Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Logway1“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjai, kaip tranzito procedūros vykdytojai, priskaičiuotų 9 409 Eur PVM, 539 Eur PVM delspinigių bei skirtos 4 705 Eur baudos pagrįstumo ir teisėtumo, Vilniaus teritorinės muitinės, Muitinės departamento ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimais patvirtinus nurodytas mokestinės prievolės sumas.

Nagrinėjamo mokestinio ginčo ribos – pareiškėjos vykdytų muitinės procedūrų tinkamo užbaigimo klausimai.

Muitinės priežiūros sąvoka pateikta Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 27 punkte, pagal kurį muitinės priežiūra – tai veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalį, procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Šio straipsnio 1 dalies (a) punkte nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o (b) punkte - už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Apibendrinant, Sąjungos tranzito procedūra baigiama, kai visos ir nepakeisto pavidalo prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, pateikiamos paskirties muitinės įstaigai.

Iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja Muitinės departamentui tranzito procedūros užbaigimui įrodyti tiek pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini), tiek pagal kitas tranzito deklaracijas (T1 Nr. (duomenys neskelbtini), T1 Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių vyksta mokestinis ginčas, pateikė vairuotojų, vežusių krovinius, paaiškinimus, muitinės tarpininko asistentės 2023-05-10 paaiškinimą bei kitus dokumentus (Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių (CMR), sąskaitų / sąskaitų - faktūrų kopijas), prekių transporto priemonėse nuotraukas, kurie, pareiškėjos vertinimu, patvirtina, kad prekės paskirties muitinės įstaigoms (įskaitant ir Vilniaus TM Medininkų kelių postą) buvo pateiktos kartu su tranzito deklaracijomis.

Be to, išklausius teismo posėdyje pareiškėjos atstovės, direktorės, vertintina, kad Įmonė stengėsi su muitinės specialistais susisiekti kuo operatyviau ir elektroninėmis priemonėmis. Siųstos korespondencijos paprastu paštu teigia iš teritorinės muitinės negavusi.

Teismas, įvertinęs visus pareiškėjos pateiktus įrodymus, kartu ir teismo posėdžio metu išklausytus pareiškėjos vadovės, advokato paaiškinimus, pažymi, kad nors muitinės įstaigoms, departamentui, Komisijai pareiškėjos pateikti įrodymai ir negali būti laikomi muitinės dokumentais pagal Muitinės kodekso reglamentavimą, kas yra laikomi muitinės dokumentais, tačiau surinkti įrodymai patvirtina, kad prekės per muitinės postus iškeliavo, visos procedūros buvo atliktos, prekės yra pasiekusios gavėjus.

MGK sprendime minėta, kad jokie kiti alternatyvūs įrodymai, kurie neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir šių dokumentų (įrodymų) sąrašas yra baigtinis.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-165-556/2019, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1560-556/2019).

Teismas, vertindamas visą byloje surinktą mokestinio ginčo medžiagą, taip pat atstovų paaiškinimus, išklausytus teismo posėdžio metu, nesutinka su Departamento ir Komisijos išvadomis, kad vien dėl to, jog skundai buvo pateikti dėl trijų atvejų, įvykusių skirtinguose postuose, tai negalėjo įvykti dėl muitinės pareigūnų kaltės ar klaidų. Ta aplinkybė, kad Muitinės departamentas pateikė įrodymus apie atliktą vidinį tyrimą ir nebuvo nustatyta muitinės darbuotojų kaltės jokiuose jų veiksmuose, tvarkant pareiškėjos tranzito procedūras, nepatvirtina fakto, kad būtent pareiškėja tranzito procedūras atliko netinkamai.

Teismo vertinimu, nustatyti faktai, kad pareiškėja nedelsdama, pastebėjusi, kad muitinės posto pareigūnai neuždarė tranzito deklaracijos, elektroniniu paštu kreipėsi į Muitinės pasienio postą dėl jos uždarymo NTKS sistemoje, taip pat pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad 2022-07-14 kartu su T1 (duomenys neskelbtini) ir manifestais vairuotojas pateikė ir deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra uždaryta ir procedūra užbaigta, parodo, kad pareiškėja veikė kaip profesionalus subjektas muitinės procedūrose, siekdama visų tranzito procedūrų sėkmingo užbaigimo, siekiant tolesnio prekių judėjimo iki galutinio gavėjo.

Tai patvirtina, kad pareiškėja dėjo pastangas, kad Sąjungos tranzito procedūros būtų įvykdytos tinkamai, nes būtent pareiškėjai tenka atsakomybė pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio nuostatas.

Nors nagrinėjamo ginčo atveju buvo nustatyta, jog ginčo prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo laikoma užbaigta muitinės postuose, tačiau į bylą pareiškėjos pateikti vėliau surinkti įrodymai (krovinių važtaraščių kopijos) patvirtina, kad prekės buvo pristatytos krovinių gavėjams (duomenys neskelbtini).

Teismas vertina, kad pagal visą surinktą byloje medžiagą Departamentas ir Komisija nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja neįvykdė savo pareigų, susijusių su tinkamu tranzito procedūros vykdymu ir jos užbaigimu, todėl UAB „Logway1“ nepagrįstai buvo pripažinta skolininke muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 3 dalies a punktą dėl reikalavimų nesilaikymo ar pareigų nevykdymo.

Be kita ko, Muitinės departamento sprendime įsivėlusi klaida dėl prekių gabenimo į Ukrainą (kas neatitiko tikrovės ir ką vėliau, kaip klaidą pripažino tiek MGK, tiek Departamento atstovė teismo posėdyje) taip pat parodo, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimas Departamente nebuvo atliktas visapusiškai, objektyviai ir įsigilinus į visas aplinkybes.

Teismo vertinimu, Departamento ir Komisijos sprendimų išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu ištyrimu faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos apmokestinimu ir baudimu pagal Muitinės kodekso nuostatas dėl, neva, pareiškėjos kaltės neįvykdžius tranzito procedūrų reikalavimų.

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (MAĮ 150 straipsnis). Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą; 6) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda priimti naują sprendimą (MAĮ 154 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad individualaus administracinio akto motyvai gali būti išdėstyti ir kituose administracinės procedūros metu parengtuose dokumentuose, tačiau šiuo atveju Muitinės departamento Sprendimuose nėra nurodyti konkretūs faktiniai duomenys, kuo remiantis (kokiais dokumentais ar pan.) buvo padarytos Sprendimuose nurodytos išvados. Sprendimuose nėra atlikta pareiškėjos pateiktų mokesčių administratoriui įrodymų analizė, nebuvo kreiptasi į kitas muitinės įstaigas ar tarpininkus, prekių gavėjus dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo. Sprendimų motyvai apsiriboja iš esmės tik teisės aktų nuostatomis, nuorodomis į kitus dokumentus, kurie byloje nėra pagrįsti, todėl niekaip neatskleidžia būtinybės taikyti tokias baudžiančias nuostatas pareiškėjos atžvilgiu, neatskleidžia taikytų teisinių nuostatų esmės ir taikymo tikslingumo. Iš skundžiamų Sprendimų turinio nėra aišku, kodėl pareiškėjos papildomai Departamentui skunde nurodyti faktai ir įrodymai nevertinti kaip pagrindžiantys atliktų procedūrų užbaigtumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų vertinimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, nepasisakyta dėl pareiškėjos aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti kilusią situaciją muitinės postuose. Atsakovas iš esmės apsiribojo tik deklaratyviu vertinimu, neatlikus išsamaus situacijos pagrindimo ir analizės, remdamasis išvadomis, kurios nėra pagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais, todėl laikytina, kad skundžiami Departamento Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus. Dėl šių priežasčių, kadangi Muitinės departamentas nevertino ir nepasisakė dėl visų mokestinio ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo administraciniame teisme ribas, bei siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę į visapusišką mokestinio ginčo išnagrinėjimą, mokestinis ginčas grąžinamas Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo, o skundžiami Muitinės departamento ir MGK Sprendimai naikintini, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Teismas netenkina pareiškėjos advokato prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo. ABTĮ 110 straipsnis, reglamentuojantis atskirųjų nutarčių priėmimą numato sąlygas, kada jos priimamos, t. y., jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Nagrinėjamo ginčo atveju teismas tokios išvados nepadarė. Įpareigojant Muitinės departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės priimtų sprendimų, Departamentas turės galimybę įvertinti, ar muitinės pareigūnų veiksmai atitiko teisė aktų reikalavimus.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose ir pasisakydami teismo posėdyje išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir plačiau nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Logway1“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimus Nr. S – 2023/142 (7- 2023/132); Nr. S-2023/143 (7-2023/132); Nr. S – 2023/144 (7-2023/132).

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. birželio 23 d. sprendimus Nr. 1AE-329, Nr. 1AE-330 ir Nr. 1AE-331, priimtus dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 18KP-17-49, Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 18KP-17-54, Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 18KP-17-69.

Įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Logway1“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. sausio 23 d. ir 2023 m. sausio 25 d. sprendimų Nr. 18KP-17-49, Nr. 18KP-17-54, Nr. 18KP-17-69.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.