dukros S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. S.; priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui J., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 500 Lt kiekvienam jų mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės; pagal 2007 m. gegužės 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį jos ir atsakovo V. S. asmeninėje nuosavybėje po 1/2 dalį įsigytus: 0,1065 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jį padalinti, priteisiant ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį asmenine nuosavybe; priteisti jai iš atsakovo V. S. 128 400 Lt dydžio kompensaciją; ieškovės vardu registruotą 2003 m. laidos automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe; pareigą grąžinti AB SEB bankui kreditą pagal 2007 m. birželio 1 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007 m. rugsėjo 18 d. Pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. sausio 8 d. Pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. lapkričio 21 d. Pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui palikti solidarią; priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovė K. S. ieškinį palaikė, tačiau atsisakė nuo ieškinio dalies, kurioje prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir paprašė santuoką nutraukti esant abiejų sutuoktinių kaltei. Taip pat atsisakė nuo ieškinio dalies dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, nes išnykusios aplinkybės turto padalinimui, kadangi turtas parduotas iš varžytinių. Ieškovė K. S. paaiškino, kad jų santuokoje įgytas turtas – gyvenamasis namas, jau parduotas varžytinėse, jis pirktas paėmus kreditą, o įrenginėję namą iš jos asmeninių lėšų, kurias ji turėjusi. Paaiškino, kad dar iki santuokos jie apie metus laiko gyvenę kartu. Ji pardavusi savo asmeninį butą už kurį gavusi 125 000 litų, be to dar buvusi gavusi palikimą, todėl pardavusi savo du butus, investavo savo asmeninių lėšų – 256 000 litų. Kadangi namas įrengtas tik iš jos asmeninių lėšų, todėl prašanti priteisti jai iš atsakovo 128 400 litų kompensaciją. Abiems ši santuoka antroji. Atsakovas asmeninių lėšų neturėjęs ir neturintis, išskyrus gaunamą atlyginimą kol dirbo. Paskolos likutis bankui pardavus tirtą yra apie 117 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas V. S. teismo posėdyje nedalyvavo, iš esmės skirtis sutiko, tačiau kategoriškai nepripažino savo kaltės dėl santuokos iširimo. Teigia, kad didžiąją dalį kaltės dėl sugriuvusios santuokos turėtų prisiimti pati ieškovė. Yra nurodęs, kad nenori viešinti šalių santuoką liečiančių privataus gyvenimo aplinkybių. Sutiktų nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir bendru sutarimu.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas sutiko, kad buvusių sutuoktinių prievolės bankui liktų solidariosiomis.
Institucijos byloje teikiančios išvadą – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsižvelgiant į vaikų interesus, bei į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje ir nėra pateikęs duomenų apie turimą turtą ir galimybes teikti išlaikymą, jei atsakovo turtinė padėtis leidžia, prašoma vaiko išlaikymui suma periodinėmis išlaidomis po 500 Lt turėtų būti skiriama. Teigiama, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, neprieštarauja vaikų interesams, o prašomo priteisti išlaikymo dydis po 500 Lt kiekvienam vaikui, vertinamas kaip optimalus išlaikymo dydis reikalingas vaikams visapusiškai vystytis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Santuoką, sudarytą 2007 m. rugpjūčio 10 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. S. ir K.S., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo paliko pavardes: vyrui – S., moteriai – S..
Nustatė nepilnamečių vaikų: dukros S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Iki kol įsiteisės sprendimas paliko galioti šioje byloje 2014 m. kovo 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisė iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams: dukrai S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 144,00 eurus (500 Lt) kiekvienam vaikui, iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, paskiriant K. S. tvarkyti uzufrukto teise vaikų išlaikymui mokamas lėšas.
Prievolės, kylančias iš 2007 m. birželio 1 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios sutarties pakeitimų, po santuokos nutraukimo paliko solidariosiomis K. S. ir V. S. prievolėmis AB SEB bankui.
Padalino santuokoje įgytą 2009-10-30 K. S. vardu įregistruotą transporto priemonę HONDA CIVIC (2003.12.23 pirmos registracijos data) valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini) – 10000 Lt vertės – ir priteisė ją K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn.
Iš K. S. priteisė 63,85 Eur nesumokėto žyminio mokesčio valstybei.
Iš V. S. priteisė 179,35 Eur valstybei, nesumokėto žyminio mokesčio ir procesinių išlaidų valstybei.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgą laiką, pati ieškovė ieškinio reikalavimų dalies atsisakė, tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje iš esmės, apie atsisakymus nuo ieškinio dalies teismas neturėjo galimybės pranešti atsakovui, todėl teismas ieškovės atsisakymus nuo dalies ieškinio reikalavimų nepriėmė ir civilinį ieškinį nagrinėjo visą pilnoje apimtyje.
Tarp šalių santuoką teismas nutraukė esant abiejų sutuoktinių kaltei, nes atsakovas nesutiko, kad santuoka faktiškai nutrūkusi dėl jo vieno kaltės, tą aplinkybę pripažino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu. Todėl teismas padarė išvadą, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės kaltė pasireiškė tame, kad ji nesugebėjo suprasti savo sutuoktinio, nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų susitaikyti, išsaugoti šeimą sutuoktiniui išvykus dirbti į užsienį, o atsakovo kaltė pasireiškė, tuo kad jis nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išsaugota šeima, išvykęs į užsienį dirbti, nesistengė grįžti dažniau į Lietuvą, bendrauti su šeima, kad ją galėtų išsaugoti.
Teismas nustatė, kad ieškovė K. S. ir atsakovas V. S. 2007-05-18 Pirkimo-pardavimo sutartimi ir Priėmimo-perdavimo aktu įsigijo abu po ½ dalį asmeninėje nuosavybėje 0,1065 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įrašai galioja nuo 2007 m. gegužės 21., Hipotekos įrašas galioja nuo 2007-06-12, po to buvo daromi hipotekos pakeitimai. Ieškovės ir atsakovo santuoka yra įregistruota 2007 m. rugpjūčio 10 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais buvo įsigyti dar iki santuokos, ir tai yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, o ne jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas sprendė, kad nutraukiant santuoką šis turtas neturi būti dalijamas. Be to nustatyta, kad šis nekilnojamasis turtas yra parduotas varžytinėse pagal 2014-10-21 antstolės I. G. surašytą Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), namas parduotas už 281000 Lt. Esant tokioms aplinkybėms teismas atmetė ieškovės paaiškinimą, kad visas gyvenamasis namas buvo įgytas iš jos asmeninių lėšų, nes tokių įrodymų byloje nėra. Teismas atmetė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, nes byloje nėra įrodymų, kad buvusiam sutuoktiniui būtų tekusi didesnė turto dalis, priešingai iš byloje esančių įrodymų teismas matė, kad jų turto į kurį investavo ieškovė, o tame tarpe ir jos įdėtos lėšos nuvertėjo, todėl teismas negalėjo teigti, kad atsakovas yra atsakingas būtent už šio turto nuvertėjimą. Realizavus turtą varžytinėse nepakako lėšų atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, tai yra su AB SEB banku. K. S. ir V. S. solidariai yra skolingi trečiajam asmeniui – AB SEB bankui, šio skolinio įsipareigojimo neginčija ir atsakovas. Taigi sutuoktiniai už paskolos grąžinimą bankui atsako solidariai ir tokia atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo. Kadangi byloje nėra prieštaravimų – teismas ieškovės asmenine nuosavybe pripažino 2009-10-30 K. S. vardu santuokos metu įgytą transporto priemonę HONDA CIVIC (2003.12.23 pirmos registracijos data) valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini) – 10000 Lt vertės (kaina nurodyta prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-77-941/2014 b. l. 3, abiejų sutuoktiniu pasirašytoje sutartyje).
Iš ieškovės ir atsakovo teismas priteisė po 50 procentų bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes ieškinys patenkintas iš dalies, o ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki šios bylos išnagrinėjimo. Už santuokos nutraukimą valstybei turėjo būti sumokėta 41,70 Eur žyminio mokesčio ir trys procentai nuo santuokoje įgyto ir dalijamo (10 000 litų) turto – 86 Eur. Kadangi teisme buvo dalijama tik santuokoje įgyta transporto priemonė, kito dalintino turto iki teismo posėdžio nebeliko, todėl iš šalių teismas priteisė 3 procentus nuo santuokoje įgyto ir teisme padalyto turto. Iš atsakovo teismas priteisė nesumokėtą 104,26 Eur žyminio mokesčio dalį valstybei už išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, nes nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista. Telšių rajono apylinkės teismas patyrė 11,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šią sumą teismas priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė K. S. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, susijusią su santuokos metu įgyto turto padalijimu, konstatuojant, jog sprendimo priėmimo byloje dieną šalys dalintino turto neturėjo ir tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 37187,21 eurų (128 400 Lt) kompensacijos už asmeninėmis lėšomis atsakovui priklausiusios nekilnojamojo turto dalies pagerinimą iš atsakovo. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, sprendimu nesprendė buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimo, kadangi dalintino turto šalys faktiškai neturėjo. Tačiau apeliantei nesuprantama, kuo remiantis iš ieškovės ir atsakovo buvo priteistas žyminis mokestis.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nesutinka su atmestu reikalavimu dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Tvirtina, kad jai su atsakovu priklausęs namas su žemės sklypu buvo pirktas paėmus kreditą, o įrenginėjamas buvo iš ieškovės asmeninių lėšų, nes tam tikslui ieškovė pardavė asmeninį butą, už kurį gavo 125 000 Lt, pardavė butą (duomenys neskelbtini) mieste už 62 000 Lt, kurį paveldėjo iš savo mamos, gavo 51 100 Lt dovaną iš tėvo, be to visada buvo dirbanti, arba gaudavo išmokas iš valstybės būdama vaikų auginimo atostogose. Gyvenamąjį namą su atsakovu įsigijo kuomet jo baigtumas buvo 70 proc., 2014-05-09 jis buvo faktiškai užbaigtas, t.y. pilnai įrengtas ir apstatytas. Atsakovas asmeninių lėšų neturėjo, ką patvirtina teismo sprendimas dėl pirmosios atsakovo santuokos nutraukimo tvirtinant teisinių pasekmių sutartį, Credit info duomenų bazės duomenys. Nors atsakovas buvo dirbantis, tačiau kitų pajamų, išskyrus gaunamą atlyginimą, neturėjo.
Kadangi apeliantė savo asmeninėmis lėšomis pagerino atsakovui priklausančią namo dalį, todėl parduodant namą, jo kaina buvo žymiai didesnė, todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, t.y. pardavus nekilnojamąjį turtą, jis didesne dalimi, nei buvo prisidėjęs prie turto įsigijimo, padengė savo įsiskolinimą SEB bankui, ieškovės sąskaita. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, privalėjo klausimą išspręsti objektyviai, reikalui esant išreikalauti papildomus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas net neužsiminė apie ieškovės pateiktą turto vertinimą, kuriuo namas buvo įvertintas 405 000 Lt, t. y. rinkos kaina, o vadovaujasi parduota iš varžytynių kaina, kurios buvo antros ir pagal pardavimo iš varžytynių taisykles parduodant turtą antrose varžytynėse, parduodamo turto kaina skelbiama tik 60% turto rinkos kainos.
Be to, teismas automobilio vertę nustatė pagal pasirašytą susitarimą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, nors automobilio vertė vėliau buvo nurodyta kitokia. Be to, minėtoje sutartyje atsakovas sutiko, kad visas namas su žeme atitektų ieškovei nuosavybes teise, tokiu būdu pripažino, kad į jį investuota didžioji dalis apeliantės asmeninių lėšų. Apeliantė įsitikinusi, jog reikalavimas dėl 37187,21 eurų kompensacijos priteisimo yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jį tenkinti.
Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu apeliantė skundžia teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas šalių bendro turto padalijimo klausimas bei sprendimo dalį susijusią su bylinėjimosi išlaidų priteisimu bei paskirstymu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus nagrinėja tik skundžiamo teismo sprendimo dalyse.
Dėl piniginės kompensacijos priteisimo
Ieškovė vienu ieškinio reikalavimu teismo prašė pagal 2007 m. gegužės 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį jos ir atsakovo V. S. asmeninėje nuosavybėje po 1/2 dalį įsigytus: 0,1065 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jį padalinti, priteisiant šalims po 1/2 dalį asmenine nuosavybe, o iš atsakovo V. S. prašė priteisti 128 400 Lt dydžio kompensaciją.
Pažymėtina, kad turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Asmeninė sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Šis iki santuokos įgytas turtas buvo šalių asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis), todėl, nutraukiant santuoką ir nesant kitų įstatyme nustatytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe (pvz., CK 3.90 straipsnis), nedalijamas.
Nagrinėjamu atveju 2014-10-21 turto pardavimo iš varžytinių aktas patvirtina, kad namas su žemės sklypu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra parduotas už 281 000 Lt. Pažymėtina tai, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad sprendimo priėmimo byloje dieną šalys dalintino nekilnojamojo turto neturi. Tokio pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažindamas, kad buvusi asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, negali būti pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl šiuo atveju lieka aktualus, už asmenines ieškovės lėšas atliktas atsakovo asmeninės turto dalies pagerinimo klausimas.
Nagrinėjamu atveju, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų, nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu, vertės kompensavimas.
Apeliantė įsitikinusi, kad savo asmeninėmis lėšomis pagerino atsakovui priklausančią namo dalį, todėl namo pardavimo kaina buvo žymiai didesnė, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, t. y. pardavus nekilnojamąjį turtą, jis didesne dalimi, nei buvo prisidėjęs prie turto įsigijimo, padengė savo įsiskolinimą SEB bankui, ieškovės sąskaita. Apeliantė nesutinka su atmestu jos reikalavimu dėl piniginės kompensacijos iš atsakovo priteisimo, tvirtindama, kad jai su atsakovu priklausęs namas su žemės sklypu buvo pirktas paėmus kreditą, o namo vidaus įrengimas buvo atliktas iš ieškovės asmeninių lėšų.
Byloje nustatyta, kad ieškovė K. S. ir atsakovas V. S., iki santuokos sudarymo, 2007-05-18 Pirkimo-pardavimo sutartimi ir Priėmimo-perdavimo aktu įsigijo abu po ½ dalį asmeninėje nuosavybėje 0,1065 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Byloje neginčijama aplinkybė, kad namas su žemės sklypu, kurio baigtumas buvo 70 procentų, pirktas už bendrą 270 000 litų sumą, iš kurių 30 000 Lt šalys sumokėjo lygiomis dalimis, o 240 000 Lt, bei dar 70 000 Lt namo statybos darbams užbaigti, įgytas pagal abiejų šalių sudarytą 2007-06-01 Kredito sutartį. Šalys santuoką sudarė 2007-08-10, ir 2007-09-18 buvo pasirašytas kredito sutarties pakeitimas, pagal kurį namo statybai/remontui užbaigti bankas papildomai suteikė dar 50 000 Lt. Kadangi nei kreditas, nei palūkanos su delspinigiais bankui nebuvo mokami, 2010-01-08 šalys pasirašė dar vieną kredito sutarties pakeitimą, kuriuo įsiskolinimas bankui išaugo iki 394 523,93 Lt (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-30-304/2012, 15-28 b. l.).
Bylos duomenys teismui patvirtina, kad ieškovė santuokos metu už 62 000 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 125 000 Lt pardavė iš motinos paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 18 700 Lt paveldėjo po savo mamos mirties, o 51 100 Lt gavo dovanų iš savo tėvo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-30-304/2012, 32-41 b. l.). Ieškovė teigia, kad visą apie 256 800 Lt sumą, kuri jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, panaudojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos/remonto darbų užbaigimui bei namo aplinkos ir gerbūvio sutvarkymui. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, kad ieškovė po santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise disponavo 256 800 Lt suma.
Sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis ar bendromis lėšomis, darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią jo panaudotų lėšų, darbo vertę. Tokia materialinė kompensacija aiškintina kaip sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimas, neleidžianti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013).
Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, susijusią su santuokos metu įgyto turto padalijimu ir tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 37187,21 eurų (128 400 Lt) kompensacijos už asmeninėmis lėšomis atsakovui priklausiusios nekilnojamojo turto dalies pagerinimą.
Svarbu paminėti tai, kad vėlesniais kredito sutarties pakeitimais, kuriais bankas sutiko padidinti suteikiamo kredito dydį, šalys įsipareigojo atitinkamai per 12 mėnesių terminą parduoti, abu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius butus ir sumažinti kredito sumą ne mažiau kaip 100 000 Lt. Tiek bankas, tiek pati apeliantė pripažįsta, kad pardavus ginčo namą iš varžytinių už 281 000 Lt, įsiskolinimas bankui liko apie 117 000 Lt. Todėl teismui akivaizdu, kad ieškovė pardavusi du asmeninės nuosavybės teise priklausiusius butus, suteikto kredito skolos bankui nedengė, taigi asmeninėmis lėšomis prie skolos mažinimo bankui neprisidėjo.
Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad tiek pagal 2007-06-01 Kredito sutartį, tiek pagal du vėlesnius kredito sutarties pakeitimus, šalims, be 240 000 Lt skirtų nekilnojamajam turtui įgyti, buvo suteiktas apie 120 000 Lt kreditas išimtinai skirtas statybos/remonto darbams užbaigti. Šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo šios paskirties kredito panaudojimo fakto, todėl byloje nepaneigta aplinkybė, kad abu sutuoktiniai šia suma solidariai yra prisidėję prie namo vidaus įrengimo.
Nagrinėjamu atveju apeliantės pareiga įrodyti, kokia konkrečia dalimi ieškovė prisidėjo prie atsakovo asmeninio turto pagerinimo. Nors apeliantė teigia, kad gyvenamąjį namą su atsakovu įsigijo kuomet jo baigtumas buvo 70 procentų, o 2014-05-09 namas buvo pilnai įrengtas ir apstatytas, tačiau ieškovė neįrodinėjo kada ir kokie konkretūs vidaus namo statybos remonto darbai buvo atlikti, kas juos atliko, kokią jų vertė, kokios išlaidos buvo patirtos įrenginėjant namą, koks konkretus gerbūvis buvo įsigytas ir t.t. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigdama, kad savo asmeninėmis 256 800 Lt lėšomis yra prisidėjusi ir prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies pagerinimo, turėjo pareigą įrodyti prašomos priteisti 128 400 Lt piniginės kompensacijos, atitinkančios panaudotų asmeninių lėšų, dydį. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui pripažinti, jog vien savo asmeninėmis lėšomis apeliantė atliko viso namo vidaus įrengimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliantė asmeninėmis lėšomis yra prisidėjusi prie atsakovo asmeninės nuosavybės dalies pagerinimo ir dėl to įgijo teisę gauti kompensaciją.
Nors apeliantė teigia, kad teismas būdamas aktyvus šeimos bylose, esant reikalui privalėjo išreikalauti papildomus įrodymus, tačiau ieškovei tinkamai buvo suteikta galimybė įrodinėti jos ieškinyje nurodytas aplinkybes, ji tokią galimybę įgyvendino ir per savo atstovą advokatą G. G.. Pažymėtina, kad teismui be pagrindo negali būti perkeliama įrodinėjimo našta net ir šeimos bylose. Apeliantė, būdama suinteresuota sau palankia bylos baigtimi, turi imtis visų procesinių priemonių savo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms įrodyti ir savo pozicijai pagrįsti.
Šiuo atveju nėra reikšmingas apeliantės argumentas, kad teismas nevertino ieškovės pateikto 405 000 Lt namo įvertinimo, nes šis nekilnojamasis turtas nėra dalinamo turto objektas. Neteisi apeliantė teigdama, kad sutuoktinių gyvenimo skyrium pasekmių sutartyje atsakovas sutiko, kad visas namas su žeme atitektų ieškovei nuosavybes teise, tokiu būdu atsakovas yra pripažinęs, kad į jį investuota didžioji dalis apeliantės asmeninių lėšų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šį sutuoktinių pareiškimą teismas paliko nenagrinėtu, taigi sutuoktinių gyvenimo skyrium pasekmių sutartis liko nepatvirtinta. Ieškovė prašydama jos vardu registruotą 2003 m. laidos automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti jos asmenine nuosavybe, šio automobilio vertės nenurodė, rašytinio įrodymo apie kitokią nurodytą jo vertę nepateikė, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai automobilio vertę nustatė pagal pasirašytą susitarimą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė apeliaciniame skundė teigia, kad teismas skundžiamu sprendimu nesprendė buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimo, kadangi dalintino turto šalys faktiškai neturėjo, tačiau nesupranta, kuo remiantis iš ieškovės ir atsakovo buvo priteistas žyminis mokestis.
Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai yra išdėstęs šalims priteisto žyminio mokesčio paskirstymą.
Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą
Bylos duomenys patvirtina, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi atidėjo apeliantei K. S. 837,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas išnagrinės jos apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą ir jį atmetus, atidėtas 837,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš apeliantės valstybei.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 837,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus) nesumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą valstybei, nurodant įmokos kodą 5660.