Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisejas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkeviciutei, dalyvaujant pareiškejoms – J. D. ir I. N., atsakoves – Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atstovui – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisiniu instituciju departamento Teisinio atstovavimo tarnybos vyriausiajam specialistui Ramunui Valatkai, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškeju – J. D. ir I. N. skunda atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Jonavos rajono apylinkes teismui ir Prienu rajono apylinkes teismui del neišmoketos teisejo atlyginimo dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

I

2. Pareiškejos su skundu pateike Jonavos rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 4 d. pa˛yma Nr. VL-5 del J. D. darbo u˛mokescio paskaiciavimo nuo 2000 m. sausio men. iki 2007 m. gruod˛io men. (b. l. 6-8) bei Prienu rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 9 d. pa˛yma Nr. R2-174 (b. l. 9) del I. N. darbo u˛mokescio paskaiciavimo nuo 2000 m. sausio men. iki 2007 m. gruod˛io men. (b. l. 10-11).

3. Pareiškeja J. D. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. baland˛io 30 d. dekretu Nr. 1290 „Del apylinkiu teismu teiseju skyrimo“ paskirta Jonavos rajono apylinkes teismo teiseja iki 65 metu am˛iaus nuo 1997 m. baland˛io 30 d., Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. rugsejo 13 d. dekretu Nr. 568 „Del apylinkes teismo pirmininkes skyrimo“ paskirta Jonavos rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 1999 m. rugsejo 13 d. (b. l. 15), Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. rugsejo 13 d. dekretu Nr. 65 „Del apylinkes teismo pirmininkes skyrimo“ paskirta Jonavos rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 2004 m. rugsejo 13 d. (b. l. 14).

4. Pareiškeja I. N. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. bir˛elio 5 d. dekretu Nr. 1310 „Del apylinkiu teismu teiseju skyrimo“ paskirta Prienu rajono apylinkes teismo iki 65 metu am˛iaus nuo 1997 m. bir˛elio 5 d., Teismu departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 1999 m. baland˛io 20 d. isakymu Nr. 11 „Del priemimo-perdavimo“ I. N. nuo 1999 m. baland˛io 23 d. pavesta laikinai, iki kol Prezidento dekretu bus paskirtas teismo pirmininkas, eiti Prienu rajono apylinkes teismo pirmininko pareigas (b. l. 12), Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. spalio 13 d. dekretu Nr. 260 „Del apylinkes teismo pirmininkes skyrimo“ paskirta Prienu rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 2003 m. spalio 13 d., Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugsejo 19 d. dekretu Nr. 1K-1506 „Del apylinkes teismo pirmininkes atleidimo“ pasibaigus igaliojimo laikui atleid˛iama iš Prienu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigu nuo 2008 m. spalio 13d.

5. Pareiškeju skundas grind˛iamas tokiais argumentais.

5.1. Pareiškejos iki 2000 m. sausio 1 d. gaudavo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 689) nustatyta atlyginima, kurio apskaiciavimui taikytas koeficientas 2,5, taciau nuo 2000 m. sausio 1 d. iki šiol mokamas suma˛intas atlyginimas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1494), kuriuo atlyginimu koeficientas buvo suma˛intas nuo 2,5 iki 1,75. Suma˛inus teiseju, inter alia pareiškeju, atlyginima, buvo pa˛eista Lietuvos Respublikos Konstitucija.

5.2. Pareiškejos remiasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos 2007 m. vasario 21 d. nutarties civilineje byloje Nr. 3K-P-187/2007, kurioje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir pricipus, kuriu turinys atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo baigiamuosiuose aktuose, nuostatomis: 1) savoka „teisejo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisejui iš valstybes biud˛eto; 2) Lietuvos Respublikos Konstitucija draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie meginimai ma˛inti teisejo atlyginima ar kitas socialines garantijas arba teismu finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kesinimasis i teiseju ir teismu nepriklausomuma; 3) teiseju atlyginimu ma˛inimas yra galimas tik tada, kai valstybeje susiklosto itin sunki ekonomine, finansine padetis; 4) ma˛inti atlyginimus teisejams galima tik istatymu ir tik laikinai – kol valstybes ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki; 5) atlyginimu ma˛inimas tokiu atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimu.

5.3. Pareiškejos nurodo, kad Nutarimas Nr. 1494 buvo priimtas, motyvuojant sudetinga finansine padetimi valstybeje, taciau, išanalizavus šalies biud˛eto pajamu ir išlaidu dinamika nuo 2000 metu, darytina išvada, kad 2000 metais ekonomines krizes šalyje nebuvo, šalies ekonomika augo, bendrasis vidaus produktas didejo. Taip pat nurodo, kad buvo grubiai pa˛eistas laikinumo principas – septyneriu metu laikotarpis negali buti pateisinamas sunkia ekonomine padetimi, kad teiseju atlyginimai suma˛inti nesilaikant proporcingumo principo – esant sunkiai valstybes ekonominei, finansinei padeciai, Lietuvos Respublikos Vyriausybe turejo ma˛inti visu instituciju, finansuojamu iš biud˛eto, darbuotoju darbo u˛mokesti, taciau Lietuvos Respublikos Vyriausybe atlyginimo dali suma˛ino tik asmenims, nurodytiems Nutarimo Nr. 689 1.1 ir 1.2. punktuose, o karjeros valstybes tarnautojams 2002 metais atlyginimas buvo didinamas (Valstybes tarnybos istatymo 2002 m. baland˛io 23 d. redakcija).

5.4. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripa˛ino, kad Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2000 m. rugpjucio 29 d., 2000 m. spalio 17 d., 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 5 dalis (2000 m. rugpjucio 29 d. ir 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 6 dalies nuostata, itvirtinanti pereinamaji laikotarpi, ir šio istatymo priedelio II skirsnis „Teiseju pareigines algos“ ta apimtimi, kuria juose nustatomas teiseju, kuriu darbo u˛mokestis yra didesnis u˛ šio istatymo nustatyta darbo u˛mokesti, darbo u˛mokescio ma˛inimas, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje itvirtintam teisines valstybes principui, taip pat pripa˛ino, kad Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu i teisejo pareigas paskirtiems asmenims darbo u˛mokestis nustatomas ir apskaiciuojamas pagal tas šio istatymo 7 straipsnio nuostatas ir formules, kurios nustato teiseju atlyginimu ma˛inima, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje itvirtintam teisines valstybes principui. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarime pa˛ymeta, kad siekiant u˛tikrinti teisejo nepriklausomuma, draud˛iama ma˛inti teiseju atlyginima, taip pat ma˛inti nustatytas socialines garantijas.

Remiantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi ir Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškejos, atsi˛velgdamos i minetas nuostatas, konstatuoja, kad joms Nutarimu Nr. 689 padidinti tarnybiniai atlyginimai turejo buti mokami nuo paskyrimo i apylinkes teismo pirmininkiu pareigas ir negalejo buti ma˛inamas.

5.5. Pareiškejos remiasi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendimu, kuriame inter alia konstatuota: „tai, kad šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu teisena bylos dalyje pagal pareiškejo prašyma ištirti, ar Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas ta apimtimi, kuria, pasak pareiškejo, nera nustatytas teiseju atlyginimu teisinis reguliavimas vietoje teisinio reguliavimo, kuris Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu buvo pripa˛intas prieštaraujanciu Konstitucijai, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2, 3 dalims, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui, yra nutraukiama, nereiškia, esa istatymu leidejas jau neturi pareigos teiseju atlyginimu santykiu istatyminio reguliavimo pakoreguoti taip, kad jis atitiktu Konstitucija (inter alia jos nuostatu oficialu išaiškinima, pateikta Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarime), butu visiškai aiškus, darnus (idant nebutu galima nevienodai jo aiškinti ir nevienodai taikyti jo nuostatu) ir kad neskatintu inter alia teismines vald˛ios savivaldos instituciju spresti tu klausimu, kurie pagal Konstitucija priklauso tik istatymu leidejo Seimo kompetencijai. Mineta istatymu leidejo konstitucine pareiga neišnyks tol, kol nebus deramai ivykdyta. Pa˛ymetina ir tai, kad kol istatymu leidejas nera ivykdes šios savo konstitucines pareigos, asmenys, manantys, jog ju teises ar laisves Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatyme (2000 m. rugpjucio 29 d. redakcija su velesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytu teiseju atlyginimo santykiu teisiniu reguliavimu yra pa˛eid˛iamos butent del to, kad istatymu leidejas nera ivykdes šios savo konstitucines pareigos, turi teise ir del tokiu pa˛eidimu kreiptis i teisma, o atitinkami teismai, pagal savo kompetencija nagrinejantys tokias bylas, pagal Konstitucija privalo, jeigu nustato, kad asmens teises ar laisves šiuo istatymu iš tikruju yra pa˛eistos del nurodytos prie˛asties, u˛tikrinti pa˛eistu teisiu ar laisviu teismine gynyba, taikydami ne tik istatyma (apibendrinta šios savokos prasme), bet ir inter alia bendruosius teises principus, taip pat aukštesnes galios teises aktus, pirmiausia aukšciausiaja teise – Konstitucija, joje itvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenu lygiateisiškumo, teisetu lukesciu apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas. Toks teiseju atlyginimu santykiu visuminio teisinio reguliavimo trukumu iveikimas ad hoc, teismams nagrinejant bylas, yra butina prielaida asmens, kuris kreipesi i teisma del savo pa˛eistu teisiu gynimo, teisiu ir laisviu apsaugai u˛tikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose tol, kol istatymu leidejas ivykdys savo konstitucine pareiga ir teiseju atlyginimu santykiu istatymini reguliavima pakoreguos taip, kad jis atitiktu Konstitucija, butu visiškai aiškus, darnus, idant nebutu galima nevienodai jo aiškinti ir nevienodai taikyti jo nuostatu, ir neskatintu inter alia teismines vald˛ios savivaldos instituciju savo aktais spresti tu klausimu, kurie pagal Konstitucija priklauso tik istatymu leidejo Seimo kompetencijai.“

7. Pareiškeja – I. N. 2008 m. rugsejo 29 d. pateike teismui patikslintus reikalavimus del negauto teisejo atlyginimo priteisimo, nurodydama priteistina atlyginimo dali nuo 2000 m. sausio men. iki 2008 m. rugsejo men. – 322 950,00 Lt (tris šimtus dvidešimt du tukstancius devynis šimtus penkiasdešimt litu) (b. l. 71), tai pat pateike Prienu rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 29 d. pa˛yma Nr. R2-6 „Del darbo u˛mokescio“ (b. l. 72-74) ir 2008 m. rugsejo 29 d. pa˛yma Nr. R2-7 „Del darbo u˛mokescio“ (b. l. 75-76).

8. Apibendrinant konstatuotina, kad, pareiškeju nuomone, joms turi buti mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ nustatytas teisejo atlyginimas, taikant 105 Lt bazine menesine alga, nuo 2004 m. gegu˛es 1 d. taikant 115 Lt dyd˛io bazine menesine alga, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – taikant 128 Lt dyd˛io bazine menesine alga, ir iš atsakoves – Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, priteistina neišmoketa teisejo atlyginimo dalis su mokesciais: J. D. – nuo 2000 m. sausio 1 d.. iki 2008 m. bir˛elio men. – 308 203,43 Lt (trys šimtai aštuoni tukstanciai du šimtai trys litai ir keturiasdešimt trys centai), I. N. – nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsejo men. – 322 950,00 Lt (trys šimtai dvidešimt du tukstanciai devyni šimtai penkiasdešimt litu).

9. Paminetina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. baland˛io 9 d. nutartimi (b. l. 32-33) administracine byla Nr. I-2695-815/2008 (buv. I-2695-121/2008) pagal pareiškeju – J. D. ir I. N. skunda atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Jonavos rajono apylinkes teismui ir Prienu rajono apylinkes teismui del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo buvo sustabdyta iki Lietuvos apeliacinio teismo civilineje byloje Nr. 2A-3/2007 bus atlikta ekonomine-finansine ekspertize. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. bir˛elio 19 d. nutartimi (b. l. 35) administracine byla Nr. I-2695-815/2008 (buv. I-2695-121/2008) atnaujinta.

II

3. Atsakove, remdamasi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimu, pa˛ymi, kad Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarime nera teiginiu, kuriais butu konstatuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ prieštaravimas Konstitucijai.

III

1. Teismo posedyje pareiškejos – J. D. ir I. N. pateike patikslinta skunda (b. l. 87-88), kuriame patikslina reikalavimus ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybes neišmoketa darbo u˛mokescio dali nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d.: J. D. – 328 878,37 Lt (tris šimtus dvidešimt aštuonis tukstancius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus ir trisdešimt septynis centus), I. N. – 322 950,00 Lt (tris šimtus dvidešimt du tukstancius devynis šimtus penkiasdešimt litu), taip pat pateike Jonavos rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 1 d. pa˛yma Nr. VL-209 „Apie darbo u˛mokesti“ (b. l. 89), kurioje pateikti J. D. darbo u˛mokescio paskaiciavimai nuo 2004 m. gegu˛es men. iki 2008 m. rugsejo men., taikant skirtingus bazines menesines algos dyd˛ius, bei J. D. 2005 m. – 2007 m. neišmoketos darbo u˛mokescio dalies paskaiciavima (b. l. 90) ir J. D. 2008 m. neišmoketos darbo u˛mokescio dalies paskaiciavima (b. l. 91). Pareiškeja I. N. pateike paaiškinima (b. l. 85-86), kuriame iš esmes pakartojo skunde (b. l. 2-5) ir patikslintame skunde (b. l. 55-56) pateiktus argumentus.

Teismo posedyje pareiškejos – J. D. ir I. N. praše ju reikalavimus tenkinti, atsi˛velgiant i skunde ir patikslintame skunde pateiktus argumentus.

2. Teismo posedyje atsakoves – Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atstovas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisiniu instituciju departamento Teisinio atstovavimo tarnybos vyriausiasis specialistas Ramunas Valatka (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2008 m. bir˛elio 12 d. potvarkis Nr. 219 „Del igaliojimo atstovauti teismuose“ (b. l. 63, 92)), remdamasis atsiliepime pateiktais motyvais, praše pareiškeju skundo ir patikslinto skundo netenkinti, papildomai nurode, kad sunki valstybes ekonomine finansine padetis buvo ne iki 2003 m., o iki 2006 m.

IV

1. Apibendrinant konstatuotina, kad, kaip mineta, pareiškeju – J. D. ir I. N. nuomone, joms turi buti mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ nustatytas teisejo atlyginimas, taikant 105 Lt bazine menesine alga, nuo 2004 m. gegu˛es 1 d. taikant 115 Lt dyd˛io bazine menesine alga, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – taikant 128 Lt dyd˛io bazine menesine alga.

2. Apibendrinant konstatuotina ir tai, kad iš atsakoves – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, pareiškejos prašo priteisti neišmoketa teisejo atlyginimo dali su mokesciais nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d.:

2.1. J. D. – 328 878,37 Lt (tris šimtus dvidešimt aštuonis tukstancius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus ir trisdešimt septynis centus);

2.2. I. N. – 322 950,00 Lt (tris šimtus dvidešimt du tukstancius devynis šimtus penkiasdešimt litu).

Teismas, išnagrinejes skundo, patikslintu skundu ir atsiliepimo motyvus, rašytinius irodymus, teismo posed˛io metu pateiktus prašymus ir paaiškinimus, išanalizaves ginco teisini santyki reglamentavusius/reglamentuojancius teises aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I

1. Nagrinejamoje administracineje byloje pareiškejos – J. D., kuri yra Jonavos rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 1999 m. rugsejo 13 d. (b. l. 14, 15), ir I. N., kuri nuo 1999 m. baland˛io 23 d. laikinai ejo Prienu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigas (b. l. 12), o Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. spalio 13 d. dekretu Nr. 260 „Del apylinkes teismo pirmininkes skyrimo“ buvo paskirta Prienu rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 2003 m. spalio 13 d. (b. l. 13) (Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugsejo 19 d. dekretu Nr. 1K-1506 „Del apylinkes teismo pirmininkes atleidimo“ pasibaigus igaliojimo laikui atleid˛iama iš Prienu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigu nuo 2008 m. spalio 13 d.), skunda (b. l. 2-5), patikslinta skunda (b. l. 55-56), o pareiškeja I. N. – ir paaiškinima (b. l. 85-86) bei 2008 m. rugsejo 29 d. patikslinta reikalavima (b. l. 71), del neišmoketos teisejo atlyginimo dalies priteisimo iš esmes grind˛ia tuo, kad Konstituciniam Teismui 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripa˛inus, jog Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2000 m. rugpjucio 29 d., 2000 m. spalio 17 d., 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 5 dalis (2000 m. rugpjucio 29 d. ir 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 6 dalies nuostata, itvirtinanti pereinamaji laikotarpi, ir šio istatymo priedelio II skirsnis „Teiseju pareigines algos“ ta apimtimi, kuria juose nustatomas teiseju, kuriu darbo u˛mokestis yra didesnis u˛ šio istatymo nustatyta darbo u˛mokesti, darbo u˛mokescio ma˛inimas, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje itvirtintam teisines valstybes principui, kad Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu i teisejo pareigas paskirtiems asmenims darbo u˛mokestis nustatomas ir apskaiciuojamas pagal tas šio istatymo 7 straipsnio nuostatas ir formules, kurios nustato teiseju atlyginimu ma˛inima, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje itvirtintam teisines valstybes principui, apskaiciuojant atlyginima pareiškejoms turejo buti taikomas atlyginimo koeficientas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“, kuriuo atlyginimu koeficientas nuo 2,5 suma˛intas iki 1,75, ir negalejo buti ma˛inamas, taip pat tuo, kad pareiškejoms apskaiciuojant teisejo atlyginima turejo buti taikoma didesne negu 105 Lt bazine menesine alga, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. baland˛io 1 d. nutarimu Nr. 382 „Del biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo u˛mokescio, valstybines socialinio draudimo bazines pensijos ir minimaliu dyd˛iu didinimo“ nuo 1998 m. baland˛io 1 d.: nuo 2004 m. gegu˛es 1 d. turejo buti taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. gruod˛io 16 d. nutarimu Nr. 1604 „Del bazines menesines algos ir bazinio valandinio atlyginimo padidinimo“ patvirtinta 115 Lt dyd˛io bazine menesine alga, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007 m. rugsejo 26 d. nutarimu Nr. 1023 „Del bazines menesines algos ir bazinio valandinio atlyginimo padidinimo“ patvirtinta 128 Lt dyd˛io bazine menesine alga.

Pa˛ymetina, kad pareiškejos prašo iš atsakoves – Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, priteisti neišmoketa teisejo atlyginimo dali su mokesciais nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d.: J. D. – 328 878,37 Lt (tris šimtus dvidešimt aštuonis tukstancius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus ir trisdešimt septynis centus), I. N. – 322 950,00 Lt (tris šimtus dvidešimt du tukstancius devynis šimtus penkiasdešimt litu).

2. Sprend˛iant pareiškeju – J. D. ir I. N. skunde, patikslintuose skunduose bei pareiškejos – I. N. paaiškinimuose suformuluotus reikalavimus del neišmoketos teisejo atlyginimo dalies priteisimo, nagrinejamos administracines bylos kontekste butina atskleisti teisini reguliavima, susijusi su apylinkiu teismu pirmininku atlyginimais.

II

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri Lietuvos teises sistemoje turi aukšciausia juridine galia ir pagal kuria negalioja joks istatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai (Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis), inter alia jos 109 straipsnio 2 dalyje, suformuluotas teiseju ir teismu nepriklausomumo principas.

Šiame kontekste pa˛ymetina, kad oficialus Konstitucijos išaiškinimai (oficialioji konstitucine doktrina), pateikti Konstitucinio Teismo aktuose (konstitucineje jurisprudencijoje), laikytini Konstitucijos logišku tesiniu. Antai, Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, jog „Konstituciniam Teismui pagal pareiškeju prašymus nagrinejant vis naujas konstitucines justicijos bylas, ankstesniuose Konstitucinio Teismo aktuose suformuota oficiali konstitucine doktrina (kiekvienu atskiru atitinkamoje byloje reikšmes turinciu konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu) yra papildoma vis naujais fragmentais. Taigi, formuluojant vis naujas oficialias konstitucines doktrinines nuostatas yra atskleid˛iama Konstitucijoje – aukšciausiosios teises akte – itvirtinto teisinio reguliavimo ivairove ir pilnatve.“ Dar daugiau, oficiali konstitucine doktrina, kaip ir pati Konstitucija, yra privaloma visiems – ji yra erga omnes pobud˛io (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Pa˛ymetina, jog konstitucinis principas, kad igaliojimus oficialiai aiškinti Konstitucija turi tik Konstitucinis Teismas, taip pat su tuo susijes reikalavimas, kad visi teise kuriantys ir taikantys subjektai, (neišskiriant ne teismu) taikydami Konstitucija, paisytu oficialios konstitucines doktrinos ir neaiškintu Konstitucijos nuostatu kitaip, nei savo aktuose yra išaiškines Konstitucinis Teismas, suponuoja tai, kad toks Konstitucijos nuostatu sampratos ir oficialiu konstituciniu doktrininiu nuostatu reinterpretavimas, kai oficiali konstitucine doktrina yra pakoreguojama, yra išimtine Konstitucinio Teismo kompetencija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

1.1. Pa˛ymetina, kad Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje suformuluotas teiseju ir teismu nepriklausomumo principas buvo ne karta aiškinamas Konstitucinio Teismo aktuose. Konstitucinis Teismas dar 1995 m. gruod˛io 6 d. nutarime, kuriame suformuluota teismu ir teiseju nepriklausomumo garantiju sistema, konstatavo, jog teisejo atlyginimo apsauga – viena iš teisejo socialiniu (materialiniu) nepriklausomumo garantiju (tai Konstitucinis Teismas veliau pakartojo ne karta). Teisejo atlyginimo ir kitu socialiniu garantiju konstitucines apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijos 109 straipsnyje itvirtinto teisejo ir teismu nepriklausomumo principo, siekiant teisinguma vykdancius teisejus apsaugoti tiek nuo istatymu leid˛iamosios ir vykdomosios vald˛iu poveikio, tiek nuo kitu vald˛ios istaigu ir pareigunu, politiniu ir visuomeniniu organizaciju, komerciniu ukiniu strukturu, juridiniu ir fiziniu asmenu itakos.

1.2. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformaves placia teismines vald˛ios doktrina, apimancia ir teiseju atlyginimo santykiu teisiniam reguliavimui skirtas nuostatas. Savoka „teisejo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisejui iš valstybes biud˛eto (Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d. sprendimas). Pagal Konstitucija teiseju atlyginimai turi buti nustatomi istatymu, ju dyd˛iai, kaip ir teisejams nustatytos materialines bei socialines garantijos, turi buti tokie, kad atitiktu teisejo konstitucini statusa ir jo oruma, teiseju atlyginimai, jiems nustatytos materialines bei socialines garantijos gali buti diferencijuojamos pagal aiškius, ex ante ˛inomus kriterijus, nesusijusius su teisingumo vykdymu sprend˛iant bylas (pavyzd˛iui, pagal asmens darbo teiseju trukme), teisejo atlyginimas neturi priklausyti nuo jo darbo rezultatu. Pabre˛tina ir tai, kad, kaip savo nutarimuose ne karta yra konstataves Konstitucinis Teismas, Konstitucija draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie meginimai ma˛inti teisejo atlyginima ar kitas socialines garantijas arba teismu finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kesinimasis i teiseju ir teismu nepriklausomuma (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruod˛io 6 d., 1999 m. gruod˛io 21 d. nutarimai, 2000 m. sausio 12 d. sprendimas, 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas yra konstataves ir tai, jog Konstitucija išties atitiktu toks teisinis reguliavimas, kai visu Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos teismu ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dali isteigtu specializuotu teismu teiseju atlyginimu santykiai butu reglamentuojami butent Teismu istatyme (kuris yra expressis verbis nurodytas Konstitucijos 111 straipsnio 4 dalyje) (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendimas).

1.3. Šiame kontekste pa˛ymetina ir tai, jog konstitucinis imperatyvas, kad Konstitucija draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas, nera absoliutus. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, jog ma˛inti teiseju atlyginimus galima tik tada, kai valstybeje susiklosto itin sunki ekonomine, finansine padetis, kad ma˛inti atlyginimus teisejams gali tik istatymu leidejas istatymais ir tik laikinai – kol valstybes ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki ir kad atlyginimu ma˛inimas tokiu atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimu.

1.4. Nagrinejamos administracines bylos kontekste pa˛ymetina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime, jo konstatuojamosios (motyvuojamosios) dalies IV skyriaus 10 punkto 5-7 pastraipose, konstatavo, jog teiseju socialinio (materialinio) pobud˛io garantijos gali buti diferencijuojamos (paisant Konstitucijos) pagal su teisingumo vykdymu sprend˛iant bylas nesusijusius kriterijus, pavyzd˛iui, pagal asmens darbo teiseju trukme. Taciau tai anaiptol nereiškia, kad asmens darbo teiseju trukmes kriterijus gali buti pakeistas kitu, iš esmes skirtingu, kriterijumi, pavyzd˛iui, teises aktuose nustacius tam tikra kalendorine data (ja ivardijus tiesiogiai arba susiejus su kokiu nors teisiniu faktu, kaip antai, kokio nors teises akto isigaliojimu), nuo kurios asmeniui pradejus dirbti teiseju arba nutrukus jo igaliojimams tam tikros jam nustatytos (taikomos) socialines (materialines) garantijos skirtusi nuo tu, kurios nustatytos (taikomos) kitu tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies (bendrosios kompetencijos ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dali isteigtu specializuotu teismu atveju) teisejams. Taigi, tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teiseju atlyginimu negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io teisejo atlyginimai buvo nustatyti (inter alia pagal tai, ar asmuo pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to teismo teisejo atlyginima, ar po to). Vadinasi, pagal Konstitucija negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (nei bendro, nei individualaus), kad asmenims, paskirtiems kurio nors teismo teisejais, butu nustatytas kitoks (ma˛esnis arba didesnis) atlyginimas negu tame teisme jau dirbanciu teiseju; jeigu susiklostytu tokia teises taikymo praktika, jos nebutu galima konstituciškai pagristi. Nuostata, kad teiseju socialines (materialines) garantijos gali buti diferencijuojamos (paisant Konstitucijos) pagal asmens darbo teiseju trukme, negali buti aiškinama kaip reiškianti, esa asmens darbo teiseju trukmes kriterijus yra vienintelis mineto diferencijavimo kriterijus. Teiseju atlyginimu atveju turi buti atsi˛velgiama i tai, kad iš Konstitucijos kyla teismu priskyrimas ne vienai, bet kelioms (šiuo metu trims) teismu sistemoms, taip pat i tai, kad bendrosios kompetencijos ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dali isteigtu specializuotu teismu sistemos, kaip instituciju sistemos, yra ne vienos grandies. Konstitucinio vienodo teiseju teisinio statuso principo negalima aiškinti kaip neleid˛iancio papildomas funkcijas vykdantiems teisejams – teismu vadovams (ju pavaduotojams, padaliniu pirmininkams ir pan.) papildomai atlyginti u˛ atitinkama organizacini darba. Taciau pabre˛tina, jog minetas konstitucinis principas toli gra˛u nesuponuoja, kad papildomas funkcijas vykdanciu teiseju – teismu vadovu (ju pavaduotoju, padaliniu pirmininku ir pan.) veikla atitinkamame teisme gali apsiriboti vien tokiu organizaciniu darbu, kuris nera susijes su teisingumo vykdymu, t. y. su bylu sprendimu, ir kad teisejo atlyginima jie gali gauti vien u˛ toki organizacini darba.

1.5. Apibendrinant Konstitucijoje ir ja aiškinancioje konstitucineje doktrinoje, suformuluotoje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nustatyta konstitucini, t. y. aukšciausios teisines galios, reguliavima, susijusi su teiseju atlyginimais, konstatuotina, kad: 1) savoka „teisejo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisejui iš valstybes biud˛eto; 2) teiseju atlyginimai turi buti nustatomi istatymu, ju dyd˛iai, kaip ir teisejams nustatytos materialines bei socialines garantijos, turi buti tokie, kad atitiktu teisejo konstitucini statusa, jo oruma ir atsakomybe; 3) tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teiseju atlyginimu negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io teisejo atlyginimai buvo nustatyti, inter alia pagal tai, ar asmuo pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to teismo teisejo atlyginima, ar po to; 4) Konstitucija draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie meginimai ma˛inti teisejo atlyginima ar kitas socialines garantijas arba teismu finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kesinimasis i teiseju ir teismu nepriklausomuma; 5) teiseju atlyginimu ma˛inimas yra galimas tik tada, kai valstybeje susiklosto itin sunki ekonomine, finansine padetis; 6) ma˛inti atlyginimus teisejams galima tik istatymu ir tik laikinai – kol valstybes ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki; 7) atlyginimu ma˛inimas tokiu atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimu. Pa˛ymetina, kad, kaip mineta šiame sprendime, konstitucinis principas, kad igaliojimus oficialiai aiškinti Konstitucija turi tik Konstitucinis Teismas, taip pat su tuo susijes reikalavimas, kad visi teise kuriantys ir taikantys subjektai (neišskiriant ne teismu) taikydami Konstitucija paisytu oficialios konstitucines doktrinos ir neaiškintu Konstitucijos nuostatu kitaip, nei savo aktuose yra išaiškines Konstitucinis Teismas, suponuoja tai, kad toks Konstitucijos nuostatu sampratos ir oficialiu konstituciniu doktrininiu nuostatu reinterpretavimas, kai oficiali konstitucine doktrina yra pakoreguojama, yra išimtine Konstitucinio Teismo kompetencija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Todel jokia kita teisekuros ir/ar teises taikymo institucija (neišskiriant ne teismu), išskyrus pati Konstitucini Teisma, negali reinterpretuoti ir/ar kaip nors kitaip pakeisti mineto konstitucinio reguliavimo, susijusio su teiseju atlyginimais, prasmes.

2. Mineta, kad pagal Konstitucija teiseju atlyginimai turi buti nustatomi istatymu. Nagrinejamos administracines justicijos bylos kontekste pa˛ymetina, kad 2000 m. rugsejo 7 d. isigaliojo Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas (jo paskelbimo „Valstybes ˛iniose“ diena).

2.1. Šiame kontekste pa˛ymetina, jog Konstitucinis Teismas konstitucines justicijos byloje pagal pareiškeju – Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo, Aukštesniojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus (iš viso vienuolika šiu pareiškeju prašymu, kurie cia yra apibendrinti) ištirti, ar Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 4 straipsnis, 5 straipsnio 1 ir 3 dalys, 7 straipsnis, šio istatymo priedelio II skirsnis „Teiseju pareigines algos“, Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio pakeitimo istatymas, Lietuvos Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo 6 priedelis, Lietuvos Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo pakeitimo istatymo 9 straipsnis, Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimas Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“, Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimas Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“, Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ neprieštarauja Konstitucijos 5, 109 straipsniams, 113 straipsnio 1 daliai, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui, 2001 m. liepos 12 d. prieme nutarima „Del Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 4 straipsnio 1 ir 2 daliu, 5 straipsnio 1 ir 3 daliu, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 daliu, šio istatymo priedelio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo 6 priedelio, Lietuvos Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo pakeitimo istatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripa˛ino, kad Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo:

– 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2000 m. rugpjucio 29 d., 2000 m. spalio 17 d., 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 5 dalis (2000 m. rugpjucio 29 d. ir 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 6 dalies nuostata, itvirtinanti pereinamaji laikotarpi (per kuri turi buti ma˛inamas teiseju darbo u˛mokestis), ir šio istatymo priedelio II skirsnis „Teiseju pareigines algos“ ta apimtimi, kuria juose nustatomas teiseju, kuriu darbo u˛mokestis yra didesnis u˛ šio istatymo nustatyta darbo u˛mokesti, darbo u˛mokescio ma˛inimas, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui;

– 7 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (per kuri turi buti ma˛inamas teiseju darbo u˛mokestis) i teisejo pareigas paskirtiems asmenims darbo u˛mokestis nustatomas ir apskaiciuojamas pagal tas šio istatymo 7 straipsnio nuostatas ir formules, kurios nustato teiseju atlyginimu ma˛inima, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui.

2.2. Minetas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas isigaliojo 2001 m. liepos 18 d. (jo paskelbimo „Valstybes ˛iniose“ diena). Butent nuo šios dienos Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatos, pripa˛intos prieštaraujanciomis Konstitucijai, negalejo ir nebegali buti taikomos (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad teisejams, gaudavusiems didesni atlyginima iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo turejo ir turi buti mokamas didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas teisejo atlyginimas. Šios bylos kontekste pa˛ymetina, kad Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymu buvo suma˛intas atlyginimas, be kita ko, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo pirmininkui, šio teismo skyriu pirmininkams ir teisejams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, šio teismo skyriu pirmininkams ir teisejams, apygardu teismu pirmininkams, šiu teismu skyriu pirmininkams ir teisejams, apylinkiu teismu pirmininkams ir ju pavaduotojams, t. y. tiems teisejams, kuriu teiseju atlyginimu santykius reguliavo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimas Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 666), Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimas Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“. Taigi, visi mineti teisejai, gaudave didesni atlyginima iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo igijo teise gauti iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gauta didesni teisejo atlyginima.

Vadinasi, ir pareiškejos – J. D., kuri yra Jonavos rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 1999 m. rugsejo 13 d. (b. l. 14, 15), ir I. N., kuri nuo 1999 m. baland˛io 23 d. laikinai ejo Prienu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigas (b. l. 12), o Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. spalio 13 d. dekretu Nr. 260 „Del apylinkes teismo pirmininkes skyrimo“ buvo paskirta Prienu rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 2003 m. spalio 13 d. (b. l. 13) (Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugsejo 19 d. dekretu Nr. 1K-1506 „Del apylinkes teismo pirmininkes atleidimo“ pasibaigus igaliojimo laikui atleid˛iama iš Prienu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigu nuo 2008 m. spalio 13d.), po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo (2001 m. liepos 18 d.) igijo teise gauti iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gauta didesni teisejo atlyginima.

Dar daugiau, mineta ir tai, jog pagal Konstitucija, nors diferencijuoti teiseju atlyginima galima, pavyzd˛iui, del sta˛o, asmens darbo teiseju trukmes kriterijus negali buti pakeistas kitu, iš esmes skirtingu, kriterijumi, pavyzd˛iui, teises aktuose nustacius tam tikra kalendorine data (ja ivardijus tiesiogiai arba susiejus su kokiu nors teisiniu faktu, kaip antai kokio nors teises akto isigaliojimu), nuo kurios asmeniui pradejus dirbti teiseju arba nutrukus jo igaliojimams tam tikros jam nustatytos (taikomos) socialines (materialines) garantijos skirtusi nuo tu, kurios nustatytos (taikomos) kitu tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies (bendrosios kompetencijos ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dali isteigtu specializuotu teismu atveju) teisejams). Taigi, tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teiseju atlyginimu negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io teisejo atlyginimai buvo nustatyti (inter alia pagal tai, ar asmuo pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to teismo teisejo atlyginima, ar po to). Vadinasi, visi mineti teisejai – Lietuvos Aukšciausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo skyriu pirmininkai ir teisejai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, šio teismo skyriu pirmininkai ir teisejai, apygardu teismu pirmininkai, šiu teismu skyriu pirmininkai ir teisejai, apylinkiu teismu pirmininkai ir ju pavaduotojai – po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo igijo teise gauti iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo moketa didesni teisejo atlyginima.

Konstatuotina, jog tokia teisine situacija, nurodyta Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime, išliko iki šiol, nes istatymu leidejas teiseju atlyginimu santykiu istatyminio reguliavimo iki šiol tinkamai nepakoregavo.

Nagrinejamos administracines bylos kontekste ypac svarbu tai, jog Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime, jo konstatuojamosios (motyvuojamosios) dalies II skyriaus 1 punkto 2 pastraipoje, be kita ko, konstatavo, kad „Seimas 2000 m. rugpjucio 29 d. prieme Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatyma, kuriuo buvo nustatyti teiseju atlyginimai. Tai reiškia, kad isigaliojus šiam istatymui minetu 1993 m. vasario 3 d. priimtu istatymu „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju, valstybiniu arbitru bei valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“ Vyriausybei nustatytas pavedimas nustatyti teiseju atlyginimus neteko galios. Atsi˛velgiant i tai, kad Istatyme teiseju atlyginimu santykiai reguliuojami kitaip nei Vyriausybes nutarimuose, Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“, Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ ir Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr.1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja.“

Abejoti tokiais Konstitucinio Teismo argumentais nera pagrindo, juolab, kad Konstitucinis Teismas tai pakartojo 2006 m. kovo 14 d. sprendime byloje Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01 bei 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime dar paaiškino ir tai, jog „nors Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostata, kad Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja (inter alia pati formuluote „teisinis reguliavimas nebegalioja“), nera preciziška, tai, kad isigaliojus Seimo 2000 m. rugpjucio 29 d. priimtam Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymui, kuriuo buvo nustatyti teiseju atlyginimai, neteko galios Seimo 1993 m. vasario 23 d. priimtu istatymu „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju, valstybiniu arbitru bei Valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“ Vyriausybei nustatytas pavedimas nustatyti teiseju atlyginimus, negali kelti abejoniu, juolab kad pagal Konstitucija, paisant joje itvirtinto teisejo ir teismu nepriklausomumo, teiseju atlyginimai yra nustatytini istatymu. Mineta Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostata yra aiškintina kaip reiškianti, kad, isigaliojus Seimo 2000 m. rugpjucio 29 d. priimtam Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymui, Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas daugiau negali buti taikomas jokiems santykiams, atsiradusiems po mineto istatymo isigaliojimo. Butent šiuo at˛vilgiu tuo metu, kai buvo priimamas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas jau buvo pašalintas iš teises sistemos, taigi, nevisiškai preciziškai apibudinant, šiuo at˛vilgiu mineto Vyriausybes nutarimo galiojimas buvo pasibaiges, nors, formaliai ˛velgiant, tas Vyriausybes nutarimas nera pripa˛intas netekusiu galios ir šiandien.“

2.5. Apibendrinant išdestytus argumentus, nagrinejamos administracines bylos kontekste konstatuotina, kad, isigaliojus Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui (2001 m. liepos 18 d.), galiojanciam iki šiol, jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, susijusio su Lietuvos Aukšciausiojo Teismo pirmininko, šio teismo skyriu pirmininku ir teiseju, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, šio teismo skyriu pirmininku ir teiseju, apygardu teismu pirmininku, šiu teismu skyriu pirmininku ir teiseju, apylinkiu teismu pirmininku ir ju pavaduotoju atlyginimu dyd˛iu itvirtinimu, neliko, nes:

– pirma, kai kurias Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatas pripa˛inus prieštaraujanciomis Konstitucijai, remtis tebegaliojanciomis mineto istatymo nuostatomis skaiciuojant nurodytu teiseju atlyginimu dydi neimanoma, nes, kaip mineta šiame sprendime nuo 2001 m. liepos 18 d. Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatos, pripa˛intos prieštaraujanciomis Konstitucijai, negalejo ir nebegali buti taikomos (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad teisejams, gaudavusiems didesni atlyginima iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo turejo ir turi buti mokamas didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas teisejo atlyginimas, t. y. toks atlyginimas, kuris negali buti paskaiciuojamas remiantis tomis Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatomis, kurios tebegalioja (taip yra del paprasciausios prie˛asties – teiseju atlyginimo dydis, paskaiciavus ji remiantis minetomis istatymo nuostatomis, visada bus ma˛esnis negu buvo iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo). Kaip mineta, tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teiseju atlyginimu negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io teisejo atlyginimai buvo nustatyti, inter alia pagal tai, ar asmuo pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to teismo teisejo atlyginima, ar po to (tai yra konstitucinio vienodo teiseju teisinio statuso principo turinys) – taigi ir teisejams, nors negaudavusiems teisejo atlyginimo iki Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo turejo ir turi buti mokamas didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams teisejo atlyginimas;

– antra, Seimo 1993 m. vasario 3 d. priimtas istatymas „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju, valstybiniu arbitru bei Valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“, neteko galios nuo 2001 m. gegu˛es 9 d.;

– trecia, Nutarimas Nr. 666, Nutarimas Nr. 1494, kaip Konstitucinis Teismas konstatavo 2001 m. liepos 12 d. nutarime, 2006 m. kovo 14 d. (byla Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01) ir 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendimuose neteko galios, kai isigaliojo Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas. Šiame kontekste pa˛ymetina ir tai, kad nera jokiu teisiniu kliuciu konstatuoti, jog ir Nutarimas Nr. 689 (del tu paciu argumentu, kuriais Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Nutarimas Nr. 666, Nutarimas Nr. 1494 neteko galios) neteko galios, kai isigaliojo Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas.

Vadinasi, isigaliojus Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui (2001 m. liepos 18 d.), galiojanciam iki šiol, jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, susijusio su Lietuvos Aukšciausiojo Teismo pirmininko, šio teismo skyriu pirmininku ir teiseju, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, šio teismo skyriu pirmininku ir teiseju, apygardu teismu pirmininku, šiu teismu skyriu pirmininku ir teiseju, apylinkiu teismu pirmininku ir ju pavaduotoju atlyginimu dyd˛iu itvirtinimu, neliko. Kartu, kaip mineta, remiantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo teiseju teisinio statuso principais, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo visiems minetiems teisejams turejo ir turi buti mokamas didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas.

3. Pa˛ymetina ir tai, jog Konstitucinis Teismas, priimdamas 2001 m. liepos 12 d. nutarima, nenurode, koks ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinis reguliavimas turetu buti taikomas (nors ir laikinai, t. y. iki kol istatymu leidejas pakoreguos teiseju atlyginimus nustatanti istatymini reguliavima) nustatant, kokio dyd˛io teiseju atlyginimai turetu buti mokami po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo. To jis nepadare, o tik konstatavo, jog iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo galiojes teisinis reguliavimas, nustatytas inter alia Nutarime Nr. 666, Nr. 1494, itvirtinantis teiseju atlyginimus, neteko galios. Pa˛ymetina, kad tik Konstitucinis Teismas, o ne jokia kita Lietuvos Respublikos institucija (iskaitant ir teismus), galejo nurodyti, koks ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinis reguliavimas turetu buti taikomas (nors ir laikinai, t. y. iki kol istatymu leidejas pakoreguos teiseju atlyginimus nustatanti istatymini reguliavima) nustatant, kokio dyd˛io teiseju atlyginimai turetu buti mokami po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo (tai yra vadinamasis teises, galiojusios iki reguliavimo, pripa˛intos antikonstitucine, „atgaivinimo“ institutas, ganetinai placiai ˛inomas kitu valstybiu konstitucines kontroles instituciju, pvz., Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo, Lenkijos Konstitucinio Tribunolo, praktikoje (placiau ˛r. V. S.. Teises normu atgijimo isigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui problema. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis „Konstitucine jurisprudencija“, 2006, Nr. 2, p. 287–310)). Butent todel, kad nera jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, nustatancio teiseju atlyginimu dyd˛ius, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime konstatavo, jog „kol istatymu leidejas nera ivykdes šios savo konstitucines pareigos“, t. y. pataisyti teisini reguliavima, „asmenys, manantys, jog ju teises ar laisves Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatyme (2000 m. rugpjucio 29 d. redakcija su velesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytu teiseju atlyginimo santykiu teisiniu reguliavimu yra pa˛eid˛iamos butent del to, kad istatymu leidejas nera ivykdes šios savo konstitucines pareigos, turi teise ir del tokiu pa˛eidimu kreiptis i teisma, o atitinkami teismai, pagal savo kompetencija nagrinejantys tokias bylas, pagal Konstitucija privalo, jeigu nustato, kad asmens teises ar laisves šiuo istatymu iš tikruju yra pa˛eistos del nurodytos prie˛asties, u˛tikrinti pa˛eistu teisiu ar laisviu teismine gynyba, taikydami ne tik istatyma (apibendrinta šios savokos prasme), bet ir inter alia bendruosius teises principus, taip pat aukštesnes galios teises aktus, pirmiausia aukšciausiaja teise – Konstitucija, joje itvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenu lygiateisiškumo, teisetu lukesciu apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas. Toks teiseju atlyginimu santykiu visuminio teisinio reguliavimo trukumu iveikimas ad hoc, teismams nagrinejant bylas, yra butina prielaida asmens, kuris kreipesi i teisma del savo pa˛eistu teisiu gynimo, teisiu ir laisviu apsaugai u˛tikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose tol, kol istatymu leidejas ivykdys savo konstitucine pareiga ir teiseju atlyginimu santykiu istatymini reguliavima pakoreguos taip, kad jis atitiktu Konstitucija, butu visiškai aiškus, darnus, idant nebutu galima nevienodai jo aiškinti ir nevienodai taikyti jo nuostatu, ir neskatintu inter alia teismines vald˛ios savivaldos instituciju savo aktais spresti tu klausimu, kurie pagal Konstitucija priklauso tik istatymu leidejo Seimo kompetencijai.“

4. Teismas nagrinejamoje administracineje byloje taikys Konstitucijoje nustatyta teisini reguliavima, jos principus: 1) savoka „teisejo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisejui iš valstybes biud˛eto; 2) teiseju atlyginimai turi buti nustatomi istatymu, ju dyd˛iai, kaip ir teisejams nustatytos materialines bei socialines garantijos, turi buti tokie, kad atitiktu teisejo konstitucini statusa, jo oruma ir atsakomybe; 3) tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teiseju atlyginimu negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io teisejo atlyginimai buvo nustatyti, inter alia pagal tai, ar asmuo pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to teismo teisejo atlyginima, ar po to (vienodo teiseju teisinio statuso principas); 4) Konstitucija draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie meginimai ma˛inti teisejo atlyginima ar kitas socialines garantijas arba teismu finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kesinimasis i teiseju ir teismu nepriklausomuma; 5) teiseju atlyginimu ma˛inimas yra galimas tik tada, kai valstybeje susiklosto itin sunki ekonomine, finansine padetis; 6) ma˛inti atlyginimus teisejams galima tik istatymu ir tik laikinai – kol valstybes ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki; 7) atlyginimu ma˛inimas tokiu atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimu; 8) teisetu lukesciu principa, reiškianti, kad jeigu buvo mokamas nustatyto dyd˛io atlyginimas, tai tokia igyta teise turi buti ginama pagal Konstitucija.

5. Nustatant teiseju atlyginimu dydi, teismas išaiškins, koks matematines išraiškos dydis, nustatytas Nutarimuose Nr. 666, Nr. 689, Nr. 1494, kurie po Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo nera teise, nes, kaip mineta, negalioja, bet kuriais teismas vadovausis kaip techninemis taisyklemis tam, kad apgintu teiseju teisetus lukescius gauti nesuma˛inta atlyginima (remiantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo teiseju teisinio statuso principais, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo visiems minetiems teisejams turejo ir turi buti mokamas didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas), turetu buti taikomas nagrinejamoje byloje.

5.1. Pats paskutinis galiojes iš minetu Vyriausybes nutarimu – Nutarimas Nr. 1494, kuriuo buvo iš dalies pakeistas Nutarimas Nr. 689 taip, kad Nutarimu Nr. 689 nustatyti tarnybiniai atlyginimai (koeficientai) suma˛inti (nustatyta, kad taikant koeficienta „1,75“ (vietoje buvusio koeficiento „2,5“) tarnybiniai atlyginimai apskaiciuojami nuo 2000 m. sausio 1 d.). Taciau, kaip mineta, jis Vyriausybes buvo priimtas atsi˛velgiant „i sudetinga ekonomine bei finansine bukle“. Taigi, šis nutarimas pagal Konstitucija, inter alia joje itvirtinta principa, jog ma˛inti atlyginimus teisejams galima tik laikinai – kol valstybes ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki, buvo laikino pobud˛io; dar daugiau, kaip ne karta konstatavo Konstitucinis Teismas (2001 m. liepos 12 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. (byla Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01), 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendimai), šiame Nutarime Nr. 1494 nustatytas „teisinis reguliavimas nebegalioja“, kai isigaliojo Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas. Kadangi Nutarime Nr. 1494 nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja, tai negalioja ir Vyriausybes teisine reikšme turintys argumentai del atsi˛velgimo i „i sudetinga ekonomine bei finansine bukle“. Teismo pozicija sustiprina ir Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime suformuluotas išaiškinimas: „kad, isigaliojus Seimo 2000 m. rugpjucio 29 d. priimtam Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymui, Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas daugiau negali buti taikomas jokiems santykiams, atsiradusiems po mineto istatymo isigaliojimo. Butent šiuo at˛vilgiu tuo metu, kai buvo priimamas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas jau buvo pašalintas iš teises sistemos“. Taigi Konstitucinis Teismas paaiškino, jog, priimdamas 2001 m. liepos 12 d. nutarima, jis nebeeme domen sudetingos ekonomines bei finansines bukles, nes tokie Vyriausybes turintys teisine reikšme argumentai del atsi˛velgimo i „i sudetinga ekonomine bei finansine bukle“ nebegaliojo. Atsi˛velgiant i nurodytus argumentus darytina išvada, jog Nutarime Nr. 1494, kaip techninese taisyklese (nagrinejamos administracines bylos kontekste tik taip galima interpretuoti Nutarimo Nr. 1494 prasme), nustatyti matematines išraiškos teiseju atlyginimu dyd˛iai nebegalejo ir nebegali buti taikomi nuo tada, kai Nutarimas Nr. 1494 neteko galios, nes nebera jokio nei iš Konstitucijos, nei iš ˛emesnes juridines galios teisinio reguliavimo kylancio teisinio pagrindo juos taikyti.

Šiame kontekste paminetina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. sprendime (byla Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01) konstatavo, jog Nutarimas Nr. 1494 nera pripa˛intas prieštaraujanciu Konstitucijai, todel jis turejo buti taikomas jo galiojimo metu. Toki pati po˛iuri, jog vien teises akto, itvirtinancio teiseju atlyginimus, formos neatitikimas Konstitucijai nera esminis jo taikymui, suformulavo ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2007 m. vasario 21 d. nutartyje (Civiline byla Nr. 3K-P-187/2007).

5.2. Kitaip vertintinas Nutarimuose Nr. 666, Nr. 689, kaip techninese taisyklese (nagrinejamos administracines bylos kontekste tik taip galima interpretuoti Nutarimu Nr. 666, Nr. 689 prasme), nustatytu matematines išraiškos teiseju atlyginimu dyd˛iu taikymo galimumas nagrinejamoje administracineje byloje. Šiame sprendime mineta, kad remiantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo teiseju teisinio statuso principais, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo (2001 m. liepos 18 d.) visiems šiame sprendime minetiems teisejams – Lietuvos Aukšciausiojo Teismo pirmininkui, šio teismo skyriu pirmininkams ir teisejams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, šio teismo skyriu pirmininkams ir teisejams, apygardu teismu pirmininkams, šiu teismu skyriu pirmininkams ir teisejams, apylinkiu teismu pirmininkams ir ju pavaduotojams – turejo ir turi buti mokamas didesnis iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas. Butent todel Nutarimuose Nr. 666, Nr. 689, kaip techninese taisyklese (nagrinejamos administracines bylos kontekste tik taip galima interpretuoti Nutarimu Nr. 666, Nr. 689 prasme), nustatyti matematines išraiškos teiseju atlyginimu dyd˛iai taikytini apskaiciuojant visu šiame sprendime minetu teiseju – Lietuvos Aukšciausiojo Teismo pirmininko, šio teismo skyriu pirmininku ir teiseju, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, šio teismo skyriu pirmininku ir teiseju, apygardu teismu pirmininku, šiu teismu skyriu pirmininku ir teiseju, apylinkiu teismu pirmininku ir ju pavaduotoju – atlyginimus.

6. Atsi˛velgiant i aukšciau išdestytus argumentus ir vadovaujantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo teiseju teisinio statuso principais, konstatuotina, jog po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo (2001 m. liepos 18 d.) visiems šiame sprendime minetiems teisejams – Lietuvos Aukšciausiojo Teismo pirmininkui, šio teismo skyriu pirmininkams ir teisejams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, šio teismo skyriu pirmininkams ir teisejams, apygardu teismu pirmininkams, šiu teismu skyriu pirmininkams ir teisejams, apylinkiu teismu pirmininkams ir ju pavaduotojams – turejo ir turi buti mokamas iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas, kuriam apskaiciuoti taikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarime Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarime Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“, kaip techninese taisyklese, nustatyti matematines išraiškos teiseju atlyginimu dyd˛iai.

7. Mineta, kad pareiškejos – J. D. ir I. N. patikslintame skunde (b. l. 55-56), o pareiškeja I. N. ir paaiškinimuose (b. l. 85-86) nurodo, kad apskaiciuojant teisejo atlyginima nuo 2004 m. gegu˛es 1 d. taikytina didesne negu 105 Lt dyd˛io bazine menesine alga, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. baland˛io 1 d. nutarimu Nr. 382 „Del biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo u˛mokescio, valstybines socialinio draudimo bazines pensijos ir minimaliu dyd˛iu didinimo“ nuo 1998 m. baland˛io 1 d.: nuo 2004 m. gegu˛es 1 d. – 115 Lt dyd˛io bazine menesine alga, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – 128 Lt dyd˛io bazine menesine alga.

Šiame sprendime mineta, jog isigaliojus Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui (2001 m. liepos 18 d.), galiojanciam iki šiol, jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, susijusio su apylinkiu teismu pirmininku atlyginimu dyd˛iu itvirtinimu, neliko. Dar daugiau, mineta, kad pagal Konstitucija teiseju atlyginimai, ju dyd˛iai gali buti nustatomi tik istatymu. Todel, nors apylinkiu teismu pirmininku atlyginimu dyd˛iu paskaiciavimui taikytini nebegaliojantys teises aktai, inter alia Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimas Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimas Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“, kuriuose nera jokio galiojancio teisinio reguliavimo, nera jokiu teisiniu salygu, prielaidu teigti, jog galetu buti taikomi kokie nors ˛emesnes juridines galios negu istatymai teises aktai, kurie buvo priimti po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo (2001 m. liepos 18 d.) ir kurie butu susieje savyje itvirtinta teisini reguliavima su anksciau galiojusiu (ir tik del Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo taikomu) teisiniu reguliavimu. Priešingu atveju reiketu teigti, jog esa vel galima priimti poistatyminius teises aktus, reglamentuojancius teiseju atlyginimus, o taip butu pa˛eid˛iamas konstitucinis principas, kad teiseju atlyginimai, ju dyd˛iai gali buti nustatomi tik istatymu. Todel pareiškeju prašymas nuo 2004 m. gegu˛es 1 d. apskaiciuojant joms teisejo atlyginima taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. gruod˛io 16 d. nutarimu Nr. 1604 „Del bazines menesines algos ir bazinio valandinio atlyginimo padidinimo“ patvirtinta 115 Lt dyd˛io bazine menesine alga vietoje 105 Lt bazines menesines algos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. baland˛io 1 d. nutarimu Nr. 382 „Del biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo u˛mokescio, valstybines socialinio draudimo bazines pensijos ir minimaliu dyd˛iu didinimo“, o nuo 2008 m. sausio 1 d. taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007 m. rugsejo 26 d. nutarimu Nr. 1023 „Del bazines menesines algos ir bazinio valandinio atlyginimo padidinimo“ patvirtinta 128 Lt dyd˛io bazine menesine alga, yra nepagristas ir atmestinas.

8. Mineta, kad pareiškejos – J. D. ir I. N. skundu (b. l. 2-5), kuris teisme gautas 2008 m. sausio 16 d., patikslintais skundais (b. l. 55-56, 87-88), o pareiškeja I. N. – ir paaiškinimu (b. l. 85-86) bei 2008 m. rugsejo 29 d. patikslintu reikalavimu (b. l. 71), prašo priteisti iš atsakoves – Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d. neišmoketa teisejo atlyginimo dali: J. D. – 328 878,37 Lt (tris šimtus dvidešimt aštuonis tukstancius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus ir trisdešimt septynis centus), I. N. – 322 950,00 Lt (tris šimtus dvidešimt du tukstancius devynis šimtus penkiasdešimt litu).

Taip pat mineta, kad pareiškeja – J. D. yra Jonavos rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 1999 m. rugsejo 13 d. (b. l. 14, 15), kad pareiškeja – I. N. nuo 1999 m. baland˛io 23 d. laikinai ejo Prienu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigas (b. l. 12), o Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. spalio 13 d. dekretu Nr. 260 „Del apylinkes teismo pirmininkes skyrimo“ buvo paskirta Prienu rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 2003 m. spalio 13 d. (b. l. 13) (Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugsejo 19 d. dekretu Nr. 1K-1506 „Del apylinkes teismo pirmininkes atleidimo“ pasibaigus igaliojimo laikui atleid˛iama iš Prienu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigu nuo 2008 m. spalio 13d.), kad pareiškejoms teisejo atlyginimas buvo skaiciuojamas pagal Nutarima Nr. 1494, o ne pagal Nutarimus Nr. 666 ir Nr. 689, kurie, pareiškeju nuomone, turejo buti taikomi.

Mineta, kad po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo (2001 m. liepos 18 d.) visiems šiame sprendime minetiems teisejams – Lietuvos Aukšciausiojo Teismo pirmininkui, šio teismo skyriu pirmininkams ir teisejams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, šio teismo skyriu pirmininkams ir teisejams, apygardu teismu pirmininkams, šiu teismu skyriu pirmininkams ir teisejams, apylinkiu teismu pirmininkams ir ju pavaduotojams – turejo ir turi buti mokamas iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas, kuriam apskaiciuoti taikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarime Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarime Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“, kaip techninese taisyklese, nustatyti matematines išraiškos teiseju atlyginimu dyd˛iai. Todel pareiškejoms atlyginimas turejo buti skaiciuojamas, remiantis Nutarimais Nr. 666 ir Nr. 689 (kaip techninemis taisyklemis).

9. Šiame kontekste pa˛ymetina, jog teismas nagrinejamoje administracineje byloje pareiškejos J. D., einancios Jonavos rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigas ilgiau negu trejus metus iki skundo padavimo dienos (2008 m. sausio 16 d.) ir I. N., kuri nuo 1999 m. baland˛io 23 d. laikinai ejo Prienu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigas (b. l. 12), o Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. spalio 13 d. dekretu Nr. 260 „Del apylinkes teismo pirmininkes skyrimo“ buvo paskirta Prienu rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 2003 m. spalio 13 d. (b. l. 13) (Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugsejo 19 d. dekretu Nr. 1K-1506 „Del apylinkes teismo pirmininkes atleidimo“ pasibaigus igaliojimo laikui atleid˛iama iš Prienu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigu nuo 2008 m. spalio 13d.), t. y. ilgiau negu trejus metus iki skundo padavimo dienos (2008 m. sausio 16 d.) ejusios Prienu rajono apylinkes teismo pirmines pareigas, at˛vilgiu taikys Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dali, nustatancia, jog bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti darbo istatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesniu ieškinio senaties terminu, nes teisejo atlyginimu santykiai yra daug panašesni i darbo santykius (˛r. argumentacija toliau), taip pat ir šio kodekso 298 straipsni, nustatanti, jog darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Be abejo, teisejo statusas nera tapatus darbuotojo, dirbancio pagal darbo sutarti, statusui, o teisejo atlyginimas, kaip teisejo nepriklausomumo socialine (materialine) garantija – darbuotojo darbo u˛mokesciui, taciau nagrinejamoje administracineje byloje Darbo kodekso normu, reglamentuojanciu terminus pareikšti reikalavima del darbo u˛mokescio priteisimo, taikyma šioje byloje pagrind˛ia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Antai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2005 m. gruod˛io 21 d. nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A1-638/2005, nurodyta, kad „Europos ˇmogaus Teisiu Teismo praktika suponuoja, kad gincai del darbo u˛mokescio, nors ir priklausancio moketi valstybes tarnautojui, iš esmes yra privatinio pobud˛io. Tokia išvada patvirtina ir nacionaliniu teismu praktika. Antai Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise (Konstitucijos 23 straipsnis)“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas). Gincu del valstybes tarnautojui priklausancio darbo u˛mokescio specifiškumas suponuoja, kad tokiems gincams nagrineti gali buti taikomos kitos teises normos nei likusiems tarnybiniams gincams“. Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi buti gincijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kuri turi buti pareiškiamas teisejo reikalavimas del negauto darbo u˛mokescio priteisimo, tokio termino nenumato ir teiseju atlyginimu mokejima reglamentuojantys teises aktai. Administraciniu bylu teisenos istatymo 4 straipsnio 6 dalis numato, kad nesant istatymo, reglamentuojancio ginco santyki, teismas taiko istatyma, reglamentuojanti panašius santykius, o jei ir tokio istatymo nera, – vadovaujasi bendraisiais istatymu pradmenimis ir ju prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju panašiausias savo esme istatymas, reglamentuojantis terminus pareikšti reikalavima del darbo u˛mokescio priteisimo, yra Darbo kodeksas, kurio normos ir taikomos nagrinejant ši ginca. Šiame kontekste pa˛ymetina, kad Darbo kodekso 298 straipsnyje numatytas terminas negali buti atnaujinamas, nes jis yra imperatyvus.

Vadinasi, teismas nagrinejamoje administracineje byloje, atsi˛velgdamas i Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dali ir 298 straipsni, kuriame numatytas terminas teiseju at˛vilgiu taikytinas tik kaip naikinamasis senaties terminas, pareiškejoms – J. D. ir I. N. priteis neišmoketa teisejo atlyginimo dali nuo 2005 m. sausio men., taip pat, atsi˛velgiant i aukšciau išdestytus argumentus, nepriteis teisejo atlyginimo skirtumo, susidariusio del bazines menesines algos kitimo.

10. Teismas, apskaiciuodamas pareiškejai – J. D. priteistina neišmoketa teisejo atlyginimo dali, vadovausis Jonavos rajono apylinkes teismo 2005-2007 m. neišmoketos darbo u˛mokescio dalies apskaiciavimu (b. l. 90), t. y. dvidešimt ketvirtoje skiltyje „Skirtumas, Lt“ pateiktais dyd˛iais bei Jonavos rajono apylinkes teismo 2008 m. neišmoketos darbo u˛mokescio dalies apskaiciavimu (b. l. 91), t. y. dvidešimt ketvirtoje skiltyje „Skirtumas, Lt“ pateiktais dyd˛iais.

11. Teismas, apskaiciuodamas pareiškejai – I. N. priteistina neišmoketa teisejo atlyginimo dali, vadovausis Prienu rajono apylinkes teismo išduota 2008 m. rugsejo 29 d. pa˛yma Nr. R2-6 „Del darbo u˛mokescio“ (b. l. 72-74), t. y. pa˛ymos aštuntoje skiltyje „Darbo u˛mokescio skirtumas, susidares taikant 1999-12-28 d. LRV nut. 1494 (Lt.) 5-4 eil.“ pateiktais dyd˛iais.

12. Atsi˛velgiant i išdestytus argumentus, pareiškeju – J. D., einancios Jonavos rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigas nuo 1999 m. rugsejo 13 d., ir I. N., kuri nuo 1999 m. baland˛io 23 d. laikinai ejo Prienu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigas (b. l. 12), o Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. spalio 13 d. dekretu Nr. 260 „Del apylinkes teismo pirmininkes skyrimo“ buvo paskirta Prienu rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 2003 m. spalio 13 d. (b. l. 13) (Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugsejo 19 d. dekretu Nr. 1K-1506 „Del apylinkes teismo pirmininkes atleidimo“ pasibaigus igaliojimo laikui atleid˛iama iš Prienu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigu nuo 2008 m. spalio 13d.), reikalavimai del neišmoketos teisejo atlyginimo dalies priteisimo tenkinami iš dalies ir priteisiama:

12.1. J. D. – nuo 2005 m. sausio men. iki 2008 m. rugsejo men. (Jonavos rajono apylinkes teismo 2005-2007 m. neišmoketos darbo u˛mokescio dalies apskaiciavimas (b. l. 90), Jonavos rajono apylinkes teismo 2008 m. neišmoketos darbo u˛mokescio dalies apskaiciavimas (b. l. 91)) – 121 326,01 Lt (vienas šimtas dvidešimt vienas tukstantis trys šimtai dvidešimt šeši litai ir vienas centas);

12.2. I. N. – nuo 2005 m. sausio men. iki 2008 m. rugsejo men. (Prienu rajono apylinkes teismo išduota 2008 m. rugsejo 29 d. pa˛yma Nr. R2-6 „Del darbo u˛mokescio“ (b. l. 72-74)) – 117 638,00 Lt (vienas šimtas septyniolika tukstanciu šeši šimtai trisdešimt aštuoni litai).

13. Teismas pa˛ymi ir tai, kad iš atsakoves – Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, neišmoketa teisejo atlyginimo dalis pareiškejai J. D. – 121 326,01 Lt (vienas šimtas dvidešimt vienas tukstantis trys šimtai dvidešimt šeši litai ir vienas centas), pareiškejai I. N. – 117 638,00 Lt (vienas šimtas septyniolika tukstanciu šeši šimtai trisdešimt aštuoni litai) priteisiama su mokesciais (gyventoju pajamu mokesciu ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo imokomis), kurie turi buti išskaiciuoti sprendimo vykdymo eigoje.

14. Atsi˛velgiant i išdestytus argumentus, pareiškeju – J. D. ir I. N. skunde, patikslintuose skunduose, taip pat pareiškejos I. N. paaiškinimuose atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Jonavos rajono apylinkes teismui ir Prienu rajono apylinkes teismui del neišmoketos teisejo atlyginimo dalies priteisimo pateikti reikalavimai tenkinami iš dalies, priteisiant iš atsakoves – Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, nuo 2005 m. sausio men. iki 2008 m. rugsejo men. neišmoketa teisejo atlyginimo dali, kuri yra su mokesciais (gyventoju pajamu mokesciu ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo imokomis), turinciais buti išskaiciuotais sprendimo vykdymo eigoje:

14.1. J. D. – 121 326,01 Lt (viena šimta dvidešimt viena tukstanti tris šimtus dvidešimt šešis litus ir viena centa);

14.2. I. N. – 117 638,00 Lt (viena šimta septyniolika tukstanciu šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

1. Pareiškeju – J. D. ir I. N. skunda atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Jonavos rajono apylinkes teismui ir Prienu rajono apylinkes teismui del neišmoketos teisejo atlyginimo dalies priteisimo tenkinti iš dalies.

2. Priteisti pareiškejoms iš atsakoves – Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, nuo 2005 m. sausio men. iki 2008 m. rugsejo men. neišmoketa teisejo atlyginimo dali, kuri yra su mokesciais (gyventoju pajamu mokesciu ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo imokomis), turinciais buti išskaiciuotais sprendimo vykdymo eigoje:

2.1. J. D. – 121 326,01 Lt (viena šimta dvidešimt viena tukstanti tris šimtus dvidešimt šešis litus ir viena centa);

2.2. I. N. – 117 638,00 Lt (viena šimta septyniolika tukstanciu šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus).

3. Kitoje dalyje pareiškeju skunda atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienu nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.