Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. N. V. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-456-973/2015 pagal ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovams V. Š. (toliau – V. Š.), V. Š., A. K., D. K., V. V., valstybės įmonei Registrų centrui bei valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja 2017-06-13 Palangos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą, o 2017-08-03 patikslintą prašymą, juo prašė: 1) atnaujinti procesą Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-456-973/2015 (toliau – civilinė byla) dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, susijusių su teisės aiškinimu, kuris yra išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartyje (toliau – LAT nutartis), priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 (toliau – kasacinio teismo civilinė byla); 2) panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimą (toliau – 2015-10-13 sprendimas), kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovams dėl nuosavybės teise priklausančių statinių teisinės registracijos panaikinimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Pareiškėja nurodė, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia aplinkybe, jog 2017-03-10 buvo priimta LAT nutartis, kurioje buvo išaiškinti senų statinių nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu teisinės registracijos pagrindai bei teisės aktų, kurie galiojo LTSR teritorijoje nuo 1962 metų ir vėliau, taikymas. Pareiškėja nurodė, kad kasacinio teismo išaiškinimai LAT nutartyje yra aktualūs ir ieškovės išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl poilsio pastatų statybos teisėtumo ir teisės šiuos statinius įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja pažymėjo, jog Palangos miesto apylinkės teismas 2015-10-13 sprendime civilinėje byloje neatliko jokio atsakovams V. Š. ir V. Š. priklausančių pastatų teisinio vertinimo, kadangi teismas apskritai nenagrinėjo šių pastatų statybos teisėtumo klausimo, t. y. teismas nenustatė ir netyrė faktinių aplinkybių, ar atsakovams V. Š. ir V. Š., o vėliau kitiems atsakovams priklausančių poilsio pastatų statybai buvo išduoti statybos leidimai, ar šie pastatai buvo priimti eksploatuoti tuometinės valstybinės komisijos.Pareiškėja nurodė, jog atsakovai civilinėje byloje nepateikė teismui statybos leidimų ar kitų teisėtą statybą pagrindžiančių dokumentų, todėl esant tokiems duomenims nebuvo pagrindo išvadai, kad atsakovai teisėtai įgijo statinius statybos būdu. Pareiškėja nurodė, kad atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jų statinių statybos teisėtumą, o atsakovų nurodomu 1972-12-20 aktu valstybiniam pastato priėmimui nėra identifikuoti atsakovų statiniai, taip pat šis aktas nėra įregistruotas viešajame registre kaip atsakovų statinių teisinės registracijos juridinis pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas 2015-10-13 sprendime netinkamai taikė ir aiškino atsakovų V. Š. ir V. Š. nuosavybės teisių į statinius atsiradimo pagrindus. Nurodė, kad atsakovai neįrodė statinių statybos teisėtumo, dėl šios priežasties turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl statinių pašalinimo iš svetimo žemės sklypo, konstatuojant statinio statybos neteisėtumą ir (ar) statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų nebuvimą.Pareiškėja nurodė, jog kasacinio teismo civilinėje byloje buvo sprendžiama ne dėl konkrečių vien Mažeikių rajono savivaldybei priklausančių statinių teisėtumo, todėl LAT nutartimi plačiai išaiškinta statybos teisė, t. y. dėl visų statinių, kurie buvo pastatyti LTSR laikotarpiu galiojant atitinkamiems teisės aktams, išaiškintos senų statinių teisinės registracijos ir šių statinių statybos teisėtumo įrodinėjimo taisyklės. Suinteresuoti asmenys V. Š., V. Š., D. K., A. K., V. V. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjos nurodytoje LAT nutartyje bylos faktinės aplinkybės bei teisinė situacija visiškai nesutampa su išnagrinėtos civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pareiškėja laikėsi pozicijos, jog atsakovų nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektus, t. y. poilsio namelius 1K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 3K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 4K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir virtuvės pastatą 5H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – poilsio nameliai), buvo įregistruotos neteisėtai. Nurodė, jog ieškiniu prašė panaikinti VĮ Registrų centro sprendimus, kuriais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti poilsio nameliai ir daiktinės teisės į juos, ir juos išregistruoti. Pagal LAT nutartyje kasacinio teismo civilinėje byloje nurodomas aplinkybes buvo nagrinėtas pareiškimas, kuriuo prašyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, byla nagrinėta ypatingosios teisenos tvarka. Nurodė, jog pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodė Palangos miesto apylinkės teismo padarytą teisės taikymo klaidą, t. y. jog atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių statinių statybos teisėtumą, tačiau civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurie paneigia pareiškėjos keliamas abejones dėl poilsio namelių statybos teisėtumo bei teisinės registracijos pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys nurodė, jog pareiškėjos nurodytoje LAT nutartyje buvo nagrinėjamas juridinio fakto klausimas, kai pareiškėja apskritai neturėjo jokių nuosavybės teisę ir statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, t. y. nebuvo pagrindo nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017-09-08 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jai bylos nagrinėjimo metu, t. y. prašymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tokia aplinkybe pareiškėja nurodė LAT nutartį, kurioje išaiškinti senų statinių nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu teisinės registracijos pagrindai bei teisės aktų, kurie galiojo LTSR teritorijoje nuo 1962 m. ir vėliau, taikymas, šie išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant dėl atsakovų V. Š. ir V. Š. poilsio pastatų statybos teisėtumo ir jų teisės šiuos statinius įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pasikeitus teismų praktikai nėra pagrindo peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismų praktikos plėtojimas, papildant naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytina naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodyta LAT nutartis negali būti pagrindas atnaujinti jau išnagrinėtos bylos procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kasacinio teismo civilinėje byloje faktinės aplinkybės bei teisinė situacija visiškai nesutampa (netapati) su išnagrinėtos civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog civilinėje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, jog atsakovų nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektus, t. y. poilsio namelius, buvo įregistruotos neteisėtai, ir ieškiniu prašė panaikinti VĮ Registrų centro sprendimus, kuriais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti poilsio nameliai, ir juos išregistruoti. Nurodė, jog byla nagrinėta ginčo teisenos tvarka, todėl įrodinėjimo pareiga dėl ieškinio reikalavimų pagrindimo teko ieškovei, tačiau ji neįrodė, jog poilsio nameliai bei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre įregistruoti neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog LAT nutartyje išnagrinėtas pareiškimas, kuriuo prašyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodė, jog kasacinė civilinė byla nagrinėta ypatingosios teisenos tvarka ir pareiškėja (kasacinėje byloje) neturėjo jokių nuosavybės teisę ir statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog civilinėje byloje ieškiniu buvo ginčijama poilsio namelių teisinė registracija, o kasacinėje civilinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių juridinių faktų nustatymo sąlygas, konstatavo, jog pareiškėjos nurodoma nutartis neturi jokios teisinės reikšmės jau išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusiems teismo sprendimams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes atsakovams nepateikus įrodymų, patvirtino statinių statybos teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2003-06-27 Turto varžytynių aktas Nr. 1, 2003-06-12 Viešųjų varžytynių protokolas Nr. 1, nurodantys, jog atsakovams buvo perleisti penki poilsio nameliai, kurie Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kaip atskirti turtiniai vienetai su atskirais unikaliais nekilnojamojo daikto numeriais, o 1972-12-20 aktas valstybiniam pastato paėmimui įrodo, jog poilsio nameliai buvo pastatyti laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir atiduoti vertinti valstybinei komisijai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2015-10-13 sprendimu buvo nustatytas ne tik valdymo faktas, jog poilsio nameliai nuo 1972 metų buvo teisėtai valdomi nuosavybės teise, bet ir faktas, kad atsakovų V. Š. ir V. Š. valdomi poilsio pastatai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-03 sprendimų Nr. 16S-123, Nr. 16S-124, Nr. 16S-125 matyti, kad ankstesnėms žemės sklypo savininkėms nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Pylimo g. 71, Palangoje, atkurtos tik 2012 metais. Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog žemės sklypas, esantis Pylimo g. 71, Palangoje, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip suformuotas naujas daiktas tik 2012-11-26, todėl ginčo pastatai stovėjo valstybinėje žemėje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bankrutuojančios įmonės turtas buvo parduodamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka viešose varžytynėse, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-01 nutarimu Nr. 1074, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad toks bankrutuojančios įmonės turto pardavimas prieštaravo įstatymui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į nurodytus motyvus, akivaizdu, jog pareiškėja žemės sklypo savininke tapo tik 2013 metaus, t. y. praėjus dešimčiai metų nuo ginčo objekto varžytynių momento. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, ištyręs ir įvertinęs su proceso atnaujinimu susijusius įrodymus, įvertinęs bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatavo, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės – kitoje civilinėje byloje priimtas sprendimas, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėja nenurodė jokių konkrečių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas proceso atnaujinimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 366 ir 370 straipsnių reglamentavimą, todėl teismas priėmė nepagrįstą nutartį atmesti apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, jog pagal CPK 370 straipsnio reglamentavimą teismas privalėjo išspręsti tik proceso atnaujinimo klausimą, tačiau nebuvo pagrindo atitinkamai vertinti civilinėje byloje priimtus procesinius sprendimus, todėl pirmosios instancijos teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas ir buvo šališkas.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas taip pat buvo šališkas, nes tos pačios sudėties teismas vienu metu nagrinėjo Palangos miesto apylinkės teismo civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje ir kitą civilinę bylą Nr. 2- 81-995/2017, prie kurios buvo pridėta civilinė byla. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas atliko civilinės bylos medžiagoje esančių įrodymų atitinkamą įvertinimą ir tuo pačiu metu tos pačios sudėties teismas 2017-09-26 skelbs teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-81-995/2017, kurioje teismas privalės atitinkamai iš naujo įvertinti civilinės bylos medžiagoje esančius įrodymus ir joje priimtus teismo procesinius sprendimus.Apeliantė nurodė, jog poilsio nameliai yra identiški, pastatyti 1968–1975 metais pagal standartinius LTSR įgaliotų institucijų projektus, todėl LAT nutarties išaiškinimai yra aktualūs visiems Šventojoje esantiems poilsio paskirties pastatams, kadangi šioje LAT nutartyje buvo aptartas statybos būdu įgytų poilsio pastatų teisinis reguliavimas visais atvejais, neišskiriant Mažeikių rajono savivaldybės atvejo. Apeliantė nurodė, jog civilinėje byloje ir kasacinio teismo civilinėje byloje buvo sprendžiama viena ir ta pati teisinė problematika, t. y. statybos būdu sukuriamų daiktų teisinės tvarkos reglamentavimas. Tokią aplinkybę iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas 1972-12-20 aktą valstybiniam pastato priėmimui, tačiau teismas padarė teisiškai nekompetentingą išvadą, kad kasacinės civilinės bylos dalykas yra skirtingas nei civilinės bylos dalykas ir dėl to LAT nutartis apylinkės teismui yra nereikšminga bei neprivaloma taikyti. Apeliantė pažymėjo, jog abiejose civilinėse bylose buvo sprendžiami analogiškų daiktų teisinės registracijos ir asmenų daiktinių teisių į juos įregistravimo klausimai, todėl šiose bylose sprendžiama teisinio reguliavimo problematika buvo tapati.Apeliantė nurodė, kad savo prašyme nurodė daug faktinių naujų aplinkybių dėl statinių teisinės registracijos teisinio reguliavimo, kurios buvo išaiškintos LAT 2017-03-10 nutartyje, kurioje nurodyta ir LAT 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009, šios aplinkybės nebuvo žinomos Palangos miesto apylinkės teismui priimant 2015-10-13 sprendimą civilinėje byloje, todėl teismo 2017-09-08 nutarties motyvas, kad pareiškėja nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra nepagrįstas.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nieko nepasisakė, todėl darytina išvada, kad apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas tinkamai. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuoti asmenys nurodė, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų praktikos plėtojimas, papildant naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu, todėl pareiškėjos nurodoma LAT nutartis ir joje nustatytos aplinkybės nėra naujos jau išnagrinėtai bylai ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, juolab kad tiek civilinėje byloje, tiek kasacinėje civilinėje byloje faktinės aplinkybės ir teisinė situacija net nesutampa. Nurodė, jog apeliantė byloje nepaneigė aplinkybės, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme teisės aiškinimo kitimas ar nauji teismo precedentai nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Suinteresuoti asmenys nurodė, jog apeliantė prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė neva naujai paaiškėjusia aplinkybe (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą preliminariai vertinti apeliantės naujai nurodytas aplinkybes su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą. Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes neatnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimo, vertino teismų sprendimus ir byloje esančius įrodymus ir iš anksto iš esmės pasisakė, koks būtų teismo sprendimas po proceso atnaujinimo. Nurodė, jog šalies nurodytas bylos proceso atnaujinimo faktinis pagrindas nulemia prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas tik pasisakė dėl apeliantės prašyme atnaujinti procesą išdėstytų argumentų pagrįstumo ir neišėjo už prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribų.Suinteresuoti asmenys nurodė, jog aplinkybė, kad tos pačios sudėties teismas vienu metu nagrinėjo prašymą atnaujinti procesą ir kitą civilinę bylą, prie kurios buvo pridėta prašomos atnaujinti bylos medžiaga, pati savaime negali reikšti teismo šališkumo, nes tokios situacijos nedraudžia įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patenkinti apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuodamas naujų paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti procesą nebuvimu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog Palangos miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal apeliantės ieškinį atsakovams V. Š., V. Š., A. K., D. K., V. V., valstybės įmonei Registrų centrui bei valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Apeliantė prašė: 1) panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojo R. K. 2013-10-19 sprendimą Nr. (1.1.4)s-4266 „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos išregistravimo“; 2) panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo registratoriaus sprendimus, kuriais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti poilsio pastatai; 3) panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo registratoriaus sprendimus, kuriais buvo įregistruotos atsakovų V. Š. bei V. Š. daiktinės teisės į poilsio pastatus; 4) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo registratorių priimti naujus registratoriaus sprendimus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro poilsio pastatus; 5) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo registratorių priimti naujus registratoriaus sprendimus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro atsakovų V. Š. ir V. Š. daiktines teises į poilsio pastatus; 6) įpareigoti atsakovus V. Š. ir V. Š. per vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti (nukeldinti) atsakovams V. Š. ir V. Š. nuosavybės teise priklausančius poilsio pastatus. Palangos miesto apylinkės teismas 2015-10-13 sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2016-02-29 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimą paliko nepakeistą.Apeliantė prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš esmės nurodydama, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai, paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantei ir teismui bylos nagrinėjimo metu, o tokios aplinkybės paaiškėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017-03-10 nutartimi priėmus sprendimą. Apeliantė, laikydama LAT nutartį pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti procesą, nurodytus argumentus grindė tuo, jog kasacinis teismas išaiškino senų statinių nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu teisinės registracijos pagrindus bei nurodė teisės aktus, kurie galiojo LTSR teritorijoje nuo 1962 m. ir vėliau ir yra aktualūs sprendžiant dėl atsakovų V. Š. ir V. Š. poilsio pastatų statybos teisėtumo ir jų teisės šiuos statinius įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė akcentavo, jog tiek civilinėje byloje, tiek kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama ta pati teisinė problematika, todėl bylos faktinės aplinkybės yra tapačios. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinis instancijos teismas nesutinka. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjama ginčo teisena ir apeliantė turėjo įrodyti, jog atsakovų nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektus, t. y. poilsio namelius, buvo įregistruotos neteisėtai, tačiau to neįrodžius ieškinys buvo atmestas. Apeliantės minimoje kasacinio teismo civilinėje byloje buvo nagrinėtas pareiškimas, kuriuo prašyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jis nagrinėtas ypatingosios teisenos tvarka ir pareiškėja neturėjo jokių nuosavybės teisę ir statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog civilinėje byloje apeliantė ieškiniu ginčijo poilsio namelių teisinę registraciją, o kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių juridinių faktų nustatymo sąlygas, nesant teisinės registracijos, teisingai konstatavo, kad LAT nutartis neturi teisinės reikšmės jau išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusiems teismo sprendimams. Taigi, minėtose bylose nesutampa bylos faktinės aplinkybės ir teisinė situacija, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės – LAT nutartis bei joje nurodytas išaiškinimas – nelaikytinos naujomis esminėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „<...> bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktikai nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildantis naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Tai reiškia, jog jei anksčiau paminėtų civilinių bylų faktinės ir teisinės aplinkybės ir sutaptų, tačiau keistųsi teismų praktika, tai pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nebūtų pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nebūtų suteikta teisė kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje. Todėl apeliantės argumentas, jog LAT nutartis ir joje nurodytos aplinkybės bei atliktas išaiškinimas yra naujos esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nepagrįstas.Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes neatnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimo vertino teismų sprendimus ir byloje esančius įrodymus ir iš anksto iš esmės pasisakė, koks būtų teismo sprendimas po proceso atnaujinimo. CPK 370 straipsnyje reglamentuojama proceso atnaujinimo klausimo sprendimo tvarka. Teismas, spręsdamas, ar pareiškimas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, turi ištirti ir įvertinti įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, patikrinti, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje civilinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Taip pat pažymėtina, jog šalies nurodytas bylos proceso atnaujinimo faktinis pagrindas nulemia prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2005). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl proceso atnaujinimo, privalėjo išsamiai ir nuodugniai ištirti apeliantės prašyme išdėstytus argumentus ir jų pagrįstumą, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės prašymą, peržengė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodytų argumentų pagrindu nelaikytina, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apeliantės argumentai, jog tos pačios sudėties teismas vienu metu nagrinėjo civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje ir kitą civilinę bylą Nr. 2- 81-995/2017, prie kurios buvo pridėta civilinės bylos Nr.2-456-973/2015 medžiaga, ir atliko civilinės bylos įrodymų vertinimą tiek vienoje, tiek kitoje byloje, nepakankami daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas, o kitų duomenų, pagrindžiančių nurodytus argumentus, apeliantė nepateikė, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).Šalys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nutartį palikti nepakeistą.