Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. RV-25-3054 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi nuteistojo K. B. gynėjos apeliacinis skundas atmestas.

2. K. B. paskirtos bausmės pradžia: 2016 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga: 2028 m. vasario 4 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugsėjo 13 d.: 4 metai 4 mėnesiai 17 dienų, 2/3 bausmės atliks: 2024 m. vasario 4 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo K. B. skundas, kuriame jis nesutinka su Komisijos išvadomis ir prašo Komisijos Nutarimą panaikinti bei priimti jam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Nuteistasis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2024 m. vasario 4 d., šiuo metu jis galėtų būti lygtinai paleistas tik taikant intensyvią priežiūrą. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, K. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliekamas 2019 m. spalio 18 d. Marijampolės pataisos namuose, 2022 m. birželio 28 d. Alytaus pataisos namuose, 2023 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus kalėjime. Visų šių vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju K. B. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra tokie akivaizdūs, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

9. Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis K. B. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, geba priimti teikiamas rekomendacijas. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. bausmės atlikimo metu įgijo elektros įrenginių remontininko, suvirintojo ir baldžiaus specialybes. 2023 m. liepos 24 d. jam leista užsiimti individualia veikla, kuri prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra vedęs. Gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodoma, kad K. B., paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, bus įdarbintas vadybininko pareigose, taip pat pateikti duomenys, kad jis turės, kur gyventi – gautas mamos sutikimas gyventi kartu su ja. Nuteistasis neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas 10 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 5 kartus buvo išvykęs trumpalaikėms išvykoms už pataisos įstaigos teritorijos ribų, duomenų apie užfiksuotus pažeidimus negauta. K. B. neturi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų. Vis tik pabrėžtina, jog toks nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, lemiančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

10. Pažymėtina, kad svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat šios aplinkybės leidžia prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje. K. B. anksčiau teistas tris kartus, nusikalto teistumui neišnykus. Šiuo metu jis atlieka bausmę už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą (dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje) bei už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti), stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Šios aplinkybės liudija apie didesnį K. B. asmenybės pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės asmens elgesiui keliamus reikalavimus yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

11. Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl K. B. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais K. B. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – didelis teistumų skaičius (4), tai, kad jis nusikalto atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, bei tai, kad nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – oficialios darbinės patirties stygius; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio; aukštas savęs vertinimas; nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankami gebėjimai priimti priežiūrą; negatyvios nuostatos visuomenės atžvilgiu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, kas gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, siekius, tikslus. Šiuo metu K. B. yra nustatyti net 9 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Pastarieji ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad K. B. šiuo metu geba identifikuoti sritis, kurios yra susijusios su jo nusikalstamo elgesio raiška, supranta savo atsakomybės ribas už sukeltas veiksmų pasekmes, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje jo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymėjo, stebėti tam tikro lygmens atsakingumo, rizikingų situacijų vengimo bei atsiribojimo nuo neigiamos aplinkos įtakos sunkumai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra orientuotas į sveikos gyvensenos palaikymą, nurodo blaivaus gyvenimo prioritetus. Vis dėlto 2018 m. rugpjūčio 29 d. užfiksuotas K. B. alkoholio vartojimo atvejis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kas leidžia spręsti ne tik apie nustatytų taisyklių, bet ir apie savo paties nuostatų nesilaikymą. K. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas iš viso tris kartus – be alkoholio vartojimo atvejo, nuteistasis taip pat nesilaikė dienotvarkės reikalavimų bei turėjo draudžiamų daiktų (disponavo mobiliuoju telefonu). Du pažeidimai (alkoholio vartojimas ir draudžiamų daiktų turėjimas) laikomi šiurkščiais. Paskutinį kartą drausmine nuobauda K. B. baustas 2020 m. Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad 2022 m. gegužės mėn. nuteistasis nesilaikė nustatytos pataisos įstaigos tvarkos ir matomoje vietoje nenešiojo pataisos įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Taigi, nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jis tik pastaruosius metus elgiasi labiau disciplinuotai, anksčiau vis pasitaikydavo nedrausmingo elgesio apraiškų, o kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones ir rodo, kad jis net bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai.

13. Taip pat yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo darbine motyvacija, gebėjimu tvarkyti lėšas ir pajamas. Teismo nuomone, K. B. siekis įsitraukti į oficialią darbinę veiklą nėra itin aukštas. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, siekė įgyti trenerio ir mokytojo profesiją, tačiau neįgijo dėl paskirtos sankcijos. Nuteistasis nurodo, kad apie metus oficialiai dirbo užsienyje, tačiau duomenų, patvirtinančių šį faktą, nėra. K. B. neturi oficialiai įregistruotos darbinės patirties Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pasak nuteistojo, kaip profesionalus sportininkas bokso srityje, pajamas gaudavo už kiekvieną kovą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikta. K. B. darbinė veikla niekada nebuvo stabili ir nepertraukiama. Asmens bylos duomenimis, 2023 m. vasario 28 d. nuteistasis įtrauktas į darbinę veiklą atlikti nenuolatinius gerbūvio darbus, o 2023 m. liepos 24 d. jam leista užsiimti individualia veikla, kuri prilyginta darbinei veiklai. Ši informacija rodo, jog K. B. tik paskutiniu metu (bausmę atlieka nuo 2016 m.) pradėjo dėti intensyvias pastangas darbiniam užimtumui ir patirčiai kaupti, kas nepatvirtina jo stiprios ilgalaikės motyvacijos integruotis į darbo rinką. Nors nuteistasis yra pateikęs pažymą, jog paleistas lygtinai bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, tačiau tokio pobūdžio darbo anksčiau jis nėra dirbęs, todėl mažai tikėtina realaus įsidarbinimo galimybė.

14. Manytina, kad sėkmingą probaciją apsunkintų ir mąstysenos ydingumas, pernelyg aukštas savęs vertinimas, savikritiškumo stoka. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. B. gali įvardinti tik vieną neigiamą savo savybę – pavydumas – labiau linkęs kalbėti apie savo teigiamas asmenines savybes. Negali įvardinti asmeninių savybių, kurias jis norėtų koreguoti. Nuteistajam būdinga paaukštinta savivertė, jei oponento nuomonė prieštarauja jo įsitikinimams, jis išliks gan kategoriškas. Padarytų nusikaltimų pobūdis rodo, jog K. B. pateisino fizinės jėgos, psichologinio smurto naudojimą kaip priemonę tikslams siekti. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. kovo mėnesį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nutarimu K. B. perkeltas iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, siekiant sumažinti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, pagerinti kriminogeninę būklę Alytaus kalėjime ir užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis stokoja gebėjimų analizuoti savo pastarojo nusikaltimo neigiamų pasekmių visuomenės atžvilgiu mastą. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistas K. B., yra itin pavojingi visuomenei, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir likusios bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė – daugiau nei trečdalis. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo paleidimas į laisvę atlikus mažiau nei du trečdalius bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad labai sunkius nusikaltimus padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje.

15. Šios aplinkybės, o ypač tai, kad tik pastaruoju metu stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti toliau įgyvendinama. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje. Nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023). Nuteistajam toliau taikant socialinės reabilitacijos priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Nagrinėjamu atveju abejotina, kad šiuo metu, būdamas lygtinai paleistas, K. B. sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, Komisija, atsižvelgusi į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą nėra pagrindo (tokia išvada buvo padaryta vienbalsiai, 5 balsams esant prieš).

16. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai iki šiol nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kad jo motyvacija ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti yra tvirta ir ilgalaikė, todėl netikslinga K. B. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. RV-25-3054 atsisakyti taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. B. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. RV-25-3054.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.