Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. B. atstovo (duomenys neskelbtini) G. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 20 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, L. B. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams. L. B. nubaustas už tai, kad 2025 m. lapkričio 6 d. 19.36 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamą administracinį nusižengimą L. B. padarė, kai specialiosios teisės atėmimo terminas dėl ankstesnio administracinio nusižengimo jau buvo pasibaigęs. L. B., praradęs teisę vairuoti ir siekdamas ją susigrąžinti, baigė papildomus vairuotojų mokymus, tačiau nesikreipė į AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl teisės vairuoti transporto priemones jam grąžinimo. Taigi 2025 m. lapkričio 6 d. L. B. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, t. y. nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminas tuo metu jau buvo pasibaigęs, tačiau šios teisės L. B. nebuvo susigrąžinęs teisės aktuose nustatyta tvarka. Tai yra svarbiausias argumentas, atsakantis į klausimą, kodėl L. B. administracinis nusižengimas buvo kvalifikuotas visiškai pagrįstai ir teisingai pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. ANK 424 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, o nagrinėjamu atveju L. B. 2025 m. lapkričio 6 d. teisės vairuoti transporto priemones jau nebuvo atimta, t. y. atėmimas buvo pasibaigęs 2025 m. spalio 10 d. L. B. 2025 m. lapkričio 6 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, t. y. šios teisės jis nebuvo susigrąžinęs teisės aktų nustatyta tvarka. Būtent už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti, administracinė atsakomybė yra numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog L. B. administracinis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą.

9. Skundą pateikęs L. B. teigia manęs, kad į AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipsis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis ir baigė vairuotojų papildomo mokymo kursus. Pažymėtina, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). L. B., prieš vairuodamas automobilį, turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti transporto priemones jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, L. B., būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas (pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ nustatyta tvarka), bet ir specialiame teisės akte ((duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) nustatytą teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, o kartu ir atsakomybę už šios tvarkos nesilaikymą. Vairuotojams keliamų reikalavimų nesilaikymas ar neišmanymas L. B. administracinės atsakomybės nešalina, 2025 m. lapkričio 6 d. teisė vairuoti transporto priemones L. B. teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta, todėl L. B. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, sudėtis ir administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas pagrįstai.

10. Vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 15 punktu, mokymo įstaiga ne vėliau kaip kitą darbo dieną į valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ informacinę sistemą suveda informaciją apie vairuotojo, kuriam teisė vairuoti buvo atimta, užbaigtą papildomą vairuotojų mokymą. Taigi mokymo įstaiga AB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda informaciją apie vairuotojų užbaigtą papildomą vairuotojų mokymą, tačiau tai nereiškia, kad norinčiam susigrąžinti prarastą teisę vairuoti vairuotojui į AB „(duomenys neskelbtini)“ kreiptis nebereikia iš viso. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad L. B. veikė neatsargia kaltės forma, t. y. nerūpestingai (teisės pažeidėjas nenumatė, kad daro pavojingą veiką, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti). Teisės pažeidėjo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip tyčinių, tačiau, nustačius, kad L. B. veikė neatsargia kaltės forma, jam vis tiek kyla atsakomybė, numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Institucijos atsiliepime yra pagrįstai nurodyta, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu L. B. pateikė 2025 m. lapkričio 18 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, liudijantį, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra sugrąžinta, t. y. būtinus teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimui veiksmus L. B. atliko tik po to, kai jį 2025 m. lapkričio 6 d. sustabdė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog L. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

11. Apeliaciniame skunde, jei apygardos teismas nuspręstų, kad L. B. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir administracinio nusižengimo teisenos nenutrauktų, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – skirtą baudą sumažinti iki 100 Eur, o administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) netaikyti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą L. B. Švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neleistų pasiekti administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

13. Vien tik simbolinės atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad nusižengimo padarymo metu nežinojo, jog turėjo kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo, tačiau Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Taigi L. B. privalėjo ir galėjo žinoti šių teisės aktų nuostatas, taip pat ir tai, kad teise vairuoti transporto priemones, kurią jis buvo praradęs dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, jis vėl gali pradėti naudotis tik įvykdęs atitinkamas pareigas, susijusias su teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimu. Iš (duomenys neskelbtini) išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog L. B. buvo baustas vienuolika kartų, visus už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Visos aptartos aplinkybės neleidžia L. B. charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio, atitinkamai jo padaryti administraciniai nusižengimai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai.

14. L. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad L. B. administracinį nusižengimą padarė, veikdamas neatsargiai, jau buvo įvertinta tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo, į tai jau buvo atsižvelgta individualizuojant jam skiriamą nuobaudą, t. y. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą bei nustatant minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Nors L. B. padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau, jeigu jo pažeidimai nebūtų buvęs užfiksuotas ir jis nebūtų buvęs sustabdytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų, tikėtina ir toliau būtų važiavęs, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo pateisinamu. Aplinkybė, jog kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų L. B. laikėsi, esminės reikšmės, vertinant aptariamą nusižengimą, neturi, nes, jei jis būtų nesilaikęs kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės.

15. Išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog L. B. teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogintų jo ir jo artimųjų gyvenimo kokybę. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytų nusižengimų, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamą administracinio poveikio priemonę, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo artimuosius, jis privalėjo būti itin atsargus, užtikrinti, kad jo elgesys atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Atsižvelgiant į tai, vien L. B. paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai nėra pakankamas pagrindas švelninti taikomą administracinę atsakomybę.

16. L. B. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo ir dėl rūpinimosi artimaisiais, nagrinėjamu atveju visiškai nelaikytinos išskirtinėmis teismų praktikos kontekste, net atvirkščiai – tai įprastinės, daugumos žmonių (šeimų) kasdieniam gyvenimui būdingos aplinkybės. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra neadekvačios padarytam nusižengimui, tačiau apygardos teismas pažymi, jog būtent tokios administracinė nuobauda ir poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra numatytos ANK 424 straipsnyje už administracinio nusižengimo padarymą, kurį nagrinėjamu atveju ir įvykdė L. B. Tvirtinimas, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė neadekvačios, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka įstatymo leidėjo valios. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir L. B. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnes, negu sankcijoje numatytos, nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Institucijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimu paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos L. B. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežtos ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. B. atstovo (duomenys neskelbtini) G. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.