Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams V. D., O. D. dėl skolos priteisimo solidariai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės atžvilgiu ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Iš ieškovo pasiskolintus pinigus atsakovas perskolino dėdei V. K., kuriam pinigai buvo reikalingi kelionei į Norvegiją. Taigi, pinigai nebuvo panaudoto šeimos poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovė kaip sutuoktinė yra solidariai atsakinga ieškovui pagal prievolę, kylančią iš paskolos sutarties.

Ta aplinkybė, kad atsakovai statėsi gyvenamąjį namą, pati savaime nepatvirtina fakto, kad paskola buvo panaudota šeimoms poreikiams tenkinti, t.y. gyvenamojo namo statyboms. Iš 2009-06-25 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(100)-11.75-543 matyti, kad faktinė namo statybų kaina buvo 724 000 Lt. Ši kaina buvo dengiama iš lėšų, gautų pardavus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir automobilį, atsakovės motinai nuosavybės teise priklausantį sodą, taip pat iš Swedbank, AB suteikto kredito lėšų, bendra visų šių lėšų suma yra 945 000 Lt.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tarp ieškovo ir atsakovo 2009-09-02 buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 10 000 Lt, paskolą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2009-09-24, tačiau paskola iki šiol nėra grąžinta. Byloje kilo ginčas dėl to, ar prievolė pagal šią paskolos sutartį yra solidari atsakovų kaip sutuoktinių prievolė.

Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija sutuoktinio sudaromiems sandoriams taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudarytas šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 str. 1 d. 5 p. išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsirandančios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Šioje byloje nepateikta įrodymų, kad paskolos sutartis būtų sudaryta atsakovų šeimos interesais (CPK 178, 185 str.).

Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad paskola buvo panaudota atsakovų šeimos reikmėms, yra tas, kad atsakovai statėsi namą, buvo paimta paskola atsakovės vardu. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti 2009-06-25 aktu Nr.(100)-11.75-543 (70-78, 159-160 b.l.), t.y. prieš sudarant paskolos sutartį. Pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad faktiška namo statybos kaina yra 724 000 Lt. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji disponavo pinigų suma, pakankama namo statybos ir įrengimo išlaidoms padengti. 2004-06-15 buto pirkimo pardavimo sutartimi ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už 95 000 Lt (147-149 b.l.), 2008-09-16 atsakovė už parduotą automobilį gavo 22 000 Lt (154 b.l.), pagal 2008-07-04 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovės motinai už parduotą sodą mokėtini 216 500 Lt buvo pervesti į atsakovės sąskaitą (150-153 b.l.), 2005-12-08 kredito sutartimi Nr.05-087367-FA Swedbank, AB namo statybai suteikė atsakovei 600 000 Lt kreditą (155-158 b.l.). Įrodymų, kad paskola buvo panaudota suteikto kredito daliai grąžinti, nėra.

Byloje yra įrodymai, kad iš atsakovo buvo vykdomi ir yra vykdomi išieškojimai 23 vykdomosiose bylose (64-69 b.l.). Tai rodo, kad atsakovas turi daug asmeninių skolų, finansinių sunkumų, todėl šioms skoloms bei atsakovo gyvenimo išlaidoms padengti atsakovui buvo reikalingi pinigai. Byloje taip pat yra V. K. paskolos raštelis, kuriame V. K. patvirtino, kad 2009-09-03 pasiskolino iš atsakovo 10 000 Lt, kuriuos įsipareigoja atsakovui grąžinti iki 2009-09-23 (126 b.l.). Tai patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes, kad 10 000 Lt, pasiskolintų iš ieškovo, atsakovas perskolino.

Pažymėtina, kad turto pasidalinimo sutartis tarp atsakovų, pagal kurią atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko dalis žemės sklypo ir gyvenamasis namas Miško 4, Kalino k., Vilniaus raj., buvo sudaryta 2009-07-17 (70-78 b.l.), o paskolos sutartis – 2009-09-02, t.y. praėjus beveik dviems mėnesiams po turto pasidalinimo sutarties sudarymo. Tai paneigia atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą aplinkybę, kad atsakovė turto pasidalinimo sutartimi siekė išvengti prievolės ieškovui pagal paskolos sutartį vykdymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nors atsakovai nėra nutraukę santuokos, tačiau gyvena atskirai: atsakovas – (duomenys neskelbtini), atsakovė – (duomenys neskelbtini). Todėl mažai tikėtina, kad atsakovas iš ieškovo pasiskolintus 10 000 Lt būtų panaudojęs namo, kuris jam nepriklauso nuosavybės teise ir kuriame jis negyvena, statybai ir įrengimui ar kitoms bendroms jo ir atsakovės šeimos reikmėms tenkinti.

Nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindė aplinkybėmis, kad paskola buvo panaudota atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, kad 10 000 Lt nebuvo panaudoti namo statyboms, ieškovas teigė, kad atsakovai statėsi namą, todėl jiems reikėjo pinigų, atsakovas nurodė, kad 2005 metais atsakovė paėmė paskolą iš „Swedbank“, AB, tą aplinkybę, kad atsakovai statėsi namą, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė kaip vieną iš motyvų, kad paskola buvo panaudota šeimoms reikmėms. Taigi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nurodytos aplinkybės apie atsakovų statomą namą ir jo statyboms panaudotą (nepanaudotą) ieškovo suteiktą paskolą. Todėl nepagrįstas ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginys, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis apie namo statybai panaudotas lėšas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nesiaiško aplinkybių, iš kokių lėšų buvo statomas namas, nepasiūlė atsakovei pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo atsisakyti priimti ir vertinti kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovo naudai solidariai su atsakovu priteista 10 000 Lt skola, 500 Lt palūkanos, 5 procentų metinės palūkanos, taip pat asmeniškai priteistos 1 015 Lt bylinėjimosi išlaidos, naikintina kaip priimta nepagrįstai padarius išvadą, kad paskola buvo panaudota atsakovų šeimos reikmėms, ir ieškinys atsakovės atžvilgiu atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 d., 329 str. 1 d.).

Iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas 315 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės O. D. ieškovo J. P. naudai solidariai su atsakovu V. D. priteista 10 000 Lt skola, 500 Lt palūkanos, 5 procentų metinės palūkanos, taip pat asmeniškai priteistos 1 015 Lt bylinėjimosi išlaidos, ir ieškinį atsakovės O. D. atžvilgiu atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. P. atsakovės O. D. naudai 315 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.