Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbo UAB „E“ rūšiuotoja, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista 2014-07-17 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2015 m. spalio 26 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus APT savivaldybių probacijos skyriaus;

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2018-09-30 22 val. iki 2018-10-01 04 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, S. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui su kartu išgertuvėse dalyvavusiu S. K., tyčia sudavė jam vieną smūgį peiliu į galvą, tuo padarydama nukentėjusiajam muštinę-kirstinę dešinio momens žaizdą, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, nuo kurio pastarasis įvykio vietoje mirė ir taip jį nužudė. Šiais veiksmais K. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji K. V. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Paaiškino, kad su seserimi nuėjo į (duomenys neskelbtini) pas L., kur nusipirko 1,5 litro degtinės už 5 eurus. Eidamos namo užėjo į parduotuvę, nusipirko mineralinio vandens ir cigarečių. Namuose išgėrė su seserimi ir atsigulė miegoti. Kai prabudo, jau buvo vakaras. Ji pasiūlė seseriai eiti į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą. Paėmę butelį degtinės atėjo pas S. Kai pasibeldė, duris atidarė S, ji pasiūlė S. išgerti. S pakvietė užeiti, pats jau buvo išgėręs. Jis pakvietė eiti į virtuvę. Ten sėdėjo, gėrė ir kalbėjosi. S padėjo sakyti: „Gyvenkim drauge“. Gal jis juokavo, nežino. Pastarajam atsakė, kad ji gyvena su S.. S ėmė bartis visokiais keiksmažodžiais. Pati sėdėjo ant minkšto kampo, sesuo sėdėjo ant kampo prie lango, o S. ant taburetės per stalą. Negali pakęsti, kai ją bara, keikia. Kai buvo 9 metų, ją norėjo išprievartauti. Galimai dėl to jos psichika yra sutrikusi. S., sėdėdamas, sudavė jai į akį. Ji šiek tiek atsilošė į minkštą kampą. Gulėjo peilis. Kažkas galvoje įvyko. Nenorėjo jo žudyti. Griebė tą peilį, atsistojo, užsimojo ir sudavė. G. S. kažkiek pasilenkė, kad taip išėjo, bet ji smogė ne iš visų jėgų. Sesuo išsigando ir pabėgo. Matėsi šiek tiek kraujo ant galvos. Pati labai bijo kraujo, todėl išsigando ir bėgdama koridoriuje išmetė peilį. Jeigu būtų žinojusi, kad smūgis toks stiprus, būtų kvietusi greitąją ar pas kaimynus nubėgusi. Bet ji nesuprato, kad užmušė jį. Pasivijo seserį ir net nepamena kaip ėjo 3 kilometrus namo. Sesuo telefono neturėjo. Būtų iškvietusi greitąją. N. S. užmušti.

Tarp jos ir S. niekada nebuvo konfliktų, pažinojo pastarąjį apie 4 metus iki įvykio. 2017 m. buvo taip, kad savaitę kartu išgėrinėjo, tačiau kartu su juo negyveno. Įvykio dieną iki ateinant pas S. dviese su seserimi išgėrė butelį degtinės, gal šiek tiek daugiau. Ji pati apie savaitę laiko iki tol gėrė. Tą vakarą su S. kalbėjo apie darbą, konfliktas tarp jų nebuvo kilęs. Peilį paėmė galimai dėl to, kad jis jai sudavė. Tiksliai pamena, kad S. jai sudavė, nors sesuo nurodė priešingai. Sesuo daug kartų gyvenime jai yra pakenkusi. Santykiai su seserimi nėra geri. Peilis buvo ant stalo, jai tereikėjo išteisti ranką. Sudavė vieną kartą į viršugalvį dešinėje pusėje. Nepamena, kelintą valandą ėjo pas K. Buvo jau tamsu. Ten buvo pusvalandį ar valandą. Negali pasakyti, kelintą grįžo namo, galėjo būti 4 val. ryto. Smūgis buvo įstrižas iš dešinės į kairę. Kraujas buvo šiek tiek ant kaktos užtekėjęs. Po smūgiavimo ji iškart išbėgo. Neskambino greitajai pagalbai, nes neturi telefono namie, buvo išgėrusi. S. telefono nematė, jis niekam neskambino. Išeinant iš buto, nematė daugiau kraujo. Butas buvo švarus. Buvo sulaikyta su tais pačiais rūbais, miegojo su rūbais. Jos atlyginimas 230 eurų. Sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajai, tačiau ne tokią didelę sumą. Sutinka su ieškiniu dėl turtinės žalos. Sutinka iš dalies su ieškiniu dėl neturtinės žalos, t. y. nesutinka dėl dydžio. Iki įvykio buvo nukitusi nuo laiptų ant krumplių, veide sužalojimų neturėjo. Negali paaiškinti, kodėl smūgiavo būtent į galvą.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus 2018-10-02 K. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (2t., b. l. 120-131).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. K. parodė, kad nužudytasis S. K. buvo jos tėvas. Paskutinį kartą tėvą S. K. ji matė prieš du metus. Tuo metu tėvas gyveno Anglijoje, ji atvažiavo pas jį ir apie pusmetį gyveno kartu. Po to tėvas išvažiavo į Lietuvą. Rugsėjo 30 d. po 14 val. jam paskambino, nes spalio 13 d. ketino atvažiuoti į Lietuvą. Norėjo su juo susitikti. Tėtis labai apsidžiaugė, bet iš balso suprato, jog jis išgėręs. Paklausus, ar geria, jis atsakė, kad geria su kaimynu V. Telefoninio pokalbio metu ji pasakė tėčiui, kad atskris į Lietuvą, kad nori susitikti. Tėtis sutiko, pasakė, kad paims išeiginę dieną dėl jos. Dar perdavė telefoną V., kad pasisveikintų su juo. Pamena tik, kad šis paklausė, kaip sekasi, ryšys nutrūko su tėvu neatsisveikinus. Ji nebeperskambino, nuėjo miegoti, nes spalio 1 d. buvo pirmadienis, reikėjo į darbą. Prieš 6 val. ryto Anglijos laiku (prieš 8 val. Lietuvos laiku) paskambino mama, paklausė, ar vakare kalbėjo su tėvu ir pasakė, kas jis buvo rastas nužudytas ir kad ji dabar važiuoja į tą butą pasižiūrėti, ar tai tikrai yra tiesa. Nuo to momento nieko neprisimena. Jautėsi taip blogai, kad dabar negali visko detaliai atsiminti.

Dar atsakinėdama į klausimus paaiškino, kad su tėvu susiskambindavo 2-3 kartus per metus. Santykiai nebuvo labai geri, bet bendravo. Ji pati skambindavo jam vieną kartą per metus, per jo gimtadienį, o jis paskambindavo per jos gimtadienį. Kai senelė dar buvo gyva susiskambindavo, bet labai retai. Gyvenant Anglijoje po darbo laiką praleisdavo kartu namuose. Po pusmečio ji išsikraustė, jis liko vienas, bet vis tiek bendravo. Paskui tėvas pasakė, kad išvažiuoja į Lietuvą, nes senelė susirgo. Nuo to laiko skambindavo paklausti, kaip senelė jaučiasi, ar viskas tvarkoj. Ji reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kadangi sumokėjo už laidotuves 965,50 eurų. Reiškia 30 000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos, kadangi nebeturi tėvo, kuris buvo labai svarbus žmogus jos gyvenime. Dėl tėvo nužudymo ji patyrė didelius išgyvenimus. Lankėsi pas daktarus, psichologus, gėrė tabletes, nes nemiegojo, nevalgė. Jai buvo šokas ir iki šiol labai sunku. Išleido daug pinigų dėl savo sveikatos. Yra psichiškai pavargusi ir nori viską pamiršti. Su tėvu nebuvo susipykę. Kaltinamosios ji nepažįsta. Jai apie įvykį niekas nepasakojo, viską sužinojo peržiūrėjus bylą, matė nuotraukas, perskaitė liudytojų parodymus. Kartais jai tėvas padėdavo materialiai, bet nedažnai. Padėjo jai atvažiavus į Angliją. Neturi dokumentų dėl neturtinės žalos. Turi tik dokumentus, kad sumokėjo už laidotuves.

Spalio 9 d. kreipėsi į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pateikė dokumentus, tačiau neturėjo gimimo liudijimo. Gavo laišką į elektroninį paštą, kad jis reikalingas. Šį dokumentą vežė mama. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad fondas negavo jos gimimo liudijimo. Antrą kartą užpildė dokumentus, tačiau pagal dokumentus mokėjo ji, o pasirašė mama, todėl gavo atsakymą, kad tos sumos jai grąžinti negali. Taigi iš fondo jokios išmokos ji negavo.

Liudytoja L. S., kaltinamosios K. V. sesuo, teisme atsisakė duoti parodymus, sutiko atsakyti tik į vieną prokuroro klausimą ir nurodė, jog sakė tiesą duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. 2018-10-02 parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi, tėvais ir sese K. V. 2018-09-30 sekmadienį ji su K. namie vartojo alkoholį. Po to sesuo pasiūlė nueiti pas jos pažįstamą S., pati jį matė gal tik antrą kartą. Jo pavardės nežino. Jis gyvena taip pat (duomenys neskelbtini), gatvės nepamena. Pas S. K. atėjo apie 20-21 val., bet tiksliai nežino, buvo jau tamsu, su buteliu degtinės. Jis namie buvo vienas. S buvo jau gerai išgėręs. K. pasiūlė S. išgerti ir jis įleido jas į savo butą. Atėjusi į butą, ji, L. S., nuėmė savo gumines, tamsiai pilkos spalvos šlepetes ir paliko koridoriuje. Ar sesuo nusiavė savo gumines šlepetes, kurios kiek atsimena buvo mėlynos spalvos, ji nepamena. S bute virtuvėje vartojo alkoholį. Po to K susipyko su S., nes jis pagailėjo jai cigaretės. S turėjo "Minsk" cigaretes, o ji turėjo "LD", bet ji nerūkė, todėl K rūkė S cigaretes. K necenzūriniais žodžiais kalbėjo su S. Po to K staiga griebė ant stalo gulėjusį apie 30 cm ilgio peilį, kurio rankenėlė buvo juodos spalvos, apie 10 cm ilgio, o geležtė storesnė, apie 20 cm ilgio, nelygaus paviršiaus, su dantukais ir dešinėje rankoje laikydama minėtą peilį, atsistojo iš savo vietos ir sėdinčiam S. dūrė į viršutinę galvos dalį. Pasipylė kraujas, ji labai išsigando ir tik atbėgusi namo pastebėjo, kad paliko pas S savo šlepetes. Nuo jos namų iki S yra maždaug 3 km atstumas. Pakeliui namo ją pasivijo K. Ji klausė sesers ką ji padarė, pastaroji atsakė, kad jis ją užkniso. T. K. elgesys jos nenustebino, kadangi maždaug prieš kelis metus ji peiliu padūrė savo sugyventinį. Ji jos net pati bijojo. Sesuo turi psichikos sutrikimų, nes kai jai buvo 9 metai ją išžagino pilnametis ir nuo to laiko jos psichika sutriko. Dar 2018-09-28 apie 18 val. namuose pastebėjo, kad K kairė akis pamušta, matėsi stiprus paraudimas. Paklausė su kuo jau susimušė ir K pasakė, kad su S. M.. P. S. jos išbuvo apie valandą, per kurią išgėrė butelį degtinės. Viso pasisėdėjimo metu S su K niekur dviese išėję nebuvo ir S jos nemušė, jokių smūgių jai sudavęs nebuvo. 2018-09-29 K ėjo girta iš namų ir nugriuvo ant laiptelių ir tuo metu susižeidė abiejų rankų krumplius (2t., b.l.2-3).

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus 2018-10-03 L. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. ( 2t., b. l. 14-19).

2018-11-26 apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją L. S. sutiko atsakinėti į klausimus ir parodė, kad tvirtina ankstesnėje apklausoje duotus parodymus. Viskas taip ir buvo. Nužudymo dieną jie visi trys buvo neblaivūs, iš jų visų girtesnė buvo K. T. K. ir S. K. kilo konfliktas dėl kažkokių cigarečių. Pirmas konfliktą pradėjo S. K. Kai prasidėjo konfliktas, iš karto buvo necenzūriniai žodžiai. Pirma keiktis pradėjo K. Jie visi sėdėjo virtuvėje prie stalo. K sėdėjo iš dešinės, o S sėdėjo per vidurį. Jai, L. S., S buvo iš dešinės. Prie stalo sėdėjo apie pusvalandį, vartojo alkoholį. Ant kito, nedidelio stalelio virtuvėje gulėjo peilis. Kad paimti peilį, K atsistojo. Pati matė smūgį peiliu, išsigando ir pabėgo. Matė, kad smūgis peiliu buvo į viršugalvį. Smūgis peiliu į S galvą, jai atrodo, kad buvo įstrižai. Kilus konfliktui dėl cigarečių buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, K smogė. S. K. iki smūgio buvo labai girtas. Ką jis darė gerai neatsimena. Smūgio metu S sėdėjo, o K stovėjo. K. K. paėmė peilį, daugiau neatsisėdo. Prieš suduodant smūgį, kaip ji suprato, K pasakė keiksmažodį S. Nuo žodinio konflikto iki smūgio praėjo porą minučių. Ji pati žodiniame konflikte nedalyvavo. Ji tuose namuose buvo pirmą kartą, S matė antra kartą. Pamačiusi smūgį ji pabėgo. Nematė, kokios buvo suduoto smūgio pasekmės Si. Matė kraują ant galvos. Niekur kitur kraujo nematė. K po poros minučių ją pasivijo lauke, tačiau nieko jai nepasakojo. Būnant S. K. bute, S. K. atžvilgiu nenaudojo jokio smurto. K su niekuo kitu neturėjo konflikto. Iki įvykio K. buvo mėlynė prie dešinės akies. (2t., b.l.11-13).

Liudytojas V. M., parodė, kad su S. K. buvo pažįstamas apie 15 metų. Kartu leisdavo laisvalaikį, bendravo, gyveno kaimynystėje, t.y. jis pirmame aukšte, o S. K. antrame. Paskutinį kartą S. K. matė tą sekmadienį, rugsėjo pabaigoj. Būnant namuose jam paskambino S. K. ir pakvietė padėti iškrauti lentas. Jis sutiko ir padėjo, o kaimynas davė jiems 2 eurus. Dviese su S. K. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus, ten susitiko S. Šis irgi turėjo porą eurų, pasiūlė paimti butelį degtinės. Nupirkę vieną butelį degtinės nuėjo pas S namo, kur vartojo alkoholį. Jiems besėdint buvo užėjusi kaimynė Jadvyga, kuri pabuvo, po to atnešė 10 eurų ir S nuėjęs pas kaimyną nupirko du butelius degtinės. Vartojant alkoholį, paskambino S dukra V., su kuria S pakalbėjo, o po to davė ir jam, V. M., pakalbėti. Po to nutrūko ryšys ar telefonas išsikrovė, tiksliai nesuprato. Pirmas išėjo S., po to J. ir jie liko dviese. Dar buvo likęs vienas pilnas butelis. Nugėrus apie pusę butelio maždaug 21 valandą 50 minučių, atėjo jo žmona ir nuvarė namo. Grįžus iš karto nuėjo miegoti ir nieko negirdėjo. Ryte paskambino buvusi S sugyventinė Galina ir pasakė, kad S užmušė. Kaltinamąją K. V. žino iš matymo, pastaroji vaikščiodavo su seserimi po Turgelius. S. K. pažinojo K. V., bendravo su ja, buvo priėmęs gyventi apie savaitę. Tai buvo prieš metus ar pusmetį iki įvykio. Viso jie išgėrė tris butelius po pusę litro degtinės. Jam išeinant S nebuvo visiškai girtas.

Liudytoja J. V. parodė, kad ji pažinojo S. K., o kaltinamosios nepažinojo, su ja nebendravo. Ji su S. K. buvo kaimynė, pastarasis gyveno antrame aukšte, o ji su vyru V. M. pirmame toje pačioje laiptinėje. Tą dieną ji dirbo iki 21 val. Apie dešimtą valandą vakaro grįžusi iš darbo nerado namuose vyro. Suprato, kad pastarasis išgėrinėja su kaimynu. Ji paskambino, pakilo į antrą aukštą ir rado V. M. antrame aukšte pas S. K. bute. Kai ji atėjo, S. K. ir V. M. buvo išgėrę, tačiau ne visiškai girti, jie sėdėjo virtuvėje. Kai ji su V. M. išėjo, S. K. liko vienas. Kitos dienos rytą vyrui paskambino kaimynė ir pasakė, kas atsitiko. Kaip tiksliai pasakė, nežino. Atvažiavo policijos pareigūnai, kurie išsivedė vyrą pasišnekėti, po to ji kalbėjo. Ji neklausė V. M., ką jie darė pas S. K.

Liudytojas R. L., kurio parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su S. K. dirbo, jis yra fasadininkas, o S dirbo neoficialiai. Sekmadienį 21.11 val., jis paskambino S. į mobilų, tarėsi dėl pirmadienio darbo, sakė jam, kad būtinai rytoj išeitų į darbą. Susitarė, kad 07 val. S ateis pas jį. S. K. sakė, kad šiuo metu išgerinėja, bet su kuo gėrė, neaiškino. Kvietė jį, bet jis atsisakė. Iš kalbos suprato, kad pas jį lyg sėdi Vytas iš to paties namo 1 aukšto. Pagal balsą jis suprato, kad S jau buvo gerokai išgėręs, bet žadėjo, kad pirmadienį tikrai atsikels į darbą. P. S. neatėjo, skambino jam tris kartus į mobilų telefoną, S. K. nepakėlė. Pamanė, kad jis gal girtas miega, todėl nubėgo pas jį į butą. Pasibeldė, pastovėjo, palaukė, durų niekas neatidarė, po to automatiškai, norėdamas paklibinti rankeną, ją nuspaudė. Durys buvo atrakintos. Užėjo į butą, šviesos buvo užgesintos, televizorius nėjo, muzika negrojo, nors iš vakaro kalbėdamas telefonu girdėjo ar radijo ar televizoriaus garsą ragelyje. Pamatė, kad visas butas kruvinas. Pradėjo šaukti, šaukė S., S. Nuėjo į kambarį kur balkonas. Pamatė visur daug kraujo. Grįždamas jis ėjo į mažesnį kambarį prie katilinės, bet praeidamas pro virtuvę pamatė ant grindų nuogas kojas. Užėjęs į virtuvę pamatė už stalo ant grindų, tarp virtuvinių spintelių ir minkšto virtuvinio kampo gulintį S, jis kaip ir visas butas buvo kraujyje. Kai suprato galutinai, kad jis miręs, išbėgo bėgte iš buto net neuždaręs paskui save durų. Lauke mašinoje jo laukė T., šalia jo ėjo dar pažįstama moteris, jis pradėjo šaukti, kad S nužudė, kad visas butas kraujuose. Jie jam pasakė kviesti policiją, jis skambino „112“. Paskutinį kartą pas S. K. namuose buvo sekmadienį, namai buvo tvarkingi. S buvo labai pedantiškas žmogus. Lovos visada buvo užklotos tiek miegamajame, tiek didžiajame kambaryje, kur jis pastaruoju metu miegojo (su išėjimu į balkoną), S rūkė, dažniausiai kontrabandines cigaretes. Augino gėles, laikė katinus, namie visada būdavo labai tvarkinga, namus visada tvarkė pats. Gyveno iš atsitiktinių darbų statybose. Kelias savaites atgal darbe S pasakojo, kad atitempė namo tokią K., pavardės nežino, iš kažkokio gretimo kaimo, nuprausė ir ji kokią savaitę pas jį gyveno, tada jis vieną naktį užtiko ją virtuvėje valgančią jo maistą, jis supyko ir išvarė ją iš savo namų. Sekmadienį, prieš pat paskambindamas S., t.y apie 21 val., jis su žmona važiavo namo. Tada ant posūkio kuris eina prie S namų, jau įsukimas į Naujojo skersgatvio gatvę, matė K. V. su seserimi, einančias gatve. Dar vėliau, kalbant su R., pravarde "Rusas", sužinojo, kad K sukinėjosi prie S namų ir ar tai šeštadienį ar sekmadienį jis ją varė iš jų kiemo. Ar ji buvo viena ar su seserimi pasakyti negali. Kaime sklinda kalbos, kad kadangi S rastas nuogas, jį papjovė moteris, visi kalba, kad tai tik K, nes prieš kelis metus K peiliu sužalojo savo sugyventinį S. (1t., b. l. 167-168).

Policija.lt duomenimis 2018-10-01 07,24 val. fiksuotas L. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), bute antrame aukšte rastas negyvas S. (b.l.7,1t.)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra dviaukščiame daugiabučiame name, antrajame aukšte, antros durys iš dešinės. Užėjus į butą prieškambaryje visur yra matomi į kraują panašūs pėdsakai, prieškambario iš dešinės yra dvejos durys, pirmosios yra tualeto patalpa, joje unitazas, daugybė panašių į kraują sutepimų, antros – į vonios kambarį, kur tokių pėdsakų nėra. Iš prieškambario pasukus kairėn, patenkama į sandėliuką, iš kurio galima patekti į miegamąjį kambarį (Nr. 1). Jame yra dviguba lova, skalbimo mašina, lyginimo lenta, televizorius, langas užkabintas užuolaidomis. Užuolaidos neuždengtos (naktinės), langas uždarytas. Koridoriuje tarp sienos, sandėliuko ir miegamojo įėjimo į kambarį Nr. 1, ant grindų tarp gausaus grindų sutepimo krauju aptiktas peilis juoda rankena su dantukais su panašiais į kraują pėdsakais ant rankenos ir geležtės. Einant tiesiai iš kairės pusės yra įėjimas į virtuvę. Virtuvėje per visą kairį kampą, bei kairę sieną yra virtuvės baldai. Virtuvės paviršius, bei virtuvės spintelės gausiai suteptos krauju su nutekėjimais, ant sienos kaba magnetinė juosta ant kurios pakabinta 7 vnt. įvairaus dydžio peilių bei dvi kapoklės, ant stalviršio stovi purvini indai. Kriauklė gausiai sutepta krauju. Iš dešinės pusės prie sienos stovi šaldytuvas, šaldytuvo durelės suteptos krauju. Atvėrus šaldiklio dureles viduje matomi kraujo sutepimai. Tiesiai matomas medinis stalas, kurio pusė yra užlenkta, ant stalo stovi geležinė peleninė, kurioje matomos cigarečių nuorūkos. Už stalo ant grindų šalia kampinio staliuko guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli skersai, daugiau įstrižai kojomis link lango, į kairę sieną, guli aukštielninkas. Po lavonu cigarečių pakelis "Minsk" ir žiebtuvėlis. Sėdmenų ir nugaros paviršiai yra gausiai sutepti sudžiūvusiu krauju. Pakaušio sritis, viršugalvis taip pat gausiai sutepti krauju. Pakaušio srityje yra juostiniai sutepimai. Pėdų padai sutepti krauju. abi plaštakos visuose paviršiuose suteptos krauju, kuris padžiūvęs. Visas kūnas apneštas krauju. Lavono galvoje žaizda, žaizdos vietoje plaukai nurėžti. Žaizdos labai lygūs kraštai, smailūs galai. Dešinio momens srityje lanko formos su kabančiu atpjautu odos lopu žemyn. Primenantis pjautinį sužalojimą. Virtuvėje ant stalo yra metalinė peleninė, kurioje yra nuorūkų, ant virtuvinės spintelės rastos nuorūkos. Koridoriuje ant grindų rastos mėlynos šlepetės, panašiai moteriškos. Kambarys Nr. 2 (su išėjimu į balkoną). Kambaryje iš dešinės pusės yra sieninė spinta per visą sieną, stovi komoda ant kurios stovi televizorius. Iš kairės pusės prie sienos stovi lova, lova nepaklota, ant pagalvės esančios arčiau krašto, bei patalynės gausus kraujo krešulys, su nutekėjimu ant grindų. Kambaryje ant grindų tarp lovos ir spintos guli juodos spalvos vyriškos sportinės kelnės. Taip pat virtuvėje ant minkšto kampo guli nešiojamas kompiuteris, ant virtuvinės palangės mobiliojo ryšio telefonas su krovimo laidu. Virtuvėje yra 4 tušti buteliai nuo degtinės, 3 – spintelėje, vienas – šalia lavono ant grindų. (1t., b. l. 9-77).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1212/2018 (01) matyti, kad S. K. mirė nuo muštinės-kirstinės dešinio momens žaizdos. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2018-10-02, 12.45 val., rodo, kad nuo S. K. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 1-3 paros laiko. S. K. lavono nustatyta:

- muštinė-kirstinė dešinio momens žaizda, padaryta bukos, nevienodai išreikštos briaunos savybių traumuojanti paviršių turinčiu daiktu ar įrankių, tokiu daiktu gali būti ir peilis, turintis nevienodai išreikštus laukus-aštrius ašmenis, neilgai trukus iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

- poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir blauzdose, padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), neilgai trukus iki mirties. Sužalojimai atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

- poodinės kraujosruvos klubuose padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

- odos nubrozdinimas dešiniame kelyje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, 3-5 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimas atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

S. K. lavono kraujyje 3,18 %o etilo alkoholio. S. K. lavone pomirtinių sužalojimų nėra. Muštinė-kirstinė žaizda dešiniame momenyje nebūdinga savęs žalojimui, griuvimui. Neatmetama galimybė, kad S. K. lavone nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, klubuose, blauzdose ir odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, galėjo būti padarytos pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant ir minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar, galimai, paviršiais. S. K. rankose sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti kovos ar savigynos metu, nėra. Tikėtina, kad po visų jam sužalojimų padarymo, S. K. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šaukti), kol prarado sąmonę. Labiausiai tikėtina, kad po visų jam sužalojimų padarymo, S. K. galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių, kol nukraujavo. S. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. S. K. lavone nustatyta muštinė-kirstinė dešinio momens žaizda, padaryta bukos, nevienodai išreikštos briaunos savybių traumuojantį paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu, tokiu daiktu gali būti ir peilis, turintis nevienodai išreikštus bukus - aštrius ašmenis. Dešinio momens žaizdoje užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, konkretaus žalojusio daikto arba įrankio nustatymui žaizda netinkama. Muštinė-kirstinė dešinio momens žaizda, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir blauzdose, padarytos neilgai trukus iki mirties. Poodinės kraujosruvos klubuose padarytos 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje padarytas 3-5 parų laikotarpyje iki mirties.(1t., b. l. 88-93)

Iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 386/2018 (01) matyti, kad ant peilio (3,4 mėg., paimtas koridoriuje ant grindų), žiebtuvėlio (5 mėg.), nuoplovoje nuo koridoriaus grindų (7 mėg.), cigarečių pakelio (8 mėg.), šlepečių (9,10 mėg.), ąsočio (36 mėg.), stikliuko (39 mėg.), stiklinio butelio (41 mėg.), sportinių kelnių (43 mėg.) rastas žmogaus kraujas; ant stikliuko (37 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. K. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant cigarečių nuorūkų (19,20,21,22,24,25,26,27,28,32 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. K. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. K. V. rankų nagų nuokarpose (12,13 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. V. DNR profilio su 99,999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant cigarečių nuorūkų (29,30,31,34,35 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant cigaretės nuorūkos (33 mėg.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su S. K. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. Ant žiebtuvėlio (40 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su S. K. ir V. M. DNR profiliais. Ant stiklinio butelio (42 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su DNR profiliu, gautu nuoplovoje nuo laiptinės turėklų (6 mėg.), DNR profiliu gautu ant cigaretės nuorūkos (23 mėg.), ir nesutampa su V. M., S. S., S. K. DNR profiliais. Ant sportinių kelnių (11 mėg.) rastas žmogaus kraujas, ant stiklinės (38 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. A. K. V. marškinėlių, megztinio, striukės, kelnių dėmių ir sutepimų, tinkamų kraujo tyrimui, nerasta. Ant peilio (1,2 mėg., paimtas virtuvėje nuo stalo) žmogaus kraujo nerasta. (1t., b. l. 100-141).

Iš S. K. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas Prestigio Wize OK3 PSP3468DUO S/N:MTPC 1873902512 IMEI - 1: (duomenys neskelbtini) 2: (duomenys neskelbtini), su SIM Pildyk kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bei Micro SD 32 G atminties kortele. Telefonas yra be galinio dangtelio. Įjungus mobiliojo ryšio telefoną yra matomi klaviatūros skaičiai, bei užrašas rusų kalba: „SIM-karta zablokirovana - tolko ekstrenyje vyzovy, ekstenyj vyzov“(1t., b. l.142-146).

2018-10-01 Specialisto išvada Nr. G 3495/2018(01) patvirtina, kad K. V. apžiūros metu yra nustatyti šie sužalojimai: odos įdrėskimas dešinio smilkinio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas dešiniame žande, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimas ir paviršinės kirtinės-muštinės žaizdos su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairės plaštakos III-o piršto I-o pirštakaulio srities nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinio kelio sąnario srityje, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario srityje. Be kitų aplinkybių, specialisto išvada patvirtina, jog poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke padaryta nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgį į nosies-tarpuakio kairės pusės sritį (pvz. ranka), tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių ne daugiau dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Dar konstatuota, kad nustatyti K. V. sužalojimai yra ne vienodo senumo. Jie nepriskiriami sužalojimams, būdingiems savęs sužalojimui. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti ne mažiau 10 trauminių poveikių pasekoje.(2t., b.l.136-137).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78 TPK-16/2019 matyti, kad K. V. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir šiuo metu neserga, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jai konstatuojamas priklausomybės nuo alkoholio sindromas bei intoksikacija alkoholiu; dėl savo psichikos būsenos ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. V. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo (patologinio afekto) būsenoje, ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio (paprasto girtumo būsenoje) bei galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. V. būdingos individualios psichologines ypatybes neturėjo esminės įtakos jos elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu. Šiuo metu K. V. konstatuojamas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, kas netrukdo jai suprasti savo veiksmų reikšmes ir jų valdyti. K. V. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji gali stoti prieš teismą. Ekspertinio tyrimo metu K. V. nenustatyta tokių pažintinių funkcijų sutrikimų, kurie turėtų esmines įtakos jos gebėjimui teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir vėliau jas atgaminti, tačiau išreikštas apsvaigimas nuo alkoholio įvykio metu galėjo sutrikdyti šį gebėjimą, (tiriamoji galėjo nesuvokti ir neįsiminti visų įvykio aplinkybių, todėl jos parodymai gali stokoti išsamumo, tikslumo, detalumo), tai gali apsunkinti gebėjimą duoti išsamius ir nuoseklius parodymus apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir atskiras jų detales. K. V. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo)(3t.,b. l. 51-55).

Tarnybiniame pranešime ir S. K. mobilaus ryšio telefono skambučių išklotinėje fiksuota informacija, kad 2018-09-30 visų skambučių ir poklabių metu UAB “Tele 2” telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (S. K.) buvo UAB “Tele2” bokšto 0716 ar 0712 veikimo zonoje, kuri apima įvykio vietą bei S. K. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (2t., b.l.31-34, b.l.37)

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2t.,b.l.139-141) įtariamoji K. V. pateikė savo rūbus – marškinėlius, megztinį, striukę ir kelnes.

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad K. V. kaltė padarant jai inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-09-30 22 val. iki 2018-10-01 04 val. bute, (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu kilo konfliktas tarp K. V. ir S. K., kurio metu K. V. sudavė vieną smūgį peiliu S. K. į galvą. 2018-10-01 ryte S. K. rastas negyvas.

Tokios įvykio aplinkybės patvirtinamos liudytojų V. M., J. V., R. L., L. S. parodymais. Liudytoja L. S., tiesiogiai mačiusi įvykį, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp K. V. ir S. K., kurio metu K. V. atsistojusi paėmė peilį ir smogė juo sėdinčiam S. K. į viršugalvį. Pažymėtina, kad pati K. V. neginčija, jog ji sudavė S. K. vieną smūgį peiliu į galvą, po ko pamačiusi kraują labai išsigando ir pabėgo, bute koridoriuje numetusi peilį.

Byloje taip pat nustatyta, kad S. K. mirė nuo muštinės-kirstinės dešinio momens žaizdos, kuri komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu (Specialisto išvada Nr. M 1212/2018 (01), (1t., b. l. 88-93).

Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog visi minėti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių. Kaltinime inkriminuotas smūgių skaičius, t.y. vienas smūgis į gyvybiškai svarbią vietą - galvą ir kaltinimas, kad būtent K. V. tyčia nužudė S. K. įrodytas pačios kaltinamosios K. V. parodymais, kuri pripažino sudavusi vieną smūgį peiliu S. K. į galvą, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, liudytojos L. S. buvusios įvykio vietoje ir tiesiogiai mačiusios įvykio aplinkybes parodymais, kuri patvirtino vykusio konflikto tarp K. V. ir S. K. faktą bei tai, kad būtent K. V. sudavė peiliu vieną kartą S. K. į galvą, liudytojų V. M., J. V., R. L. parodymais, kurie patvirtino, kad po išgertuvių kitos dienos rytą S. K. buvo rastas negyvas savo bute. Taip pat nukentėjusiosios V. K. parodymais, kuri paaiškino, kokiomis aplinkybėmis skambino tėvui, su juo kalbėjo bei specialisto išvada, patvirtinančia S. K. padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, pobūdį, mirties priežastį. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys.

Nors kaltinamoji K. V. teisme neigė vykusio konflikto tarp jos ir S. K. faktą, aiškino, kad S. K. jai sudavė į akį, tačiau pažymėtina, kad šioje dalyje jos parodymai proceso metu keitėsi. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 t., b.l.114-117) K. V. nurodė, jog ji įsivėlė į „konfliktą“ su S. K., kuriame sesuo nedalyvavo. Parodymų patikrinimo vietoje metu (2t., b.l.120-123) kaltinamoji taip pat pripažino, kad ji su S. „apsižodžiavo“. Teisme pripažino, kad S. K. “barėsi” jos atžvilgiu keiksmažodžiais. Remiantis nurodytais kaltinamosios parodymais ir gretinant juos su liudytojos L. S. parodymais, kuri nuosekliai tvirtino vykusio konflikto faktą, teismas laiko šiuos duomenis pakankamais pripažinti, kad tarp kaltinamosios ir S. K. konfliktas vyko. Aplinkybė, kad S. K. būtų sudavęs į akį K. V., nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais, tokios aplinkybės nenurodė ir liudytoja L. S., todėl šioje dalyje teismas K. V. parodymais nesivadovauja.

Pasisakant dėl teisinio bylos faktinių aplinkybių vertinimo, visų pirma pažymėtina, jog kaltinamosios gynėjos įsitikinimu, nukentėjusiojo mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali būti inkriminuojamas kaip padarytas tyčia. Gynėjos vertinimu, išankstinis tikslas nužudyti nenustatytas, nes jos ginamoji tvirtino, jog sudavė nestipriai, o žaizda nebuvo gili, todėl K. V. elgėsi nerūpestingai ir nenumatė, kad dėl jos veikos gali žūti kitas žmogus, nors pagal buvusią situaciją galėjo tai numatyti jei būtų buvusi atsargesnė. Pasak gynėjos, K. V. buvo įsitikinusi, kad žaizda nepavojinga ir negalėjo numatyti, kad S. K. nukraujuos, kas ir tapo pastarojo mirties priežastimi. Todėl jos ginamosios veiką reikia kvalifikuoti ne kaip tyčinį nužudymą, o kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

Teismas su tokia gynybos pozicija nesutinka, nes byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamosios K. V. veikos ir nukentėjusiojo mirties, taip pat tai, kad K. V. psichinis santykis su nusikalstama veika ir jos padariniais buvo tyčinis.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Nagrinėjamoje byloje pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismo medicinos specialisto išvadą nekyla abejonių dėl to, kad būtent kaltinamosios K. V. suduotas vienas smūgis peiliu į S. K. galvą ir buvo ne tik būtina pastarojo mirties kilimo sąlyga, bet ir esminis susiklosčiusio priežastingumo elementas, lėmęs nukentėjusiojo mirtį netrukus po suduoto smūgio (teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad po šio patirto sužalojimo S. K. galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių (1t., b.l.88-93)).Taigi nukentėjusiojo mirtis šioje situacijoje buvo dėsningas, o ne atsitiktinis, suduoto smūgio peiliu rezultatas.

Teismas sutinka su gynybos pozicija, jog byloje nenustatytas kaltinamosios išankstinis tikslas nužudyti asmenį, tačiau toks požymis nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis ir paprastai gali rodyti tiesioginę tyčią bei turėti įtakos skiriant bausmę. Byloje neįrodinėta ir nenustatyta, jog kaltinamoji siekė nukentėjusiojo mirties ir norėjo jį nužudyti, tačiau pagal BK 129 straipsnio 1 dalį asmuo atsako ir tuo atveju, kai veikia netiesiogine tyčia.

Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016; 2K-7-74-778/2019).

Būtent tokią kaltinamosios tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu ir kt. Tai, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlęs smūgis buvo suduotas peiliu, į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, rodo, kad kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. Kaltinamoji K. V. nurodė, kad prieš suduodant smūgį ji atsistojo, smūgio sudavimo metu nukentėjusysis sėdėjo, o jai, kad suduoti smūgį reikėjo ištiesti ranką, smūgį ji sudavė į viršugalvį, kas teismui neabejotinai rodo jos veikimą tyčia, turint omenyje ir kaltinamosios nurodytą suduoto smūgio menkavertę priežastį.

Teismo įsitikinimu, visos bylos aplinkybės patvirtina, kad K. V. suduodama smūgį sėdinčiam neblaiviam S. K. į gyvybiškai svarbią kūno vietą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę sveikatai ar gyvybei, bet buvo abejinga padariniams, kurie gali kilti. K. V. buvo nesvarbu kokie padariniai, gyvybės atėmimas ar tam tikri sveikatos sutrikdymai bus padaryti. Taigi iš bylos aplinkybių teismas nustatė, kad K. V. nužudė S. K. veikdama netiesiogine tyčia ir privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. asmens nužudymą. Atsižvelgiant į tai, jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas.

III. CIVILINIO IEŠKINIO, SKIRTINOS BAUMĖS IR KITI KLAUSIMAI

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 965,50 Eur dydžio patirtos turtinės žalos ir 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos (1t., b. l. 160-161). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos patirtos dėl tėvo laidojimo, o neturtinę – tėvo netektis. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala jai nėra atlyginta. Kaltinamoji K. V. su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, o dėl neturtinės žalos sutiko iš dalies, nurodė, jog prašoma priteisti suma yra per didelė, ji neturės galimybės atlyginti tokios žalos.

Dėl turtinės žalos

V. K. parodė, kad 965,50 Eur turtinė žala atsirado dėl laidojimo išlaidų, šiuos duomenis patvirtina rašytiniai bylos duomenys – kasos pajamų orderių kvitai ir užsakymo forma (1t., b.l.158-159). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis, nurodyta laidojimo suma neviršija įprastų laidojimo išlaidų, yra protinga ir adekvati. Tokiu būdu, teismas vertina, kad turtinės žalos padarymo fak­tas yra įrodytas aptartais įro­dy­mais. Tur­ti­nė ža­la padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako kaltas asmuo (Ci­vi­li­nio ko­dek­so (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis), todėl turtinės žalos suma iš­ieš­kotina iš K. V.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014)

Teismo vertinimu, K. V. kaltė dėl nukentėjusiajai pa­darytos netur­ti­nės žalos taip pat yra įrodyta. Nukentėjusioji V. K. yra nužudytojo S. K. dukra. Šiuo atveju tyčiniais K. V. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų jos veiksmų nukentėjusioji V. K. neteko tėvo. Tokia smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą nukentėjusiajai, neigiamai paveikė jos gyvenimą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iš dalies ma­terialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kom­­pensuoti nema­te­ria­lias vertybes.

Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltinamosios veiksmų pobūdį – tyčinė smurtinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, dėl ko nukentėjusiajai neabejotinai kilo dvasinių išgyvenimų. Be to, teismas atsi­žvelgia į kaltinamosios faktinių aplinkybių pripažinimą, į jos turtinę padėtį. Nustatyta, kad K. V. yra darbinga, iki sulaikymo dirbo UAB “E”, duomenų apie jos pajamas, turimą turtą nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos turtinė padėtis yra gera. Vertinant nustatytų aplinkybių pusiausvyrą, teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad paskutiniu metu dukra (V. K.) ir tėvas (S. K.) bendravo neintensyviai, kaip nurodė pati V. K. ji su tėvu bendraudavo telefonu 2-3 kartus per metus, į tai, kad teismui nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad V. K. būtent dėl šio įvykio patirtų išgyvenimų teko kreiptis pas medikus, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-318/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-513-697/2015, 2K-44-648/2016, 2K-9-697/2017), sprendžia, kad reikalaujamos neturtinės žalos suma yra mažinama iki 15 000 eurų.

Dėl skirtinos bausmės

Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę.

Lengvinanti K. V. atsakomybę aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinanti jos atsakomybę aplinkybė tai, kad K. V. nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors byloje nėra tiksliai nustatytas K. V. girtumo laipsnis įvykio metu, iš jos pačios ir kitų asmenų parodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad veikos padarymo metu K. V. buvo neblaivi ir būtent jos neblaivumas buvo viena iš nusikaltimo priežasčių.

K. V. netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, jos padaryto nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos ir nepataisomos, K. V. anksčiau teista, teistumas išnykęs. Kartu, parenkant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. V. iki sulaikymo dirbo, padarytos žalos neatlygino. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad ji keturis kartus bausta administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviai. (3t., b.l.15-18).

Teismas įvertina ir tai, kad pagal teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 78 TPK-16/2019, K. V. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo (patologinio afekto) būsenoje, ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio (paprasto girtumo būsenoje) bei galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti(3t.,b. l. 51-55).

Teismo vertinimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio nuostatas, K. V. skirtina bausmė, nežymiai viršijanti bausmės, numatytos sankcijos už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, minimumą.

Šioje byloje kaltinamajai K. V. buvo paskirta karomoji priemonė – kardomasis kalinimas suėmimas. Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:

2 stikliukus, 1 stiklinę, 1 ąsotį, 1 žiebtuvėlį nuo stalo; 1 stiklinį butelis nuo grindų; plastmasinę detalę nuo šaldytuvo; 1 peilį iš virtuvės nuo spintelės; 2 peilius iš virtuvės spintelės; 7 peilius iš virtuvės nuo sienos; sportines kelnes; 7 cigarečių nuorūkas ant spintelės stovinčioje lėkštėje; 10 vnt. nuorūkų iš peleninės; 1 peilį nuo virtuvinio stalo; 1 peilį nuo koridoriaus grindų; 2 nuoplovas nuo turėklų ir nuo koridoriaus grindų; raudonos spalvos žiebtuvėlį nuo virtuvės grindų; cigarečių pakelį „Minsk“, kuriame dvi cigaretės; 1 porą mėlynos spalvos šlepečių iš koridoriaus; kirvį iš buto sandėliuko; tris tuščius butelius iš virtuvinės spintelės; DNR lyginamuosius pavyzdžius – saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (1 t., b. l. 80, 81) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

K. V. drabužius dėžėje Nr. 2(1 t., b. l. 80, 81) grąžinti K. V. ar jos nurodytam asmeniui, o nesant prašymo sunaikinti kaip menkaverčius.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2019 m. birželio 13 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti K. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 13 d.

K. V. paskirtą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai V. K. iš kaltinamosios K. V. 965,50 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 eurocentų) turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur ( penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

2 stikliukus, 1 stiklinę, 1 ąsotį, 1 žiebtuvėlį nuo stalo; 1 stiklinį butelis nuo grindų; plastmasinę detalę nuo šaldytuvo; 1 peilį iš virtuvės nuo spintelės; 2 peilius iš virtuvės spintelės; 7 peilius iš virtuvės nuo sienos; sportines kelnes; 7 cigarečių nuorūkas ant spintelės stovinčioje lėkštėje; 10 vnt. nuorūkų iš peleninės; 1 peilį nuo virtuvinio stalo; 1 peilį nuo koridoriaus grindų; 2 nuoplovas nuo turėklų ir nuo koridoriaus grindų; raudonos spalvos žiebtuvėlį nuo virtuvės grindų; cigarečių pakelį „Minsk“, kuriame dvi cigaretės; 1 porą mėlynos spalvos šlepečių iš koridoriaus; kirvį iš buto sandėliuko; tris tuščius butelius iš virtuvinės spintelės; DNR lyginamuosius pavyzdžius – saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (1 t., b. l. 80, 81) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

K. V. drabužius dėžėje Nr. 2 (1 t., b. l. 80, 81) grąžinti K. V. ar jos nurodytam asmeniui, o nesant prašymo sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Nuorašas tikras.

2019 m. birželio 13 d.