Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei G. P., jos atstovui advokato padėjėjui Antanui Mikalajūnui, atsakovo A. K. atstovui pagal įgaliojimą Kęstučiui Keliuočiui ir atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, atsakovui J. Č. ir jo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovams A. K., J. Č. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų A. K. ir J. Č. priešieškinį ieškovei G. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pridedamą šio žemės sklypo planą: ieškovei - naudojimui skiriamas jai nuosavybės teise priklausantis 1146 kv. m. žemės sklypo plotas; atsakovui J. Č. - naudojimui skiriamas 573 kv. m. žemės sklypo plotas; atsakovams V. K. ir A. K. skiriamas 573 kv. m. žemės sklypo plotas, ir priteisti iš atsakovų po 75,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini), yra 0,2292 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais (tualetas, šulinys). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėtų statinių. Kiti šių statinių dalių savininkai yra atsakovai. Asmeninės nuosavybės teise tik ieškovei priklauso l/2 žemės sklypo, kitos 1/2 šio žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, o naudojasi šio žemės sklypo dalimi atsakovai. Iš jų tik J. Č. deda pastangas tinkamai naudotis jam suteiktu 0,0295 ha ploto valstybinės žemės sklypu, moka žemės nuomos mokestį už šį žemės sklypo plotą ir tvarko dokumentus jo pirkimui. Kokiomis žemės sklypo dalimis naudojasi statinių, esančių šitame žemės sklype, bendraturčiai, ieškovė nurodyti negali, kadangi jokios aiškios ribos nėra nustatytos, statinių bendraturčių poreikiai ir norai visiškai skirtingi. Ieškovė, jai nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi naudotis negali, kadangi jis nėra atribotas. Atsakovas A. K. pastoviai nesinaudoja jokia sklypo dalimi, kadangi čia negyvena, noro naudotis kokia nors konkrečia sklypo dalimi nereiškia. Ieškovė bandė statinių bendraturčių žemės sklypo, kuriame yra statiniai, naudojimosi tvarką nustatyti bendru sutarimu, tačiau to padaryti nepavyko. Ieškovė teikia, ieškovei ir atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių, naudojimo planą, kuris sudarytas taip, kad ieškinio šalims tenkanti naudojimui žemės sklypo ploto dalis būtų tokia pat kaip ir šalies nuosavybės teise naudojama gyvenamojo namo dalis.

Atsakovai A. K. ir J. Č. priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi 0,2292 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypu tvarką pagal atsakovų su MB „Ginmesta“ paruoštą 2015-11-12 žemės sklypo planą - projektą tokia tvarka: a) plane - projekte žymėjimais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėtomis bei atitinkamai linijomis atribotomis žemės sklypo dalimis paskirti naudotis ieškovei; b) plane - projekte žymėjimais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėtomis bei atitinkamai linijomis atribotomis žemės sklypo dalimis paskirti naudotis atsakovui A. K.; c) plane - projekte žymėjimu (duomenys neskelbtini) ir žodžiais „daržas“ pažymėta ir atitinkamai linijomis atribota žemės sklypo dalimi paskirti naudotis atsakovui J. Č.; d) plane - projekte žymėjimu (duomenys neskelbtini) ir brūkšninėmis linijomis pažymėta bei atitinkamai linijomis atribota žemės sklypo dalimi – bendro naudojimo teritorija paskirti naudotis šalims bendrai, t. y. ieškovei bei atsakovams; e) plane - projekte žymėjimu (duomenys neskelbtini) ir langeliais pažymėta bei atitinkamai linijomis atribota žemės sklypo dalimi – įvažiavimu skirti naudotis bendrai atsakovams, bei priteisti iš ieškovės visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės paruoštas planas – projektas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, yra visiškai netinkamas bei jos ieškinys dėl to tikrai neturėtų būti tenkinamas. Jame yra visiškai neatsižvelgiama į tarp bendraturčių jau nusistovėjusią faktinę naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. Tarp bendraturčių faktiškai jau senai egzistavo visiškai kitoks susitarimas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos, tuo tarpu ieškovė šį susitarimą, pasinaudodama formaliomis teisės aktų nuostatomis, grubiai pažeidė, dėl ko šalims dabartiniu metu ir nepavyksta susitarti dėl naujos naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos. Tokios naujos naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos pageidauja tik viena ieškovė, tuo tarpu kiti bendraturčiai – atsakovai su prašoma nustatyti nauja naudojimosi tvarka kategoriškai nesutinka. Pateikiamas nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija, taip pat dar 1988 m. lapkričio 2 d. tarp tuometinių gyvenamojo namo bei kitų statinių bendraturčių, t. y. V. K., S. B. ir V. L., sudarytos, be to, notariškai patvirtintos sutarties dėl naudojimosi Ginčo žemės sklypu tvarkos kopija ir žemės sklypo plano prie šios sutarties kopija, gyvenamojo namo bei kitų statinių bendraturčių naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka iš esmės buvo nustatyta senai. Bendraturčiams susitarti dėl ieškovės atstovo siūlomos naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nebuvo galimybės, nes anksčiau paruoštame 2015 m. balandžio 20 d. plane – projekte ginčo sklypas praktiškai tiesia linija buvo siūlomas dalinti per pusę, ieškovei paliekant naudotis vieną jo pusę, o visiems kitiems bendraturčiams, t. y. atsakovams – kitą pusę. Atsakovai parengė planą – projektą dėl naujos naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo, atitinkantį tiek visų šalių nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo dalis, tiek nusistovėjusią tarp gyvenamojo namo bendraturčių ilgalaikę faktinę naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, be to, bent jau atsakovams nesukels jokių esminių nepatogumų. Ši siūloma naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka akivaizdžiai atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus, mažiausiai turės įtakos tarp šalių jau nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, neprieštaraus CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančioms teisės normoms.

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė: 1) 1988-11-02 S. B., V. K. ir V. L. sudarytą ir notariškai patvirtintą sutartį, registro Nr. 1236, nustatančią žemės sklypo naudojimosi tvarką panaikinti. 2) atsakovų priešieškinį atmesti; 3) nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pridedamą šio žemės sklypo planą. Ieškovė nurodė, kad 1988-11-02 tuometinių gyvenamojo namo bei kitų statinių bendraturčių sudaryta ir notariškai patvirtinta sutartimi vadovautis negalima, ją būtina panaikinti. 1988-11-02 sutartimi nustatyta tvarka visiškai neatitinka sklypo gyvenamojo namo bendraturčių poreikių, nesudaro jiems priklausančių žemės sklypo dalių racionalaus panaudojimo ir priežiūros, bendraturčiams netrukdant vienas kitam, galimybių. Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime nurodytos šio plano klaidos ištaisytos, jis sudarytas taip, kad ieškinio šalims tenkanti naudojimui žemės sklypo ploto dalis būtų tokia pat kaip ir šalies nuosavybės teise naudojama gyvenamojo namo dalis.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, atsiliepime su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal parengtą žemės sklypo planą negali būti tvirtinama, nes plane pateikta informacija yra neaiški ir neteisinga, nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal MB „Ginmesta“ 2015 m. lapkričio 12 d. parengtą žemes sklypo planą, būtų neužtikrintas žemės sklypo naudojimas kitiems statinių bendrasavininkams. Parengus patikslintą žemės naudojimosi tvarkos žemės sklypo planą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų naudojimosi tvarkos patvirtinimui.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad abu šalių pateikti naudojimosi tvarkos projektai parengti tinkamai ir bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Ieškinys atmestinas, o priešieškinys tenkintinas visiškai.

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1146 kv. m. žemės sklypo plotas, atsakovas J. Č. naudojasi 573 kv. m. žemės sklypo dalimi, o atsakovas A. K. - naudojasi 573 kv. m. žemės sklypo dalimi. Nors atsakovai nėra žemės sklypo savininkai, jie žemės sklypą naudoja ir rengia dokumentus minėtų žemės sklypo dalių pirkimui iš valstybės, kadangi tik jie gali išsipirkti iš valstybės nurodyto dydžio žemės sklypo dalis pagal nuosavybe valdomas tame žemės sklype esančio namo dalis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju galima naudotis aukščiau nurodytomis teisės normomis.

Kaip jau minėta, ieškovė ir atsakovai nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir teismui pateikė du skirtingus prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos variantus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant bendraturčių ginčus ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą. Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad visus šiuos kriterijus labiau atitinka atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, nes ji didžiąja dalimi atitinka tarp šalių daug metų nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nepažeis atsakovo J. Č. teisių. Teismo posėdžio metu šalių ir liudytojos parodymais nustatyta, kad atsakovas J. Č. jau daug metų naudojasi daržu. Šis daržas pagal ieškovės planą atitektų jai. Tokiu atveju atsakovui J. Č. atitektų žemės sklypo dalis, kurioje yra sodas ir jis nurodė, kad jam tektų rauti medžius, atvežti daug geros žemės ir įrengti daržą, o tai lemtų nemažas investicijas. Atsakovų pateiktas planas atitinka šalių turimus plotus, nepažeidžia ieškovės interesų, jame aiškiai atribotos bendro naudojimosi teritorijos ir jos padalintos tarp asmenų, kurie tomis teritorijomis naudojasi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkintinas atsakovų priešieškinys ir tvirtintina jų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu dalis.

Atsiliepime į ieškinį ieškovė teismo prašė panaikinti 1988-11-02 S. B., V. K. ir V. L. sudarytą ir notariškai patvirtintą sutartį, registro Nr. 1236, nustatančią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Šį reikalavimą ieškovė turėjo reikšti ieškinyje ir už tai sumokėti žyminį mokestį. Be to, šia tvarka atsakovai nesiremia, ji registre neįregistruota, yra negaliojanti, su tuo sutinka ir atsakovai ir ja nesivadovauja, todėl jos panaikinimas nesukurs jokių pasekmių ir teismo yra nenagrinėjamas. Ši tvarka vertintina tik kaip papildomas įrodymas, kuris parodo, kad tarp ankstesnių žemės sklypo naudotojų buvo notariškai patvirtintas susitarimas ir kad daržas priklausė V. L. ir juo naudojasi atsakovas J. Č., kuris perėmė jo nuosavybės teises į namo dalį.

Nesudaro pagrindo priešingam sprendimui ir ieškovės argumentai, jog A. K. negyvena name ir mažai naudoja žemės sklypą. Kaip jau minėta, iš esmės ginčas yra dėl to kurią dalį žemės sklypo naudojimuisi priskirti J. Č. ir ieškovei, o atsakovui A. K. tą pačią vietą nustatyti siūlo tiek atsakovai, tiek ieškovė.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovas nepagrįstai teigia, kad žemės sklypai pagal teisės aktus turi būti formuojami taisyklingos formos, be nereikalingų įsiterpimų, nes šie teisės reikalavimai taikomi formuojant naujus žemės sklypus, juos atidalinant, o šiuo atveju sprendžiamas naudojimosi vientisu žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas. Be to, net ir pagal ieškovės pateiktą planą, jai tenkanti žemės sklypo dalis nebūtų vientisa, nes joje yra įsiterpęs ieškovei ir atsakovui priklausantis ūkinis pastatas ir bendro naudojimo teritorija.

Patenkinus priešieškinį, o ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 str. 2 d. nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai patyrė 1550 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro priešieškinio parengimas ir dalyvavimas dviejuose teismo posėdžiuose. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovams suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos iki 1000 Eur. Remiantis CPK 93 str. 1 d., atsakovams iš ieškovės priteistinos 1000 Eur atstovavimo išlaidos. Be to, atsakovai sumokėjo 90 Eur už žemės sklypo plano sudarymą ir 70 Eur už pataisyto žemės plano sudarymą. Kadangi planas buvo taisomas ne dėl ieškovės kaltės, o dėl to, kad pirmą kartą neatitiko visų reikalavimų, iš ieškovės atsakovams priteistinos išlaidos tik už plano parengimą, t.y. 90 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti ir nustatyti gyvenamojo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiams naudojimosi 0,2292 ha bendro ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tvarką pagal MB „Ginmesta“ 2016 m. balandžio 18 d. paruoštą žemės sklypo planą, pagal kurį G. P. tenka naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis plane A1, A2, E1, E2 ir F sklypo dalimis, A. K. – B1, B2, E1, E2 ir D sklypo dalimis, o J. Č. C, D, E1, E2 ir F pažymėtomis sklypo dalimis.

Priteisti atsakovams A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Eur atstovavimo išlaidų ir po 45 Eur išlaidų už žemės sklypo plano sudarymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.