Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-297-610/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
1-297-610/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22541-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Kaltinamasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-297-610/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22541-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) (S) 1.2.14.6.1; 1.2.18.10; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.4.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 17 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei-Pečkienei,kaltinamajai E. P.,jos gynėjui advokato padėjėjui V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nevedusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpyje nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30, būdama DNSB (duomenys neskelbtini), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), pirmininke, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1 d. būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal 21 str. 2 d. būdama atsakinga už apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą DNSB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30, tai yra:

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-2006 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad „Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą“, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintas kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, nes laikotarpiu nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30 nevedė DNSB (duomenys neskelbtini) kasos knygos, neišrašinėjo kasos pajamų orderių kiekvieną mėnesį surinktoms pajamoms apskaityti, taip pat neišrašydavo kasos išlaidų orderių perkant prekes bei paslaugas už grynuosius pinigus, bei įnešant surinktas lėšas į banko atsiskaitomąją sąskaitą, pinigų gavimo žurnale, kuriame buvo fiksuojamas mokesčių surinkimas, nebuvo nurodyta data, kada grynieji pinigai sumokėti,

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą“, nes laikotarpiu nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30 į DNSB (duomenys neskelbtini) ūkinių operacijų registracijos žurnalą įtraukė 2462,52 eurus išlaidų, kuriems nėra išlaidas pateisinančių dokumentų,

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu parašu“, kadangi nevedė DNSB (duomenys neskelbtini) buhalterinių sąskaitų registrų už laikotarpį nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30,

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 str. „Finansinė atskaitomybė“ nuostatas, kad „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip pat pažeidė 2004-11-22 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintas taisykles „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ XI skyriuje „Finansinės atskaitomybės sudėtis ir pateikimo tvarka“ 151 punktą, kuriame nurodyta, kad „Finansinę atskaitomybę sudaro šios finansinės ataskaitos: 151.1 balansas; 151.2. veiklos rezultatų ataskaita; 151.3. aiškinamasis raštas“, kadangi nesudarė DNSB (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų už 2012, 2013, 2014, 2015 metus.

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 str., kuriame nurodyta, kad „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip pat pažeidė 2004-11-22 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintų taisyklių „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo XI skyriuje „Finansinės atskaitomybės sudėtis ir pateikimo tvarka“ 162 punktą, kuriame nurodyta, kad „Iki atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis“, taip pat pažeidė inventorizacijos tvarką reglamentuojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimą Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ (nauja redakcija 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 ir 2014-10-03 nutarimu Nr. 1070), neinventorizavo turto, grynųjų pinigų, gautinų už mokėtinų skolų už 2012, 2013, 2014, 2015 metus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti DNSB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

E. P. kaltinamuoju aktu taip pat buvo kaltinama, kad pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, t. y. laikotarpyje nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30 būdama daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), pirmininke, pagal DNSB (duomenys neskelbtini) 2012-07-30 visuotinio susirinkimo protokolo 2 punktą ir Lietuvos Respublikos 1995-02-21 Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798, 14 str. 6 d., būdama atsakinga už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą iš šių lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų panaudojimą pagal paskirtį, pasisavino jai patikėtą DNSB (duomenys neskelbtini) turtą - pinigines lėšas - 2362,92 eurus, o būtent tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016-04-10 dienos, kai pagal 2016-04-10 perdavimo aktą naujai išrinktam pirmininkui G. R. iš DNSB (duomenys neskelbtini) kasos likučio kasoje 3132,92 eurų, perdavė tik 770 eurų, o likusių 2362,92 eurų neatidavė, tokiu būdu pasisavino jai patikėtus DNSB (duomenys neskelbtini) priklausančius 2362,92 eurus, dėl to DNSB (duomenys neskelbtini) padarė turtinę 2362,92 eurų žalą.

Kaltinamoji E. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo kalta prisipažino visiškai, neigė pasisavinusi DNSB (duomenys neskelbtini) turtą. Parodė, kad ji yra buvusi bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė. Ankstesniam pirmininkui (duomenys neskelbtini) atsisakius pareigų buvo surengtas bendrijos narių susirinkimas, ji išrinkta pirmininke. Nariai sakė, kad padės tvarkytis su dokumentais, tačiau niekas nepadėjo. Išsilavinimas vidurinis, nebaigusi jokių buhalterijos mokslų, tvarkėsi kaip sugebėjo. Iš ankstesnio pirmininko perėmė tiktai knygą, prirašytą pieštuku, tušinuku, pataisymais, jokių kasos čekių, kitų dokumentų, nebuvo. Per susirinkimą nusprendė, kad visus įsiskolinimus anuliuoja ir pradeda viską iš naujo. Per jos pirmininkavimo laikotarpį buvo padaryta daugiausiai darbų. Reikalingos prekės, pavyzdžiui žoliapjovė ar kitos, būdavo perkamos ir turguje, kadangi pigesnės, čekių niekas neduodavo. Bendrijos pajamas sudarė nario mokestis, renkamas pagal turimo buto kvadratūrą. Iš ankstesnio pirmininko perėmė 20 000 litų, surašė perdavimo aktą. Per banką atsiskaitinėjo tiktai už bendro naudojimo elektrą. Bendrijos dokumentus ir pinigus laikė tam skirtame seife. Visas reikalingas finansines operacijas vykdė grynaisiais pinigais. Vedė apskaitos žurnalą, kuriame įrašydavo kas pirkta, kada ir kiek sumokėta, taip pat įklijuodavo čekį. Visas turėtas išlaidas įrašydavo žurnale, tačiau ne visoms yra čekiai, išlaidų, kurios būtų neįtrauktos į žurnalą, nebuvo. Čekių nėra, kadangi būdavo važiuojant į laidotuves įdėdavo į voką 100 Lt, (vėliau 30 eurų), buvo pirkta žoliapjovė, cirkuliacinis siurblys, keli turėklai, atkemšama kanalizacija, kadangi darbus atlikdavo pigiau dokumentų neišrašydavo. Bendrijai reikalingus darbus daugiausiai atlikdavo J. Š., A. V.. Sudėjus laiptinėse langus tvarkė angokraščius, dažė, tvarkė stogą. Atsiskaityti su jais išrašydavo kasos orderį, jį priklijuodavo žurnale. Buvo pirkti guminiai batai, kurie yra palikti rūsyje, plėvelė pamatams apie namą. J. S. buvo namo techninis prižiūrėtojas. Jam buvo mokama 70 eurų, kokia suma litais neprisimena. Vieną mėnesį jam atlikti keli mokėjimai, kadangi vežė skaitliuką tikrinti, pirko kažkokius žurnalus. Naujai išrinktam pirmininkui - V. R., perdavė turimus daiktus, aktą surašė tiktai dėl piniginių lėšų-770 eurų. Perdavus dokumentaciją (duomenys neskelbtini) ši nerado daliai darbų prekių čekių, todėl surašė, kad yra pinigų trūkumas. Savo reikmėms nepasiėmusi nei vieno euro, visi darbai padaryti, daiktai nupirkti, tik nėra dokumentų. Supranta, kad aplaidžiai tvarkė buhalteriją, tačiau tuo metu taip negalvojo. Bendrijos revizorė T. Z. dirba buhaltere, žadėjo padėti, tačiau nieko nedarydavo, nepatardavo, pasibaigus metams nežiūrėdavo, netikrindavo. Susirinkimai vykdavo dėl darbų atlikimo, einamiesiems klausimams spręsti, protokolus surašydavo ne visada. Bendrijai atlygino 930 eurų. Sumokėjo pinigus, nes tyrėjai suvedė, kad ji yra tiek skolinga, tai ir atlygino, pačios skaičiavimas pinigų likutis turėjo būti 700 eurų. Pagalvojo, kad sumokės tą sumą ir susitaikys.

Liudytoja M. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad daugiabutyje, kuriame gyvena, įkurta bendrija (duomenys neskelbtini). E. P. pirmininkavimo laikotarpiu, bendrijoje vykdavo susirinkimai. Buvo atliekami įvairūs darbai-pjaunama žolė, sutvarkyti balkonai, langai, durys, kanalizacija. Dėl darbų kainos susirinkimuose neaptardavo. Taip pat žino, kad bendrijos pinigai buvo naudojami laidotuvėms, dažnai atkemšama kanalizacija, buvo tvarkomas namo apšvietimas, sudėti šviestuvai lauke, rūsyje. Pamatų tvarkymo nepastebėjo. Galimai remontuoti turėklų vamzdžiai, tvarkoma aplinka, pasodinti medžiai.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendrijos veikloje nedalyvauja. Gali pasakyti, kad name sudėti langai, durys, aplinka patvarkyta, laiptinėse sudėtos lempos, išvedžiota elektra. Kas atliko darbus nematė. Retai dalyvaudavo susirinkimuose, gal kartą ar du, juose šilumos klausimai buvo sprendžiami, kitų nepamena. Kas atlieka darbus nematė, nes namuose būna labai mažai.

Liudytoja I. N. parodė, kad yra bendrijos (duomenys neskelbtini) narė. Žino, kad E. P. būnant pirmininke buvo nupirkti medeliai, keisti: rūsyje vamzdis, laiptinių langai, durys, sudėtos lempos. Susirinkimuose dalyvaudavo. Iš pradžių susirinkimai būdavo retai, po to iškilus problemų su šilumos tiekėju 1-2 kartus į mėnesį. Dėl bendrijos išlaidų, parodė, kad susirinkime buvo nuspręsta pirkti žoliapjovę, cirkuliacinį siurblį, kažkas buvo daroma su kanalizacija, paremdavo narius laidotuvių atvejais.

Šalies argumentai

Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra bendrijos (duomenys neskelbtini) narė. Dalyvaudavo susirinkimuose. Žino, kad bendrija kreipėsi į teismą dėl išeikvotų bendrijos pinigų, tačiau ar jie išeikvoti nežino. Susirinkimuose būdavo aptariami namui rūpimi klausimai, dėl šiluminio mazgo, dėl kiemo tvarkymo, dėl mokesčių. Dėl bendrijos turėtų išlaidų ir atliktų darbų parodė, kad buvo pakeisti laiptinių langai, durys, tvarkoma kanalizacija, siurblys keičiamas šiluminiame mazge, pirkta žoliapjovė, medeliai pasodinti, atvežta žemių. Taip pat žino, kad bendrijos pinigais paremiama laidotuvių atveju. Sumos niekada nebūdavo aptariamos, už kokias bus kas nors daroma, šiuos klausimus spręsdavo pirmininkė. Žolę bendrijos teritorijoje pjaudavo J. Š., tik vėliau sužinojo, kad už darbus nusirašydavo pinigus. Susirinkimuose apie tai nebuvo kalbama.

Liudytoja Ž. J. parodė, kad ji yra bendrijos (duomenys neskelbtini) narė. Dėl bendrijos turėtų išlaidų parodė, kad žino, jog buvo sodinami medeliai, tvarkomos laiptinių ir rūsio apšvietimas, kanalizacija, keičiami langai, durys, tvarkomi namo pamatai, šilumos punktas, laiptinių turėklai, nupirktas kažkoks siurblys, žoliapjovė, paremiama laidotuvių atveju. Tvarkymo darbuose dalyvaudavo J. Š., (duomenys neskelbtini), padėdavo T. N.. Ar už tai buvo mokamas atlygis nežino.

Liudytoja D. Š. parodė, kad yra bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos narė. E. P. buvusi pirmininkė. Dėl bendrijos išlaidų ir atliktų darbų parodė, kad buvo laiptinėje sudėti langai, sodinti medeliai, langų apdaila daryta, tvarkyta kanalizacija, dėl to samdyti asmenys. Pamatų tvarkymui samdė kaimyną A. V.. Kiek buvo mokama nežino, tai nebuvo svarstoma susirinkimuose. Būdavo pranešama apie turėtas išlaidas, o kiek ir kam turės būti mokama nespręsdavo. Susirinkimų metu bardavosi, balsuodavo, pasirašydavo ant tuščio lapo, o ką nuspręsdavo nežino.

Liudytojas J. S. parodė, kad buvo pakviestas DNSB (duomenys neskelbtini) šilumos punktui sutvarkyti dokumentaciją. Atliko hidraulinius bandymus, praplovimus ir priežiūrą, skaitiklio patikrą, vykdė statinio techninę priežiūrą. Į metus kartą tekdavo viską sutvarkyti. Su bendrija turėjo būti sudaryta sutartis. Dėl atsiskaitymo parašydavo sąskaitą – faktūrą, pagal kurią jam sumokėdavo pinigus. Sąskaitą išrašydavo visais atvejais. Skirtingos sumos nei numatyta sutartyje negalėjo būti mokamos. Papildomų darbų nei numatyta sutartyje atlikta nebuvo. Dėl darbų kalbėdavosi su J. Š., nes E. P. ne viską suprato. Per kasmetinę techninę priežiūrą surašydavo patikros aktą. Kadangi liudytojo parodymai dalyje dėl ne pagal sutartį atliktų papildomų darbų ir užmokesčio skyrėsi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. buvo perskaityti liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu bylos (I tomas bylos lapai 94-95), jog bendrijos pirmininkė E. P. atsiskaitydavo su juo grynaisiais pinigais. Ar pasirašydavo kokius nors kitus dokumentus gaudamas pinigus nepamena. Vėliau, bendrijai už atliktus darbus išrašydavo sąskaitas - faktūras, juose taip pat įrašydavo atliktus darbus. Dėl kai kuriuose 2014 m. - 2016 m. prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvituose nurodytų skirtingų sumų nei numatyta sutartyje, parodė, kad greičiausiai buvo atlikti papildomi darbai, nenumatyti sutartyje, už kuriuos reikėdavo mokėti papildomai. Kiekvieną kartą išrašydamas prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitą jame įrašydavo savo atliktus darbus, t.y. jei būdavo atliktas papildomas darbas, tai jį ir nurodydavo išrašomame kvite. Darbų įkainojimo sąrašo neturi, papildomų darbų kaina būdavo sutartinė. Kainą žodžiu suderindavo su pirmininke. Kiek iš viso minėtame laikotarpyje už atliktus darbus, suteiktas paslaugas iš bendrijos yra gavęs piniginių lėšų, nurodyti negali, nepamena. Teigė, jog perskaityti parodymai yra teisingi, kadangi visų aplinkybių apklausos teisme metu nepamena. Statinio techninę priežiūrą gali būti vykdė apie metus laiko. Žurnale įrašydavo ką reikia daryti namui. Reikėjo tvarkyti stogo dangą, balkonus, pamatų tinkas buvo nubyrėjęs. Kitų pastabų nepamena. Pagal pastabas kažkokius darbus padarydavo. Sutvarkyta dalis pamatų įtrūkimų, tvarkytas stogas, lietaus nuvedimo sistema. Iš pokalbio su J. Š. žino, kad buvo tvarkoma kanalizacija.

Liudytoja V. Č. parodė, kad yra bendrijos (duomenys neskelbtini) narė. Pirmininke išrinkus E. P., bendrijoje susirinkimo metu buvo nutarta, kad jos draugas J. Š. atliks darbus. Buvo nutarta mokėti atlyginimą, tačiau kokį nepamena. Daugumą aplinkos tvarkymo darbų atlikdavo gyventojai. Žino, kad laiptinėje buvo pakeistas lietaus vamzdis, langai. Antrais ar trečiais E. P. vadovavimo metais teko išgirsti, kad pinigai naudojami ne tais tikslais. Susirinkimo metu girdėjo, kad yra čekiai stalinėms lempoms, dar kažkam, bet tų daiktų nematė.

Liudytojas A. V. parodė, kad yra bendrijos (duomenys neskelbtini) narys, dirbęs bendrijoje ir gavęs pajamų. Padėjo laiptinėje langus dėti, stogą tvarkyti, betonavimo darbus prie durų darė. Visais atvejais jam buvo išrašomas kvitas ir jis pasirašydavo kiek jam sumokėdavo. Visus tuos dokumentus yra pateikęs ikiteisminio tyrimo metu. Dalyvaudavo daugumoje bendrijos narių susirinkimų. Susirinkimai vykdavo įvairiais klausimais - dėl šildymo, dėl pasitikėjimo, dėl muštynių, dėl to, kokius darbus reikia atlikti, ką konkrečiai pirkti susirinkime nespręsdavo. J. Š. statybininkas, todėl žinodavo ko reikia. Susirinkimuose nesprendė ko konkrečiai pirkti reikia. Tik tai, kokio darbo reikia. J. Š. statybininkas tai jis žino ko reikia. Susirinkime ant tuščio lapo nėra tekę pasirašyti. Nedalyvavo susirinkime, kur buvo nuspręsta dėl J. Š..

Liudytoja T. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. P. pradėjus savo darbą bendrijos pirmininke, pirmais antrais metais gyventojai buvo patenkinti, ji rodė daug iniciatyvos. Vykdavo narių susirikimai, per juos būdavo įvardinama kiek ir už ką mokėta. Po kurio laiko darbų nesimatė. J. Š. atlikdavo įvairius darbus. Pati buvo bendrijos revizorė, baigėsi E. P. kadencija, tuomet pirmininkas perėmė grynuosius pinigus, apskaitos knygas ir abu jas peržiūrėjo. Kasmetinės revizijos neatlikinėjo, ji buvo atlikta, tik išrinkus pirmininku G. R.. Revizijų anksčiau neatlikinėjo, kadangi niekada nebuvo išreikštas nepasitikėjimas E. P. ir J. Š.. E. P. dėl apskaitos vedimo neklausė, todėl jai šiuo klausimu nepatarė. Atliekant reviziją pamatė, kad daug čekių priklijuota, bet juose nesimato kas pirkta ir kas pirko. Nesuprato kas pirkta ir dėl ko. Buvo pirkta daug šviestuvų visokių, bet bendrijai tiek nereikia, įrankių, kastuvų, grėblių, jų niekas nematė ir nežino kur jie yra. Tikrino vedamą apskaitos žurnalą, jame įklijuoti pateisinami dokumentai. Nepamena įrašo, kad nebūtų įvardinta kas pirkta. Turguje buvo pirkti medeliai, tai buvo tik įrašas, be dokumento. Kiekvieną įrašą pagal dokumentus tikrino, o pagal įrašus taip pat tikrino. Neatitikimų rado, dokumentas yra, bet ne tame mėnesyje užfiksuotas ir panašiai. (duomenys neskelbtini) buvo mokama dėl atliktų darbų, tai virinimas, stogo remontas, durys. Susirinkime nebuvo spręsta kiek mokėti už atliktus darbus. Kiek jam buvo iš viso išmokėta nepamena. E. P. klausė per susirinkimą kur pinigai panaudoti, tai (duomenys neskelbtini) labai buvo susinervinus, sakė, kad ji nežinojo ir atsiprašė, kad apskaita neaiški. Pagal žurnalo įrašus, pinigų likutis perduotas naujam pirmininkui nesutapo 2000 eurų su viršum. Turėjo perduoti 2000 su viršum, o perdavė tik 770 eurų. Bendrijos narių susirinkimų eiga buvo fiksuojama protokolais beveik visada. Galėjo būti nefiksuota, jei susirinkimas trumpas. Pasirašydavo visi dalyvavę. Ant tuščio lapo nepamena, kad būtų tekę pasirašyti. Kažkas surašydavo protokolą ir pasirašydavo. Pasirašant jau būdavo užfiksuoti priimti sprendimai.

Liudytojas J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. P. yra jo sugyventinė. Jai tapus bendrijos pirmininke, namas buvo kritinės būklės, su įsiskolinimais. Per E. P. pirmininkavimo laikotarpį buvo padaryta daug darbų. Darbus atlikdavo jis, (duomenys neskelbtini) vieną darbą padaryti padėjo. Už atliktus darbus buvo sumokama. Visada buvo išrašomas dokumentas apie gautus - išmokėtus pinigus. Jis taip pat gaudavo pinigus, dėl to pasirašydavo, sumos įtraukiamos į žurnalą. Atliko įvairius darbus, dėjo balkonų duris, stogelius skardino, remontavo stogą lietvamzdžius, kanalizaciją, šilumos punktą, bendro naudojimo balkonus stiklino, prie rūsio durų darė „fundamentą“, kad vanduo nebėgtų į sandėliuką. Per susirinkimą buvo nuspręsta, kad jis bus atsakingas už ūkio darbus. Dėl pirktų LED šviestuvų paaiškino, kad tai lempos skirtos naudoti rūsyje. Vėliau supirkti šviestuvai reaguojantys į judesį. Pirkti įrankiai ir batai padėti šiluminiame mazge. Kastuvas buvo reikalingas užkasti vamzdį, plėvelė patiesti ant grindų, glaistant laiptinėje langus, batai vaikščioti po fekalijomis apsemtą rūsį. Su J. S. apsvarstydavo kokius namo darbus reikia padaryti. Jam buvo mokama. Bendrijos nariai norėdavo, kad viskas būtų daroma kuo pigiau, užsikišus kanalizacijai iškviesti vyrai sutvarkydavo už 20 litų be kvitų. Žmonės patys galėjo sušaukę susirinkimą išsiaiškinti kokios sumos ir už ką mokėta.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. P. gyvena kartu su jos broliu J. Š.. Ji per daug nesigilino į jų reikalus, tik kai susitikdavo, tai E. P. su J. Š. kalbėdavo, kad reikia įvairius darbus prie namo padaryti. Su kaltinamąja susitinka per šventes, kartais išgeria kartu kavos. Ji gyvena gretimame name. Yra mokytoja, dirba dienos centre. Prašo perduoti jai E. P. pagal laidavimą. Editą pažįstą daug metų kaip atsakingą, dirbančią, gerą žmoną ir mama, su ja gana dažnai susitinka ir bendrauja.

Liudytojas T. N. parodė, kad žino DNSB (duomenys neskelbtini). Bendrijai padėjo nešti langus, laiko neprisimena, tačiau galėjo būti 2013 m.. Langai buvo skirti daugiabučiui, už tai gavo atlygį 20 -40 litų, jokių dokumentų, kad perduoti pinigai negavo.

Liudytojas S. C. parodė, kad E. P. tiriamu laikotarpiu ėjo bendrijos pirmininkės pareigas. Pasikeitus bendrijos pirmininkams nustatyta, kad trūksta pinigų, todėl nutarė kreiptis dėl jų išieškojimo. Minimu laikotarpiu bendrijoje buvo pakeisti laiptinių langai, į kainą įėjo langų montavimas, bet montavo kaltinamosios sugyventinis, keistos lauko durys, pabetonuotos aikštelės prie durų, kanalizacija tvarkyta, namo pamatas padažytas, laiptinėje apšvietimas tvarkytas. Tai padaryta per pirmus metus pirmininkaujant E. P.. Vėliau didesnių darbų nematė. Buvo pjaunama žolė, pjovė kaltinamosios sugyventinis. Nežino kokios darbo priemonės buvo perkamos. Nežino ar E. P. pasisavino pinigus. Su bendrijos nariais nieko nederino. Dokumentaliai išlaidos buvo nepagrįstos, kažkas pats įsivertino atliktus darbus ir tiek atlygio pasiėmė. Darbai buvo atlikti bendrijos labui. Šiuo metu turi raktus nuo šilumos mazgo, teko jame lankytis. Ten matė batus, stalą, vatą kažkokią. Įrankių yra rūsyje, kokie nesidomėjo, matė kibirą, šluotą, kastuvą. Bendrijoje taip pat buvo tvarkomi balkonai, glaistoma ir dažoma. D. J. Š. ir A. V..

Liudytojui G. R. nenustatytam laikui išvykus į užsienio valstybę vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikrinti kitus įrodymų tyrimo metu ištirtus duomenis, perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jis nuo 2016 metų kovo mėn. 27-28 dienos pradėjo eiti DNSB (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pirmininko pareigas. Prieš jam tampant pirmininku, DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigas ėjo gyventoja E. P., ji šias pareigas ėjo nuo 2012 metų rugsėjo mėn. Visą buhalteriją tvarko pats pirmininkas, turi tik revizorę, kuri rengia atlieka patikrinimus, sutikrina išvadas jokios buhalterės neturi. Eidama pirmininkės pareigas E. P. visą laiką buhalteriją tvarkė pati. Jam pradėjus eiti pareigas jis namo revizorės T. Z. paprašė atlikti finansinę ataskaitą, kurią atlikus paaiškėjo, kad buvusi namo pirmininkė neteisingai vedė buhalteriją, bei pasisavino bendrijos 3048 eurus, 52 euro centus. Kaip pareigas pradėjo eiti E. P. dar prieš ją buvęs namo pirmininkas J. V. jai perdavė 21350 litus arba 6183,39 eurus, nuo 2012 metų namo gyventojai savo įmokomis surinko dar 7182,97 eurus. Viso pinigų buvo 13366,36 eurai. Patikrinus viską pagal „Ūkinių operacijų registracijos Žurnalą“, kurį vedė pati E. P., per jos vadovavimo laikotarpį išleista 12597,12 eurų. Likutis buvo 769,24 eurai, kuriuos E. P. perdavė jam, kaip naujam namo pirmininkui, t. y. suapvalinus suma perdavė 770 eurus. Tačiau sutikrinus žurnale įklijuotus čekius ir sąskaitas faktūras matosi, kad per jos vadovavimo laikotarpį išleista tik 10833,09 eurai. Todėl likutis kurį turėjo perduoti jam, turėjo būti 2533,27 eurai, iš ko matosi kad jam dar liko neperduota 1763,27 eurų. Taip pat žurnale įklijuotuose čekiuose matosi, kad 2012-09-10 buvo nupirkta 10 šviestuvų už kuriuos sumokėta 550 litai arba 159, 30 eurai. 2012 metais rugsėjo mėnesį buvo nupirkti dar du šviestuvai už 110 litų arba 31,86 eurai. 2012-12-18 buvo nupirkti dar du šviestuvai už 91,08 litus arba 26,38 eurai. Tačiau name sumontuota tik 12 šviestuvų. Kur dar du pirkti šviestuvai nėra aišku. Jei jie būtų sudaužyti, jie turėtų būti nurašyti, tačiau to padaryta nėra. 2013-05-31 pirkta avalynė už 25,91 litus arba 7,50 eurus. 2016-06-11 pirkta baldinis šviestuvas už 13,01 litų arba 3,77 eurų. Tą pačią dieną pirkti padai į batus bei guminiai batai už 11,38 litus 3,30 eurų. Tačiau šių prekių niekur nėra, jos nėra inventorizuotos. 2014-10-28 pirktas grindų sandariklis- ąžuolas už 4,08 litus arba 1,18 eurų. Tą pačią dieną pirkti trys vienetai pigmento už 18,84 litus arba 5,46 eurus. Trys vienetai ledinių lempų už 51,82 litus arba 15 eurų. Kam pirktos šios prekės taip pat nėra pagrįsta. 2012-10-18 iš „Kalvarijos statybos“ pirkta statybinių medžiagų už 885,36 litus arba 256,42 eurus. Nėra pagrįsta kas tai per prekės ir kam jos pirktos, nėra sąskaitos faktūros tik čekis. 2014-12-29 pirkta darbo avalynė už 60,45 litus 17,51 eurus. Plėvelė „stretox“ už 16,50 litų arba 4,78 eurus. Sieninis šviestuvas už 52,08 litus arba 18,08 eurus. Lempa už 13,02 arba 3,77 eurus. 2014-10-20 trys vienetai ledinių lempų už 62,70 litų arba 18,16 eurų. Kam pirktos šios prekės taip pat nėra pagrįsta. Taip pat pirkta plėvelė „stratex“ skirta namo šiltinimui, tačiau namas niekada nebuvo šiltinamas. 2016-04-03 žurnale įrašyta, kad pirktos statybinės medžiagos šiluminiam punktui, išleista 53,03 eurai, tačiau tuo metu jame nebuvo atliekami jokie darbai. Bendrai už visu pirkinius išleista 434,34 euras. Kurių išleidimas nėra pateisintas. 2015 metų balandžio mėnesį J. S. buvo atlikti trys mokėjimai, t. y. 2015-04-02 už balandžio mėnesio statinio šilumos punkto techninę priežiūrą sumokėta 50 eurų. 2015-04-01 už balandžio mėnesio statinio techninę priežiūrą ir žurnalo pildymą sumokėta 45 eurai. Atsiranda pasikartojantis mokėjimas už tą patį, kuris neturėtų būti atliktas, t. y. 2015-04-03 už balandžio mėnesio statinio techninę priežiūrą ir žurnalo pildymą sumokėta 45 eurai. Dėl ko bendrijai padaryta 45 eurų turtinė žala. 2015-07-27 išrašyta sąskaita faktūra, už šilumos skaitiklio patikrinimą ir metrologinę patikrą J. S. sumokėta 150 eurų. Tačiau jis nėra metrologijos centro darbuotojas ir tokių patikrų atlikti negali. Dėl ko bendrijai padaryta 150 eurų turtinė žala. Namo bendrija susirinkimo metu nusprendusi, kad J. S. prižiūrės namo šiluminį punktą, už ką per mėnesį bus mokama 50 eurų. Tačiau nuo 2015 metų lapkričio mėnesio sąskaitose faktūrose jam jau mokama po 70 eurų, tačiau tai nebuvo aptarta ir patvirtinta susirinkime. Tai nusprendusi pati namo pirmininkė. Jam per didelė suma buvo mokama 6 mėnesius, dėl ko bendrijai padaryta 120 eurų turtinė žala. 2015-11-27 J. S. išrašęs sąskaitą faktūrą, kurioje namo pirmininkė jam sumoka 170 eurų už monometrų patikrą ir schemų aprašus, tačiau monometrų priežiūra jam įeiną į jo darbo sutartį, todėl už tokius darbus jam pinigai neturėjo būti papildomai mokami. Dėl ko bendrijai padaryta 170 eurų turtinė žala. 2016- 02-10 J. S. vėl buvo nepagrįstai išmokėta 100 eurų, už šiluminio mazgo paruošimą, pagal „Didmos“ reikalavimus. Tačiau visus darbus tą dieną atliko patys „Didmos“ darbuotojai. 2015-12-14 J. S. vėl nepagrįstai išmokama 150 eurų, už šilumos punkto paruošimą, tokie darbai įeina į jo darbo sutartį. 2012-09-15 dieną už vamzdžio patiesimą ir išklojimą buvo išrašytas pinigų išmokėjimo kvitas 140 litų sumai, kurį pasirašė jis pats. Tačiau šiai dienai jis jau yra suklastotas, jame 140 litų suma ištaisyta į 240 litų. Dėl ko bendrijai padaryta 28,96 eurų turtinė žala. 2012 spalio mėnesį žurnale yra įrašas, kuriame matyti, kad už durų įdėjimą išmokėta 320 litų arba 92,68 eurai. Tačiau pagal pardavimo priėmimo aktą pardavėjas vykdydamas sutarties reikalavimus duris sumontavo pats pardavėjas. Už ką papildomai mokėti nereikėjo. Taip pat J. Š. per kelis kartus išmokėti 3069,07 eurai, už darbų atlikimus. Tačiau visi jo atliekami darbai nebuvo derinti susirinkimų metu, taip pat nėra jokių darbų atlikimo aktų. Todėl neaišku kuriuos pinigus jis gavęs pagrįstai kuriuos nepagrįstai. Viso suskaičiavus nepagrįstas prekes ir darbus padaryta 1290,98 eurų turtinė žala. O pridėjus turėtus grąžinti pagal žurnalą 1763,27 eurus, bendra bendrijai padaryta 3054,25 eurų turtinė žala (1 tomas, b. l. 13-15).

Papildomos apklausos metu liudytojas G. R. parodė, kad DNSB (duomenys neskelbtini) buvusi pirmininkė E. P. susirinkimuose niekada nepristatydavo jokių atliekamų darbų sąmatų, sąmatos nebuvo tvirtinamos. Taip pat bendrijoje nebuvo vedami prekių/daiktų nurašymo aktai. Taip pat E. P. nebuvo įdarbinta, jokia darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta. E. P. nebuvo bendrijos narė. E. P. 2012 m., tai galėjo būti rugsėjo mėnesis, vieno iš bendrijos narių susirinkimo metu buvo žodiniu susitarimu nutarta mokėti atlyginimą, t. y. po 10 litų, o vėliau po 3 eurus nuo kiekvieno buto. Raštiškai šis susitarimas užtvirtintas nebuvo. Kaip jau yra minėjęs ankstesnėje apklausoje, atlyginimo mokesčio sumokėjimas buvo žymimas pinigų gavimo žurnale prie grafos „Sumokėta“ padarant pliuso (+) įrašą, suma nebūdavo nurodyta. Jei prie grafos „Sumokėta“ pliuso ženklo nėra, vadinasi, atlyginimo mokestis nebuvo sumokėtas. Buvo atlikta E. P. pirmininkavimo laikotarpio revizija. Buvo nustatytas pinigų trūkumas. 2012 m. rugsėjo 7 d. bendrijos narių skola buvo lygi nuliui, t. y. skolos nebuvo. Skolos nebuvo, kadangi išrinkus naują pirmininkę E. P., vieno iš bendrijos narių susirinkimo metu, tai galėjo būti 2012 m. liepos 30 d. susirinkimas, buvo žodžiu susitarta, kad visas susidariusias skolas bendrija nurašo. Bendrija pirmininkės E. P. pirmininkavimą pradėjo su 21 350 Lt pinigų likučiu, be jokių skolų. 2016 m. kovo 30 d. bendrijos narių skolos atskirai fiksuotos nebuvo. Jas galima išskaičiuoti nuo E. P. pirmininkavimo pradžios, t. y. nuo 2012 m. liepos 30 d., žiūrint į pinigų sumokėjimo žurnale nurodytas bendrijos narių neįmokėtas įmokas, t. y. skolas (1 tomas, b. l. 29-30).

Papildomos apklausos metu liudytojas G. R. parodė, jog bendrijai priklauso sekantis turtas, kuris yra jo žinioje: žoliapjovė, sniego kastuvas, cirkuliacinis šildymo siurblys. Be to nurodė, kad laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo iki 2015 m. sausio mėnesio bendrijoje buvo atlikti sekantys darbai: Kanalizacijos tvarkymo, valymo, atkišimo ir kt., buvo sudėtos lempos laiptinėje, atlikti tekinimo darbai, pamato remonto darbai, buvo atlikti laiptinių fasado dažymo darbai (buvo dažomi balkonai ir balkonų turėklai), pamato glaistymo ir dažymo darbai, buvo pasodinti keturi medeliai, buvo tvarkytas stogas (stogo tvarkymui buvo perkama skarda, dujos, prilydyti dangai), buvo įdėtos laiptinių ir rūsio durys (iš viso 4 durys), nugriautas 16 butui priklausantis sandėliukas, apšiltinti vamzdžiai, laiptinėje buvo įdėtas papildomas turėklas, pakeisti laiptinių langai, pakeitus rūsio duris ir spynos šerdį buvo padaryti visiems gyventojams rūsio durų raktai, buvo pirkta žoliapjovė ir benzinas pjauti žolei, buvo kreiptasi į teisininkus dėl E. U. skolos, pirkti lipdukai šilumos trasai. Kitų darbų atlikimo aplinkybės jam nėra žinomos. Išvardintiems atliktiems darbams niekada nei susirinkimuose, nei asmeniškai bendrijos nariams nebuvo pristatoma išlaidų sąmata, nei dėl išlaidų medžiagoms, nei dėl darbo užmokesčio. Taip pat nebuvo surašyta nei vieno darbų atlikimo aktas. Bendrijos susirinkimuose nebuvo tvirtinamos jokios išlaidos atliktiems darbams, panaudotoms medžiagoms, nebuvo aptarta nei darbų atlikimo sąmata, nei suma, kokią galime skirti atliekamiems darbams, nebuvo tariamasi, kaip galime mažesnėmis išlaidomis atlikti bendrijai reikiamus darbus. Kaip pavyzdį gali pateikti žolės pjovimą. Žolės pjovimo darbus vykdė pirmininkės sugyventinis J. Š., tačiau nei viename bendrijos narių susirinkime nebuvo aptartas piniginis atlygis už žolės pjovimą. Iki tol, kol nebuvo paskirtas bendrijos pirmininku apie tai, kad už žolės pjovimą buvo mokamas piniginis atlygis niekam nebuvo žinoma(1 tomas, b..l. 32-33).

Papildomos apklausos metu liudytojas G. R. parodė, kad 2018 m. birželio 20 d. tarp jo atstovaujamos DNSB (duomenys neskelbtini) ir buvusios DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkės E. P. buvo sudarytas susitarimas dėl žalos-910, 69 eurų atlyginimo. Ši suma galėjo susidaryti dėl E. P. aplaidumo, netinkamo DNSB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo. E. P. šiai dienai yra įmokėjusi 710,69 eurus, pagal susitarimą liko atlikti tik kelis mokėjimus. Jis kaip DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas patvirtina, kad E. P. su bendrija beveik atsiskaitė, DNSB (duomenys neskelbtini) žala atlyginta, civilinio ieškinio DNSB (duomenys neskelbtini) nereikš. Toks susitarimas buvo nustatytas pagrįstai, pagal E. P. advokato pateiktą prašymą, kuriame nurodyti paaiškinimai dėl nepateisintų išlaidų. Tai jis kaip DNSB (duomenys neskelbtini) narys ir pirmininkas nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 advokato padėjėjo V. R. prašyme nurodyti darbai ir pirkiniai tikrai buvo atlikti DNSB (duomenys neskelbtini) naudai , tačiau negali patvirtinti dėl to, kokios buvo sumokėtos pinigų sumos už atliktus darbus ir pirktas prekes, paslaugas, todėl E. P. ir sutiko dėl žalos 910,69 eurų atlyginimo, kurią mano ji realiai ir galėjo padaryti. Kadangi nėra pateisinančių išlaidoms dokumentų, bet jis tikrai patvirtina, kad ūkinių operacijų žurnale užfiksuotos išlaidos darbams, pirkiniams, kuriems nėra pateisinančių dokumentų, tikrai buvo atlikti, tik negali pasakyti už kokią sumą, tai, tikėtina, kad kažkokia dalis DNSB (duomenys neskelbtini) pinigų ir buvo iššvaistyta, t.y. 910,69 eurai, kuriuos ir pripažino pati E. P.. Jis, kaip DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas" pretenzijų E. P. neturi (3 tomas, b. l. 49-50).

Iš 2016-05-04 savanoriškų daiktų pateikimo protokolų matyti, kad DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas G. R. pateikė DNSB(duomenys neskelbtini) dokumentus. (1 tomas, b. l. 19-21). 2016-05-30 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas G. R. pateikė DNSB(duomenys neskelbtini) dokumentus(1 tomas, b. l. 24-25). 2016-05-31 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad DNSB "Gluosnis" pirmininkas G. R. pateikė dokumentus su AB "Lesto" sąskaitomis ir pažymomis išrašytomis DNSB (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 26-28). 2016-10-18 savanorišku daiktų pateikimo protokolu DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas G. R. pateikė DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos įstatus, kitus bendrijos dokumentus. (1 tomas, b. l. 183-184). 2016-10-21 savanorišku daiktų pateikimo protokolu DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas G. R. pateikė DNSB(duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkimo protokolus, revizoriaus ataskaitą (1 tomas, b. l. 186-188). Paimti dokumentai pateikti specialistui išvadai pateikti.

2016-10-26 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/146 dėl DNSB "Gluosnis" ūkinės finansinės veiklos nustatyti, DNSB (duomenys neskelbtini) pažeidimai, dėl kurių laikotarpyje nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30 negalima iš dalies nustatyti DNSB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-2006 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad „Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą“, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintas kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, nes laikotarpiu nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30 nevedė DNSB (duomenys neskelbtini) kasos knygos, neišrašinėjo kasos pajamų orderių kiekvieną mėnesį surinktoms pajamoms apskaityti, taip pat neišrašydavo kasos išlaidų orderių perkant prekes bei paslaugas už grynuosius pinigus, bei įnešant surinktas lėšas į banko atsiskaitomąją sąskaitą, pinigų gavimo žurnale, kuriame buvo fiksuojamas mokesčių surinkimas, nebuvo nurodyta data, kada grynieji pinigai sumokėti, todėl konkrečiai nustatyti kiek kiekvieną dieną mėnesį faktiškai buvo surinkat mokesčių iš gyventojų nėra galimybės,

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą“, nes laikotarpiu nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30 į DNSB (duomenys neskelbtini) ūkinių operacijų registracijos žurnalą įtraukė 2462,52 eurus išlaidų, kuriems nėra išlaidas pateisinančių dokumentų,

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu parašu“, nes nevedė DNSB (duomenys neskelbtini) buhalterinių sąskaitų registrų už laikotarpį nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30,

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 str. „Finansinė atskaitomybė“ nuostatas, kad „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip pat pažeidė 2004-11-22 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintas taisykles „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ XI skyriuje „Finansinės atskaitomybės sudėtis ir pateikimo tvarka“ 151 punktą, kuriame nurodyta, kad „Finansinę atskaitomybę sudaro šios finansinės ataskaitos: 151.1 balansas; 151.2. veiklos rezultatų ataskaita; 151.3. aiškinamasis raštas“, kadangi nesudarė DNSB (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų už 2012, 2013, 2014, 2015 metus.

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 str., reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip pat pažeidė 2004-11-22 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintų taisyklių „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo XI skyriuje „Finansinės atskaitomybės sudėtis ir pateikimo tvarka“ 162 punktą, kuriame nurodyta, kad „Iki atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis“, bei pažeidė inventorizacijos tvarką reglamentuojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimą Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ (nauja redakcija 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 ir 2014-10-03 nutarimu Nr. 1070 nuo 2015-01-01),3 punkto ir nuo 2015-01-01-7 punkto reikalavimus, nes neinventorizavo DNSB (duomenys neskelbtini) turto, grynųjų pinigų, gautinų už mokėtinų skolų už 2012, 2013, 2014, 2015 metus.

Tyrimo metu nustatyta, kad DNSB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu (2012-09-07-2016-03-30) ūkinių operacijų registracijos žurnale apskaitė 2462,52 eurų, kuriems nėra išlaidas pateisinančių dokumentų.

Išvadoje teigiama, kad 2016-03-30 DNSB (duomenys neskelbtini) pinigų likutis kasoje turėjo būti 3132,92 eurų, o naujai išrinktam pirmininkui G. R. perduota 770 eurų, todėl bendrija tiriamuoju laikotarpiu patyrė 2362,92 eurų nuostolį. (2 tomas, b. l. 10-32).

2017-06-30 savanorišku dokumentų pateikimo protokolu DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas G. R. pateikė DNSB" (duomenys neskelbtini) dokumentus (1 tomas, b. l. 34-35). 2017-06-29 savanorišku dokumentų pateikimo protokolu A. V. pateikė pinigų išmokėjimo kvitus (1 tomas, b. l. 65-66). 2017-07-20 savanorišku dokumentų pateikimo protokolu liudytojas J. Š. pateikė DNSB (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolus, ataskaitą (1 tomas, b.l. 129-130) 2017-05-24 savanorišku dokumentų pateikimo protokolu įtariamoji E. P. pateikė PVM sąskaitų faktūrų kopijas (2 tomas, b. l. 134-142). Dokumentai perduoti papildomam specialisto tyrimui atlikti.

2017-12-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. 5-2/146/2017 dėl DNSB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, nustatyta, kad papildomai pateikti dokumentai nekeičia 2016 m. spalio 26 d. specialisto išvados Nr. 5-2/146 duomenų (2 tomas, b. l. 71-79).

Juridinio asmens duomenimis nustatyta, kad E. P. DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininke įregistruota nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30 (2 tomas, b. l. 57-60).

Dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos

BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Remiantis teismų praktika, atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.

BK 223 str. numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai, tačiau BK 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-305/2009).

Nagrinėjamoje byloje atlikus DNSB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą laikotarpyje nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30 buvo nustatyta, kad DNSB (duomenys neskelbtini), kurios pirmininke buvo E. P. ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. buvo atsakinga už šios bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, kaltinime nurodytu laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 16 str. 1, 2 d. nuostatų, nes apskaitos registruose neapskaitė pirktų prekių bei paslaugų, bei neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje jų panaudojimo laikotarpiu nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30. Dėl padarytų pažeidimų, nebuvo galima nustatyti ar išlaidos buvo neišvengiamas, naudingos ir susijusios su tiesiogine bendrijos veikla. Tai patvirtina esant BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Kaltinamoji E. P. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo DNSB (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog neužtikrino norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, tinkamo vykdymo jai pirmininkaujant DNSB (duomenys neskelbtini), nes neturėjo pakankamai kompetencijos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (specialisto išvada, liudytojų bei pačios kaltinamosios parodymai), tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismui nekelia abejonių dėl kaltinamosios E. P. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d..

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadas, kad kaltinamoji E. P., būdama DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininke laikotarpyje nuo 2012-09-07 iki 2016-03-30, pažeisdama LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to atsirado pasekmės, tai yra negalima iš dalies nustatyti DNSB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. E. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d.

Dėl svetimo turto pasisavinimo

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012. 2K-148/2013 ir kt.). Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Turto pasisavinimo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas.

Neabejotina, kad E. P. kaip DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkei, buvo patikėtos šio juridinio asmens lėšos, ji turėjo teisę tvarkyti juridinio asmens sąskaitą, lėšas naudodama pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6dalies 11punktas)

Kaip matyti iš kaltinimo E. P. pagal BK 183 str. 1d., jo formuluotę gretinant su byloje esančiomis specialisto išvadomis, kaltinimas iš esmės grindžiamas, tuo, kad specialistas ištyręs DNSB (duomenys neskelbtini) veiklos dokumentus, E. P. pirmininkavimo laikotarpiu, padarė išvadą, kad 2016-03-30 DNSB (duomenys neskelbtini) pinigų likutis kasoje turėjo būti 3132,92 eurų, o naujai išrinktam pirmininkui G. R. perduota 770 eurų, todėl vertinta, kad bendrija tiriamuoju laikotarpiu patyrė 2362,92 eurų nuostolį. Tačiau kaip matyti iš specialisto išvados, galimas nuostolis vertintas neatsižvelgiant į ūkinių operacijų registracijos žurnale užfiksuotas išlaidas, kurioms nėra pateisinančių dokumentų-2462,52 eurai (2t. b.l. 28). Skirtingai nei konstatuojant, jog yra BK 223 str. 1d. numatytos veikos požymiai, šiuo atvejų šių išlaidų buvimas, reikalingumas bei panaudojimo tikslai, turi būti kiek įmanoma nustatinėjama atliekant ikiteisminį tyrimą. E. P. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad visas lėšas panaudojo bendrijos reikmėms ir naudai, turėtas išlaidas įtraukė į žurnalą, daliai išlaidų nėra pateisinančių dokumentų, kadangi prekės pirktos turguje, norint pigiau gauti paslaugas dalis darbų atlikti neoficialiai. Toks kaltinamosios aiškinimas nebuvo paneigtas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei įrodymų tyrimo teisme metu.

Nors dėl dalies turėtų išlaidų, E. P. neturėjo bendrijos narių visuotinio susirinkimo pritarimo(akivaizdu, kad dėl nedelsiant atliktinų darbų, pvz. kanalizacijos sutvarkymo, jo ir negalėjo gauti), sprendžiant ar bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė E. P., disponuodama bendrijos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jos tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo kaltinamoji E. P. ar lėšas (už jas įgytą turtą) naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrijos interesais. Darant išvadą dėl asmens veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokio turto panaudojimo bendrijos reikmėms faktą. Pažymėtina, kad kaltinamosios parodymų teisingumą apie buvusius ūkinius įvykius ir išlaidas, kurioms nėra patvirtinančių dokumentų patvirtina ir liudytojų M. C., R. K., I. N., I. P., Ž. J., D. Š., J. S., A. V., T. Z., J. Š. duoti parodymai, kad buvo tvarkoma tiek namo aplinka, keičiami langai, duodami pinigai laidotuvių reikmėms, tvarkoma kanalizacija, namo pamatai ir kiti darbai, turguje perkamos bendrijos reikmėms panaudotos prekės, suteiktos priežiūros paslaugos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 276 str. 4d. buvo perskaityti liudytojo G. R., (kuris šiuo metu išrinktas bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku) parodymai iš kurių turinio matyti, kad bendrijos naudai buvo atlikti ir tie darbai bei paslaugos, ir prekės, kurie įtraukti į ūkinių operacijų registracijos žurnalą, tačiau jiems nėra pateisinančių dokumentų. Vertinant, kad kaltinimas nėra preciziškai konkretus ir apima trejų su puse metų laikotarpį, dokumentais nepateisintos išlaidos (2362,92 eur) nėra akivaizdžiai neadekvačios, jog būtų galima daryti išvadą, kad nebuvo panaudotos bendrijos reikmėms. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nėra nustatyta E. P. tyčia jos žinioje buvusiomis lėšomis disponuoti dėl savo naudos.

Susitarimas dėl žalos atlyginimo(t. 3 b.l. 7) negali būti vertinamas kaip kaltės pripažinimas dėl tyčinio turto pasisavinimo, kadangi juo iš esmės spręsti ginčo civiliniai teisiniai santykiai, atsiradę dėl E. P. aplaidumo atliekant savo pareigas bei galimai dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo.

Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, jog visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai, kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-476/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, remiantis kaltinime dėl turto pasisavinimo nurodytomis aplinkybėmis, kaltinamoji E. P. negali būti pripažinta kalta, todėl dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje padarymo, išteisinama nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kadangi byloje pateikti prašymai atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. K. prašė atleisti kaltinamąją E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja skiriant ją. Nurodė, kad ji yra E. P. šeimos nario -J. Š. sesuo, dirba mokytoja. Ji neteista, administracinių nuobaudų neturi. E. P. suvokia savo kaltę dėl padarytos veikos, nuoširdžiai gailisi. Ji dažnai bendrauja su kaltinamąja, daro jai gerą įtaką. Nurodo, kad E. P. yra atsakinga, dirbanti, gera žmona, gera mama.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti E. P. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamoji ankščiau teista nebuvo, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kalta padariusi nusikalstamą veiką, prisipažino, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., dėl teismo nustatytos nusikalstamos veikos tiesioginės žalos nėra, tačiau kaltinamoji bent iš dalies atlygino DNSB (duomenys neskelbtini) dėl aplaidumo galimai padarytą žalą, egzistuoja sąlyga numatyta BK 40 str. 2 d. 3 p., kaltinamoji anksčiau neteista, dirbanti, charakterizuojama gerai, todėl yra pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytą sąlygą.

BK 40 str. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. yra E. P. šeimos nario J. Š. sesuo, dažnai bendrauja su kaltinamąja, ji neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, pedagogė, dirbanti Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazijos mokytoja. Teismo vertinimu gali daryti teigiama įtaką E. P., tinkama laiduotoja.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, E. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 223 str. 1 d. BK 40 str. pagrindu be užstato, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, vertinant, kad nusikalstama veika pažeidžiamas objektas yra finansų sistema, į tai, kad kaltinamoji dirba ir gauna pastovias pajamas, teismas sprendžia, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga ir adekvati priemonė padarytai nusikalstamai veikai, bei padarys pakankamą poveikį, kad ateityje nebūtų daromi tokio pobūdžio veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamajai skiriama 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka. Nėra pagrindų vertinti, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. P., dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. P. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, bei perduoti ją I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu 71 straipsniu paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistoji privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank).

Marijampolės apskrities VPK saugomus dokumentus paimtus iš DNSB (duomenys neskelbtini) 2016-05-30, 2016-05-31 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolais, 2016-10-18, 2016-10-21, 2017-06-29, 2017-06-30, 2017-07-20 savanoriškais daiktų pateikimo protokolais, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti DNSB (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti E. P., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius