Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant pareiškėjai R. D., pareiškėjos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, suinteresuotam asmeniui A. G., suinteresuoto asmens atstovei advokato padėjėjai Kristinai Pralgauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotais asmenimis nurodyti A. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po jos tėvo A. U. mirties. Nurodo, jog tėvai A. Ū. ir J. U. 1992-07-16 privatizavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Butas buvo privatizuotas motinos J. U. vardu. 1993-06-19 Apolinaras ir J. Ū. santuoką nutraukė, tačiau jų santuokoje įgytas turtas (butas) nebuvo padalintas. 1999 metais motina J. U. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paliko testamentą savo vaikaitei A. D. (G.), kuri yra jos dukra. Apie sudarytą testamentą nieko nežinojo. 2004-09-15 motina J. U. mirė, o 2012-08-07 mirė ir tėvas A. Ū.. Nurodo, jog yra vienintelė savo tėvų duktė. Todėl po tėvo A. U. mirties pradėjo domėtis palikimu. Praėjus dviem mėnesiams po tėvo A. Ū. mirties sužinojo kad motina J. U. visą butą testamentu paliko jos dukrai A. D. ( G.). Su tuo nesutiko, manė, kad ir jai turi priklausyti bent dalis tėvų buto. Teigia, jog iškart po tėvo mirties rūpinosi palikimu, bet buvo suklaidinta tuo, kad butas buvo įregistruotas motinos vardu, o ji visą butą testamentu paliko jos dukrai. Be to, teisininkai teikdami jai konsultacijas suklydo, dėl to ji įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo (b.l. 20-21).

Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimu su pareiškimu nesutinka (b.l. 34-38). Pažymi, jog priešingai nei nurodo pareiškėja pareiškime, tai, kad jos mama J. U. visą butą testamentu paliko jai, pareiškėjai tapo žinoma ne po tėvo A. Ū. mirties, bet nuo to momento, kai 2004-09-15 mirus senelei J. U., nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Jau tuo metu pareiškėja nesutiko su testamentu, tačiau testamento neginčijo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat pareiškėja, būdama įpėdinė pagal įstatymą, po mamos J. U. mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Tokie pareiškėjos veiksmai, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja jau po mamos J. U. mirties neturėjo noro ir apsisprendimo priimti palikimą palikimo atsiradimo metu. Taip pat mano, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji buvo “suklaidinta” teisinkų negali būti teismo vertinama kaip pakankamai svarbi praleistam įstatyme įtvirtintam terminui atnaujinti, kadangi, kaip jau buvo minėta, teisinė situacija, susijusi su aptariamu butu bei jos sprendimo būdai, taip pat palikimo, priėmimo procedūra pareiškėjai buvo žinoma nuo mamos J. U. mirties momento (t.y. nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio). Tačiau nepaisant to, pareiškėja ir po tėvo A. Ū. mirties, analogiškai kaip ir po mamos J. U. mirties, tinkamai neįgyvendino savo teisių į palikimą, t.y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neatliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d. išvardintų palikimo priėmimo veiksmų.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K. atsiliepimais prašo pareiškime keliamus klausimus išspręsti teismo nuožiūra (b.l. 28-29, 32-33).

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. D. bei jos atstovė prašo pareiškimą tenkinti, suinteresuotas asmuo A. G. bei jos atstovė prašo pareiškimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas visiškai.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, jog R. D. (U.) yra A. U. ir J. U. duktė (b.l. 7). A. U. ir J. U. santuokos metu įgijo (privatizavo) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l.13). A. U. ir J. U. santuoką nutraukė 1993-06-19 (b.l. 10). 1999-04-28 testamentu J. U. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paliko vaikaitei A. D. (G.) (b.l. 39). J. U. mirė 2004-09-15 (b.l. 11), A. U. mirė 2012-08-07 (b.l. 12).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamu klausimu yra išaiškinęs, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi būti laikomasi bendrųjų civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas inter alia užtikrinamas teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių forma, kurie skiriasi priklausomai nuo to, ar byloje yra sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 7 d. nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tačiau ypatingoje teisenoje taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 str. 1 d.). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 str. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Pažymėtina, kad tam, jog būtų nustatyta, ar yra kilęs ginčas dėl teisės, visų pirma būtina apibrėžti materialinį teisinį santykį, iš kurio kildinamos šiame santykyje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų apima procesus, kuriais siekiama paneigti, perimti, kito asmens teises; sumažinti šių teisių įgyvendinimo galimybes; išvengti pareigų ar sumažinti jų vykdymo apimtį arba intensyvumą ir pan. Visais šiais atvejais viena ginčo šalis siekia sau palankaus teisinio rezultato, kuris tuo pačiu metu yra nepalankus teisinis rezultatas kitai ginčo šaliai. Teisinis rezultatas šia prasme – tai rezultatas, turintis pakankamai reikšmingą įtaką asmens teisių ir pareigų egzistavimui ar jų įgyvendinimui. Taigi, ginčo dėl teisės atveju, civilinės teisės ir pareigos turi būti ginčo objektas arba vienas iš jų, o proceso rezultatas turi būti lemiamas šioms teisėms ir pareigoms. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Įpėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali būti lemiamas teisei paveldėti ar palikimą jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011).

Nagrinėjamu byloje termino atnaujinimo atveju pareiškėjos R. D. įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos įpėdinės A. G. teisėms ir pareigoms, todėl yra pagrindas pripažinti, jog yra kilęs ginčas dėl teisės, todėl nagrinėjimu atveju priimtina ne nutartis, o sprendimas.

Kaip minėta, atsiradęs palikimas gali būti priimtas keliais būdais, t.y. pradėjus faktiškai jį valdyti; kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 d. nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-08-07 mirė pareiškėjos tėvas A. U., po jo mirties liko nekilnojamasis turtas – dalis buto. Pareiškėja nurodė, kad iškart po tėvo mirties rūpinosi palikimu, tačiau buvo suklaidinta teisininkų ir praleido įstatymo nustatytus terminus palikimui priimti. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais pareiškėjos teiginiais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja po tėvo mirties, nepraleidusi įstatymo numatyto termino kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, 2012-10-19 priimtas sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1652-12 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame nurodyta, jog pareiškėja prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl termino palikimui, atsiradusiam po J. U. mirties, priimti pratęsimo (b.l. 5-6). Pareiškėja, supratusi, kad kreiptis į teismą dėl termino palikimui, atsiradusiam po motinos J. U. mirties, priimti atnaujinimo yra beprasmiška kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo, o vėliau ir dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2013-04-04 priimtas sprendimas Nr. (1.31)-TPA-528-13 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame nurodyta, jog pareiškėja prašo suteikti teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (b.l. 16-17). 2013-05-06 priimtas sprendimas Nr. (1.31)-TPA-680-13 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame nurodyta, jog pareiškėja prašo suteikti teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (b.l. 14-15). Visos paminėtos aplinkybės įrodo, jog pareiškėja iškart po tėvo mirties pradėjo rūpintis paveldėjimo klausimais, neturėdama teisinio išsilavinimo bei teisinių žinių, kreipėsi dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau netinkamai suformulavus reikalavimus buvo suteikta netinkama teisinė pagalba. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ir notarė V. K. teismo posėdžio metu parodė, jog pareiškėja kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Kartu pažymėtina, jog pareiškėjai įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl palikimo priėmimo sutrukdė ir jos sveikatos būklė (b.l. 78). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo. Trijų mėnesių terminas, per kuriuos asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėja dėl susiklosčiusių aplinkybių nesuspėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nėra pagrindo netenkinti pareiškimo ir konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., 576-578, 579-582 str.,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti trims mėnesiams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.