- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- 1-122-771/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30065-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- D. A.
- Advokatai
- Irma Bekerė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini)vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis neįgalumą (nustatytas (duomenys neskelbtini)), registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini)deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. smurtaudamas nesunkiai sužalojo S. G., o būtent: 2021m. rugpjūčio 31d., apie 12:00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą smogdamas nukentėjusiajam S. G. į veido sritį, padarė nukentėjusiajam - veido sumušimą, pasireiškusi poodine kraujosruva kairės akies - nosies srityje, odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulių lūžiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2021m. rugpjūčio 31d. jis dirbo (duomenys neskelbtini)“. Pas jį į (duomenys neskelbtini)atėjo pirkėjas su pretenzija. Jis nuramino klientą ir pastarasis išėjo. Netrukus per mikrofoną nepatenkintas S. G. pradėjo ant jo rėkauti. Jis pastarajam padarė pastabą ir paprašė nerėkauti. S. G. pasiūlė kartu nueiti (duomenys neskelbtini)išsiaiškinti. Pokalbio metu nukentėjusysis jam grasino. Sakė, kad su juo susidoros po darbo. Nuėjus (duomenys neskelbtini), ten buvusios merginos pranešė, kad (duomenys neskelbtini). Lipant laiptais į apačią, S. G. kažką pasakė per mikrofoną. Jis S. paklausė ką pastarasis pasakė. Nukentėjusysis jam pareiškė, kad jis ne tik „kurčias“ bet ir „debilas“. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis jį stumtelėjo. Atsigręžęs, jis smogė nukentėjusiajam kumščiu į nosį. Nuo smūgio nukentėjusysis (duomenys neskelbtini), pradėjo rėkauti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Įvykio vietoje jis atsiprašė nukentėjusiojo. Dėl savo veiksmų gailisi. Su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino. Pripažįsta civilinius ieškinius. Sudarė susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, pasirašė susitaikymo protokolą. Atlygino susitartą žalą – 1 500 Eur. Su Šiaulių teritorine ligonių kasa ir Sodra pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais:
- pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo S. G. pirminiai parodymai, kad (duomenys neskelbtini) dirba apie septynis metus. Šiuo metu (duomenys neskelbtini)pareigose. Maždaug prieš tris savaites (duomenys neskelbtini) įsidarbino vyriškis. Vyras dirbo (duomenys neskelbtini). 2021-08-31, apie 12:00 val., prie jo (duomenys neskelbtini)priėjo minėtas vyriškis ir jam ėmė aiškinti, kad (duomenys neskelbtini). Tada (duomenys neskelbtini) įsiuto ir (duomenys neskelbtini)ėmė jį plūsti necenzūriniais žodžiais: „pydaras, čiulpikas“. Kadangi (duomenys neskelbtini) jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, jis pastarajam taip pat pasakė kažką įžeidžiančio. Ką tiksliai, nepamena. Jų konfliktą girdėjo (duomenys neskelbtini). Tada vyriškiui pasiūlė nueiti (duomenys neskelbtini)ir jam viską išsakyti. (duomenys neskelbtini). Abu su (duomenys neskelbtini). Pamatęs, kad nėra (duomenys neskelbtini), apsisuko ir (duomenys neskelbtini). Netrukus (duomenys neskelbtini)jo, iš nugaros pusės pribėgo (duomenys neskelbtini). Pamena, kad jis jam dar kažką pasakė įžeidžiančio ir vieną kartą rankos kumščiu smogė jam į veido sritį. Šitokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi buvo su akiniais, po smūgio jie nukrito ant žemės. Pasiėmęs akinius, nieko nesakęs, vėl užlipo į (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) paprašė iškviesti policiją ir medikus. Netrukus į įvykio vietą atvyko medikai ir policija. Pareigūnams paaiškino visą situaciją ir su medikais išvyko į gydymo įstaigą. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžimas. Po apžiūros buvo išleistas gydytis į namus. Sveikata privačioje įmonėje nedrausta. Įvykio metu akiniai sulaužyti nebuvo, tačiau dėl sumušimo ir (duomenys neskelbtini) išsakytų žodžių, liko pažemintas. Ankščiau su (duomenys neskelbtini)jokių konfliktų nėra buvę, nes jis dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7-11);
- nukentėjusiojo S. G. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų, kuriais prašo ir tikėti. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka yra išaiškinta ir civilinį ieškinį pareikš, kai bus baigtas gydymas. Šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą ir jis yra pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 28 d. Su kaltininku, kaip dabar žino - D. A., taikytis ir atleisti jam neketina. Nori, kad ši ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų nagrinėjama teisme, o kaltininkas, kuris jį sužalojo, būtų nubaustas pagal įstatymą (1 t., b. l. 68-70);
- liudytojos Ž. K. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021m. rugpjūčio 31d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būro vadu M. K., šaukiniu „(duomenys neskelbtini)Apie 12.20 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėjo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)tarpusavyje mušasi. Apie įvykį pranešė (duomenys neskelbtini)ir jų lauks prie (duomenys neskelbtini)Apie 12.24 val., jiems nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko (duomenys neskelbtini) kurios duomenų nežino, ir nurodė du asmenis, tai yra D. A., bei S. G.. (duomenys neskelbtini)paaiškino, kad šie du vyriškiai tarpusavyje sukonfliktavo. Kaip paaiškino D. A., S. G. jį visą dieną užgauliojo, t. y. įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, todėl jie ėjo į (duomenys neskelbtini), kad išsiaiškintų savo santykius ir tarp jų vykstantį konfliktą. Kadangi (duomenys neskelbtini) nieko nerado, tai išėjus ir (duomenys neskelbtini), S. G. jį stumtelėjo iš užnugario, o jis atsisukęs kumščiu jam vieną kartą sudavė į veido sritį. Kiek pamena, D. A. aiškino, kad šitaip pasielgti nenorėjo, tačiau jo teigimu jis buvo išprovokuotas įžeidžiančio (duomenys neskelbtini) elgesio. S. G. paaiškino, kad tarp jo ir (duomenys neskelbtini)D. A. kilo žodinis konfliktas (duomenys neskelbtini)ir jie to konflikto ėjo spręsti į (duomenys neskelbtini), tačiau kai jos nerado, D. A. ėmė jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, o (duomenys neskelbtini)be jokios aiškios priežasties, kumščiu jam vieną kartą sudavė į veido sritį. Kaip aiškino S. G., dėl tokių D. A. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Tiek D. A., tiek ir S. G. aiškino, kad jų to konflikto niekas nematė. Buvo matyti, kad S. G. kraujuoja nosis, be to jo paklausus, ar jam reikalinga medikų pagalba, jis atsakė, kad taip, todėl buvo išvežtas į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. (1 t., b. l. 186-187);
- liudytojo M. K. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021m. rugpjūčio 31d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja Ž. K., šaukiniu „(duomenys neskelbtini)Apie 12.20 val., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėjo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) tarpusavyje mušasi. Apie minėtą įvykį pranešė (duomenys neskelbtini)ir sakė jų lauks (duomenys neskelbtini)Apie 12.24 val., nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko (duomenys neskelbtini)ir nurodė du asmenis, t.y. D. A., bei S. G., ir paaiškino, kad šie du vyriškiai konfliktavo tarpusavyje. D. A. aiškino, kad S. G. jį visą dieną įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, todėl jie ėjo į (duomenys neskelbtini), kad išsiaiškintų savo santykius dėl tarp jų vykstančio konflikto. Kadangi (duomenys neskelbtini) nieko nerado, tai išėjus ir (duomenys neskelbtini), S. G. jį stumtelėjo iš už nugaros, o šis atsisukęs kumščiu vieną kartą sudavė jam į veido sritį. Tuo tarpu D. A. aiškino, kad šitaip pasielgti S. G. atžvilgiu nenorėjo, tačiau jo teigimu jis buvo išprovokuotas S. G. savo tokiu elgesiu, t. y., kai jis jį įžeidinėjo įvairiais necenzūriniai žodžiais. Dar S. G. paaiškino, kad tarp jo ir (duomenys neskelbtini) D. A. kilo žodinis konfliktas (duomenys neskelbtini)ir jie to konflikto ėjo spręsti į (duomenys neskelbtini), tačiau kai (duomenys neskelbtini) nieko nerado, D. A. ėmė jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, o (duomenys neskelbtini)be jokio priežasties, kumščiu vieną kartą sudavė jam į veido sritį. Kaip aiškino S. G., dėl tokių D. A. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Tiek D. A., tiek ir S. G. aiškino, kad jų konflikto niekas nematė. S. G. kraujavo nosis, be to jo paklausus, ar jam reikalinga medikų pagalba, jis atsakė, kad taip, todėl buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir S. G. buvo išvežtas į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių. Prieš išvežant S. G. į ligoninę, D. A. jo atsiprašė už savo padarytą nusikaltimą, t. y. kad kumščiu vieną kartą sudavė jam į veido sritį, tačiau S. G. jo atsiprašymo nepriėmė, nes pasak jo, jis ne taip atsiprašė, nors ir pats nekomentavo, kaip turėtų jo atsiprašyti (1 t., b. l. 192-193);
- liudytojos J. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini)pradėjo 08.00 val. ir turėjo dirbti iki 21.00 val. Kiek galėjo būti valandų, dabar jau tiksliai nepasakys, nes neprisimena, bet tai buvo apie pietus. Būdama (duomenys neskelbtini), per ausinuką gavo pranešimą, kad reikalinga (duomenys neskelbtini). Šį pranešimą gavo iš (duomenys neskelbtini)R. S.. Gavusi tokį pranešimą, iš karto nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir pamatė du (duomenys neskelbtini), t. y. S. G., kuriam iš nosies kraujavo, bei D. A., kuriuos pažįsta kaip (duomenys neskelbtini). Jų paklausė, kas nutiko. D. pasakė, kad S. jį pastūmė, o jis S. trenkė. Žodžiu jie tarpusavyje pradėjo aiškintis ir, kaip ji suprato, jie dėl kažko sukonfliktavo ir susimušė. Kas tiksliai tarp jų įvyko, nežino. Pasakė, kad kviečia policiją ir jai atvykus, jie galės išsiaiškinti. Ką ir padarė, tai yra paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie minėtą įvykį. Kas tiksliai įvyko tarp S. ir D., nežino, nes pačio įvykio nematė, tačiau, kiek žino, visas konfliktas tarp S. ir D. įvyko (duomenys neskelbtini), kur vaizdo kamerų nėra ir, kiek suprato, niekas pačio įvykio nematė. Po to sužinojo, kad S. lūžusi nosis, o ir jai atėjus tai akivaizdžiai matėsi, nes nosis buvo pakrypusi ir kraujavo. Iš karto atvyko policijos pareigūnai, o po to atvyko ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie S. išvežė į ligoninę (2 t., b. l. 3-6);
- liudytojos R. S. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini). Jos darbo laikas yra nuo 08.00 val. iki 17.00 val. 2021 m. rugpjūčio 31 d. darbą (duomenys neskelbtini)08.00 val. Pietų metu, t. y. nuo 12.00 val. iki 13.00 val., tame laiko tarpe, nes tikslaus laiko dabar neprisimena, jai su (duomenys neskelbtini), kurios pavardės nežino, pietaujant (duomenys neskelbtini)atėjo (duomenys neskelbtini)D. ir S., kurių pavardžių nežino. Kažkuris iš jų paklausė kur rasti (duomenys neskelbtini). Ji atsakė, kad (duomenys neskelbtini) nėra ir vienintelis (duomenys neskelbtini), todėl jis turėtų kreiptis į pastarąjį. Dėl ko(duomenys neskelbtini)ieškojo (duomenys neskelbtini) iš karto nesakė, tačiau vėliau, kažkuris iš jų pasakė, kad nori su (duomenys neskelbtini)išsiaiškinti, o tiksliau, kad jis padėtų išsiaiškinti (duomenys neskelbtini). Kai jiems pasakė, kad kreiptųsi į A., girdėjo kaip S. per ausines paklausė: „(duomenys neskelbtini)Girdėjo kaip Ar. atsakė, kad šiuo metu jis yra su žmogumi. Tai išgirdę, S. su D. išėjo iš (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Kadangi ji sėdėjo arčiau durų, kurios buvo praviros, išgirdo (duomenys neskelbtini) tokį kaip susistumdymą. Tada atsistojo ir išėjo (duomenys neskelbtini), kur nuėjo S. su D.. (duomenys neskelbtini), tiesiog (duomenys neskelbtini)ir pamatė tupintį S., kuris buvo susiėmęs už veido. Tuo tarpu D. (duomenys neskelbtini). Pamatęs ją S., iš karto atėjo į viršų. Jam iš nosies kraujavo, todėl padavė jam popierinį rankšluostį, kad apsivalytų veidą. Supratusi, kad tarp S. ir D. kažkas įvyko, per ausines iškvietė (duomenys neskelbtini). Atėjusi J. iš karto paskambino pagalbos telefonu „112“ ir pranešė apie minėtą įvykį. Iki atvykstant policijos pareigūnams S. sėdėjo pas jas (duomenys neskelbtini), o D. stovėjo (duomenys neskelbtini). Atvykę policijos pareigūnai, vienas jų bendravo su S., o kitas su D.. Ką tiksliai policijos pareigūnai kalbėjo su kiekvienu jų atskirai, negirdėjo. Kas tiksliai įvyko tarp D. ir S. pasakyti negali, nes pačio įvykio nematė. Kaip jau minėjo, atėjo jau po įvykio, kai S. tupėjo ir jam iš nosies kraujavo. Kai D. su S. išėjo (duomenys neskelbtini), apie ką jie kalbėjo negirdėjo, tačiau, kai po įvykio S. su D. atėjo (duomenys neskelbtini), girdėjo, kaip D. kaltino S., kad ne va šis norėjo jį nustumti ir, kad jam neatlaikė nervai ir jis sudavė S. (2 t., b. l. 9-10);
- 2021-08-31 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas S. G. pranešimas apie jo atžvilgiu D. A. padarytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad 2021-08-31 apie 12:20 val., (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, (duomenys neskelbtini), vieną kartą rankos kumščiu smogė jam į veido sritį ir šitokiu būdu buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl sumušimo greitosios medicinos ekipažo buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžimas. Po apžiūros buvo išleistas gydytis į namus. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta. Civilinį ieškinį pateiks vėliau, nes šiuo metu dar nėra apsisprendęs. Prašo policijos LR įstatymų numatyta tvarka nubausti bendradarbį, kuris jį sumušė (1 t., b. l. 7-11);
- 2021-08-31 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-22);
- Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2021-08-31 12.18 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi J. M. pranešė, kad (duomenys neskelbtini). GMP atsisakė, praneša apsauga, pasitiks prie įėjimo (1 t., b. l. 23);
- Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos Ž. K. tarnybiniu pranešimu „Dėl gauto iškvietimo“, kuriame nurodyta, kad 2021-08-31 dirbant kartu su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vadu M. K., šaukiniu „(duomenys neskelbtini)apie 12.20 val., gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini)mušasi tarpusavyje. GMP atsisakė. Praneša apsauga, pasitiks (duomenys neskelbtini)Apie 12.24 val., nuvykus įvykio vietos adresu, (duomenys neskelbtini)nurodė į du asmenis - D. A., ir S. G., kurie tarpusavyje sukonfliktavo. D. A. teigimu S. G. jį visą dieną užgauliojo, keikė necenzūriniais žodžiais, jie ėjo spręsti savo konflikto pas (duomenys neskelbtini), bet jos neradus ir (duomenys neskelbtini), S. G. jį stumtelėjo iš užnugario ir šis atsisukęs kumščiu jam trenkė į veido sritį. D. A. teigė šito nenorėjęs, jis buvo išprovokuotas įžeidžiančio (duomenys neskelbtini)elgesio. S. G. teigimu, tarp jo ir D. A. kilo žodinis konfliktas dėl varžtų ir jie ėjo konflikto spręsti į (duomenys neskelbtini), tačiau jo neradus, D. A. ėmė jį plūsti necenzūriniais žodžiais ir (duomenys neskelbtini)be jokios aiškios priežasties jam vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Asmenys teigė, kad įvykio daugiau niekas nematė, jie buvo (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo matyti S. G. kraujuojanti nosis. Asmens paklausus, ar jam reikalinga GMP pagalba, šis jos pageidavo, todėl į įvykio vietą atvykusi GMP, asmenį tolimesnei apžiūrai išsivežė į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Apžiūrėta įvykio vieta, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, įvykio vieta nefilmuojama (1 t., b. l. 64, 65);
- Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašo, daryto į įvykio vietą atvykusio pareigūno su kūno kamera, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: peržiūrėjus „Body“ kamera filmuotą vaizdo, garso įrašą matosi, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitinka (duomenys neskelbtini)ir parodo, kur eiti. Lipdama laiptais, (duomenys neskelbtini)kalba telefonu ir girdisi, kaip ji sako, kas rašys pareiškimą S.. Girdisi kaip policijos pareigūnas klausa (duomenys neskelbtini) - kas čia dabar buvo. (duomenys neskelbtini) atsako, kad konfliktas (duomenys neskelbtini). Atėjus į patalpas, policijos pareigūnus pasitinka du vyriškiai, kurių vienas, kaip yra žinomas yra S. G., ir kuris tik pamatęs policijos pareigūnus nurodo į vyriškį, kuris, kaip žinoma yra D. A., ir pasako, kad jis jį sumušė. S. G. pasakojo: „(duomenys neskelbtini)“. Tai sakydamas S. G. rodo, t. y. į ką nenufilmuota ir nesimato. Po to S. G. sako: „išvadinai kokiais žodžiais“. Po to dar klausia: „koks aš esu?“. Tada policijos pareigūnė D. A. nusiveda į kitą patalpą, o kitas policijos pareigūnas tęsia pokalbį su S. G.. Policijos pareigūnas klausia S. G., ar jis šiaip sau, nieko nesakęs trenkė? S. G. atsako, kad trenkė nieko nesakęs. Toliau S. G. sako, kad jis (duomenys neskelbtini)ir jis jį vadino visokiu gaidžiu, po to kažką tyliai pasakė ir taip toliau. Po to S. G. sako, kad jis (duomenys neskelbtini)ir tada S. G. kažką pasako policijos pareigūnui, tačiau ką jis pasako - nelabai girdisi. Tuo tarpu policijos pareigūnas klausia, o tai dėl ko? S. G. sako: „aš nežinau, agresyvus yra, iš pykčio trenkė“. Policijos pareigūnas S. G. sako: „nu tai nejaugi šiaip sau po ranka pasitaikei, nu nebūna taip?“ Tada S. G. sako: „nu tai aš aiškinu“. Policijos pareigūnas klausia: „ar buvo kažkokie konfliktai ankščiau stiprūs?“, S. G. kalba toliau sakydamas: „(duomenys neskelbtini)“. Tada S. G. sako: „jis jam pradėjo draskyti akis sakydamas, kad jis durnas, tu vėl visoks koks, va atėjom, sakau einam aiškintis (duomenys neskelbtini). Atėjom va aiškintis (duomenys neskelbtini), čia nieko nėra, va mergičkos girdėjo, matė, aš (duomenys neskelbtini), jis iš paskos ir vėl iš naujo ta kalba ir trenkė į veidą“. Policijos pareigūnas rodo į patalpą ir klausia: „čia viduje“. Tuo tarpu S. G. parodo (duomenys neskelbtini)ir pasako, kad jis jam trenkė va čia. Policijos pareigūnas dar pasitikslina, ar (duomenys neskelbtini) bei pasako: „ai nu tai čia nieko nebuvo“, tačiau S. G. rodo į moteris kabinete ir sako: „mergičkos viską matė“. Po to S. G. sako, kad jis atėjo į (duomenys neskelbtini) pasikalbėti su jais visais, išsispręsti, išsiaiškinti situaciją bei toliau sako, kad jis pirmas išėjo, jis jį pasivijo, trenkė į veidą. Tada policijos pareigūnas klausia S. G., ar jis turi savo dokumentą. S. G. atsako, kad ne neras, bet mintinai gali pasakyti. Policijos pareigūnas klausia vardo, pavardės. S. G. atsako, kad S. G.. Toliau policijos pareigūnas klausia, kada gimęs. S. G. atsako. Po to policijos pareigūnas klausia telefono numerio. S. G. atsako. Policijos pareigūnas paklausia S. G., ar medikų jam nereikia. S. G. atsako, kad nori medikų, kraujuoja, „kokia nosis jo pasižiūrėk“. Policijos pareigūnas pasiteirauja, ar medikai dar neiškviesti. S. G. atsako, kad neiškviesti dar, ne. Policijos pareigūnas paklausia, ar nesiūlė jam. S. G. atsako, kad ne nesiūlė, nes ne jis skambino, o mergičkos. Po to policijos pareigūnas dar kartą pasitikslina S. G. mobilaus ryšio telefono numerį. Policijos pareigūnas klausia S. G., ar jis dar kraujuoja, ar nebe. S. G. atsako: „žiūrėk aišku, kad kraujuoja“. Girdisi kaip iš kitos patalpos moteriškas balsas sako, kad bėgo, bėgo kraujas ir tada S. G. nueina pas tas merginas. Policijos pareigūnas per radijo ryšį bendrauja su kitu pareigūnų, prašydamas, kad pagelbėtų ir iškviestų medikus. Vėl ateina S. G. ir policijos pareigūnas klausia jo, ar pretenzijų raštiškų jam bus? S. G. atsako, kad taip, grasino jam, įžeidinėjo, smurtavo, duoda į veidą, nu tai jis neina į kalbas normalias, keiksmažodžiai. Policijos pareigūnas S. G. paklausia, nuo (duomenys neskelbtini)Viena iš merginų atsako, kad neseniai jis čia dirba. Mėnuo dar kaip nėra. Po to policijos pareigūnas paklausia S. G., ar ankščiau tarp jų yra buvę konfliktų. S. G. atsako, kad ne nebuvo ir vėl pradeda pasakoti dėl ko susipyko. Be to S. G. pakomentavo, kad jis neina į kalbas, keiksmažodžiai ir va ir smurtas, daužos. Po to S. G. paklausia, ar jis gali eiti pasiimti striukės. Policijos pareigūnas pasako, kad taip ir dar liepia pasiimti dokumentą, jei kartais reiktų važiuoti, gal norės vežtis, apsižiūrėti bei pasako S. G., kad jeigu medikus pamatys, nepabėgtų. Po to policijos pareigūnas nueina (duomenys neskelbtini)D. A. ir jis pasakoja, kad jie atėjo čia (duomenys neskelbtini)pasižiūrėti, galvojo, kad iš (duomenys neskelbtini), po to ėjo atgal gal susvirduliavo jis užkliuvo jam iš nugaros, o jis kaip ir į priekį paėjo, tada jis atsisuko ir, rodo mostu kaip, jam užvažiavo biški, bet jau net nebežiūrėjo kur. Policijos pareigūnas paklausia D. A., ar jis nesuprato, kaip jį pastūmė, tai gal užkliuvo kur? Jei būtų pastūmęs, tai būtų nuvirtęs. Po to D. A. pasako, kad čia iki (duomenys neskelbtini) visokiais žodžiais išvadino, buvo pradėjęs grasinti, kad po darbo jo lauks, jį sudaužys bei pasako, kad jis čia tikrai negražiai padarė, nes kai pamatė, net pats išsigando. Po to policijos pareigūnė paklausia D. A., ar jis turės pretenzijų. D. A. atsako, kad jei jis turės, tai ir jis turės. Kitas policijos pareigūnas pasako, kad čia ne pageidavimų koncertas, čia yra ar turit, ar neturit, arba yra pretenzijos dėl jo veiksmų kažkokių ir būtent kokių, arba nėra. Po kiek laiko prie policijos pareigūno prieina moteris ir paklausia, ar jų reikės, ar (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas paklausia, ar ji matė ką nors? Moteris pasakoja, kad jos čia buvo, kai jie buvo atėję ir po to ji nusileido čia, kai ji pamatė, kad jis jau klūpėjo ant žemės. Tada ateina policijos pareigūnė su D. A.. Policijos pareigūnas dar kartą paklausia moters, ar ji nematė čia nieko dabar, buvo kambaryje. Tada moteris pradeda pasakoti, kad jie atėjo čia tarpduryje, o jos ten sėdėjo. Tuo tarpu D. A. kažką pasako, tačiau nelabai aiškiai ir moteris D. A. sako, kad ji šneka ir tęsia pasakodama, kad atėjo čia atsistojo ir jos net neįtarė, kad jie yra susipykę. Jie paklausė, kur (duomenys neskelbtini)ir jos pasakė ko jie turi ieškoti. Jie išeidami (duomenys neskelbtini)ir pačio proceso jos tikrai nematė, jos tik išgirdo kaip jie apsižodžiavo ir ji išgirdo kaip ką tu, po to pasako, kad negalima naudoti keiksmažodžių turbūt, ir tęsdama sako, kad ji atėjo ir pamatė kaip S. ten (duomenys neskelbtini) ir atsikėlė. Tuo tarpu D. A. sako, kad (duomenys neskelbtini), tačiau moteris tvirtina, (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini). D. A. dar bando kažką paprieštarauti, tačiau moteris tvirtina, kad jis (duomenys neskelbtini). Po to moteris parodo policijos pareigūnui vietą ir sako, kad eina į apačią. Moteris policijos pareigūno dar paklausia, ar ji reikalinga, policijos pareigūnas atsako, kad jei nieko nematė, ji nereikalinga. Policijos pareigūnas paklausia D. A. apie dokumentą. D. A. pasakoja, kad niekada nėra konfliktų turėjęs, nei yra kam sudavęs, o tuo labiau pats sudavęs. Dar policijos pareigūnas D. A. klausia, ar jis yra su juo turėjęs konfliktų ir ką jis jam pasakė. D. A. pasakė, kad vadino visokiais debilais, invalidais, daunais. Žodžiu kaip galėjo, taip išvadino. Po to rodo, kaip jis susvyravo bei aiškina, kad gal jis užkliuvo. Tai tada jis atsisuko ir sudavė. D. A. vėl pasakoja nuo ko viskas prasidėjo. Pasakoja kaip jį įžeidinėjo ir, kaip jie atsirado (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas pasako D. A., kad jį palieka (duomenys neskelbtini), tačiau D. A. pasako, kad čia (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas sako, kad (duomenys neskelbtini). Išeinant (duomenys neskelbtini)D. A. ir S. G. susitinka (duomenys neskelbtini) ir vėl pradeda aiškintis apie tai kas nutiko. D. A. dar S. G. atsiprašo už tai ką padarė, tačiau S. G. pakomentuoja, kad kaip jis šneka, uždavė į veidą, sulaužo nosį ir dar atsiprašo. Visi išeina į lauką. Policijos pareigūnai S. G. nuveda į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Po to apžiūrima įvykio vieta, fotografuojama. Tuo įrašas baigtas (1 t., b. l. 32-35);
- kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašo, daryto į įvykio vietą atvykusios pareigūnės su kūno kamera, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: peržiūrėjus „Body“ kamera filmuotą vaizdo, garso įrašą buvo nustatyta, kad policijos pareigūnė (duomenys neskelbtini)nusiveda D. A. ir ten tarp jų vyksta pokalbis. Tik pradėjus jiems bendrauti, D. A. sako, kad kame esmė yra, jog jis du metus (duomenys neskelbtini)ir buvo toks variantas, kad atėjo pas jį klientas ir, kad jis žino, (duomenys neskelbtini). Tuo metu policijos pareigūnė D. A. pasakojimą pertraukia sakydama, kad tie (duomenys neskelbtini)jai neįdomūs, tačiau D. A. policijos pareigūnės neklauso ir savo pasakojimą tęsia, sakydamas, kad jis priėjo gražiai paklausė ir nu sako nu kam tu sakai, ar tu bent tikrinai ir jis jam pradėjo akis draskyti. Kaip aiškino D. A., jis jam pasakęs, kad nedraskytų jam akių ir, kad gali ramiai šnekėtis. Po to jis jį pradėjo visokiais žodžiais vadinti ir kame esmė dabar yra, kad jam dabar rankos net dreba, su policija nėra buvę tų problemų, bet ne asmeninių, per tiek metų, per 28 metus net (žodis neaiškus) nėra patyręs, o tas mane ant tiek davedė, kad visokiais debilais, invalidais vadina, ir, ar jam turi būti malonu, nes jis turi grupę. Toliau D. A. tęsdamas savo pokalbį pasakoja, kad čia (duomenys neskelbtini), kurie jie dabar stovi ir, kad einant (duomenys neskelbtini), o jis atgal atsisukęs ir užvožė vieną. Tiek ir buvo. Tada policijos pareigūnė klausia, ar (duomenys neskelbtini). D. A. atsako, kad pastūmė, bet nestipriai ir jau kantrybė nebeatlaikė. Toliau D. A. sako: „eina nuo (duomenys neskelbtini)ir po nosiai visokiais invalidais, debilais, dar ten, nu žodžiu“. Po to policijos pareigūnė D. A. klausia, ar čia pirmas toks konfliktas? D. A. atsako, kad šiaip per visą gyvenimą pirmą kartą, kad būtų kažkam užvažiavęs, 28 metai ir, kad yra kas su policiją jam yra buvę, rūkantį dar nepilnametį yra pagavę, po to (žodis neaiškus) dabar jau kokie 5 metai nebevartoja nes vaistai, po to kame problema, čia vietoje Š. buvo, kad atvažiavo iš K. išvežė, nes jį bandė apvogti, kai kompiuterį pardavinėjo, nes galvojo, kad tarpininkas buvo. Tada policijos pareigūnė sako, kad žodžiu dabar Jumis koliavo, (duomenys neskelbtini). Kalbant policijos pareigūnei D. A. sako: „davedė, jam yra (duomenys neskelbtini), nu trūko kantrybė, tiesiog nebeatlaikė“. Policijos pareigūnė dar kartą paklausia D. A., ar jis (duomenys neskelbtini), atsisuko ir davė. D. A. atsako, kad taip, atsisuko ir nebežiūrėjo. Po to D. A. parodo savo ranką policijos pareigūnei ir pasako, kad čia biški raudona ir viskas. Policijos pareigūnė paklausia D. A., ar jis savo dokumentą kokį turi. D. A. ieško dokumento ir paduoda jį policijos pareigūnei. Policijos pareigūnė D. A. paklausia, ar jam medikų nereikia, viskas gerai. D. A. atsako, kad ne nereikia ir vėl pradeda pasakoti (duomenys neskelbtini). Po to D. A. pradeda pasakoti, kad jam dar reikėjo važiuoti į policiją, nes vaikas buvo pririjęs tų vaistų. Toliau policijos pareigūnė klausia, kokiu adresu jis gyvena. D. A. pasako, kad (duomenys neskelbtini), o tik vakar (duomenys neskelbtini). Po to policijos pareigūnė D. A. paklausia telefono numerio. D. A. atsako. Policijos pareigūnė klausia D. A., ar jis ankščiau su tuo (duomenys neskelbtini). Po to D. A. sako, kad kur yra (duomenys neskelbtini), o dar čia ta (duomenys neskelbtini) sakyti, kad kai jis darbinosi, ji gavo žinių, kad čia su juo bus muštynės, įdomu iš kur. Po to D. A. sako, kad kitos įmonės net neturėtų teisės skelbti tokių dalykų. Po to matosi, kaip ateina kitas policijos pareigūnas, kuriam policijos pareigūnė pasakoja, ką pasakojo D. A., o ir D. A. pasakoja, kas nutiko. Vienu metu D. A. pasako, kad nėra konfliktiškas žmogus ir, kad kaip savigynai tai aišku turės, tačiau jis jį išprovokavo jį ir viskas. Taip pat D. A. pradėjo sakyti, kad tos dvi merginos gina jį, o jis čia kalčiausias, nors jos jo nepažįsta ir pačios sėdėjo kabinete ir nieko nematė. Po to policijos pareigūnė su D. A. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnė bendrauja telefonu ir pasakoja įvykio aplinkybes. Vienu metu prie S. G. prieina D. A., jo atsiprašo, tačiau S. G. sako, kad jis nesveikas yra, įžeidinėjo jį įvairiais žodžiais. Toliau jie pradeda aiškintis tarpusavyje, ateina darbuotojas ir D. A. nusiveda. Išsivesdama S. G. policijos pareigūnė jo paklausia, ar jis nepastūmė D. A.. S. G. atsako, kad tikrai jo nestūmė. Dar policijos pareigūnė S. G. paklausia, ar nebuvo tarp jų jokio kontakto. S. G. atsako, kad nebuvo. Eidama iš patalpų toliau policijos pareigūnė ir S. G. kalbasi. S. G. pasakoja, kad (duomenys neskelbtini)ir jį vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais - asilu, debilu, čiulpiku, o kai jis atsisuko jis trenkė jam į veidą, o jei jis būtų norėjęs jam trenkti, jis būtų atgal jam trenkęs. Po to, vienas iš policijos pareigūnų, nueina apžiūrėti įvykio vietos, o kita pareigūnė lieka su S. G., kurį apžiūrinėja atvykę medicinos darbuotojai. Po to policijos pareigūnė pasako S. G., kad kai jį paleis iš ligoninės, atvyktų rašyti pareiškimo. Tuo tarpu S. G. vėl pradeda pasakoti, kas nutiko ir kelis kartus pasako, kad išeinant (duomenys neskelbtini)ir, kad jis vėl jį koliojo tais pačiais keiksmažodžiais ir, kad jis kai atsisuko trenkė jam į veidą. Tuo įrašas buvo baigtas (1 t., b. l. 40-43);
- Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauta skaitmenine garso įrašo kopija su užfiksuotu 2021-08-31 12.18 val., J. M. pranešimu (1 t., b. l. 48).;
- kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo, gautos iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus su 2021-08-31 12.18 val., J. M. pranešimu, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: perklausius garso įrašą, gautą iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, nustatyta, kad vyksta pokalbis tarp Bendrojo pagalbos skyriaus operatorės bei (duomenys neskelbtini) J. M.: 112. Norėčiau į (duomenys neskelbtini) policiją. O butas kelintas?. (duomenys neskelbtini)Kas nutiko? Muštynės. Medikai reikalingi? Ne, medikų nereikia. O kas mušasi? (duomenys neskelbtini)Taip. Kur Jūs ten pasitiksit? (duomenys neskelbtini). Jūsų vardas, pavardė. (duomenys neskelbtini)J. M.. Laukit. Viso gero. Viso. (1 t., b. l. 49-51);
- reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini)pateikė vaizdo įrašą iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53-55);
- asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusio S. G. dalinė kūno apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: apžiūrimas nukentėjusiojo S. G. veidas. Ant asmens nosies yra sumušimas bei apie 2 cm ilgio kraujosruva. Nosies kairė ertmė užkišta vatos tamponu. Daugiau ant asmens veido jokių sužalojimų nėra (1 t., b. l. 121-126);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad: 1. S. G. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies - nosies srityje, odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulių lūžiu. 2. S. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. 3. S. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu būdu. 4. S. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. 5. S. G. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulių lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 6. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą, S. G. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui atsitrenkiant į kietą buką paviršių (1 t., b. l. 131-132).
Dėl nusikalstamos veikos
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 straipsnyje nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ši veika padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Netiesiogine tyčia veika padaroma tada, kai ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2011, Nr. 2K-450/11, Nr. 2K-4/2012, Nr. 2K-587-697/2015, Nr. 2K-9-697/2017 ir kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad ši veika neretais atvejais padaroma neapibrėžta tyčia, t. y. kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo.
Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje, kaltinamasis D. A. savo kaltę pripažino pilnai. Pripažino bylai svarbias aplinkybes, kad konflikto metu, smogė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veido sritį. Jo kaltę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti bei užfiksuoti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kad konflikto su kaltinamuoju metu, pastarasis jam vieną kartą smogė į veido sritį ir sulaužė nosį; liudytojų ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kad konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu, buvo sužalotas nukentėjusysis, kiti rašytiniai įrodymai – policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso atlikimo veiksmų atlikimo protokole, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje, kitų objektų apžiūros protokoluose bei kituose dokumentuose nurodyti duomenys ir aplinkybės, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad D. A. smurtaudamas nesunkiai sužalojo S. G., būtent: 2021 m. rugpjūčio 31 d. apie 12:00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam S. G. į veido sritį, tuo padarydamas jam - veido sumušimą, pasireiškusi poodine kraujosruva kairės akies - nosies srityje, odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulių lūžiu, kas sukėlė nukentėjusiajam S. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė tyčiniu smūgio sudavimu, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019, 20 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018).
Šiuo konkrečiu atveju, teismas nagrinėdamas baudžiamąją byla, nustatė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis D. A. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, pasirašė su nukentėjusiuoju kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą ir iškart atlyginimo susitartą padarytos žalos sumą (2 t., b. l. 145, 146). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini). jis su (duomenys neskelbtini)sudarė (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini)padarytą 913,82 Eur turtinę žalą, įsipareigojo sumokėti per 22 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 154-155), bei (duomenys neskelbtini)sudarė susitarimą su (duomenys neskelbtini)dėl padarytos turtinės žalos 649,12 Eur atlyginimo, pagal kurią jis žalą privalo atlyginti iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 173). Šios teismo pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Teismo nustatyti duomenys patvirtina, kad šioje byloje nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju D. A., pastarasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, t. y. jie susitaikė (2 t., b. l. 145). Vadinasi yra trys BK 38 straipsnio 1 dalies sąlygos. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad D. A. pirmą kartą padarė nusikalstamą veikią, t. y. yra teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 56), byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų atžvilgiu, nors yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 50-51), tačiau labai pavojingų administracinių nusižengimų nėra padaręs, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 69), turi neįgalumą, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 144), anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, charakterizuojamas teigiamai, iš jo elgesio iš esmės viso proceso metu matyti, kad tikrai gailisi dėl savo veiksmų, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis D. A. laikysis įstatymų ir daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis pirmiau išdėstytais duomenimis, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindas D. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jam taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (2 t., b. l. 39-40).
Dėl civilinių ieškinių ir taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo
Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini)baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 913,82 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 139-144). Šią žalą sudaro iš (duomenys neskelbtini) už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi. Tačiau atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini)kaltinamasis D. A. su (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo (duomenys neskelbtini)padarytą turtinę žalą – 913,82 Eur, atlyginti per 22 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini)kiekvieną mėnesį mokėdamas nustatytas įmokas (2 t., b. l. 154-155), procesas dėl pateikto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini)baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 649,12 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 156-157, 160-173). Šią žalą sudaro nukentėjusiajam S. G. už(duomenys neskelbtini). Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi. Tačiau atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini), patenkintas kaltinamojo D. A. prašymas ir jam leista padarytą turtinę žalą – 649,12 Eur, mokėtini dalimis, įpareigojant ją atlyginti iki (duomenys neskelbtini)mokant ją sprendime nurodytu laiku ir sumos dydžiu (2 t., b. l. 173), todėl procesas dėl pateikto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusysis S. G. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 80-112). Ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis smogdamas sulaužė nosies kaulus ir pertvarą. Po šios traumos iki operacijos, negalėjo įkvėpti oro pro kairę nosies pusę, neiššnypšdavo sekreto, pradėjo kilti temperatūra. Priėmimo skyriuje buvo pranešta, kad reikia skubiai operuoti nosį, nes to nepadarius per 10 dienų, nosies kaulai sugyja netaisyklingai ir reikia vėl iš naujo laužyti nosies kaulus. Sužinojęs tai, patyrė didžiulį stresą, pergyveno, ar spės laiku išoperuoti nosį. Buvo atlikta operacija, po kurios 4 dienas praleido ligoninėje. Jam atlikta nosies kaulų repozicija ir septoplastika. Tačiau, net ir po operacijos negali miegoti ant šono - miega tik ant nugaros, kas pakenkė jo miego kokybei, visada jaučiasi pervargęs ir neišsimiegojęs, dienomis skauda galvą. Mėnesį laiko po operacijos buvo nedarbingas ((duomenys neskelbtini)buvo draudžiamas fizinis krūvis, dėl to nukentėjo tiek darbinė veikla, tiek laisvalaikis. Net ir po operacijos, nosies viršūnė liko kreiva, t. y. pasukta į dešinę pusę J raidės formos. Liko deformuotas nosies prieangis. Nosies viršūnė yra aptirpusi ir nejautri. Net šiuo metu sunku įkvėpti orą per kairę nosies pusę. Pastoviai turi vartoti purškiamus vaistus, kad neišsivystytų uždegimas. Nuo šalčio parausta nosis. Dėl šios nosies traumos pasikeitė vaizdas. Labai dėl to išgyvena. Sekančius 6 mėnesius turės pastoviai lankytis pas medikus, kad šie galėtų sekti nosies gijimo procesą. Lankytis pas gydytojus yra labai nemalonu, sukelia baisius prisiminimus ir sugaištama daug laiko. Dėl suduoto smūgio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies kaulų ir pertvaros lūžiais. Buvo priverstas lankytis klinikose, gydytis vaistais, važinėti į apklausas ir kt., kas sąlygojo papildomų materialinių išlaidų atsiradimą. Nors konstatuota, kad tai nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jam, kaip jaunam aktyvų gyvenimą gyvenančiam žmogui, neatlikusiam jokio neteisėto veiksmo ir nedavusiam jokios priežasties D. A. šitaip pasielgti, civilinio atsakovo veiksmai sukėlė dar ir dabar jaučiamas fizines ir sunkias dvasines kančias. Be to, dėl D. A. veiksmų patyrė ir neturtinę žalą – fizinį skausmą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Patyrė ir vis dar patiria nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Iš byloje esančių duomenų bei pateikiamų kartu su ieškiniu papildomų įrodymų matyti, jog dėl civilinio atsakovo veiksmų buvo patirti 193,97 Eur tiesioginiai nuostoliai: Gijimo laikotarpiu medikamentams bei gydymo paslaugoms išlaidos sudarė 153,10 Eur; Dėl nedarbingumo negautos pajamos (nedarbingumas nuo (duomenys neskelbtini)) - 40,87 Eur. Civilinio atsakovo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies kaulų ir pertvaros lūžiais. Po patirtų smūgių dėl gautos traumos veidas buvo ištinęs, pabrinkęs, matėsi kraujosruva. Dėl tokios išvaizdos, negalėjo eiti į viešumą, bendrauti su žmonėmis. Dėl D. A. veiksmų patyrė ne tik fizines, bet ir dideles dvasines kančias. Išgyveno savigraužą dėl negebėjimo apsiginti bei nepasitikėjimo savimi jausmą, kuomet tekdavo žiūrėti į veidrodį, matyti savo veido patinimą, sulaužytą nosį, kraujosrūvas, mėlynes. Itin skausmingai išgyvena faktą, kad nosis net po operacijos liko kreivoka. Dėl šio įvykio neteko galimybės kurį laiką bendrauti su artimais žmonėmis, draugais, šeima. Po incidento vengia nepažįstamų žmonių, bijo eiti į viešumą, o (duomenys neskelbtini), todėl kenčia jo (duomenys neskelbtini). Neteko galimybės prieš tai pasirinktu būdu save realizuoti. Matydami jo kreivą nosį ir kraujosrūvas, dalis žmonių pradėjo traktuoti jį, kaip išsišokėlį, įprastos tvarkos drumstėją, dėl ko nukentėjo jo reputacija, garbė ir orumas. Dar ir šiuo metu, jaučiamas iš kai kurių (duomenys neskelbtini)šaltesnis žvilgsnis ir elgesys. Nepakeliamus aštrius žvilgsnius teko jausti po incidento einant į parduotuvę apsipirkti ar kitose vietose susidūrus su žmonėmis. Negali užmiršti mamos ir kitų artimųjų išgyvenimų, kuriuos jie patyrė sužinoję apie įvykį. Nerimauja dėl savo abiejų tėvų, kurie dėl šio įvykio išgyveno didelį stresą. Sunku buvo matyti juos išsigandusius, bejėgius, pergyvenančius dėl jo sveikatos. Atkreipiant dėmesį į neturtinės žalos dydžiui reikšmės turinčius kriterijus, verta dar kartą pažymėti, kad nepaisant to, jog pati veika inkriminuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl šio sutrikdymo patyrė išskirtinai dideles dvasines kančias, kadangi dėl civilinio atsakovo pavartoto smurto buvo sulaužyta nosis, kuri ir liko kreiva ir to neįmanoma paslėpti. Pažymėtina, kad žala padaryta sveikatai, dėl ko sutriko įprastas gyvenimo ritmas, patirtos didelės fizinės ir dvasinės kančios. Veika padaryta nukentėjusiam nesuteikus jokio preteksto. Atsižvelgiant į visą tai, remiantis sąžiningumo kriterijumi, manytina, kad 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankamai protinga ir teisinga. Prašo priteisti iš civilinio atsakovo (įtariamojo) D. A. 3000 Eur neturtinę žalą ir 193,97 Eur turtinę žalą bei patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini). tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo pasirašytas susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 145). Kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole nurodyta, kad jie abu susitaikė. Kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis atsiprašo nukentėjusiojo ir apgailestauja dėl patirto sužalojimo. Nukentėjusysis atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė. Jie abu susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bei susitarė, jog D. A. atlygins S. G. 193,97 Eur dydžio turtinę ir 1000 Eur dydžio neturtinę žalą bei 300 Eur nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų vienu metu, perduodamas arba pervesdamas į sąskaitą banke visą sutartą pinigų sumą iki pirmojo teismo posėdžio dienos. Nukentėjusysis sutinka su sutartos žalos atlyginimu ir jos dydžiu, jokių pretenzijų dėl žalos tuo pačiu ir jos dydžio nebereiškia ir ateityje nebereikš, taip pat pažymi kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisako. Sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų nutrauktas, o kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis D. A. (duomenys neskelbtini)atliko pavedimą į nukentėjusiojo banko sąskaitą, pervesdamas į ją susitartą 1 493,97 Eur (2 t., b. l. 146). Todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, procesas dėl pateikto nukentėjusiojo civilinio ieškinio nutrauktinas.
Dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 3 vnt. CD diskų, su vaizdo ir garso įrašais – paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-
nusprendžia:
Baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, tuo atleidžiant D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais.
Nutraukti procesus dėl baudžiamojoje byloje civilinių ieškovų: (duomenys neskelbtini)pareikštų civilinių ieškinių dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, nes su civiliniais ieškovais sudaryti susitarimai dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, ir nukentėjusiojo S. G. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes pagal kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą, D. A. S. G. atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Patvirtinti (duomenys neskelbtini)ir jame surodytas sąlygas, bei laikyti, kad Kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole nurodytos sąlygos yra įvykdytos ir nukentėjusiajam S. G. padaryta žala yra visiškai atlyginta.
Patvirtini (duomenys neskelbtini)bei joje nurodytas sąlygas. Įpareigoti D. A. (duomenys neskelbtini)padarytą 913,82 Eur turtinę žalą atlyginti per 22 mėnesius, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini)kiekvieną mėnesį mokant po 41 Eur. Pirmosios įmokos sumą – 52,58 Eur įpareigojant sumokėti iki (duomenys neskelbtini)
Patvirtinti V(duomenys neskelbtini), pagal kurį kaltinamojo padarytą turtinę žalą – 649,12 Eur, kaltinamasis D. A. iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos (duomenys neskelbtini)turi sumokėti po 54,10 Eur, o (duomenys neskelbtini)– 54,02 Eur žalos atlyginimo.
Dokumentus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 3 vnt. CD diskų, su vaizdo ir garso įrašais – palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.