Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Faustos Vitkienės ir Agnės Stankevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VMI 2023 m. gegužės 25 d. Akto, kuriuo pareiškėjai paskirtas turto areštas, pagrįstumo ir teisėtumo.

4.1. Kauno AVMI 2023 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (12.1 E) K-4943 (toliau – ir Raštas) kreipėsi į VMI.

Rašte nurodė, kad pagal 2023 m. kovo 20 d. pavedimą tikrinti Nr. (7.45Mr) FR0773-417 ir pagal 2023 m. balandžio 25 d. pavedimą tikrinti Nr. (7.45Mr) FR0773-577 atliekami sutuoktinių L. S. ir R. S. mokestiniai patikrinimai.

Minėtame Rašte taip pat nurodyta, kad L. S. iš viso papildomai bus apskaičiuota 652 229 Eur GPM, R. S. – 653 159 Eur GPM. Patikrinimų metu nustatyta, kad sutuoktiniai 2018 m. rugsėjo 26 d. perleido investicinius vienetus Austrijos draudimo įmonei, prieš tai sudarę turtinių pareigų dovanojimo sutartis dukroms Gretai ir I. S.. Perleisti investiciniai vienetai 20 682 853,15 Eur verte buvo užskaityti kaip sutuoktinių dukrų draudimo įmokos, po to dukroms išduoti draudimo polisai. Nustatyta, kad sutuoktiniai įformino dovanojimo sutartis ir sudarė draudimo polisus, siekiant pasinaudoti GPMĮ 17 straipsnio 15 ir 26 punktuose įtvirtintomis lengvatomis bei išvengti GPM mokėjimo nuo perleistų investicinių vienetų gautų apmokestinamųjų pajamų (8 702 853,15 Eur), todėl patikrinimų metu taikytos MAĮ 69 straipsnio nuostatos.

Teigiama, kad L. S. ir R. S., pažeisdami GPMĮ 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, pateiktose metinėse pajamų deklaracijose už 2018 m. nedeklaravo investicinių vienetų perleidimo po 4 351 426,58 (½ 8 702 853,15 Eur) apmokestinamųjų pajamų bei nuo jų neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo GPM.

Kauno apskrities VMI, vadovaudamasi MAĮ 101 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir atsižvelgdama į Taisyklių 4.3 ir 5.3 punktų nuostatas, t. y. į tai, jog identifikuoti mokesčių vengimo požymiai, kai yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kai mokesčių mokėtojų sandoriai sudaryti, siekiant mokestinės naudos, Raštu prašė užtikrinti mokestinių patikrinimų metu papildomai apskaičiuotų sumų išieškojimą.

4.2. Pareiškėja 2023 m. kovo 15 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2023-03 su nuomininke J. B. – patalpos, adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat pareiškėja 2023 m. kovo 15 d. sudarė kitą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2023-03 su nuomininke J. B. – patalpos, adresu (duomenys neskelbtini).

4.4. VMI 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (23.31-08)RNA-16468 „Dėl išieškojimo užtikrinimo priemonių taikymo“ informavo pareiškėją apie VMI 2023 m. gegužės 25 d. priimtą Aktą.

5. Pareiškėja nesutikdama su VMI Aktu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aktą ir juo paskirtą turto areštą.

6. MAĮ 33 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, kurių vienas iš jų yra turto areštas (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

MAĮ 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (2 dalis).

Pagal MAĮ 101 straipsnio 4 dalį mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (žr., pvz., 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-985/2013; 2014 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-711/2014).

Dėl pirmosios sąlygos LVAT praktikoje konstatuota, kad ji gali būti patenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (žr., pvz., 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Antroji sąlyga sietina su tikėtino pobūdžio aplinkybėmis, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1055-602/2018).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja iš esmės net neginčija, sutinka, kad MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nurodyta būtina sąlyga (pirmoji sąlyga) turto arešto taikymui nagrinėjamu atveju buvo nustatyta. Teisėjų kolegija taip pat mato, kad pareiškėjos atžvilgiu pirmoji sąlyga konstatuota pagrįstai; juo labiau, kad, minėta, taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones – turto areštą, galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu, kas skundžiamo Akto priėmimo metu neginčijamai buvo nustatyta. Tad teisėjų kolegija plačiau dėl šios sąlygos nebepasisakys. Bus plačiau vertinama antroji būtina sąlyga turto arešto taikymui.

9. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad antroji sąlyga, kuriai esant mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, iš esmės išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes.

10. Taisyklių III skyrius nustato turto arešto taikymo kriterijus. Konkrečiai Taisyklių 5 punkte nustatyta, jog reikšmingomis aplinkybėmis (kriterijais), kurioms esant konstatuojama, kad yra pavojus (rizika), kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų ir todėl inicijuojamas mokesčių mokėtojo turto areštas, laikomi tokie nustatyti faktai: mokestinio patikrinimo metu identifikuojami mokesčių slėpimo požymiai, kai yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kai identifikuojami mokesčių vengimo požymiai, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti, siekiant mokestinės naudos (5.3 papunktis); nustatomos kitos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą pagrįstai manyti, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitu būdu jo netekti (5.13 papunktis). Pagal Taisyklių 6 punktą turto areštas taikomas, kai yra nustatyta bent viena iš Taisyklių 5 punkto papunkčiuose nurodytų aplinkybių.

11. Pagal bylos duomenis, priimant skundžiamą Aktą buvo nustatyta, kad pareiškėjai R. S. papildomai bus apskaičiuota 653 159 Eur. Taip pat mokestinių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu 2018 m. rugsėjo 26 d. perleido investicinius vienetus Austrijos draudimo bendrovei, prieš tai sudarę turtinių pareigų dovanojimo sutartis su dukromis Greta ir I. S.. Perleisti investiciniai vienetai 20 682 853,15 Eur verte buvo užskaityti kaip sutuoktinių dukrų draudimo įmokos, po to dukroms išduoti draudimo polisai. Nustatyta, kad sutuoktiniai įformino dovanojimo sutartis ir sudarė draudimo polisus, siekiant pasinaudoti GPMĮ 17 straipsnio 15 ir 26 punktuose įtvirtintomis lengvatomis bei išvengti GPM mokėjimo nuo perleistų investicinių vienetų gautų apmokestinamųjų pajamų, todėl patikrinimų metu taikytos MAĮ 69 straipsnio nuostatos. Pareiškėja su sutuoktiniu, pažeisdami GPMĮ 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsni 1 dalies nuostatas, pateiktose metinėse pajamų deklaracijose už 2018 m. nedeklaravo investicinių vienetų perleidimo apmokestinamųjų pajamų bei nuo jų neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo GPM.

Taigi, buvo identifikuoti pareiškėjos mokesčių vengimo požymiai, kai yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kai mokesčių mokėtojų sandoriai sudaryti, siekiant mokestinės naudos. Tad pareiškėjos veiksmai visiškai atitinka Taisyklėse nurodytą turto arešto taikymo kriterijų, kuris įtvirtintas 5.3 papunktyje. Minėta, kad teisėkūros subjektas nustatė kriterijus (vienas iš jų įtvirtintas Taisyklių 5.3 papunktyje), kuriems esant konstatuojama, jog yra pavojus (rizika), kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų ir todėl inicijuojamas mokesčių mokėtojo turto areštas.

Atsižvelgiant į tai, VMI turėjo pagrindą laikyti, kad yra nustatyta ir antroji būtina sąlyga turto arešto taikymui.

12. Be to, pareiškėjai gali būti priskaičiuotos sumos – 653 159 Eur GPM, kurios fiziniam asmeniui yra labai didelės, tad tai savaime didina riziką (pavojų), kad pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitaip jo netekti.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos sudarytos ginčo turto nuomos sutartys nėra kliūtis jai perleisti minėtą turtą, tad nustatyta tikėtinumo pobūdžio rizika (pavojus) iš esmės nemažėja.

Dar kartą akcentuotina, kad mokesčių administratorius turėjo faktinius duomenis, keliančius pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos teisėto ir sąžiningo elgesio mokestine teisine prasme perspektyvos. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad VMI nevertino jos finansinio pajėgumo įvykdyti mokestinę prievolę, savaime nepagrindžia, jog nekils sunkumų išieškoti po atlikto mokestinio patikrinimo papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas; juo labiau, kad pati pareiškėja teismui net neteikia įrodymų apie jos finansinius pajėgumus.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų pobūdį ir galbūt nesumokėtų mokesčių dydį, konstatuoja, kad Akto priėmimo metu nustatytos aplinkybės buvo pakankamos tikėtinai pareiškėjos (mokesčių mokėtojos) turto praradimo rizikai konstatuoti, t. y. antrajai MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai sąlygai pagrįsti. Taigi, skirtingai nei teigia pareiškėja, mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamą Aktą, turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą preliminariai spręsti, kad pareiškėjai administraciniais sprendimais gali būti nustatytos mokestinės nepriemokos, ir šiuos pagrindus pakankamai aiškiai atskleidė skundžiamame administraciniame akte.

15. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad mokesčių administratoriaus pritaikytas turto areštas, kuriuo buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas, priešingai nei teigia pareiškėja, yra tinkama, būtina ir proporcinga atsakovo priemonė, siekiant užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, be to, ji atitinka protingumo, teisingumo ir gero administravimo principus.

16. Pareiškėja akcentuoja, kad skundžiamas Aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėja, kad administracinis aktas turi būti motyvuotas, pagrįstas tiek faktinėmis, tiek ir teisinėmis aplinkybėmis, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas bei pan. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad LVAT praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama ir būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui (šiuo metu 10 straipsnio 5 daliai). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-199-552/2015).

Nagrinėjamu atveju taikyti specialūs teisės aktai. MAĮ 101 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos CPK XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis. CPK 678 straipsnis detaliai reglamentuoja turto arešto akto turinį, t. y. kas turi būti nurodyta turto arešto akte.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Akto turinį, ir atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Aktas iš esmės atitinka minėtus teisės aktų reikalavimus, t. y. jis yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenis ir teisės aktų normomis bei iš skundžiamo Akto turinio galima suvokti, remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas areštuoti pareiškėjos turtą.

17. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Aktas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra jokio pagrindo.

18. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

19. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir atstovavimo išlaidas (5 dalis).

Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. S. skundą dėl turto arešto akto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.