Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Vidui Kilinskui, kaltinamajam G. N., kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui G. G., jo atstovei advokatei Ingrida Maldeikienei, nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasa atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - vidurinis, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1983-11-22 Kauno m. Lenino r. teismo pagal LTSR baudžiamojo kodekso 148 str. 2 d. - laisvės atėmimu 6 m. 6 mėn.;

2) 1992-01-28 Kauno m. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 146 str. 2 d., 146 str. 3 d. – laisvės atėmimu 3 m. su turto konfiskavimu;

3) 1997-03-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn. su turto konfiskavimu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26 str. pagrindu pripažintas įpatingai pavojingu recidyvistu;

4) 2004-02-12 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. – bauda 3 MGL dydžio (375 Lt);

5) 2009-09-06 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėn., ir bauda 3 MGL dydžio (375 Lt);

6) 2007-06-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m.; 2007-09-13 paleistas lygtinai neatlikus laisvės atėmimo bausmės dalies 3 mėn. 5 d.

7) 2008-09-25 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn.; 2011-02-02 paleistas lygtinai neatlikus laisvės atėmimo bausmės dalies 9 mėn. 11 d.; 2011-05-17 pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį; atlikus bausmę 2012-06-25 paleistas iš Marijampolės pataisos namų;

8) 2013-11-25 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

9) 2015-01-27 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 m.; šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. N. 2015 m. gegužės 11 d., apie 20 val. 15 min., viešoje vietoje – namo, esančio Kaune, Pramonės pr. 55, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu perpjovė G. G. kairiosios rankos plaštaką ir kairės pusės žastą, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. G. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu šiais savo veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis parodė, kad 2015-05-11 jis su draugais šventė savo gimtadienį, buvo neblaivus, ėjo namo palydėjęs kaimynę, tuo metu nukentėjusysis, kurį pažinojo iš matymo, ėjo nuo darželio ir jie susitiko Kaune, Pramonės pr. 55. B kieme. Prieš šį įvykį tarp jo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo. Kilo tarp jų konfliktas, jis įvykio metu nukentėjusiajam negrasino, nors gali būti ir taip, kad dėl girtumo nepamena, jog grasino nukentėjusiajam. Tik pamena, kad konflikto metu nukentėjusysis metė į jį konservų dėžutę, tačiau nepataikė, kaltinamasis už kažko užsikabino ir nukrito ant žemės, po to jie susiginčijo, susistumdė, jis užsikabino ir nukrito, nukentėjusysis įspyrė jam ir tada kaltinamasis iš kišenės išsitraukė peilį, kad apsiginti nuo kaimyno. Jis pats ne viską atsimena. Jis nukentėjusiajam nedūrė, o tik mosikavo. Nugriuvo ne dėl to, kad buvo girtas, o todėl, kad buvo nelygi vieta ir jį tuo metu puolė nukentėjusysis. Peilį jis išsitraukė gindamasis. Nukentėjusysis jam spyrė į kairį šoną. Nors jam šiek tiek skaudėjo, tačiau jis niekur nesikreipė, sužalojimai nebuvo padaryti. Peiliu mosikavo laikydamas jį dešinėje rankoje. Peilis buvo neilgas, virtuvinis, juoda rankena, apie sprindžio ilgio. Mosikavo su peiliu, kad apsiginti, blaivas nebūtų puolęs nukentėjusiojo su peiliu, jo elgesiui turėjo įtakos girtumas. Jis nematė, ar nukentėjęs turėjo peilį ar kokį kitą daiktą, su kuriuo būtų galėjęs jį sužaloti. Nukentėjusysis po to nuėjo link savo laiptinės, jis nuėjo link parduotuvės „Pasimatymas“, sutiko draugą, jie išgėrė alaus, po to jam grįžtant jį sulaikė policija, kaltinamasis tuo metu nežinojo, kad pataikė nukentėjusiajam su peiliu. Apie tai sužinojo, tik po to kai buvo sulaikytas. Žino, kad byloje yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, su kuriuo sutinka iš dalies – sutinka su turtine 130 eurų, nesutinka su neturtine žala 4000 eurų. Su nukentėjusiuoju kartais anksčiau bendraudavo, tačiau kartu nėra gėrę alkoholio. Neatsimena, kaip jis susipažino su nukentėjusiuoju. Žino, kad nukentėjusysis gyvena tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje. Butas priklauso jo tėvams, jis užaugo tame name, nukentėjusysis tame name neaugo. Kai jis išėjo į laisvę, nukentėjusysis tame name jau gyveno gal 3-5 m. Jis niekur nedirba, nors turi staliaus-staklininko specialybę, tačiau rasti darbą ne taip lengva. Su Teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka.

Nors kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas G. G. parodė, kad jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus, duonos, paėmė ir konservų dėžutę. Toje parduotuvėje yra ir bariukas, kuriame jis pamatė besėdintį kaltinamąjį su kitu jam nepažįstamu vyru, kuris pasitikėjimo nekėlė. Kaltinamasis jį pakvietė „labas, užeik, pavalgysim, išgersim“. Į tai jis kaltinamajam atsakė, kad „nenori, geriau namo tvarkingai nueis, nes su jais jam nėra ką gerti ir nėra ką veikti, prie stalo nežada sėdėti ir su jais jis nebaliavos“. Tada kaltinamasis užpykęs jam atsakė „ką tu čia neprieini, nepasisveikini, aš tave papjausiu“. Į tai jis kaltinamajam atsakė, kad jo negąsdintų ir nešnekėtų nesąmonių, o kaltinamasis jam pasakė, kad jo palauks. Į tai jis kaltinamajam atšovė, kad nebijo. Tada nuėjo prie kelių pažįstamų, prisėdo, pakalbėjo, parūkė, bet jis negėrė. Tuo metu jis buvo blaivas. Matė, kaip kaltinamasis išėjo iš parduotuvės. Tada ir jis pasiėmė duoną, konservų dėžutę ir nuėjo namų link. Eidamas link namų, prie laiptinės, pamatė kaltinamąjį, kuris prie jo prisikabino be jokios priežasties: „sakiau aš tavęs palauksiu ir pagausiu“. Kaltinamasis jam sakė, kad grįžo iš kalėjimo, bet jis atsakė, kad jam neįdomu, iš kur grįžo kaltinamasis, tegu gyvena savo gyvenimą, o jis gyvens savo. Kaltinamasis išsitraukė peilį ir pradėjo eiti link jo. Peilio geležtė buvo normali, kažkur sprindžio ilgio. Kaltinamasis kalbėjo necenzūriškai, bandė užpulti su peiliu ir užpuolė. Kad apsiginti nuo agresyvaus kaltinamojo jis iš kokių 3-4 m atstumo metė į kaltinamąjį iš konservų sakydamas, kad šis eitų namo, bet nepataikė. Kaltinamasis buvo išgėręs ir išsitraukęs mojuodamas peiliu eina link jo. Kaltinamasis dūrė, jis su ranka numušė peilį, stūmė kaltinamąjį, kad atsikabintų ir kaltinamasis nukrito. Kaimynas pamatė ir pasakė, kad skambina. Jis kaltinamąjį atstūmė, buvo visas kraujuotas, todėl kaimynas iškvietė greitąją. Kaltinamasis tyčia norėjo jam įdurti, mosikavo peiliu, ėjo link jo, jis gynėsi, pataikė į ranką, įdūrė į petį, nors norėjo durti į širdies plotą, perpjovė ranką, jis buvo visas kraujuotas. Kaimynas kaltinamajam paliepė baigti, bet kaltinamasis kaimynui dar kažką pasakė ir nubėgo. Jis patyrė didelį stresą, namie gulėjo, vaistai kainavo, išeiti negalėjo. Galvojo, kad galėjo ir papjauti, kai kaltinamasis puolė su peiliu. Konservus metė į kaltinamojo pusę bandydamas gintis nuo peilio, kai kaltinamasis, sakydamas, kad papjaus, išsitraukė peilį. Grėsmė jam buvo reali. Kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis tikrai galėjo jį papjauti, nes kai kaltinamasis įdūrė jam į ranką, jis dar kėlėsi ir antrą kartą dūrė bandydamas pataikyti į širdį. Kaltinamasis dūrė, jis kaltinamąjį atstūmė ir kaimynas tada pasakė, kad iškvies policiją. Tada kaltinamasis nubėgo link „Saulėtekio“ pusės. Jis sulaukė policijos, greitosios, pasakė, kad kaltinamąjį pagavo prie „Saulėtekio“. Tuo metu netoliese buvo kažkokia paauglė, moteris su vaiku ir kaimynas išėjo iš laiptinės, kuris iškvietė greitąją. Kaltinamąjį pažinojo iš matymo, žinojo, kad jis buvo įkalinimo įstaigose, todėl nenorėjo su juo turėti jokių reikalų, dėl to ir nenorėjo prisėsti prie stalo. Jei kaltinamasis prie namų jo laukė, matomai tikrai grėsmė buvo jo gyvybei, nes kitas pažadėtų ir nueitų, o čia prie namų su peiliu užpuola. Jis patyrė didelį stresą, traumą. Anksčiau, dar prieš šį teistumą, iš kaltinamojo yra pirkęs meškeres, tačiau dėl meškerių tarp jų negalėjo būti jokio piktumo. Kaltinamasis peiliu jam dūrė į petį ir rankos delno šoną, todėl dabar pastoviai tirpsta ranka, sunkiai miega ant peties ir sunkiau dirbti, jau kaip anksčiau statybose dirbti negali, prarado darbingumą, buvo stresas, jaučia baimę. Registruojasi Darbo biržoje, į mėnesį gauna bedarbio pašalpą apie 200 eurų.

Liudytojas G. Š. parodė, kad kaltinamojo seniau nepažinojo, dabar jau pažįsta. Kaip viskas vyko jis pats nematė, žmona pamatė, kad vyksta muštynės, tai pakvietė jį prie lango. Jis priėjo prie lango tuo metu, kai kaltinamasis panaudojo peilį, todėl matė kaip kaltinamasis pervertė peilį rankoje ir įsikišo į kišenę. Jis paskambino pagalbos numeriu 112, sujungė su policija, paaiškino, kad sužalotas žmogus. Pačių muštynių, smūgių nematė. Žmona sakė, kad matė, kaip kaltinamasis dūrė ir sužeidė žmogų.

Teismas BPK 276 str. tvarka pagarsino liudytojos J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji parodė, kad gyvena name, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). 2015-05-11, apie 20.15 val., būdama namuose lauke išgirdo šauksmus ir pažiūrėjusi pro virtuvės langą pamatė kaip namo kieme, prie pirmos laiptinės mušasi du vyriškiai. Stambesnis vyriškis kumščiu į veidą trenkė Gintui (smulkesniam vyriškiui), tada Gintas nukrito ant žemės, paskui Gintas atsistojo ir iš galinės kišenės išsitraukė peilį (peilis buvo juoda rankena, virtuvinis, maždaug 20 cm ilgio) ir pradėjo juo mosikuotis, jie tarpusavyje koliojosi. Tiek vienas, tiek kitas keikėsi, plūdosi, abu šaukė, kad užmuš ir panašiai. Tuo metu atsistojęs Gintas stambesniam vyriškiui minėtu peiliu perpjovė kairės rankos plaštaką. Tada stambesnis vyriškis pradėjo šaukti, kad jį perpjovė, kad Gintui bus blogai, keikėsi, koliojosi, plūdosi ir jie abu susistumdė. Stambesnis vyriškis stūmė Gintą per pečius ir Gintas suklupo ant žemės, bet greitai atsikėlė, vėl pradėjo mosikuotis peiliu ir dūrė stambesniam vyriškiui į kairį petį, kur tiksliai pasakyti negali, kiek matė jam buvo perpjauta striukė. Stambesnis vyriškis šaukė, kad Gintas nusiramintų. Gintas visa laiką šaukė, keikėsi, sakė, jog užmuš, pakars jį. Paskui nuėjo į Saulėtekio pusę, link darželio, o stambesnis vyriškis nuėjo į namo trečią laiptinę. Stambesniam vyriškiui iš rankos bėgo kraujas. Ji jam pasakė, kad niekur neitų, lauktų greitosios ir policijos. Kieme taip pat buvo trys vaikai, jie matė visą šitą įvykį, tačiau ji jų nepažįsta. Nei vieno iš susimušusių vyriškių ji nepažįsta, su jais neteko niekada bendrauti, kiek žino smulkesnis vyriškis vardu Gintas, jis kaimynės sūnus. Pamačiusi muštynes ji pašaukė savo vyrą, kuris buvo kitame kambaryje, kad vyksta muštynės, tada paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Gintui einant link Saulėtekio jos vyras apsirengęs pasekė jį, kad nepasislėptų nuo policijos. (b. l. 34)

Apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas peilis, su kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis. (b. l. 7-12)

Valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių – kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). BK 284 str. numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 str. 1 d. nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs teisme duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, jų teisme nubraižytas įvykio schemas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs, įvertinęs daro išvadą, kad surinktų ir patikrintų įrodymų visetas leidžia teismui konstatuoti, kad teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo, liudytojų G. Š. ir J. Š. parodymais, o kaltinamojo duotus parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. nukentėjusiojo, liudytojų G. Š. ir J. Š. duoti parodymai viską susieja į vieną bendrą grandinę, iš kurios susidaro išsamus nusikalstamos veikos vaizdas, t. y. kad kaltinamasis 2015-05-11, 20.15 val., viešoje vietoje – namo, esančio Kaune, Pramonės pr. 55, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu perpjovė G. G. kairiosios rankos plaštaką ir kairės pusės žastą, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. G. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu šiais savo veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, kuri valstybinio kaltintojo teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi bei pripažindamas kaltę padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 str.): kaltinamasis teistas (t. 1, b. l. 76-134), teistumui neišnykus, neatlikęs bausmės pagal Kauno apylinkė teismo 2015-01-27 nuosprendį padarė naują nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu galioja paskirtos ir neįvykdytos administracinės nuobaudos (t. 1, b. l. 136-140), nedirba (t. 1, b. l. 142), registruotas Darbo biržoje (t. 1, b. l. 141). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą(BK 50 str.).

Kaltinamasis nusikalto neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2015-01-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. ,s šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2015-01-27 nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 162-163), įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b. l. 164) ir dokumentų paėmimas (b. l. 165), jos kaltinamajam, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, paskelbus nuosprendį naikintinos (BPK 139 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 4130 eurų sumai (b. l. 25-26).

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa už G. G. gydymą pateikė civilinį ieškinį 20,92 eurų sumai (b. l. 44-45).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl BK 284 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos, kai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, priteisiama nuo 500 iki 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K–33/2014, 2K-507/2013, 2K-473/2013).

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad G. N. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. G. sveikatą. Teismas mano, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, t.y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala, kuri priteistina iš kaltininko. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, kaltinamojo kaltės rūšį ir formą, į G. N. turtinę padėtį, į tai, kad G. G. prašo priteisti tik patirtą turtinę, kurios dydį pripažįsta kaltinamasis, ir neturtinę žalą, įvertinęs ir kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teismas nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą vertina 600 Eur ir mano, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą ir yra adekvatus nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, neprieštarauja įstatymams, atitinka teismų praktiką bei teisingumo principą.

Žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nukentėjusysis prašė priteisti 130 Eur turtinės žalos, o kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Iš kaltinamojo priteistina jo tyčiniais veiksmais valstybei padaryta žala dėl nukentėjusiojo gydymo medicinos įstaigoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketas su peiliu, saugomas Dainavos PK (b. l. 15-16) sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307 str.,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteisti jį bausme – laisvės atėmimu 1 metams.

BK 64¹ str. pagrindu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

BK 64 str. 1, 3 d. pagrindais šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015-01-27 nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu 3 metams, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams 5 mėnesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme - 2 paras (nuo 2015-05-11, 20 val. 26 min. iki 2015-05-13, 15 val. 30 min.) ir bausmės laiką atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2015-01-27 nuosprendį.

Panaikinti G. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą .

Civilinio ieškovo nukentėjusiojo G. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš G. N. 130 (vieną šimtą trisdešimt) Eur turtinės žalos ir 600 (šešis šimtus) Eur neturtinės žalos.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš G. N. civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasa naudai 20,92 eurų (dvidešimt eurų 92 ct).

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini paketą su peiliu, saugomą Dainavos PK.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.