Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.

2018 m. gruodžio 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, iš dalies darbingas iki 2019-05-01 (darbingumas 45 procentai dėl stuburo išvaržos), gyvenantis pas motiną M. J. adresu: (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: 1) 2000-01-04 pagal BK 271 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metų laikui; 2) 2003-03-18 pagal BK 271 str. 1 d., 3 d. – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikui; 3) 2009-04-10 pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. laikui, 2010-11-11 teismo atleistam nuo bausmės, pasibaigus bausmės atidėjimo terminui; 4) 2012-09-14 pagal BK 164 str. (3 epiz.), bendrinant remiantis BK 64 str. – 3 metų laisvės atėmimu, remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metų laikui; 5) 2016-04-11 pagal BK 140 str. 2 d. - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei - šeimos nariui) ir BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. gruodžio 10 d. apie 14.30 val., T. J., būdamas neblaivus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia daržovių skustuku įpjovė savo šeimos narei - sugyventinei V. Š. į kairės rankos pirštą, po to vieną kartą ją pastūmė, dėl ko krisdama ant lovos V. Š. nusibrozdino kairės rankos alkūnę, po to smogė jai tris kartus delnu į galvos sritį, po to viena ranka sugriebęs jos kaklą nukentėjusiąją smaugė, o kita ranka laikydamas skustuką grasino ją papjauti, grasinimą išreikšdamas žodžiais „nudėsiu, papjausiu“, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, be to, dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajai padarė kraujosruvą kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, pažeidimą kairės rankos V piršto srityje ir sukėlė V. Š. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

V. Š. pateikė apžiūrai bulvių skustuką, kuris buvo apžiūrėtas ir paliktas saugoti prie bylos (b. l. 50-57).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie 14 metų, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes kaltinamojo kaltę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, pirminiame pareiškime V. Š. nurodyti duomenys, BPC pažyma apie pranešimo turinį, V. Š. pateiktas ir apžiūrėtas daiktinis įrodymas - skustukas.

Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių smūgių nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl T. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, tai yra po to, kai kaltinamasis prieš ją smurtavo, į kaltinamojo būdą, tai yra į tai, kad ir anksčiau jis yra smurtavęs prieš šeimos narį – sugyventinę, ką įrodo jo paskutinis teistumas, į tai, kad alkoholio išgėręs kaltinamasis tampa agresyvus, ką įrodo ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir kaltinamojo teistumai bei iškvietimų policijai suvestinė, į tai, kad grasinta užmušti buvo viena ranka smaugiant, o kitoje rankoje laikant skustuvą, daro išvadą, jog nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų bet, kaip patvirtino nukentėjusioji, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji išsigando, kaltinamojo grasinimai jai atrodė realūs. Jokie kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti. Kadangi grasinimą nukentėjusioji manė esant realų, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra laikoma baigta.

Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia, nukentėjusioji nurodė, kad būdamas neblaivus kaltinamasis yra agresyvus ir neprognozuojamas, pats kaltinamasis teismui nurodė, jog blaivus nebūtų nusikaltęs, todėl kaltinamas, prieš vartodamas alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be ištirtų nukentėjusiųjų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Kadangi kaltinamasis nusikaltimus padarė tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo pačiu metu, esant vieningai tyčiai, kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti vertintini kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d., sutaptis.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad T. J. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sugyventinei) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kurie yra tyčiniai ir baigti; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas ne pirmą kartą pavartotas prieš fiziškai silpnesnę moterį; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 98-122): teistas 5 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto naudojimu, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas už analogišką nusikaltimą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje – nėra, iki 2019-05-01 turi neįgalumą, neregistruotas Priklausomybės ligų ir Psichikos sveikatos priežiūros grupėse; atsižvelgia į nukentėjusiosios poziciją, jog ji nori, kad kaltinamasis prie jos nesiartintų, nes ji jo neblaivaus bijo, o jo neblaivumo kontroliuoti negali; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Kadangi prieš tai kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teisiamas šeštą kartą, turi neišnykusį teistumą, kaltinamajam skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), bausmių dydį nustatant remiantis BK 61 str. ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), už abu nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.), subendrintą bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, šį kartą dar atidedant ir atidedant maksimaliam laikui, nes teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra viliasi, jog bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip pripažino ir pats, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas, ir, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinio elgesio priešistorę, į tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog išgėrusio kaltinamojo bijo, o jo potraukio alkoholiui kontroliuoti negali, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 str. 2 d. 8 p., 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-12-10 15.10 val. iki 2018-12-11 14.45 val. Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktiniai įrodymai. Skustukas, saugomas voke prie bylos, nukentėjusiajai nurodžius, kad ji skustuku nesinaudoja, todėl jis jai nereikalingas, pasiimti nepageidauja, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas; CD su vaizdo įrašu, saugomas voke prie bylos, paliktinas byloje įsiuvant į bylą (BPK 72, 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei - šeimos nariui), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmes apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (metų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti T. J.:

1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72¹ str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) bausmės metu draudžiant T. J. prisiartinti prie nukentėjusiosios V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna ar yra nukentėjusioji, įpareigojant T. J. iki bausmės pabaigos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir 2) T. J. įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-12-10 iki 2018-12-11 (vieną dieną).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – skustuką, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti; CD su vaizdo įrašu, saugomą prie bylos, palikti saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).