Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2SA-228-603/2013 ir pareiškėjos Ž. V. pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2SA-228-603/2013 su pareiškėjos Ž. V. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12611-541/2013. Ši civilinė byla iškelta pagal pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotojas G. J.. Atskirajame skunde pareikštame nušalinime Vilniaus apygardos teismo pirmininko prašoma nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo ir nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus. Šio teismo šališkumą patvirtina tai, kad pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjo ne teisėjų kolegija, o teisėja T. Ž. vienasmeniškai ir dar rašytinio proceso tvarka. Taip nagrinėti civilinę bylą pavedė Civilinių bylų skyriaus pirmininkė D. U., kuri yra akivaizdžiai suinteresuota, kad antstolis D. B. parduotų pareiškėjos žemės sklypą su statiniais už, pareiškėjos nuomone, tariamą jos skolą išieškotojui G. J.. Nušalinimo pareiškime taip pat nurodoma, kad pareigūnas D. B. savo laiku buvo išvytas iš muitinės tarnybos už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, prokurorai šiam asmeniui iškėlė ne vieną baudžiamąją bylą už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, tačiau Vilniaus apygardos teismas vienoje byloje jį išteisino.

Pareiškėja reiškia nušalinimą taip pat Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui E. Žironui nuo nušalinimo klausimo nagrinėjimo, kadangi jis, dar dirbdamas Vilniaus apygardos teismo teisėju 2005 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-971/2005 akivaizdžiai dengė neteisėtus antstolio veiksmus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręstas nušalinimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė reikšti nušalinimą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkui kaip subjektams, sprendžiantiems žemesnės pakopos teismo visų teisėjų nušalinimo klausimą, CPK nenumatyta (CPK 34 str., 69-70 str.), o dalyvaujantiems byloje asmenims nesuteikta teisė nušalinti atitinkamus teismų pareigūnus nuo įstatymais jiems pavestų įgaliojimų vykdymo. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nušalinimo klausimas šioje nutartyje nenagrinėjamas.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). K. T. 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju Ž. V. reiškia nušalinimą Vilniaus apygardos teismui remdamasi šio teismo teisėjų priimtais pareiškėjai nepalankiais procesiniais sprendimais bei prielaidomis grindžiamais teiginiais apie teisėjų išankstinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką byloje dalyvaujančio asmens subjektyvi, prielaidomis grindžiama asmeninė nuomonė apie visų bylą nagrinėjančio teismo teisėjų šališkumą negali būti pagrindas nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Pareiškėjos nurodytas argumentas, kad Vilniaus apygardos teisme civilinė byla pagal jos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo nepagrįstai išnagrinėta apeliacine tvarka vienasmeniškai, yra nepagrįstas, kadangi CPK numato, jog tais atvejais, kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai litų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas (CPK 304 str. 1 d.). Nors pareiškėja nenurodė aptariamos civilinės bylos numerio, tačiau Liteko sistemoje susipažinus su šia byla, matyti, kad byla buvo iškelta pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei Ž. V.. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovės 1 430, 36 Lt palūkanas; priteisti 5% dydžio metines palūkanas nuo Vilniaus rajono ir Vilniaus apygardos teismų priteistos 7 540 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, civilinė byla apeliacine tvarka pagrįstai buvo paskirta nagrinėti vienasmeniškai. Pareiškėjai taip pat išaiškinama, kad pagal bendras civilinio proceso taisykles, civilinės bylos pagal apeliacinius skundus nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Byloje dalyvaujančio asmens prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Įvertinus šias aplinkybes konstatuojama, kad pareiškėja Ž. V. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, kad ši civilinė byla Vilniaus apygardos teisme gali būti nešališkai išnagrinėta.

Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos Ž. V. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2SA-228-603/2013 nagrinėjimo apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

atmesti pareiškėjos Ž. V. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2SA-228-603/2013 nagrinėjimo apeliacine tvarka.