- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- A-1560-556/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03998-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Kategorijos
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, dėl to jis patyrė itin neigiamų pasekmių.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16–23) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Lukiškių TI-K nurodė, jog pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose, kuriose plotas, tenkantis vienam asmeniui, visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, ji negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių ir esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, todėl kai kurios kameros kartais gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaitą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 780 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.
7. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. Apibendrindamas kamerų plotų bei kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, teismas darė išvadą, kad tuo laikotarpiu pareiškėjui minimalus gyvenamasis plotas nebuvo užtikrintas 67 paras. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, pareiškėjo teiginys, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, įrodytas. Taip pat teismas nurodė, jog nustatydamas neturtinės žalos lygį, atsižvelgė ne tik į ploto trūkumą, tačiau ir į smulkesnius pažeidimus, pavyzdžiui, sanitarinio mazgo nepilną atitvėrimą.
8. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, trukmę, kompleksiškai įvertinęs smulkesnius pažeidimus (sanitarinio mazgo atvirumą), į Lietuvoje ginčo laikotarpiu egzistavusias ekonomines bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjo patirtus nepatogumus įvertino 780 Eur suma.
III.
9. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 63–67), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde apžvelgia neturtinės žalos atlyginimo teisinį reguliavimą, teismų praktiką, CK nuostatas. Nurodo, jog atsakovo atstovo Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai yra įrodyti. Pažymi, jog kalinimas perpildytose kamerose negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, todėl teismo prašo priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
11. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
12. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo įstaigą. Byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veikla arba neveikimas, apeliantas skunde nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai padarytą žalą. Todėl atsakovo atstovas mano, jog nėra teisinio pagrindo apelianto naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. atlyginimo.
14. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo T. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 780 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
15. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir manydamas, kad kalinimas perpildytose kamerose negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, dėl to prašydamas žalos atlyginimą padidinti iki 5 000 Eur.
16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d., kada pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, pareiškėjui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas kameroje nebuvo užtikrintas 67 paras, taip pat nebuvo tinkamai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Minėtos aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos. Nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų dėl pažeisto pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo teisė į privatumą kamerose jam naudojantis nevisiškai nuo bendros kamerų erdvės atskirtu sanitariniu magu (tualetu) buvo pažeista, tik papildomai pažymi, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2913-662/2018).
18. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-165-556/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu.
20. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
21. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Vadovaujantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).
22. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 000 Eur.
23. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui T. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl likusių reikalavimų atmestas, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui T. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.