Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Teigia, kad Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (2017-11-28 įstatymo Nr. XII-804 redakcija, galiojusi nuo 2019-01- 01 iki 2022-02-15, kurios 1 str. 3 d. nurodė, kad jeigu yra šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) prieštaravimų, taikomos BPK normos, ir nuo 2022-02-15 galiojanti 2021-12- 16 įstatymo Nr. XIV-783 redakcija, kurios 1 str. 2 d. nurodo, kad šis įstatymas taikomas tiek, kiek BPK ir Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose pranešėjų apsaugos reikalavimus, nenustatyta kitaip) įtvirtina BPK viršenybės prieš šį įstatymą principą, kuris reiškia, kad baudžiamajame procese šio įstatymo nuostatos, tame tarpe ir konfidencialumo principas, taikomos tiek, kiek jos įtvirtintos ir neprieštarauja BPK. Pažymi, kad BPK jokios šio įstatymo nuostatos neįtvirtintos, o esamas ikiteisminio tyrimo įstaigų/prokuratūros subjektų procesinės veiklos reglamentavimas įpareigoja elgtis kitu nei atsakovės tarnybinio patikrinimo išvadoje, teikime nurodytu būdu. Pranešėjo apsaugos įstatymą lydintieji teisės aktai yra du: Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos IX skyrius, kuris įsigaliojo 2020-12-28, ir Pranešimų apie pažeidimus įstaigose pateikimo Lietuvos Respublikos prokuratūrai tvarkos aprašas, tačiau juose reglamentuotas tik pradinis (iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo) prokuroro/ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų procesinės veiklos etapas: informacijos apie pažeidimą priėmimo, vertinimo, registravimo, nagrinėjimo, pagalbos pranešėjams koordinavimo proceso, ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pranešėju pripažinto asmens pranešimą ir jo registravimo tvarka.

Nurodo, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24815-21 pradėtas ir jo organizavimas aukštesniojo prokuroro pavedimu integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) pareiškėjai buvo pavestas 2021-07-23, todėl vyr. tyrėjos I. K. veiksmų, atliktų patikslinimo metu (E. K. pranešimo apie pažeidimą įkėlimo į IBPS, 2021-07-21 pranešėjo E. K. kaip liudytojo apklausos ir jo apklausos protokolo įkėlimo į IBPS) nekontroliavo. Visgi, konstatuojant, kad teisės aktų numatytomis priemonėmis nereagavo į šiuos vyr. tyrėjos I. K. padarytus pažeidimus ir neužtikrino teisės aktų, susijusių su pranešėjo apsauga, laikymosi, būtina nustatyti, ar tokie pažeidimai buvo, jei taip, ar savo neveikimu pažeidė atsakovės nurodytus teisės aktus.

Sutinka, kad vyr. tyrėja I. K. pažeidė Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios 183 punkto nuostatas, nes patikslinimo metu apklausė pranešėją E. K. kaip liudytoją, tačiau kaip matyti iš Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakymu Nr. 1-40 (2015-06-02 įsakymo Nr. 1-139 redakcija), 12 dalies teksto, jame nėra suformuluotos imperatyvios elgesio taisyklės prokurorui elgtis atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime nurodytu būdu. Įvertinusi tai, kad nuo Pranešėjų apsaugos įstatymo įsigaliojimo 2019-01-01 iki 2020-12-28, kuomet Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos papildytos IX skyriumi, į kurį įeina 183 punktas, t. y. pakankamai ilgą laiką nebuvo draudimo apklausti pranešėją patikslinimo metu ir jie buvo apklausiami, pranešėjo apklausa bei kiti proceso veiksmai su juo kitose baudžiamojo proceso stadijose leistini, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir pranešėjas E. K. vis tiek būtų apklaustas, pranešėjas E. K. ir jo apklausoje dalyvavęs atstovas, turintis teisinių žinių ir teikiantis jam teisinę pagalbą (advokatas) šiam veiksmui neprieštaravo, apklausos metu pateikė reikšmingus dokumentus, patikslinimo metu neapklausus E. K. nebuvo galimybės priimti teisėtą ir pagrįstą proceso sprendimą (tokio proceso veiksmo būtinybę nurodė ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas D. R.2022-05-02 nutartyje, kuria iš esmės dėl patikslinimo metu neatliktos pranešėjo E. K. apklausos patenkino UAB „Dineras“ atstovo skundą dėl sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pranešėjo E. K. atžvilgiu,), pranešėjo E. K. patikslinimo metu duoti parodymai tapo ikiteisminio tyrimo duomenimis, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir savarankiškumo principu, vyr. tyrėjos I. K. padarytą pažeidimą aptarė pareiškėja žodžiu, nurodžiusi, kad pasikartojus pažeidimams bus taikomos griežtesnės reagavimo priemonės. Atsakovė nenurodė ir byloje nenustatė nei vieno prokuroro veiklą reglamentuojančio vidaus administravimo teisės akto, kuriame būtų nustatyta prokuroro pareiga privalomai raštu reaguoti ir informuoti atitinkamus ikiteisminio tyrimo įstaigos subjektus apie ikiteisminio tyrimo pažeidimus, pašalinti ar įpareigoti pašalinti (ir kokiu būdu) šį pažeidimą.

Bylos formuojamos tik Aprašo 57 punkte nustatyta tvarka prieš perduodant bylą teismui. Pažymi, kad Aprašas imperatyviai nurodo visus ikiteisminio tyrimo įstaigose ar prokuratūroje gautus dokumentus (elektroninius, popierinius) skaitmeninti ir įkelti į IBPS, išskyrus didelės apimties dokumentus, visus patikslinimo/ikiteisminio tyrimo dokumentus rengti (įkelti), rašyti, formuoti IBPS priemonėmis. Aprašas nenumato jokių išimčių, susijusių su pranešėjo duomenimis ir jų apsauga. Tokių išimčių nėra ir kituose policijos/prokuratūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nagrinėtinu atveju vyr. tyrėja I. K. E. K. pranešimą apie pažeidimą ir liudytojo E. K. apklausos protokolą įkėlė/suformavo IBPS-e vykdydama imperatyvius Aprašo reikalavimus.

Pareiškėja nemano, jog nėra pagrindo pripažinti, jog ji savo neveikimu (neužtikrinimu/ nereagavimu) pažeidė atsakovo nurodytus teisės aktus, todėl jos veiksmuose nėra neteisėto neveikimo ir kitų tarnybinės atsakomybės sąlygų.

Pažymi, kad jau 2021-07-21 apklausos metu E. K. ir jo atstovas žodžiu informavo vyr. tyrėją I. K., o pastaroji tyrimo eigoje pareiškėją apie tai, kad minėti asmenys civiline tvarka ginčys E. K. atleidimą iš UAB „Dineras“ tuo pagrindu, kad E. K. yra pranešėjas (Darbo kodekso 59 str. 2 d.). Tarnybinio patikrinimo metu ši aplinkybė, kad E. K. ir jo atstovas E. K. suteikto pranešėjo statusą UAB-ei „Dineras“ paviešino patys civilinio proceso metu iki pareiškėjai priimant 2022-01-12 sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24815-21, pasitvirtino.

Pareiškėjos įsitikinimu, tokioje procesinėje situacijoje, kai pats pranešėjas E. K. atskleidžia konfidencialią informaciją apie save, konfidencialumo užtikrinimas tampa neįmanomas, tolesnė šio pranešėjo duomenų apsauga netenka prasmės, o jos laikymasis formaliu. Todėl priimdama 2022-01-12 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24815-21, vadovavausi Prokuratūros įstatymo 16 str. 1,2 d., BPK 30 str., 216 str. Generalinio prokuroro 2017-10-25 įsakymu Nr. 1-368 patvirtintais Prokuratūroje priimamų procesinių sprendimų rengimo standartais, kurie imperatyviai nurodo, kad proceso sprendime nutraukti ikiteisminį tyrimą privalu nurodyti tiriamos nusikalstamos veikos pradėjimo vadą, fabulą, proceso dalyvius ir jų parodymus, atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, jų turinį, visas prokuroro nustatytas faktines aplinkybes, išdėstyti motyvus, kuriais aiškiai, tiksliai atsakoma į esminius nagrinėjamus klausimus. Pažymi, kad prokuroro sprendimo turinio reikalavimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatytos jokios su pranešėjo duomenų apsauga susijusios išimtys/draudimai.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 str. 5 d., kuriame apibrėžtas konfidencialumo principas, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas nėra tretysis asmuo, kuriam informacija apie pranešėją neatskleidžiama (toks išaiškinimas pateiktas ir 2022-09-22 prokuratūros organizuotuose mokymuose „Pranešėjų apsaugos įstatymo taikymas“). Be to, tokio draudimo/apribojimų nėra jokiuose ikiteisminio tyrimo įstaigų/prokuratūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Todėl ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1- 16158-22, kuris tiesiogiai susijęs su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-24815-21, atlikusi vyr. tyrėja S. Šumskienė turėjo teisę susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24815-21 duomenimis/pasidaryti jų kopijas.

Kadangi IBPS-e yra ribotas rezoliucijų pasirinkimo sąrašas, pareiškėja pasirinko artimiausią „sutinku“, o pastabose patikslino „leidžiu susipažinti“. Atsakovas pareiškėjos rezoliuciją ir pastabą aiškino plečiamai, suteikdamas norimą prasmę, interpretavęs, kad leido ne tik susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24815-21 medžiaga, bet ir pasidaryti kopijas. Tokiu būdu atsakovė konstatavo tarnybinį pažeidimą, nesilaikydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos pozicijos, kad visos abejonės, neaiškumai turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Atsakovo išvada prieštarauja ir Rekomendacijų dėl susipažinimo su bylos medžiaga 31 punktu, kuris nurodo, kad prokuroro sprendimas leisti susipažinti su visa atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi neįpareigoja kartu tenkinti ir prašymo daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Akivaizdu, kad sprendimas „leisti susipažinti“ negali būti vertinamas ir kaip leidimas pasidaryti dokumentų kopijas, o atsakovės konstatuota pareiga prokurorui dar papildomai prie pastabų nurodyti, kad neleidžiama daryti dalies ar visos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24815-21 medžiagos kopijų bei jų prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 (nurodyti išimtis), yra perteklinė, neparemta jokiu prokuroro procesinę veiklą reglamentuojančiu teisės aktu.

Rekomendacijų dėl susipažinimo su bylos medžiaga 36 punktas nurodo, kad subjektas, pateikiantis ikiteisminio tyrimo medžiagą susipažinti, darantis jos ar jos dalies kopijas ar ją pateikiantis išrašams daryti, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi prokuroro suteikto leidimo sąlygų ir BPK 181 straipsnyje numatytų draudimų. Susipažinimą su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24815-21 duomenimis atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą jie ir yra asmeniškai atsakingi už įstatymo laikymąsi. Kadangi ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-16158-22 nevadovavo ir jo neorganizavo, t. y. jame nevykdė jokios procesinės veiklos, atsakovės nurodyta pareiškėjos atsakomybė dėl galimai padarytų pažeidimų šiame tyrime yra nepagrįsta.

Atsakovė nesilaikė Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 26 dalies.

2022-10-31 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-651 surašyta pažeidžiant Nuostatų 30 dalies 2 punkto reikalavimus, kurie įpareigoja Išvados aprašomojoje dalyje nurodyti <....> pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą turinį, nes joje 2022-08-23 pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą turinys nenurodytas.

Pareiškėjos įsitikinimu, šie pažeidimai yra esminiai, nes skundžiama 2022-11-15 rezoliucija priimta remiantis Išvada, kuri neatitinka jai keliamų reikalavimų, ir surašyta pagal neteisėtai atliktą tarnybinį patikrinimą.

Atkreipia dėmesį į tai, jog su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, jog ji tyrėjos padarytą pažeidimą aptarė su tyrėja niekaip nesiderina su toliau jau pačios pareiškėjos padarytais pažeidimais. Anot atsakovės, iš tokio paaiškinimo seka, kad ji, žinodama, jog privalo saugoti pranešėjo konfidencialumą 2022-01-12 priimdama nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24815-21, nutarime aprašė pranešėjo duotus išsamius parodymus ir įvardino jį vardu ir pavarde, motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad: „...tyrimo metu nepasitvirtino pranešėjo/ liudytojo E.K. nurodytos aplinkybės, kad įmonė galimai neteisėtai gavo subsidijas, paskelbus prastovas [...]. Nors pranešėjas/ liudytojas E.K. nurodė, kad prastovų laikotarpiu įmonės darbuotojai dirbo pilną darbo dieną, gavo mažesnį darbo užmokestį, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo klastojami duomenys, nurodant mažesnes darbo valandas, tokie jo teiginiai tyrimo metu nepasitvirtino“. (10 L); Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodė „apie priimtą sprendimą informuoti pranešėją E. K.“.

Rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ (2020-12-23 d. įsakymo Nr. 1-391 redakcija) 183 punktas nurodo, kad patikslinimo metu pranešėjas neapklausiamas, išskyrus atvejus, kai jis raštu prašo netaikyti konfidencialumo, arba jis pateikia žinomai melagingą informaciją, arba atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų ryšį su pareiškėju, objektyviai neįmanoma užtikrinti jo konfidencialumo ir ant pranešimo apie pažeidimą yra prokuroro rezoliucija „naudoti asmens duomenis“. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad E.K. raštu prašė netaikyti konfidencialumo ar Pareiškėja, nusprendusi, kad atsižvelgiant į jo pateiktus duomenis ir ryšį su pareiškėju neįmanoma užtikrinti jo konfidencialumo ir būtų surašiusi rezoliuciją „Naudoti asmens duomenis“. Šie Rekomendacijų reikalavimai neprieštarauja bei Baudžiamojo proceso normų reikalavimams, nei kitiems norminiams aktams. Tas faktas, kad pranešėjas pateikdamas civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka atskleidė buvusiam darbdaviui tą faktą, kad jam suteiktas pranešėjo statusas nesuteikia teisės ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui šią informaciją atskleisti tretiesiems asmenims.

Aptariamu atveju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24815-21 apklausta 16 liudytojų, dauguma jų, kaip ir pranešėjas E.K. yra (buvo) UAB „Dineras“ darbuotojai, taigi akcentuoti, kad būtent E.K. pagal PAĮ pateikė informaciją apie galimą UAB „Dineras“ vadovų nusikalstamą veiką procesiniuose dokumentuose įvardinant jį pranešėju ir/ar pareiškėju nebuvo jokios būtinybės. To neįpareigoja nei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas, nei joks kitas norminis aktas. Pažymi, kad E.K. statusas šioje byloje yra įvardintas pareiškėjas - liudytojas. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėja organizuodama ir vadovaudama šiam ikiteisminiam tyrimui nesilaikė nei Pranešėjų apsaugos įstatymo, nei Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 7 p., nei Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios reikalavimų.

Atsakovės nuomone, pareiškėja skunde visiškai nepagrįstai tvirtina, kad Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios prieštarauja Apraše numatytai dokumentų tvarkymo IBPS tvarkai. Pažymi, kad 2021-03-12 Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos papildžius IX skyriumi reglamentuotos bei teisiškai sureguliuotos galimybės užtikrinti pranešėjo konfidencialumą baudžiamajame procese, nurodomas konkretus mechanizmas kaip tai turėtų būti daroma nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijos.

Pažymi kad visi kiti pažeidimai, susiję su pranešėjo konfidencialumo neužtikrinimu aptariamame ikiteisminiame tyrime iš esmės buvo sąlygoti ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijoje padarytų pažeidimų. Jeigu būtų laikomasi aukščiau nurodytų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, nekiltų problemų ir su kitų subjektų (ikiteisminio tyrimo pareigūnų, proceso dalyvių) supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi, nes tokių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti patį faktą, kad informacija apie galimą UAB „Dineras“ vadovų nusikalstamą veiką buvo pateikta konkretaus asmens nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei procesinių dokumentų turinyje neturi būti, išskyrus Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios numatytas konkrečias išimtis. Pažymi, kad tokių išimčių aptariamu atveju nebuvo nustatyta bei pati pareiškėja nematė pagrindo uždėti rezoliuciją „Naudoti asmens duomenis“, kaip tai numatyta Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios 183.3 p.

Pareiškėjai tarnybinis pažeidimas konstatuotas ne dėl to, kad ji išsiuntė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24815-21 nuorašą juridinio asmens, dėl kurio veiksmų ir buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas atstovui ar leido ikiteisminio tyrimo pareigūnui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet dėl to, kad prieš atlikdama šiuos veiksmus, nepaisydama anksčiau ikiteisminio tyrimo pareigūnės ir jos pačios padarytų 2022-10-31 tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytų pažeidimų, ne tik nesiėmė priemonių pašalinti ikiteisminio tyrimo pareigūnės padarytų pažeidimų, bet ir pati nurodė konfidencialią informaciją nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24815-21 ir tokiu būdu vėliau išsiuntusi šio dokumento nuorašą atskleidė šią konfidencialią informaciją subjektams, kurie tokios informacijos neturėjo teisės gauti.

Nesutinka su pareiškėjos išsakyta nuomone dėl esminių procedūrinių pažeidimų, t. y. kad prieš įteikiant 2022-08-23 pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą turėjo būti pradėtas naujas tyrimas dėl tarnybinio pažeidimo. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. birželio 22 d. sprendimu (rezoliucija) pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų ir neveikimo, susijusių su Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme įtvirtintu ir prokurorų galimai neužtikrintu pranešėjo konfidencialumu ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-24815-21 bei Nr. 01-1-16158-22.

Generalinė prokurorė pradėjo šį tarnybinį patikrinimą gavusi Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro R. P. 2022-06-22 tarnybinį pranešimą Nr. BV-57, kuriame nurodyta, kad 2022-06-06 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas pranešėjo E.K. pareiškimas dėl jam daromo neigiamo poveikio bei konfidencialumo neužtikrinimo atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24815-21 bei jo atžvilgiu buvusiam darbdaviui inicijavus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16158-22. Tikrinant pareiškime nurodytas aplinkybes ir nustačius atitinkamus pažeidimus pareiškėjai 2022-07-08 ei. paštu buvo įteiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą. 2022-07-08 pareiškėjai elektroniniu paštu įteiktas patikslintas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, kuris susijęs su patikslintomis aplinkybėmis aiškinantis tą patį faktą - pranešėjo E.K. konfidencialumo neužtikrinimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24815-21. Papildomai tarnybinio patikrinimo metu nauji skundai pareiškėjos atžvilgiu nebuvo gauti, patikslintas pranešimas surašytas aiškinantis tas pačias aplinkybes, susijusias su E.K. konfidencialumo neužtikrinimu.

Atsakovės nuomone, Teikimas visiškai atitinka Nuostatų 39.2 punkto reikalavimus. Teikime konkrečiai įvardinta, kad tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys neįrodo, kad prokurorė negalėjo tinkamai atlikti pareigų dėl objektyvių priežasčių, todėl daroma išvada, kad tarnybinis pažeidimas padarytas esant kaltei. Duomenų, kad teisės aktų reikalavimai būtų pažeisti tyčia, negauta, todėl darytina išvada, kad tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, t. y. aplaidumo aiškinant pranešėjų konfidencialumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų normas ir jų netaikant, neįvertinant galimų padarinių kilimo rizikos, nors pagal nustatytas aplinkybes ir turimą profesinę kompetenciją turėjo ir galėjo savo pareigas atlikti tinkamai.

Prokurorės veikoje yra visi būtini tarnybinės atsakomybės elementai, tačiau neigiami padariniai kilo ne dėl prokurorės veiksmų ir neveikimo, o todėl, kad pats pranešėjas E. K. 2021-10-15 pateikdamas civilinį ieškinį teismui taip pat atskleidė šią konfidencialią informaciją. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laiko, kad realių neigiamų padarinių dėl prokurorės S. Z veiksmų ir neveikimo nekilo.

Mano, kad generalinio prokuroro rezoliucijos panaikinimas šiuo atveju sąlygotų ateityje tam tikrą neapibrėžtumą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Atliekant tarnybinius patikrinimus ir sprendžiant tarnybinės atsakomybės prokurorams taikymo klausimus Generalinėje prokuratūroje yra formuojama praktika, kuria siekiama netoleruoti prokurorų neteisėtų veiksmų - įstatymų, Prokurorų etikos kodekso pažeidimų, dėl jų padarymo imtis atitinkamų prevencinio pobūdžio priemonių. Todėl atsakovė laikosi pozicijos, kad aptariamu atveju buvo nustatyti visi tarnybinio pažeidimo sudėties elementai ir nėra aplinkybių, dėl kurių padarytas norminių aktų pažeidimas neturėtų būti pripažintas.

Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinę nuobaudą įsakymu skiria arba sprendimą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos išvadą ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą teikimą, tačiau generalinio prokuroro ši išvada ir teikimai nesaisto.

Nuostatai detalizuoja tarnybinių patikrinimų dėl prokurorų galimai padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimų pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarką.

Nuostatų 3 punkte numatyta, kad pagrindinis tarnybinio patikrinimo tikslas yra išsamiai ir nešališkai ištirti prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, siekti tarnybinės drausmės stiprinimo ir tarnybinių pažeidimų prevencijos.

Vadovaujantis Nuostatų 4 - 5 punktais, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas. Tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas; kaltė (tyčia ar neatsargumas); neigiami padariniai; priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).

Pagal Nuostatų 30 punktą, atlikus tarnybinį patikrinimą surašoma motyvuota išvada dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Išvadą sudaro: 1) įžanginė dalis, kurioje nurodoma tarnybinio patikrinimo išvados surašymo data, numeris, vieta, tarnybinio patikrinimo vada ir pagrindas, tarnybinį patikrinimą atlikęs prokuroras (komisija), patikrinimo objektas, atliktam patikrinimui aktualūs teisės aktai; 2) aprašomoji dalis, kurioje nurodomos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jas pagrindžiantys duomenys, jų šaltiniai, galimai padaryto pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo laikas, pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą turinys, jei pranešimas buvo įteiktas, tikrinamo prokuroro pozicija ir jos vertinimas, jei tarnybinio patikrinimo metu buvo gautas rašytinis paaiškinimas, veikos teisinis įvertinimas, vertinimo motyvai, prokurorą charakterizuojantys duomenys (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai, galiojančios nuobaudos, darbo krūvis), tarnybinio pažeidimo priežastys, kitos tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės (tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingi duomenys nurodomi tik tuo atveju, jeigu konstatuojamas tarnybinis pažeidimas); 3) konstatuojamoji dalis, kurioje nurodoma: a) tarnybinio pažeidimo sudėtis (konkreti veika, kaltės forma, padariniai, jei tokie atsirado, jų pobūdis, dydis, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių), pažeidimo kvalifikavimas, nurodant teisės akto straipsnį, dalį, punktą, atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, jeigu konstatuojama, kad padarytas tarnybinis pažeidimas; b) trumpas veikos aprašymas, tikrintojo motyvuotos išvados dėl tarnybinės atsakomybės netaikymo, tarnybinę atsakomybę šalinančios ir (ar) kitos reikšmingos aplinkybės, jeigu konstatuojama, kad tarnybinis pažeidimas nepadarytas; 4) rezoliucinė dalis, kurioje generaliniam prokurorui siūloma pripažinti, kad prokuroras padarė (nepadarė) tarnybinį pažeidimą ir taikyti (netaikyti) tarnybinę atsakomybę, skirti (neskirti) tarnybinę nuobaudą, nurodant jos rūšį. Esant pagrindui siūloma atlikti neeilinį prokuroro tarnybos vertinimą, pašalinti tarnybinio pažeidimo priežastis ir (ar) taikyti prevencinio pobūdžio priemones.

Generalinis prokuroras, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su išvada, kurioje siūloma taikyti prokurorui (prokurorams) tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą arba konstatuoti pažeidimą neskiriant tarnybinės nuobaudos, priima vieną iš šių sprendimų: 1) pavesti įgaliotiems subjektams surašyti motyvuotą teikimą; 2) pavesti tam pačiam ar kitam tikrintojui atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą; 3) nepritarti tarnybinio patikrinimo išvadai ir tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrą nutraukti (Nuostatų 37 punktas). Nuostatų 38 punktas nustato, kad Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo teikimas generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) surašomas atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada nesaisto teikimą rašančio subjekto. Vadovaujantis Nuostatų 39 punktu, motyvuotas teikimas gali būti: 1) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (nurodomi padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, siūloma tarnybinės nuobaudos rūšis); 2) dėl pažeidimo konstatavimo (nurodomi padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, siūlymas neskirti nuobaudos ir šio siūlymo motyvai, siūlymas taikyti prevencinio pobūdžio priemones); 3) dėl papildomo tarnybinio patikrinimo atlikimo (atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodomas siūlymas pavesti atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą, šio siūlymo motyvai, aplinkybės, kurias reikia papildomai tirti ir (ar) vertinti, tarnybinio patikrinimo procedūros ir (ar) tarnybinio patikrinimo išvados surašymo pažeidimai, kuriuos būtina pašalinti); 4) dėl tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros nutraukimo (nurodomas siūlymas nutraukti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrą ir šio siūlymo motyvai); 5) dėl prokuroro, kuris atleistas iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta.

Remiantis Nuostatų 41 punktu Generalinis prokuroras (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojas), gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su išvada ir motyvuotą teikimą dėl pažeidimo konstatavimo, priima vieną iš šių sprendimų: 41.1. pritarti teikimui, konstatuoti pažeidimą ir neskirti nuobaudos; 41.2. nepritarti teikimui, nes nebuvo padarytas tarnybinis pažeidimas; 41.3. iš dalies nepritarti teikimui, konstatuoti pažeidimą ir skirti nuobaudą (tokiu atveju generalinis prokuroras turi surašyti motyvuotą sprendimą); 41.4. nepritarti teikimui ir pavesti atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą arba nutraukti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 2 str 5 dalyje apibrėžta pranešėjo konfidencialumo sąvoka. Pagal įstatymą konfidencialumas – tai įstaigų ir kitų subjektų bei jų darbuotojų, valstybės tarnautojų ar pareigūnų veiklos principas, kuriuo užtikrinama, kad informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens duomenys ir kita jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija tvarkomi tik darbo ar tarnybos funkcijų atlikimo tikslais ir kad ši informacija neatskleidžiama tretiesiems asmenims, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24815-21 pradėtas ir jo organizavimas aukštesniojo prokuroro pavedimu IBPS pareiškėjai buvo pavestas 2021-07-23, todėl vyr. tyrėjos I. K. veiksmams (E. K. pranešimo apie pažeidimą įkėlimo į IBPS, 2021-07-21 pranešėjo E. K. kaip liudytojo apklausos ir jo apklausos protokolo įkėlimo į IBPS), atliktiems 2021-07-21, prokurorė iki to laiko negalėjo turėti įtakos. Sutiktina su pareiškėja, jog pašalinti ikiteisminio tyrimo tyrėjos pažeidimo, susijusio su pranešėjo E.K. atlikta apklausa bei E. K. 2021 m. liepos 7 d. pranešimo apie pažeidimą įkėlimą į IBPS prokurorė negalėjo, tačiau nuo 2021-07-23, be kita ko, vykdydama ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos kontrolę bei tikrindama ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnės proceso veiksmų ir sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, turėjo imtis priemonių dėl E. K. pranešimo apie pažeidimą iš IBPS pašalinimo. Nors teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, jog minėtų priemonių tyrėjos atžvilgiu ėmėsi, t. y. prokurorė žodžiu atkreipė tyrėjos dėmesį į padarytus pažeidimus, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog tokią pareigą prokurorė buvo įvykdžiusi, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sureaguota į pažeidimus ir nebuvo imtasi jokių priemonių siekiant išsaugoti pranešėjo E. K. konfidencialumą (pavyzdžiui, iš IBPS nebuvo pašalintas pranešėjo E. K. 2021 m. liepos 7 d. pranešimas apie pažeidimą).

Rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ (2020-12-23 d. įsakymo Nr. 1-391 redakcija) 183 punktas nurodo, kad patikslinimo metu pranešėjas neapklausiamas, išskyrus atvejus, kai jis raštu prašo netaikyti konfidencialumo, arba jis pateikia žinomai melagingą informaciją, arba atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų ryšį su pareiškėju, objektyviai neįmanoma užtikrinti jo konfidencialumo ir ant pranešimo apie pažeidimą yra prokuroro rezoliucija „naudoti asmens duomenis“. Atsakovė nurodo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad E.K. raštu prašė netaikyti konfidencialumo ar pareiškėja, nusprendusi, kad atsižvelgiant į jo pateiktus duomenis ir ryšį su pareiškėju neįmanoma užtikrinti jo konfidencialumo ir būtų surašiusi rezoliuciją „Naudoti asmens duomenis“. Šių aplinkybių pareiškėja neginčijo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 9 straipsnį kiekviena įstaiga ir asmuo, kuris gauna ar nagrinėja informaciją apie pažeidimą, privalo užtikrinti informaciją apie pažeidimą pateikiančio asmens ar pranešėjo konfidencialumą. Konfidencialumo užtikrinimas reiškia ne vien asmens duomenų apsaugą, bet pačio fakto, kad tyrimas atliekamas pagal konkretaus pranešėjo pateiktus duomenis neatskleidimą (įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Be to, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios 179 punktas numato, kad ikiteisminis tyrimas pagal pranešėjo pateiktą informaciją pradedamas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniu pranešimu, toks tarnybinis pranešimas ir yra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti, taigi joks kitas dokumentas, leidžiantis identifikuoti, kad duomenys apie nusikalstamą veiką buvo gauti iš asmens, turinčio pranešėjo statusą nei į rašytine, nei elektronine forma į bylą nededami.